cc2a4973-b06e-41aa-9d75-626c8a9dc85d · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas LAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-494-557/2013Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00737-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4.;                                                                               KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 31 d. KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Linas PauliukÄnas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal K.
Legislator headnote
AI generatedcc2a4973-b06e-41aa-9d75-626c8a9dc85d · KlaipÄdos apygardos teismas: Jokių duomenų byloje, kuriais bÅ«tų galima vadovautis ir konstatuoti kiekvieno iÅ¡ eismo dalyvių manevro pradžiÄ , nÄra, todÄl eksperto iÅ¡kelta hipotezÄ yra nepagrįsta, o tolimesni skaiÄiavimai jau sukelia visai kitas pasekmes, negu laikantis nuostatos, kad jis visų pirma pradÄjo manevrÄ Ä¯ kairÄ ir, jau baigiant iÅ¡važiuoti iÅ¡ pagrindinio kelio, pasivijÄs automobilis âMercedes 812Dâ atsitrenkÄ Ä¯ jo automobilio galinÄ dalį. IÅ¡ pateiktų byloje fotonuotraukų matyti, kad kontaktas įvyko kairÄje kelio važiuojamosios dalies pusÄje, prieÅ¡ais posÅ«kį į kairÄ, Å¡alutinį keliÄ Å¾vyruota danga.
Full text
PraneÅ¡Äjas LAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-494-557/2013Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00737-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4.;                                                                               KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 31 d. KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Linas PauliukÄnas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal K.
S. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 13 d. nutarties.IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , teisÄjasn u s t a t Ä:KlaipÄdos apskrities VPK KlaipÄdos rajono policijos komisariato 2012 m. rugsÄjo 10 d. nutarimu K. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda už tai, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 26 d. 12.10 val. kelio Kryžkalnis â Rietavas â VÄžaiÄiai 66,20 km, KlaipÄdos r. sav., vairuodamas automobilį âMazda 6â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairÄ, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido jį lenkianÄios transporto priemonÄs ir su ja susidÅ«rÄ.
Ä®vykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonÄs ir susižalojo pats vairuotojas. Šį nutarimÄ , praÅ¡ydamas jį panaikinti ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti, K. S. apskundÄ pirmosios instancijos teismui. KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismas 2013 m. gegužÄs 13 d. nutartimi K. S. skundo netenkino ir KlaipÄdos apskrities VPK KlaipÄdos rajono policijos komisariato 2012 m. rugsÄjo 10 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ motyvuodamas tuo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad K.
S. padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. ApylinkÄs teismas konstatavo, kad K. S. versija, neva ne jo, o automobilio âMercedes Benz 812â vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, yra paneigta liudytojo A. D. parodymais, ekspertizÄs aktu ir kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliaciniu skundu K. S. praÅ¡o KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 13 d. nutartį panaikinti ir jo atžvilgiu administracinÄ bylÄ nutraukti.
Nurodo, kad su teismo vertinimais visiÅ¡kai nesutinka. Pažymi, kad nesutinka su jo kaltÄs įrodymu, veikos kvalifikavimu. Teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylÄ ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas bylų nagrinÄjimo teisme betarpiÅ¡kumo principÄ , visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo principÄ , netinkamai pritaikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino teisÄs normas. Asmuo traukiamas administracinÄn atsakomybÄn tik tada, kai byloje esanÄių įrodymų pagrindu yra konstatuotajama inkriminuojamo administracinio teisÄs pažeidimo sudÄtis.
Kaltu dÄl administracinio teisÄs pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisÄs pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinÄ nuobaudÄ . Asmens kaltÄ gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonÄs, kad traukiamas atsakomybÄn asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.
Sprendžiant asmens administracinÄs atsakomybÄs klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai. EkspertizÄs akte yra iÅ¡analizuota vienintelÄ versija, pagal kuriÄ konstatuojama, jog tikÄtina, kad prieÅ¡ eismo įvykį automobilis âMercedes 812Dâ su priekaba priekyje lÄÄiau važiavusį automobilį âMazda 6â lenkti pradÄjo prieÅ¡ pastarajam pradedant vykdyti posÅ«kio į kairÄ manevrÄ .
Jokių duomenų byloje, kuriais bÅ«tų galima vadovautis ir konstatuoti kiekvieno iÅ¡ eismo dalyvių manevro pradžiÄ , nÄra, todÄl eksperto iÅ¡kelta hipotezÄ yra nepagrįsta, o tolimesni skaiÄiavimai jau sukelia visai kitas pasekmes, negu laikantis nuostatos, kad jis visų pirma pradÄjo manevrÄ Ä¯ kairÄ ir, jau baigiant iÅ¡važiuoti iÅ¡ pagrindinio kelio, pasivijÄs automobilis âMercedes 812Dâ atsitrenkÄ Ä¯ jo automobilio galinÄ dalį. IÅ¡ pateiktų byloje fotonuotraukų matyti, kad kontaktas įvyko kairÄje kelio važiuojamosios dalies pusÄje, prieÅ¡ais posÅ«kį į kairÄ, Å¡alutinį keliÄ Å¾vyruota danga.
Jis vairuodamas automobilį įsitikino, kad galÄs saugiai atlikti manevrÄ Ä¯ kairÄ, stebÄdamas vaizdÄ per galinio vaizdo ir Å¡oninius veidrodÄlius įsitikino eismo saugumu, įjungÄ kairįjį posÅ«kį, persirikiavo į kitÄ eismo važiuojamÄ jÄ dalį ir pavažiavÄs apie 20-30 metrų pradÄjo stabdyti, ruoÅ¡damasis posÅ«kiui į Å¡alutinį keliÄ . PradÄjus stabdyti už jo automobilio važiavusi transporto priemonÄ nesilaikÄ saugaus atstumo, galimai dÄl intensyvaus lietaus nepastebÄjo jo stabdymo manevro ir atsitrenkÄ priekine dalimi į jo automobilio galinÄ dalį.
Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ eismo įvykį automobilio âMercedes 812Dâ su priekaba vairuotojas A. D. privalÄjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, prieÅ¡ vykdydamas lÄÄiau priekyje važiavusios transporto priemonÄs lenkimo manevrÄ privalÄjo iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ rodyti kairiojo posÅ«kio signalÄ (signalÄ rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisÄs), iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, prieÅ¡ pradÄdamas lenkti įsitikinti, kad nÄ vienas iÅ¡ važiuojanÄių paskui jį vairuotojų, kuriems galÄtų bÅ«ti sukliudyta, nepradÄjo lenkti, įsitikinti, ar transporto priemonÄs, važiuojanÄios priekyje ta paÄia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, įsitikinti, ar lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄioms transporto priemonÄms, įsitikinti, ar baigdamas lenkti jis galÄs grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, tuo atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavÄs posÅ«kiui į kairÄ, privalo apvažiuoti sukanÄiÄ transporto priemonÄ iÅ¡ deÅ¡inÄs arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ , o lenkimo metu lenkiamam automobiliui âMazda 6â pradÄjus vykdyti posÅ«kio į kairÄ manevrÄ , tai yra iÅ¡kilus grÄsmei eismo saugumui ir atsiradus kliÅ«Äiai, tai pastebÄjÄs privalÄjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonÄ.
Priežastinio ryÅ¡io nustatymui buvo esminis elementas, kurį ekspertas turÄjo tiksliai nustatyti, kuris automobilis pirmas pradÄjo manevrÄ Ä¯ kairÄ, nes nuo to priklausÄ tolimesni pirmumo teisÄs ir priežastinio ryÅ¡io dÄl eismo įvykio kilimo elementai. Liudytojas A. D. teismo posÄdžio metu parodÄ, kad jis važiavo iÅ¡ Rietavo link VÄžaiÄių, su priekaba veÅ¾Ä remontuoti automobilį, važiavo 60 km/h, priekyje važiavo automobilis âMazda 6â apie 50 km/h, jis jį pasivijo, prie âMazda 6â priartÄjÄs buvo apie 20-30 metrų, gal ir didesniu atstumu, įjungÄ posÅ«kio signalÄ , lenkÄ, staigaus judesio nedarÄ, kai kairia eismo juosta privažiavo prie lenkiamo automobilio, Å¡is staiga, nerodydamas jokio posÅ«kio signalo, iÅ¡ deÅ¡inÄs eismo juostos pasuko į kairÄ ir sudarÄ jam kliÅ«tį, iÅ¡vengti susidÅ«rimo jis nespÄjo, nors ir stabdÄ, trenkÄsi savo automobilio deÅ¡iniu priekiniu kampu į to automobilio galo kairÄ pusÄ.
IÅ¡ Å¡io liudijimo tampa aiÅ¡ku, kad toks avarijos mechanizmas negalÄjo susidaryti, nes automobiliui âMercedes 812Dâ susilyginus su jo âMazda 6â automobiliu ir jam staiga pasukus į kairÄ, kontaktas bÅ«tų buvÄs į jo automobilio priekinÄs dalies kairiojo Å¡ono pusÄ, kas visiÅ¡kai nesutampa su esamais sugadinimais. Apeliacinis skundas netenkintinas. K. S. administracinÄn atsakomybÄn pagal ATPK 127 str. 2 d. patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį âMazda 6â suko į kairÄ neįsitikinÄs, jog tai daryti saugu, nepraleido jį lenkianÄios transporto priemonÄs ir su ja susidÅ«rÄ, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonÄs ir susižalojo jis pats.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinÄn atsakomybÄn tik nustaÄius, jog jis pažeidÄ Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padaryto(-ų) Kelių eismo taisyklių pažeidimo(-ų) bei ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitiems asmenims priklausanÄių transporto priemonių, krovinių, kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) ir pan.) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Apeliaciniu skundu neginÄijamas ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių atsiradimas - kitam asmeniui priklausanÄios transporto priemonÄs apgadinimas, taÄiau apeliantas nesutinka, kad jis, sukdamas į kairÄ, pažeidÄ Kelių eismo taisykles.
Apelianto nuomone, eismo įvykio ir jo pasekmių kilimÄ Ä¯takojo A. D. veiksmai, t. y. jam pradÄjus stabdyti automobilį âMazda 6â už jo automobilio važiavÄs A. D. nesilaikÄ saugaus atstumo, nepastebÄjo jo stabdymo manevro ir atsitrenkÄ priekine dalimi į jo automobilio galinÄ dalį. Anot apelianto, A. D., pastebÄjÄs kliÅ«tį, t. y., kad lenkiamas automobilis pradeda vykdyti posÅ«kio į kairÄ manevrÄ , privalÄjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonÄ.IÅ¡analizavÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylos medžiagÄ , apeliacinÄs instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas K.
S., daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad K. S. padarÄ jam inkriminuotÄ ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , už kurį jis nubaustas KlaipÄdos apskrities VPK KlaipÄdos rajono policijos komisariato 2012 m. rugsÄjo 10 d. nutarimu 100 Lt dydžio bauda. Anot apelianto, jis manevrÄ Ä¯ kairÄ pradÄjo įsitikinÄs, kad tai daryti saugu, tuo metu jį lenkianÄių automobilių nebuvo.
Nustatyta, jog automobilių âMazda 6â ir âMercedes 812Dâ su priekaba susidÅ«rimas įvyko kairÄje prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje. Liudytojas A. D. teismo posÄdžio metu (b. l. 53-56) parodÄ, kad jam lenkiant automobilį âMazda 6â ir su juo susigretinus, pastarojo vairuotojas staiga pasuko į kairÄ. Byloje esanÄiose fotonuotraukose (b. l. 7, 31) bei autoavarijos vietos schemoje (b. l. 107) užfiksuota, kad automobilis âMercedes 812Dâ su priekaba po susidÅ«rimo stovÄjo beveik lygiagreÄioje padÄtyje kelio iÅ¡ilginÄs aÅ¡ies atžvilgiu.
EkspertizÄs akte (b. l. 149-161) konstatuota, jog ir susidÅ«rimo metu automobilis âMercedes 812Dâ su priekaba buvo prieÅ¡prieÅ¡inÄje eismo juostoje, automobilio ir priekabos iÅ¡ilginÄ aÅ¡is buvo lygiagreÄioje ar artimoje tokiai padÄtyje kelio iÅ¡ilginÄs aÅ¡ies atžvilgiu, tuo tarpu automobilio âMazda 6â iÅ¡ilginÄ aÅ¡is susidÅ«rimo metu buvo apie 45° kampu į kairÄ nuo kelio iÅ¡ilginÄs aÅ¡ies. Apeliacinio teismo vertinimu, automobilių iÅ¡sidÄstymas kelio iÅ¡ilginÄs aÅ¡ies atžvilgiu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.
D. vairuojamas automobilis âMercedes 812Dâ pirmasis pradÄjo lenkimo manevrÄ , jam kelio iÅ¡ilginÄs aÅ¡ies atžvilgiu esant lygiagreÄioje ar tokiai artimoje padÄtyje, sukimo į kairÄ manevrÄ pradÄjo ir K. S., ko pasekoje jų vairuojami automobiliai susidÅ«rÄ. Nors apeliantas teigia, kad nagrinÄjamu atveju nebuvo neginÄijamai nustatyta, kuris vairuotojas manevruoti pradÄjo pirmasis, taÄiau pažymÄtina, jog ekspertas, įvertinÄs visÄ jam pateiktÄ administracinio teisÄs pažeidimo bylos medžiagÄ , tame tarpe ir K.
S. parodymus, kad jis į kairÄ sukti pradÄjo dar tuo metu, kai jo vairuojamo automobilio niekas nelenkÄ, taip pat pats apžiÅ«rÄjÄs automobilį âMazda 6â bei taikydamas standartines tyrimo procedÅ«ras (Transporto priemonÄs stabdymo laiko ir kelio apskaiÄiavimas LTEC-STPA-R-83, Transporto priemonÄs judÄjimo krypties nustatymas pagal iÅ¡likusius pÄdsakus LTEC-STPA-R-84, Transporto priemonÄs saugaus manevro skaiÄiavimas LTEC-STPA-R-253), padarÄ iÅ¡vadÄ , jog tikÄtina, kad automobiliu âMercedes 812Dâ su priekaba lenkimo manevras buvo pradÄtas prieÅ¡ pradedant automobiliu âMazda 6â vykdyti posÅ«kio į kairÄ manevrÄ .
Liudytojas A. D. teismo posÄdžio metu (b. l. 53-56) nurodÄ, kad lenkimo manevrÄ jis pradÄjo dar tuo metu, kai K. S. automobilis jokio manevro neatlikinÄjo. NetikÄti liudytojo A. D. parodymais, o taip pat eismo įvykio ir transporto trasologijos eksperto, turinÄio 21 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , iÅ¡vadomis apeliacinis teismas, kaip ir apylinkÄs teismas, neturi pagrindo. Kelių eismo taisyklÄs numato pareigÄ vairuotojui prieÅ¡ persirikiuojant ar kitaip keiÄiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; iÅ¡važiuojant iÅ¡ kelio duoti keliÄ juo važiuojanÄioms transporto priemonÄms, kurių judÄjimo kryptį jis kerta; sukant į kairÄ duoti keliÄ jį lenkianÄioms transporto priemonÄms (KET 106, 108, 161 punktai).
Apeliacinis teismas sutinka, kad K. S. pažeidÄ Å¡iuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas), sukdamas į kairÄ neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavÄ kelio lenkimo manevrÄ jau pradÄjusiai transporto priemonei ir su ja susidÅ«rÄ. Liudytojas A. D. parodÄ (b. l. 53-56), kad sustabdyti vairuojamo automobilio jis nebespÄjo. EkspertizÄs aktu (b. l. 149-161) nepaneigta, kad A. D. neturÄjo techninÄs galimybÄs sustabdyti automobilį âMercedes 812Dâ su priekaba iki automobilio âMazda 6â manevro vietos ir neturÄjo techninÄs galimybÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo.
Remdamasis aptartu apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarÄ pagrįstÄ bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkanÄiÄ iÅ¡vadÄ , kad K. S. padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. Apeliacinio skundo argumentai K. S. kaltÄs klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamoje nutartyje padarÄ apylinkÄs teismas. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, jÄ naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo.
TeisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:K. S. apeliacinio skundo netenkinti ir KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisÄjas                                                                                                    Linas PauliukÄnas