cc2cc43c-a4af-4792-a76c-62835b881de9 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-36-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01021-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.9; 2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) šiaulių apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. vasario 3 d. Šiauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I.

G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-834-496/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo. Teismas  n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės I. G. 9 000 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys 2018-01-02 sudarė raÅ¡ytinę transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė, o atsakovė įsigijo transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 9 000 Eur. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ I ROL Nr. (duomenys neskelbtini) už parduodamÄ automobilį 9 000 Eur sumai, tačiau atsakovė pinigų už automobilį nesumokėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų apie gautÄ apmokėjimÄ â€“ pinigai nebuvo pervesti nei pavedimu, nei sumokėti grynaisiais pinigais.

2. Atsakovė I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-02 pardavė jai automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. K., buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. R. K. yra buvęs atsakovės žentas. Sutartyje nurodyta automobilio pirkimo - pardavimo kaina – 9 000 Eur.

Å iÄ pinigų sumÄ atsakovė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. TÄ pačiÄ dienÄ po sutarties sudarymo automobilis perėjo atsakovės nuosavybėn ir valdymui. 2018 m. gruodžio 8 d. šį automobilį atsakovė pardavė, tÄ patvirtina valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) „Regitra“ 2018-12-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusių duomenų registravimÄ . Atsakovė visus metus netrukdoma valdė šį automobilį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiÅ¡kė jokių finansinių pretenzijų.

Atsakovė nurodė nežinanti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tvarkė savo bendrovės finansinę apskaitÄ ir ar jis įnešė į bendrovės kasÄ jos sumokėtus jam 9000 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės I. G. 9 000 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019-12-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 203 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taipogi iš atsakovės I. G. priteisė 8,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

4. Teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovė teigė, jog automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017-12-24, tačiau įstatymas reikalauja, kad transporto priemonės pardavimo sutartis turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl sandorio sudarymo (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad 2017-12-24 būtų buvusi sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kad būtų sumokėti pinigai.

5. Teismas nurodė, kad liudytojai A. K. ir S. G. patvirtino atsakovės pozicijÄ , jog atsakovė su S. G. atnešė ir padavė R. K. 9 000 Eur grynais pinigais, neprašė suraÅ¡yti raÅ¡telio apie pinigų gavimÄ . Atsakovė ir minėti liudytojai yra labai artimai susiję asmenys. S. G. yra atsakovės buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji faktiÅ¡kai gyvena, veda bendrÄ Å«kį, o A. K. yra jų dukra. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, jog liudytojų parodymų negalima vertinti patikimais įrodymais, jie yra nepakankami.

Liudytoja G. G. ir M. Z. parodė, kad per Kūčių vakarienę buvo kalba apie automobilio pirkimÄ , seneliai atnešė pinigus, tačiau Å¡ie liudytojai nenurodė, už kiek pinigų buvo tartasi pirkti automobilį ir kiek pinigų atnešė. Be to, G. G. yra atsakovės anÅ«kė, o M. Z. yra artimas jos draugas. Teismas sprendė, kad Å¡ie liudytojai yra artimi atsakovei, jų liudijimai nėra detalÅ«s, todėl jų paaiÅ¡kinimais teismas nesirėmė, nes parodymai nėra pakankami įrodymai pinigų sumokėjimo fakto patvirtinimui.

6. Teismas nurodė, kad 2018-01-02 pirkimo pardavimo sutartyje nėra įraÅ¡yta, jog pinigai už automobilį yra sumokėti, kad atsiskaitoma sutarties sudarymo metu. Sutartyje yra įraÅ¡yta tik automobilio kaina – 9 000 Eur. Atsakovė pripažino, kad ji rašė sutarties tekstÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė galėjo įraÅ¡yti apie pinigų sumokėjimÄ , jei tai bÅ«tų buvę padaryta. Nors atsakovė yra senyvo amžiaus, tačiau ji sudarant sutartį buvo ne viena, jÄ atlydėjo dukra A.

K., kuri galėjo padėti atsakovei suvokti ir įraÅ¡yti į sutartį svarbias aplinkybes, jei jos bÅ«tų buvusios. Tuo labiau, kad liudytoja A. K. nurodė, jog jau apie pusę metų iki Å¡ios sutarties sudarymo jos santykiai su ieÅ¡kovės atstovu, tuo metu sutuoktiniu R. K., buvo konfliktiÅ¡ki, jie bendrai nebetvarkė Å«kio. Atsakovė sutarties sudarymo metu jau žinojo, kad jos dukters santykiai su sutuoktiniu R. K. yra blogi, nes dukra su visais daiktais į tėvų namus sugrįžo 2017 m. gruodžio 25 dienÄ , tačiau nepasirÅ«pino, kad bÅ«tų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas.

Tai teismui sukėlė abejonių ir sudarė pagrindÄ spręsti, kad sutarties suraÅ¡ymo metu pinigai už automobilį nebuvo sumokėti.

7. Teismas pažymėjo, jog neįraÅ¡ymas į pirkimo pardavimo sutartį duomenų apie pinigų sumokėjimÄ sudaro pagrindÄ spręsti, kad mokėjimo už automobilį terminas buvo atidėtas, nors sutartyje nėra nurodyta, kuriam laikui atidėtas mokėjimas. Atsakovė, kaip rÅ«pestingas, apdairus, didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis asmuo, mokantis nemaÅ¾Ä sumÄ , turėjo pasidomėti, kaip ta suma bus apskaityta bendrovėje, nes prieÅ¡ingu atveju jai tektų 9 000 Eur įsiskolinimo rizika. Tačiau atsakovė nepareikalavo įrodymo apie lėšų apskaitymÄ bendrovėje ir tuo prisiėmė rizikÄ likti skolinga ieÅ¡kovei.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1170-587/2019, kurioje nagrinėjamas analogiÅ¡kas ginčas, nurodė, kad „netgi ir susitarus su direktoriumi dėl apmokėjimo grynais ir neįsitikinus, kad pinigai įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , atsakovas, kaip verslininkas, turėjo tikėtis, kad Å¡i suma iÅ¡ jo gali bÅ«ti pareikalauta bet kada. Be to, neaiÅ¡ku kodėl atsakovas neatsiskaitė bankiniu pavedimu, nes kaip nurodo abi Å¡alys, santykiai dėl Å¡eimyninių santykių buvo ne visai geri, taigi, tokiu atveju atsakovas bÅ«tų garantuotas, kad jo piniginės lėšos (grynieji pinigai), sumokėtos už automobilį, pateko į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sÄ skaitÄ â€œ.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra pasiraÅ¡iusi atsakovė bei joje nėra nurodyta, iki kada ji turi sumokėti už automobilį, tačiau sÄ skaita buvo pateikta atsakovei, jau 2019 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Atsakovė turėjo apmokėti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ jÄ gavusi. Atsakovė nepateikė apmokėjimo už nupirktÄ automobilį įrodymų, todėl sÄ skaita faktÅ«ra turi bÅ«ti apmokėta. Sutartyje įraÅ¡yta 9 000 Eur suma reiÅ¡kia parduodamo automobilio kainÄ , bet ne jos sumokėjimo patvirtinimÄ .

10. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nors atsakovė ir jos atstovė teigė, jog nė vienas asmuo neperduotų automobilio be apmokėjimo bei apie metus laiko nereikalautų apmokėti, tačiau tokie atsakovės pamÄ stymai ir spėjimai negali bÅ«ti vertinami kaip pinigų sumokėjimÄ patvirtinantys įrodymai. Teismas nurodė, jog tokia praktika galimai yra tarp fizinių asmenų, tačiau juridiniai asmenys dažnai sudaro sutartis su atidėtu apmokėjimu, pateikiant PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Automobiliu iki 2018-01-02 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo naudojosi R.

K. ir A. K. Å¡eima. Atsakovės I. G. gyvenamojoje vietoje automobilis buvo nuo 2017-12-25, kai dukra A. K. parsikėlė gyventi pas atsakovę. Dėl automobilio pardavimo buvo susitarta tarp buvusių artimų asmenų – tarp uoÅ¡vės ir žento, kuris sutarties sudarymo metu siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Byloje nėra paneigtas ieÅ¡kovės atstovo R. K. paaiÅ¡kinimas, kad santuokos nutraukimo iniciatorė buvo A. K. ir ji norėjo Å¡io automobilio, o jis siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , jo praÅ¡ymu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo paskirtas terminas susitaikymui, todėl jis, kol nebuvo nutraukta santuoka, nereiÅ¡kė reikalavimo dėl apmokėjimo už automobilį.

Tai, kad po transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dar vyko bendravimas tarp Å¡alių, įrodo atsakovės I. G.ir liudytojo S. G. parodymai, kad po sutarties sudarymo automobiliu važinėjo ne atsakovė, bet A. K., jos sÅ«nus, R. K. bei S. G. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas įrodo, kad buvo nutraukta R. K. ir A. K. santuoka bei patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų atitenka R. K. Teismo vertinimu, tai paaiÅ¡kina ieÅ¡kovės delsimÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei dėl skolos už automobilį sumokėjimo, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ raÅ¡tu nesikreipė į atsakovę dėl pinigų sumokėjimo, negali bÅ«ti traktuojama kaip patvirtinanti pinigų sumokėjimo faktÄ .

11. Teismas nurodė, kad praneÅ¡imai iÅ¡ Raseinių rajone veikiančių bankų įrodo, jog atsakovė I. G. sÄ skaitų neturi, bankuose pinigų nelaiko. Ä® bylÄ pateikta 2017-12-13 pirkimo–pardavimo sutartis, kad S. G. minėtÄ dienÄ pardavė butÄ ir iki sutarties sudarymo gavo 5 000 Eur, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad Å¡ie pinigai bÅ«tų buvę perduoti ieÅ¡kovei už automobilio pirkimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė I.

G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 12.1. Å alys iÅ¡ pradžių sudarė automobilio pirkimo–pardavimo žodinę sutartį, o vėliau ir raÅ¡ytinę sutartį. Sutartyje nėra nurodytas pinigų sumokėjimo terminas ar faktas. AiÅ¡kinantis Å¡alių tarpusavio prievolinius teisinius santykius atsižvelgiama į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius netiesioginius raÅ¡ytinius įrodymus.

Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susiklosčiusias aplinkybes bei Å¡alių argumentus, turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė nesumokėjo už perkamÄ automobilį sutarties sudarymo dienÄ . 12.2. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog Å¡alys susitarė, kad pinigai už parduodamÄ automobilį bus sumokami vėliau. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog Å¡alys sudarė žodinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį 2017-12-24.

Liudytojas S. G. patvirtino, jog davė atsakovei savo pinigus automobilio pirkimui, liudytojai A. K., G. G. ir M. Z. patvirtino, jog matė, kaip pinigų automobilio pirkimui davė S. G. ir atsakovė. Å ių liudytojų parodymai nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, kaip nepaneigti ir Å¡ių liudytojų parodymai, kad pinigus gavo ir juos pasiėmė ieÅ¡kovės vadovas R. K. Nesant neginčijamų įrodymų, ieÅ¡kovės teiginiai, jog pinigai už parduodamÄ automobilį nebuvo sumokėti sutarties sudarymo metu, laikytini neįrodytais. 12.3.

Apeliantė remiasi Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1708-657/2017, kurioje pirmosios instancijos teismas padarė visiškai priešingas išvadas nei Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai savo sprendime. 12.4. Byloje apklaustų liudytojų parodymai prieštarauja ieškovės vadovo R. K. parodymams, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, surinkti byloje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvados dėl pinigų sumokėjimo pagrįstos prieštaringais bylos įrodymais, iš esmės tik paties R.

K. parodymais, o tai rodo Å¡ių iÅ¡vadų nepagrįstumÄ . 12.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog į pirkimo–pardavimo sutartį neįraÅ¡ytas faktas dėl pinigų sumokėjimo sudaro pagrindÄ spręsti, kad mokėjimas atidėtas. Kodėl tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė teismas - nesuprantama, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. R. K. teismui paaiÅ¡kino, kad mokėjimÄ atidėjo, bet nenurodė nei atidėjimo termino, nei aplinkybių, kodėl mokėjimas atidėtas. 12.6.

Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ daugiau nei po metų laiko, o automobilis atsakovei perduotas valdyti ir naudotis nuo sutarties sudarymo dienos. IeÅ¡kovė žinojo, kad automobilis parduodamas, be to, ir skelbimas dėl automobilio pardavimo buvo vieÅ¡oje erdvėje. IeÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų ir nereiÅ¡kė jokių finansinių pretenzijų. Taigi, tai, kad ieÅ¡kovė tiek laiko laukė, teismui turėjo sukelti abejones. 12.7. Teismas nepasisakė ir apie tai, kad dėl Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių Å iaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tyrimas nebaigtas, o tų pačių aplinkybių aiÅ¡kinimas ikiteisminiame tyrime gali turėti įtakos teismo sprendimui. 12.8. Teismas klaidingai vertino įrodymus dėl pinigų turėjimo. Teismas nurodė, kad atsakovės sÄ skaitose piniginių lėšų nėra, o S. G., pardavęs 2017-12-13 butÄ , gavo 5 000 Eur, bet nėra įrodymų, jog Å¡iuos pinigus perdavė atsakovei. Byloje yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingi įrodymai: 2019-03-21 notarė patvirtino, kad S. G. pinigus sumoje 8 500 Eur pagal 2017-12-13 sutartį gavo.

Liudytojai A. K., G. G. ir M. Z. matė, kaip atsakovė ir S. G. pinigus atnešė, o vėliau juos paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. K. 12.9. Ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta bet kuria forma, tad teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014).

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 3 bei 4 punktus ir remtis liudytojų parodymais, kuo nebÅ«tų pažeistos įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios taisyklės. Nesant tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių elgesį, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus bei juos įvertinęs, atsižvelgęs į civiliniame procese pripažįstamÄ ir teismų praktikoje taikomÄ tikėtinumo taisyklę, turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei už automobilį. 12.10.

Teismas be pagrindo įvardijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. K. ieÅ¡kinį teismui po tokio ilgo laiko nuo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kaip bandymÄ iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir santuokÄ .

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytoju parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais daro sandorį negaliojančiu.

Å i teisės norma patvirtina, kad atsakovė negali įrodinėti 2017-12-24 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto liudytojų parodymais, nes Å¡iam sandoriui sudaryti yra privaloma raÅ¡ytinė forma ir įstatymas draudžia sandorio sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais bei žodiniais paaiÅ¡kinimais. 13.2. Apeliantė apeliacinį skundÄ grindžia 2014 metų teismų praktika, kuri leido transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais.

CK 1.73 straipsnis iki 2015-07-01 nenumatė privalomos raÅ¡ytinės formos sudarant motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis. Nuo 2015-07-01 buvo pakeista CK 1.73 straipsnio 1 dalis, jÄ papildant 10 punktu, kuris numatė, kad motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys turi bÅ«ti sudaromos raÅ¡ytine forma. Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimÄ apeliantė nepagrįstai vadovaujasi teismų praktika, kuri buvo taikoma iki Å¡io straipsnio pakeitimo. Ginčo teisiniai santykiai atsirado 2018 metais, todėl taikytina įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-07-01. 13.3.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad transporto priemonė atsakovei buvo perduota ne 2018-01-02, o tik 2018 m. kovo mėnesį, ir nuo tos datos atsakovė įgijo pareigÄ apmokėti už įsigytÄ automobilį. 2018-01-02 automobiliu naudojosi ieÅ¡kovės atstovo R. K. Å¡eimos nariai, vyko ieÅ¡kovės atstovo R. K. ir atsakovės dukters A. K. tarpusavio santykių aiÅ¡kinimasis dėl tolesnio Å¡eimos bendro gyvenimo, todėl automobilio apmokėjimo klausimas buvo nukeltas vėlesniam laikotarpiui.

Atsakovė teismo posėdžių metu pripažino, jog pinigų ieÅ¡kovei nemokėjo nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau. Atmestinas atsakovės argumentas, kad 2017- 12-24 automobilis buvo perduotas atsakovei, nes byloje nustatyta, kad 2017-12-24 automobiliu R. K., jo sutuoktinė A. K. ir jų sÅ«nus grįžo iÅ¡ atsakovės namų į savo namus. Å ios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo nei vienas proceso dalyvis ir atsakovė pripažino Å¡iÄ aplinkybę. 13.4. Tai, kad pinigai už automobilį nebuvo sumokėti, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-02 PVM sÄ skaita faktÅ«ra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 ir 2019 metų apyvartos žiniaraščiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (apyvartos žiniaraščiai) patvirtina, kad atsakovės skola bendrovėje buvo apskaityta tiek 2018 metais, tiek 2019 metais. 13.5. Atsakovės duktė A. K. aktyviai dalyvavo sudarant 2018-01-02 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Ji buvo Å¡ios sutarties sudarymo iniciatorė. 2018 m. gruodžio 5 d.

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7064-674/2018 patvirtina, kad sutuoktinių R. K. ir A. K.s santykiai nuo 2017 m. pradžios buvo blogi, o nuo 2017-12-25 sutuoktiniai jau nevedė bendro Å«kio. Esant minėtoms aplinkybėms, kiekvienas protingas ir atidus žmogus bÅ«tų paėmęs pakvitavimÄ (raÅ¡telį) apie 9 000 Eur sumokėjimÄ . Atsakovė bei jos buvęs vyras S. G. yra pensininkai, jokių pajamų faktiÅ¡kai neturi, todėl mokėdami 9 000 Eur sumÄ kaip atidÅ«s ir rÅ«pestingi žmonės bÅ«tų pareikalavę tai patvirtinančio dokumento. 13.6.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017-12-24 neturėjo piniginių lėšų sumokėti 9 000 Eur sumÄ už įsigytÄ automobilį. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad neva už automobilį ji sumokėjo iÅ¡ lėšų, sukauptų bendrai su buvusiu sutuoktiniu S. G. Gauti duomenys iÅ¡ registrų patvirtina, kad atsakovė yra iÅ¡situokusi ir naujos santuokos nesudariusi. Be to, procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, kad už automobilį yra sumokėjusi ji pati. Taigi, atsakovė bylos proceso eigoje nuolat keitė savo parodymus, susijusius su pinigų mokėjimo faktu.

Atsakovė pateikė teismui 2017-12-13 S. G. sudarytÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir teigė, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, jog S. G. 2017-12-24 turėjo 9 000 Eur sumÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kada minėtÄ pinigų sumÄ S. G. gavo ir kokiu bÅ«du Å¡i pinigų suma buvo gauta: grynais ar pirkėjui pervedant į banko sÄ skaitÄ . Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtÄ pinigų sumÄ S. G. bÅ«tų grynais pinigais išėmęs iÅ¡ banko sÄ skaitos ir perdavęs atsakovei. 13.7.

Tai, jog pinigai nebuvo perduoti, patvirtina ir atsakovės elgesys. Atsakovės duktė A. K. 2017-12-25 iÅ¡sikėlė iÅ¡ savo namų (įgytų kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. K.) ir apsigyveno pas atsakovę. Atsakovė teisme nurodė, kad, žinodama apie konfliktiÅ¡kus dukters ir R. K. santykius, sudarydama 2018-01-02 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, neprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. iÅ¡duoti pinigų sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . 13.8.

Atsakovė teigė, kad liudytojas S. G. buvo išėjęs kartu su ja į kitÄ kambarį, kuriame kartu skaičiavo pinigus, ir liudytojas S. G. pinigus atnešė į svetainę. Tačiau tokių atsakovės parodymų nepatvirtino liudytojas S. G. Minėtas liudytojas nepatvirtino ir liudytojos A. K. parodymų, kad vienas S. G. nuėjo paimti pinigų į kitÄ kambarį, o atsakovė liko svetainėje. AnalogiÅ¡kai pasakytina ir apie liudytojų G. G. ir M. Z. parodymus, kad pinigų buvo išėję pasiimti abu seneliai.

Taigi, parodymai dėl pinigų atnešimo fakto nesutampa tiek su atsakovės paaiškinimais, tiek su liudytojų parodymais, kurie yra šiuo klausimu skirtingi. Atsakovės ir liudytojų parodymai nesutampa ir dėl aplinkybės, susijusios su pinigų padėjimo vieta svetainėje. Atsakovė ir liudytojas M. Z. teigė, kad pinigai iki vakarienės galo gulėjo ant stalo, o liudytojai A. K., S. G. ir G. G. nurodė, kad pinigus R. K. įsidėjo į kišenę. Nesutapo atsakovės ir liudytojų parodymai dėl neva gautų pinigų išsinešimo fakto.

Atsakovė nurodo, kad R. K. susidėjo pinigus į jos paduotÄ polietileninį maiÅ¡elį ir iÅ¡sinešė, tuo tarpu liudytojai A. K., S. G. ir G. G. nurodo, kad pinigus R. K. visÄ laikÄ turėjo kiÅ¡enėje. Liudytojas M. Z. teigė, kad pinigus R. K. iÅ¡sinešė nesupakuotus, rankoje. Minėti prieÅ¡taravimai atsakovės ir liudytojų parodymuose yra esminiai, todėl pagrįstai teismas vertino Å¡iuos parodymus kaip nepatikimus. 13.9. Teismas teisingai įvertino byloje esančius skyrybų bylos procesinius dokumentus ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atstovas, siekdamas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , pakartotinai nereikalavo iki 2018 m. lapkričio mėnesio sumokėti už automobilio pardavimÄ .

Tik pasibaigus teismo skirtam susitaikymo terminui, nepavykus iÅ¡saugoti Å¡eimos, ieÅ¡kovės atstovas pakartotinai pateikė atsakovei reikalavimÄ sumokėti 9 000 Eur sumÄ . Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės atstovui buvo susiklosčiusios objektyvios faktinės aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovės atstovas kreipėsi į teismÄ tik 2019-03-19. 13.10. Apeliantė klaidingai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas prieÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki Å¡io laiko ikiteisminiame tyrime nėra pareikÅ¡ti įtarimai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei R.

K. Be to, byloje nėra duomenų, kad tos pačios aplinkybės, kurios yra reikÅ¡mingos Å¡ioje civilinėje byloje, yra tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ikiteisminio tyrimo medžiaga jokios privalomos įtakos civilinės bylos nagrinėjimui neturi. 13.11. Atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1708-657/2017, tačiau apeliantės nurodytos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių. Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  Apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ginčo automobilio pirkimo - pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta bet kuria forma, tad teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , nes pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Å is motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties formos reikalavimas atsirado nuo 2015-11-01, iki tol teisės aktuose nebuvo nustatytų ribojimų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, ginčo teisiniai santykiai atsirado 2018 metais, todėl taikytina įstatymo redakcija (TAR, 2015-07-01, Nr. 10597), įsigaliojusi nuo 2015-11-11.

5. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

6. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigė, jog automobilio pirkimo - pardavimo sutartis žodžiu buvo sudaryta 2017-12-24. Pinigų sumokėjimÄ atsakovė siekė įrodyti liudytojų, kurie yra apeliantei artimi asmenys (dukra, anÅ«kė, buvęs sutuoktinis, su kuriuo toliau vedamas bendras Å«kis), parodymais.

7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad 2017-12-24 bÅ«tų buvusi sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kad bÅ«tų sumokėti pinigai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog nenustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti iÅ¡imtį, kai nesilaikius įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos bÅ«tų galima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 ir 6 dalys).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstais nesirėmė liudytojų parodymais, juolab, įvertinęs tai, jog liudytojai yra artimi atsakovei, o jų liudijimai nėra detalūs. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant).

Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl įrodymų vertinimo ir pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas bÅ«tų galima pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis. Netiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų 9 000 Eur sumokėjimÄ už įsigytÄ automobilį, byloje nėra pateikta, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino praneÅ¡imus iÅ¡ Raseinių rajone veikiančių bankų apie atsakovės sÄ skaitų nebuvimÄ bei 2017-12-13 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ , anot atsakovės, kad S. G. pardavė butÄ ir iki sutarties sudarymo gautus 5 000 Eur perdavė atsakovei už automobilio pirkimÄ , kaip nepatvirtinančių atsakovės nurodytų aplinkybių dėl 9 000 Eur sumokėjimo.

Nustatant pinigų sumokėjimo aplinkybes, nėra jokio pagrindo remtis liudytojų parodymais, kadangi Å¡ie asmenys yra susiję su atsakove giminystės ar Å¡eimyniniais ryÅ¡iais, be to, nenustatyta, kad bÅ«tų buvusios kokios nors kliÅ«tys, trukdžiusios atsakovei tinkamai įforminti pinigų sumokėjimÄ . Byloje esant tik tokiems skolos grÄ Å¾inimo įrodymams (liudytojų parodymams, trečiajam asmeniui (buvusiam atsakovės sutuoktiniui, su kuriuo atsakovė toliau veda bendrÄ Å«kį, priklausiusio buto 2017-12-13 pirkimo - pardavimo sutarčiai), jie laikytini nepakankamais 9 000 Eur sumokėjimo už įsigytÄ automobilį aplinkybėms patvirtinti.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino, jog ji surašė pirkimo - pardavimo sutarties tekstÄ , ji galėjo įraÅ¡yti apie pinigų sumokėjimÄ , jei tai bÅ«tų buvę padaryta, juolab, kad sudarant Å¡iÄ sutartį atsakovė buvo su dukra A. K., kuri galėjo padėti atsakovei suvokti ir įraÅ¡yti į sutartį svarbias aplinkybes, jei jos bÅ«tų buvusios. Kartu pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad iki sutarties sudarymo atsakovės dukros A. K. santykiai su ieÅ¡kovės atstovu, tuo metu sutuoktiniu R. K., buvo konfliktiÅ¡ki, jie bendrai nebetvarkė Å«kio, kas leidžia teigti, jog atsakovė, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, turėjo pasirÅ«pinti, jog bÅ«tų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas.

10. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tarp atsakovės dukros A. K. ir ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. vykęs skyrybų procesas (santuokos nutraukimo byloje R. K. praÅ¡ymu 2018-07-27 paskirtas terminas susitaikymui) tikėtina pagrindžia ir ieÅ¡kovės delsimÄ (automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018-01-02) pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei dėl skolos už automobilį sumokėjimo.

11. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų iÅ¡vadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neiÅ¡samiai.

12. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigÄ laikytis savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ ; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju Å iaulių apygardos teismo nesaisto apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1708-657/2017, iÅ¡aiÅ¡kinimai, kadangi nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ teisėjų kolegija yra saistoma tik Å iaulių apygardos teismo ar kasacinio teismo analogiÅ¡kose bylose suformuotų precedentų.

14. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie tai, jog dėl Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių Å iaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, jog ikiteisminis tyrimas bÅ«tų pasiekęs teisminę stadijÄ , t. y. kad jau bÅ«tų nagrinėjama baudžiamoji byla, civilinėje byloje nėra, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokios reikÅ¡mingos ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama civiline byla.

15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad ji sumokėjo ieÅ¡kovei 9 000 Eur už 2018-01-02 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytÄ transporto priemonę, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:  Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 301306597, iÅ¡ atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 452 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė