cc2d8bb5-4485-4067-acd2-da1131eb0799 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                                         NuorašasPranešėja L.Gurevičienė                                                                               Byla Nr. 1A-340-149/2014Teisėjas E. Pašilis                                                           Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00408-2014-7                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                  1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.5.;2.4.6.3.4.;2.4.7.

                                                                                                                                                                                     VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2015 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Vladislavo Lenčiko, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nuteistajam S. K.,nuteistojo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį iki 2015m. rugsėjo 1 d. pradėti dirbti arba registruoti darbo biržoje; nuo 23.00val. iki 6val. ryto neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiÅ«ra; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ S. K. priteista:

Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 1587,64 EUR (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni eurai, 64ct.); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai – 232,19 EUR( du Å¡imtai trisdeÅ¡imt du eurai, 19ct.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. K. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent:jis, 2014 m. gegužės 18 d., apie 04.00 val., vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie PC „Senukai“, Kauno g. 120 B., Ukmergėje, be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia du kartus kumščiu sudavė D.

K. į veidÄ , vienÄ kartÄ spyrė per kojas taip pargriaudamas D. K. bei nugriuvusiam ir gulinčiam ant Å¡ono, susirietusiam nukentėjusiajam ne mažiau vieno ir ne daugiau dviejų kartų įspyrė į pilvÄ , tokias savo neteisėtais moralę ir elgesio normas niekinančiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. K. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje bei kliniÅ¡kai nustatytu deÅ¡inės pusės skruostikaulio lūžimu, poodinę kraujosruvÄ veido deÅ¡inėje pusėje apatinio žandikaulio projekcijoje, kliniÅ¡kai nustatytÄ nosies kaulų lūžimÄ , paveiktÄ kietais bukais daiktais, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Å iais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.             Apeliaciniu skundu S. K. praÅ¡o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendį pakeisti – jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., ir pritaikius BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktinės aplinkybes, kas turėjo įtakos neteisingam jų veiksmų kvalifikavimui ir bausmės paskyrimui. Mano, jog teismas padarė neteisingas išvadas, kad smurtinius veiksmus jis atliko iš chuliganiškų paskatų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiojo D. K. bei liudytojų bei D. A., R.

V., A. R. parodymais, tačiau visiÅ¡kai nevertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo ir Å¡ių liudytojų duotų parodymų visumos. Taip pat nevertino, kad su nukentėjusiuoju liudytojÄ sieja draugiÅ¡ki santykiai ir jie kartu gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, juolab, kad nukentėjusysis D. K. buvo pateikęs civilinį ieÅ¡kinį dėl turinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teigia, kad Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡taringi ne tik tarpusavyje, bet taip pat prieÅ¡tarauja ir nukentėjusiojo D.

K. teisme duotiems parodymams.   Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo (apelianto) praÅ¡ymÄ apklausti liudytojais A. K. ir E. K., kurių atžvilgiu Ukmergės rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu toje pačioje byloje. Nurodo, kad teismas atsisakė A. K. ir E. K. apklausti, nors į teismo posėdį jie buvo atvykę. Nežino, kuo remiantis teismas nustatė, kad jų parodymai yra neteisingi ir melagingi, o D. A., R.

V., A. R. parodymai yra teisingi.Apelianto teigimu, iki Å¡io įvykio su nukentėjusiuoju D. K. neturėjo jokio konflikto, tarp jų incidentas kilo dėl asmeninių nesutarimų, jokios tyčios, tikslų ar motyvų pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , parodyti nepagarbÄ aplinkiniams, ar smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu jis neturėjo, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl mano, kad jo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d.

Be to, apelianto teigimu, teismas jo atžvilgiu nepagrįstai atsisakė taikyti BK 38 str. nuostatas, nors jis atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ moka dalimis, anksčiau nebuvo teistas, byloje yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad jis tik iÅ¡ dalies prisipažino savo kaltę, taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str., todėl yra abejonių dėl BK 38 str. 1 d. 4 p. sÄ lygų buvimo.

Apelianto manymu, tokia teismo iÅ¡vada nėra pakankamai pagrįsta ir yra visos sÄ lygos jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas. Nurodo, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, tÄ jis patvirtino ir teismo posėdyje, be to, jis (apeliantas) Å¡iuo metu mokosi aukÅ¡tojoje mokykloje – Kauno technologijų universitete Ekonomikos ir verslo fakultete 4 kurse, gyvena su motina ir jaunesniais broliu ir seserimi, padeda savo pensijinio amžiaus seneliams, nėra linkęs ateityje daryti jokių neteisėtų veikų ar teisėtvarkos pažeidimų.

Dėl Å¡io įvykio labai iÅ¡gyvena, gailisi ir padarė teisingas iÅ¡vadas.            Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Apelianto teigimu, iki Å¡io įvykio su nukentėjusiuoju D. K. neturėjo jokio konflikto, tarp jų incidentas kilo dėl asmeninių nesutarimų, jokios tyčios, tikslų ar motyvų pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , parodyti nepagarbÄ aplinkiniams, ar smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu jis neturėjo, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl mano, kad jo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d.Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos –yra tada, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu chuliganiÅ¡kų paskatų buvimu kaltininko veikoje pagrįstai pripažinta tai, kad S. K. 2014 m. gegužės 18 d., apie 04.00 val., vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie PC „Senukai“, Kauno g. 120 B., Ukmergėje, be jokios priežasties, veikdamas tiesiogine tyčia, du kartus kumščiu sudavė D.

K. į veidÄ , vienÄ kartÄ spyrė per kojas taip pargriaudamas D. K. bei nugriuvusiam ir gulinčiam ant Å¡ono, susirietusiam nukentėjusiajam ne mažiau vieno ir ne daugiau dviejų kartų įspyrė į pilvÄ , tai yra, muÅ¡damas nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje, matant daugeliui asmenų, tame tarpe ir nepilnamečiams, savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Tokia S. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Nors nuteistasis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies ir neigia sužalojęs nukentėjusįjį D.

K. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, jo kaltė neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais; liudytojų nepilnametės D. A., R. V., A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais, liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 57); specialisto iÅ¡vada Nr. G1 748/14(01) (b.l. 14-15); akistatų protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais; parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų E. K. ir A.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotais prieÅ¡taringais parodymais (b.l. 68, 69, 73, 74). Kolegija Å¡ių liudytojų parodymus vertina, kaip siekį padėti S. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad apklaustas teismo posėdyje E. K. atsisakė prisiekti ir pasiraÅ¡yti pasižadėjimÄ . Be to, E. K. ir A. K. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00408-14.Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje S. K. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad dienos jis neprisimena, kai su nukentėjusiuoju susitiko kavinėje RAGAS, Ukmergės m.

Praėjus kažkiek laiko jie nusprendė važiuoti vakarÄ pratęsti prie parduotuvės SENUKAI, esančios Ukmergės m. S. K. su draugais važiavo vienu taksi automobiliu. Po 10 ar 15 min. kitu taksi automobiliu atvažiavo D. su tomis pačiomis panelėmis, kurios buvo prie baro. Darius tik iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ėjo prie jo (t.y. S. K.) kažkÄ sakydamas. KÄ sakė, jis (t.y. S. K.) neprisimena, bet jam atrodo, kad tai buvo susiję su merginomis. Jis D. paklausė „kas yra“. D. nieko aiÅ¡kiai nepasakęs, deÅ¡ine ranka bandė suduoti jam į galvos sritį.

Jis nuo pastarojo smÅ«gio iÅ¡sisuko, t.y. pasilenkė nuo D. smÅ«gio žemyn ir du kartus deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė D. į galvos sritį. Po Å¡ių smÅ«gių D. nepargriuvo, o susmuko, tai yra atsitÅ«pė. D. savo veidÄ užsidengė rankomis, todėl jis (S. K.) negali pasakyti iÅ¡ kurios pastarojo veido vietos bėgo kraujas. Jis (S. K.) pasitraukė ir toliau nekonfliktavo. Anksčiau tarp jo ir D. konfliktų nebuvo. D. jis žino tik iÅ¡ matymo. D. sužaloti jis nenorėjo. IÅ¡sisukęs nuo D. smÅ«gio, jis tik instinktyviai gynėsi.

Jis nukentėjusiojo D. K. atsiprašė ir su juo 2014-10-28 sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kuriame jis (S. K.) įsipareigojo per susitarime nurodytÄ laikÄ sumokėti D. K. 4800 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Byloje pareikÅ¡tų Ligonių kasos ir SODROS pateiktų ieÅ¡kinių neginčija ir juos atlygins.Å iuos S. K. parodymus paneigia kiti vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirti ir įvertinti bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis D.

K. parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 04.00 val., jis (D. K.), R. V. ir D. A. taksi automobiliu atvažiavo į SENUKŲ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Kauno g. 120b, Ukmergėje, pas A. A. ir jo draugus, kurių jis (D. K.) nepažįsta. Jis buvo iÅ¡gėręs tik dvi skardines alaus. Su A. A. buvo keturi ar penki jaunuoliai. Jam tik iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, prie jo priėjo A. A. pažįstamas ir be jokios priežasties ir nieko nesakęs smogė mažiausiai 3 kartus rankos kumščiu jam į veidÄ .

Jis suklupo. Atsimena, kad tupėjo ir jam bėgo kraujas. Kas buvo po to, kai jam sudavė į veidÄ , jis neprisimena. Mano, jog buvo praradęs sÄ monę, nes draugai jam pasakojo, kad S. K. jį dar spardė. IÅ¡ jo (D. K.) pusės agresijos to vaikino atžvilgiu nebuvo. Tas vaikinas suduodamas jam nieko nesakė. Anksčiau tÄ vaikinÄ jis pažinojo iÅ¡ matymo ir tarp jų konfliktų nebuvo. Tuo metu prie SENUKŲ parduotuvės buvo daug žmonių. Po įvykio jis parėjo į namus. Namuose jam darėsi vis blogiau, todėl vakare kreipėsi į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jam nustatė nosies kaulo lūžį bei konstatavo deÅ¡inės akies sumuÅ¡imÄ .

R. ir D. jam sakė, kad jo ieÅ¡kojo S. K., klausė ar jos liudijo prieÅ¡ jį (S. K.). Jos S. K. bijojo, joms jis pasirodė agresyvus. Vėliau pas jį buvo atvažiavęs S. K. kartu su E. K.. Paklausė ar parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, bandė tartis – klausė, kiek reikia sumokėti, kad jis atsiimtų pareiÅ¡kimÄ . Sakė, kad tÄ dienÄ pergėrė ir nežinojo, kÄ daro. Taip pat teigė, kad, jeigu bus teismas, jis (S. K.) sakys, jog gynėsi ir kad juo (D. K.) niekas nepatikės (b.l. 188-189).        Apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja nepilnametė D.

A. parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., nakties metu ji su D. K. ir R. V. taksi automobiliu nuvažiavo prie parduotuvės SENUKAI, esančios Kauno g. 120 B, Ukmergėje. Ji ir R. V. buvo blaivios. D. tik iÅ¡gėręs alaus. Tuo tarpu S. K. buvo gerokai neblaivus. PrieÅ¡ tai prie baro S. K. vos nesusimušė su savo draugu. Prie Å¡ios parduotuvės jiems važiuoti pasiÅ«lė A. A.. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, ji (D. A.) atsistojo tarp D. K. ir S. K., nes iÅ¡ S. K. elgesio suprato, jog pastarasis nori kažkÄ padaryti D.

K.. Jis kažkaip kreipėsi į D. K.. Kaip jis kreipėsi, ji neprisimena. Jai truputį atsitraukus, pamatė, kad S. kumščiu trenkė į veidÄ , po to kažkuria savo koja spyrė D. K. per kojas. D. K. nugriuvus ant kairio Å¡ono, S. spyrė D. ar tai į pilvÄ , ar tai į nugarÄ , kažkur ties pastarojo juosmeniu. Ji buvo apie 0,5 – 1 m. atstumu. Aplinkui aikÅ¡telėje buvo daug žmonių, kurių ji nepažįsta, tačiau niekas nieko nedarė. S. nuėjus, ji padėjo D. K. atsitÅ«pti. D. K. iÅ¡ nosies bėgo kraujas.

D. K. tupint, S. vėl buvo priėjęs ir norėjo jam įspirti, jau buvo pakėlęs kojÄ , tačiau ji liepė jam baigti. S. Å¡aipėsi. Kraujo buvo daug. D. buvo sumuÅ¡tas visai be priežasties. Po muÅ¡tynių S. K. jÄ ir R. V. buvo susiradęs bei klausinėjo, kur yra D. ar jis sunkiai sužalotas, kaip su juo susisiekti. Klausė, ar ji su R. policijoje davė parodymus, ar prieÅ¡ jį liudys. Ji S. pasakė, kad neliudys. Taip pasakė, nes, pasirodžius S., labai iÅ¡sigando, iÅ¡ baimės net pradėjo drebėti (b.l. 189-190).Apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja R.

V. parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d. ji, D. A. ir D. K. taksi automobiliu nuvažiavo prie SENUKŲ parduotuvės, esančios Ukmergės m., Kauno g. Atvažiavus prie Å¡ios parduotuvės jie iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio. Prie Senukų parduotuvės buvo daugiau žmonių. S. buvo gerokai neblaivus. S. prieÅ¡ tai bare buvo neblaivus bei dar bare buvo nusipirkęs butelį degtinės kuriÄ gėrė. Taksi automobiliui iÅ¡važiavus S., kuris prie Å¡ios parduotuvės buvo atvažiavęs anksčiau, nieko nesakęs, be jokios priežasties vienÄ kartÄ kažkurios rankos kumščiu sudavė D.

K. į galvos sritį. Po Å¡io smÅ«gio D. K. pasuko galvÄ Ä¯ kažkuriÄ pusę ir paėjo keletÄ Å¾ingsnių atbulomis, sustojo ir atsisukinėjo veidÄ atgal ir tada S. kažkuria savo koja vienÄ kartÄ spyrė D. K. į kojÄ . Ji matė, kad D. K. spyrė per kojos kelį. Po Å¡io smÅ«gio D. K. nugriuvo ant Å¡ono. Jis krito susirietęs. Ant kurio Å¡ono jis nugriuvo ji (R. V.) neprisimena. Tada gulinčiam ant Å¡ono, susirietusiam D. K., S. mažiausiai du kartus įspyrė. S. nusisukus ji priėjo prie jau tupinčio D.

K. ir pamatė, kad jam iÅ¡ nosies bėga kraujas. Jo rankos taip pat buvo kruvinos ir ant žemės netoli jo buvo beveik metro skersmens kraujo bala. Ji nesupranta ir nežino priežasties dėl kurios S. sumušė D. (190-191). Apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja A. R. parodė, kad 2014 metų gegužės 18 d. naktį, gerokai po 00.00 val., ji buvo prie parduotuvės SENUKAI, esančios Ukmergės m., Kauno g. Ji tÄ naktį prie parduotuvės matė ir D. K.. Ji matė, kai S. K. kažkuria savo ranka mažiausiai du kartus sudavė į galvÄ D.

K., kuris po smÅ«gių nugriuvo. Nugriuvus D. K., S.K. D. vienÄ kartÄ spyrė į galvÄ . Po Å¡io spyrio ji pribėgo prie D. K. ir matė, kad jis guli kraujo klane. Kraujas bėgo iÅ¡ D. K. nosies. AikÅ¡telėje buvo daug žmonių, tačiau niekas nepriėjo arčiau. Ji nepriėjo arčiau, kadangi bijojo, kad S. K. nesuduotų ir jai bijojo dėl savo saugumo. Jai ta situacija pasirodė baisi. Apie tai, kad anksčiau tarp S. K. ir D. K. bÅ«tų buvę konfliktų ji negirdėjo. D. K. labai ramus, niekur nesiveliantis.

Ji matė, kaip dvi panelės buvo prie D. K. ir iÅ¡vedė D. K. į namus. Ji buvo blaivi. Merginos buvusios su D. K. jai atrodė blaivios. Su S. buvę jaunuoliai buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s (b.l. 191-192).Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja Erika Bartkevičienė parodė, kad ji, kaip policijos tyrėja, byloje niekam spaudimo nedariusi, liudytojai parodymus davė laisva valia. E. K. ir A. K. parodymai buvo analogiÅ¡ki tik prieÅ¡taravo tarpusavyje. A. K. apklausų metu buvo įsitempęs, E. K. jautėsi pernelyg atsipalaidavęs, kvietė jÄ Ä¯ pasimatymÄ .

R. V. po akistatos jai nurodė, kad jÄ sutikęs S. K. su kitu asmeniu domėjosi jos (R. V.) parodymais (192 -193).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1748/14(01) matyti, kad D. K. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje bei kliniÅ¡kai nustatytu deÅ¡inės pusės skruostikaulio lūžimu, poodine kraujosruva veido deÅ¡inėje pusėje apatinio žandikaulio projekcijoje, kliniÅ¡kai nustatytas nosies kaulų lūžimas, paveikus kietais bukais daiktais.

D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl skruostikaulio bei nosies kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje (b.l. 14- 15). Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo Nuteistasis nurodo, kad teismas jo atžvilgiu nepagrįstai atsisakė taikyti BK 38 str. nuostatas, nors jis atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ moka dalimis, anksčiau nebuvo teistas, byloje yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesutinka su teismo motyvais, kad jis tik iÅ¡ dalies prisipažino savo kaltę, taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str., todėl yra abejonių dėl BK 38 str. 1 d. 4 p. sÄ lygų buvimo.

Apelianto manymu, tokia teismo iÅ¡vada nėra pakankamai pagrįsta ir yra visos sÄ lygos jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas.Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.

1. asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Pažymėtina, kad BK 38 str. 4 p. nurodyta sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1-3 punkte esančias sÄ lygas, iÅ¡vadÄ dėl 4 punkte esančios sÄ lygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ ir, tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo nuostatÄ .

Pažymėtina ir tai, kad, net ir esant visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamÄ veiklÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.Patikrinusi nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje esančius duomenis, teismas, nusprendęs netaikyti S. K. atžvilgiu BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nenusižengė formuojamai teismų praktikai.IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog nuteistasis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistojo S. K. dalinis prisipažinimas negali bÅ«ti laikytinas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaip toks, kadangi apeliantas, nors ir prisipažino sudavęs kelis smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau nenurodė visų Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, motyvų bei priežasčių, bandė dalį kaltės perkelti pačiam nukentėjusiajam, neva, pastarasis pats savo veiksmais iÅ¡provokavo jį (S. K.) nusikalstamiems veiksmams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį nuteistojo dalinį prisipažinimÄ nepripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010 ir kt.). Be to, nustatyta, kad S. K. metų laikotarpyje (2013-09-16) yra baustas pagal LR ATPK 174 str. dėl to, kad vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas neblaivus, bandė sukelti muÅ¡tynes (b.l.109-110), todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kyla pagrįstų abejonių, kad S. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, nesant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytų bÅ«tinų Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygų, atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija  n u t a r ė:

S. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                            Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                  Vladislavas Lenčikas                                                                                               Daiva Kazlauskienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                             Leonarda Gurevičienė             Â