cc28fa8a-8ad0-425f-9a47-440fd2fa2a78 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                        Civilinės bylos numeris e2A-1732-585/2016                             Teisminio proceso numeris 2-52-3-01552-2014-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.15.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ atstovui pagal pavedimÄ advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ direktoriui R.

Å . ir atstovei pagal pavedimÄ advokatei Daliai StakvilevičiÅ«tei,             apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Širmulis“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti skolos perkėlimo sutartį, 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytÄ tarp bylos Å¡alių ir uždarosios akcinės bendrovės „Granum food“, negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 26 546,63 Eur (91 660,21 Lt). IeÅ¡kiniu nurodoma, jog bylos Å¡alys ir uždaroji akcinė bendrovė „Granum food“ 2009 m. lapkričio 10 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perėmė visas uždarosios akcinės bendrovės „Granum food“ prievoles, atsiradusias pagal jos ir atsakovės 2008 m. gegužės 12 d. sudarytÄ pardavimo sutartį (toliau – ir ginčo sandoris, sutartis).

Ginčo sutartis prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės tikslams (teisnumui), be to, pažeidžia jos kreditorių interesus. IeÅ¡kovė sutarties sudarymo dienÄ jau turėjo vykdytinų kreditorinių įsipareigojimų. Skolos perkėlimo sutartis – neatlygintinis sandoris, ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti Å¡io sandorio. IeÅ¡kovė, vykdydama skolos perkėlimo sutartį, sumokėjo atsakovei 26 546,63 Eur (91 660,21 Lt), o pati negavo jokios naudos. Ginčo sandorio sudarymas pablogino ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, turėjo įtakos jos nemokumui formuotis ir sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais.Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Atsikirto, jog ieÅ¡kovė, sudarydama ginčo sandorį, gavo naudÄ â€“ sustiprėjo atsakovės pasitikėjimas ieÅ¡kove, ji toliau tiekė ieÅ¡kovei prekes, kas leido pastarajai vystyti verslÄ ir gauti dideles pajamas. Ginčo sandorio sudarymas neturėjo įtakos ieÅ¡kovės nemokumui, Å¡i bÅ«sena susiformavo daug vėliau. IeÅ¡kovė sutarties sudarymo dienÄ turėjo turto, kuris buvo pakankamas bet kokiems kitiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas Pauliano ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, bet atnaujino šį terminÄ .Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo sandoris prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės teisnumui. Sandoris ieÅ¡kovei buvo reikalingas, siekiant užtikrinti tolesnį nenutraukiamÄ Å«kinės komercinės veiklos vykdymÄ , santykių su atsakove tęstinumÄ . Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, buvo nesÄ Å¾ininga.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodoma, jog ginčo sandoris nepažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teisių. Ginčo sandorio sudarymas ir įvykdymas esmingai nesumažino ieÅ¡kovės turto, nenulėmė realių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais praradimo ir ieÅ¡kovės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog esminis turto sumažėjimas ir įsipareigojimų padidėjimas pasireiÅ¡kė 2011-2012 metais. IeÅ¡kovės akcentuojama aplinkybė, jog ji sandorio sudarymo dienÄ turėjo mokestinę nepriemokÄ , nesudaro pagrindo sandorio neteisėtumui pripažinti.

IeÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos mokestinė nepriemoka 2009 m. lapkričio 10 d. sudarė tik 6 875,07 Lt. Å i nepriemoka, lyginant su visais balanse užfiksuotais įsipareigojimais, yra itin nežymi. Teismo vertinimu, ginčo sandorio sudarymas niekaip negalėjo paveikti ieÅ¡kovės galimybių padengti Å¡iÄ nepriemokÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kiti 2009 metų balanse figÅ«ruojantys trumpalaikiai įsipareigojimai ginčo sandorio sudarymo dienÄ buvo pradelsti, be to, nepateikė įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti, kokia bendra pradelstų įsipareigojimų suma, kokie Å¡ie įsipareigojimai ir kaip ginčo sandorio sudarymas paveikė jų vykdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmetė ir Pauliano ieÅ¡kinį. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:Skolos perkėlimo sutartis yra niekinis sandoris. Perkėlus ieÅ¡kovei nemokios įmonės (uždarosios akcinės bendrovės „Granum food“) skolÄ , buvo pažeista imperatyvioji kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuriÄ numato Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnis.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktÄ bei taikyti niekinio sandorio negaliojimo padarinius. Tačiau teismas neįvykdė Å¡ios pareigos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino ieÅ¡kovės balansų duomenis. IeÅ¡kovė ginčo sandorio sudarymo dienÄ turėjo finansinių sunkumų, jos padėtis, sudarius sandorį, dar labiau pablogėjo – sumažėjo turto vertė, veiklos apimtys, veikla tapo nuostolinga. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo sandorio sudarymas neturėjo įtakos ieÅ¡kovės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, yra nepagrįsta.

IeÅ¡kovė sutarties sudarymo dienÄ turėjo 6 875,07 Lt mokestinę nepriemokÄ . IÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , jos įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 290 188,32 Lt. Å ios aplinkybės patvirtina, jog ginčo sandorio sudarymas turėjo įtakos ieÅ¡kovės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų – ir Valstybine mokesčių inspekcija. IeÅ¡kovės steigimo dokumentai (įstatai) tiesiogiai draudė ieÅ¡kovės organams sudaryti sandorius, kurie yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

Ginčo sandorio sudarymas, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nesuteikė ieÅ¡kovei realios naudos. Sandorio sudarymas negali bÅ«ti pateisinamas Å¡alių bendradarbiavimu. Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliaciniu skundu nurodomos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme (nutarties 7.1 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ bankroto administratorius turi įrodyti, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra tie patys asmenys, kurie jais buvo sudarant ginčijamÄ sandorį, ir jų reikalavimo teisės yra tos, kurios egzistavo sudarant ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kovė nepateikė pirmosios instancijos teisme ir nepridėjo prie apeliacinio skundo įrodymų, patvirtinančių, jog 6 875,07 Lt mokestinė nepriemoka, buvusi ginčo sandorio sudarymo dienÄ , liko nepadengta iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima pripažinti, jog ginčo sandoris pažeidė jos kreditorių interesus. Ginčo sandoris sudarė ieÅ¡kovei galimybę palankiomis (palankesnėmis negu rinkos) sÄ lygomis gauti prekes, bÅ«tinas veiklai vystyti. IeÅ¡kovei nesutikus perimti skolos, atsakovė nebÅ«tų tiekusi prekių. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .Å alys apeliacinės instancijos teisme palaikė argumentus, kurie suformuluoti pateiktais procesiniais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Å alys ir uždaroji akcinė bendrovė „Granum food“ 2009 m. lapkričio 10 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kuriÄ apeliantė perėmė visas uždarosios akcinės bendrovės „Granum food“ prievoles, atsiradusias pagal jos ir atsakovės 2008 m. gegužės 12 d. sudarytÄ pardavimo sutartį (toliau – ir ginčo sandoris, sutartis).

Apeliantė, vykdydama ginčo sutartį, sumokėjo atsakovei 26 546,63 Eur (91 660,21 Lt). Apeliantė pirmosios instancijos teisme ginčijo Å¡iÄ sutartį dviem pagrindais: pirma, ginčo sandoris pažeidė apeliantės kreditorių teises (Civilinio kodekso 6.66 straipsnis); antra, ginčo sandoris prieÅ¡taravo apeliantės, kaip juridinio asmens, teisnumui (Civilinio kodekso 1.82 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu abiem pagrindais atmetė ieÅ¡kinį. Apeliaciniu skundu vėlgi įrodinėjamas abiejų pagrindų sandoriui negaliojančiu pripažinti buvimas.

Be to, nurodomas dar vienas sandorio negaliojimo pagrindas, kurį, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ex officio (savo iniciatyva): ginčo sandoris yra niekinis sandoris, nes, perkėlus apeliantei nemokios įmonės (uždarosios akcinės bendrovės „Granum food“) skolÄ , buvo pažeista imperatyvioji kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuriÄ numato Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno apeliantės nurodomo pagrindo.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl ginčo sutarties prieÅ¡taravimo kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, kuriÄ numato Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnis. Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ kitos pusės, kaip pagrįstai nurodo ir apeliantė, teismas ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktÄ ir teisines pasekmes (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis).

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamo sandorio negaliojimo pagrindo nurodymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teisme neprieÅ¡tarauja Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 daliai. Apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės naujai pateiktÄ argumentÄ ir dėl jo pasisako. Kaip minėta, apeliantė laiko ginčo sandorį niekiniu, nes, perkėlus jai nemokios įmonės (uždarosios akcinės bendrovės „Granum food“) skolÄ , buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuriÄ numato Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnis (nutarties 12 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuriÄ numato Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnis, yra imperatyvi. Kitaip tariant, Å¡i Ä®monių bankroto įstatymo norma yra imperatyvioji norma. Tačiau aptariama kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka taikoma tik įmonės, kuriai yra iÅ¡kelta bankroto byla, kreditoriniams įsipareigojimams tenkinti. Kaip nustatyta, ginčo sutartis sudaryta 2009 m. lapkričio 10 d. (nutarties 12 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Granum food“ iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 28 d.

Vadinasi, Å¡i bendrovė ginčo sutarties sudarymo dienÄ dar nebuvo įgijusi bankrutuojančios įmonės statuso. Todėl jos kreditorių reikalavimams, egzistavusiems ginčo sutarties sudarymo dienÄ , tenkinti nebuvo taikoma kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuriÄ numato Ä®monių bankroto įstatymas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, jog ginčo sutarties sudarymas, prieÅ¡ingai negu nurodo apeliantė, neprieÅ¡tarauja Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsniui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo sutartis apeliantės nurodomais argumentais yra niekinis sandoris.

Minėta, jog skolos perkėlimo sutartis ginčijama ir pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnį (nutarties 12 punktas). Å io straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pirminė Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga – kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamÄ sandorį.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ji ginčo sutarties sudarymo dienÄ turėjo 1 991,16 Eur (6 875,07 Lt) mokestinę nepriemokÄ . Å i civilinė byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka (bylos numeris e3K-3-191-915/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas, kiek susiję su pirmine Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga, be kita ko, konstatavo, jog bylos procese neiÅ¡tirtas kreditorių reikalavimų atsiradimo momentas, nenustatyta, ar nors vienas apeliantės bankroto bylos procese patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (kasacinio teismo nutarties 29 punktas).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo apeliantę (jos bankroto administratorių) pateikti duomenis, kuriais bÅ«tų galima nustatyti aukščiau nurodytas aplinkybes (nutarties 16 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenis apie apeliantės mokestinių prievolių laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. vykdymÄ ir mokestinės nepriemokos, fiksuotos 2012 m. lapkričio 27 d., susiformavimÄ .

Tiek apeliantė, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atitinkamus faktinius duomenis. Å ie duomenys nebuvo tiriami ir vertinami pirmosios instancijos teisme. Todėl buvo skirtas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Tiek apeliantės, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, jog apeliantės mokestinė nepriemoka ginčo sutarties sudarymo dienÄ siekė 1 991,16 Eur (6 875,07 Lt). Apeliantė, vykdydama apeliacinės instancijos teismo įpareigojimÄ , pateikė naujus duomenis, kurie, pasak apeliantės, patvirtina, jog ji ginčo sutarties sudarymo dienÄ turėjo dar vienÄ kreditorių, tai yra uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „BNT“.

Apeliacinės instancijos teismas priėmė Å¡iuos naujai pateiktus duomenis. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme, Å¡iam priėmus naujai pateiktus duomenis, atsikirto, jog apeliantė, nurodydama naujas aplinkybes, keičia ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is atsakovės atsikirtimas yra nepagrįstas. Papildomų faktinių aplinkybių pareikÅ¡tam materialiniam subjektiniam reikalavimui pagrįsti nurodymas nelaikytinas ieÅ¡kinio faktinio pagrindo pakeitimu. Atsakovei buvo iÅ¡siųstos apeliantės procesinio dokumento, kuriuo nurodyta nauja aplinkybė, ir jo priedų kopijos, be to, suteikta teisė apeliacinės instancijos teisme pasisakyti dėl Å¡ios aplinkybės. Todėl aptariamos aplinkybės nurodymas apeliacinės instancijos teisme nesukÅ«rė atsakovei procesinės staigmenos.

Be to, nauja aplinkybė nurodyta ir duomenys Å¡iai aplinkybei pagrįsti pateikti, vykdant apeliacinės instancijos teismo įpareigojimÄ , kurio pagrindas – kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai. Todėl nėra ir Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Minėta, jog pirminė Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga – kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamÄ sandorį (nutarties 15 punktas). Kreditorius, nepriklausomai nuo to, jis pats ar per bankroto administratorių reiÅ¡kia Pauliano ieÅ¡kinį, laikomas turinčiu neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, jeigu: pirma, jo kreditorinis reikalavimas atsirado, iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris; antra, Å¡is kreditorinis reikalavimas, atsiradęs iki ginčijamo sandorio sudarymo, yra patvirtintas įmonės bankroto procese.

Pirmosios sÄ lygos bÅ«tinumas iÅ¡plaukia iÅ¡ teismų praktikos, suformuotos aiÅ¡kinant Civilinio kodekso 6.66 straipsnį. Antrosios sÄ lygos bÅ«tinumÄ numato Ä®monių bankroto įstatymas (21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai yra tvirtinami Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (26 straipsnio 1 dalis). Pati apeliantė nurodo, kad jos bankroto procese nėra patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „BNT“ teisių perėmėjo reikalavimas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante tiek, kiek Å¡i nurodo, jog kreditoriaus reikalavimas įmonės bankroto procese gali bÅ«ti patvirtintas, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®monių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokie kreditoriniai reikalavimai, kuriems pareikÅ¡ti nustatytas terminas yra senokai pasibaigęs, gali bÅ«ti patvirtinti tik ypatingais (iÅ¡skirtiniais, iÅ¡imtiniais) atvejais (Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalis).

Tokios galimybės buvimas bet kuriuo atveju nekeičia reikalo esmės – uždarosios akcinės bendrovės „BNT“ reikalavimas nėra patvirtintas. Vadinasi, Å¡ios bendrovės reikalavimo teisė, kuriÄ yra perėmęs kitas asmuo, Civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme nėra neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Kaip nustatyta, apeliantė ginčo sutarties sudarymo dienÄ turėjo mokestinę nepriemokÄ , kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarė 1 991,16 Eur (6 875,07 Lt) (nutarties 18 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 84 044,35 Eur (290 188,32 Lt) reikalavimÄ .

Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, kad mokestinė nepriemoka, kuri egzistavo ginčo sutarties sudarymo dienÄ , buvo padengta 2009 m. lapkričio 19 d., tai yra netrukus po ginčo sutarties sudarymo ir kartu iki bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo dienos. Vadinasi, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, nors, pirma, ginčo sutarties sudarymo dienÄ turėjo kreditorinį reikalavimÄ , antra, turi teismine tvarka patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ , Civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme nėra kreditorė, turinti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Tokios iÅ¡vados pagrindas – reikalavimų, egzistavusio ginčo sandorio sudarymo dienÄ ir patvirtinto apeliantės bankroto procese, netapatumas. Kaip minėta, pirminei Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygai nustatyti bÅ«tina Å¡ių reikalavimų sutaptis (nutarties 19 punktas).Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais argumentais ir iÅ¡vadomis, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė, kad jos kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises. Pauliano ieÅ¡kiniui tenkinti yra bÅ«tinas atitinkamų sÄ lygų visetas (kasacinio teismo nutarties, priimtos Å¡ios bylos procese, 22-23 punktai).

Nėra pirminės sÄ lygos Pauliano ieÅ¡kiniui tenkinti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė šį ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų.Skolos perkėlimo sutartis yra ginčijama ir pagal Civilinio kodekso 1.82 straipsnį. Å io straipsnio 1 dalis numato, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, tai yra žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Bet kurio privataus juridinio asmens, neiÅ¡skiriant ir apeliantės, iki jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Apeliantė, sudarydama ginčo sutartį, perėmė uždarosios akcinės bendrovės „Granum food“ turtinę prievolę atsiskaityti su atsakove. Tačiau tokios prievolės įgijimas savaime neprieÅ¡tarauja apeliantės veiklos tikslui. Pati apeliantė skundu nurodo kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ , jei nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių.

Tokiu atveju Civilinio kodekso 1.82 straipsnio taikymas, atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, bÅ«tų pateisinamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, jog ginčo sandoris sukėlė jai akivaizdžiai neigiamas (žalingas) pasekmes. Atsakovė, savo ruožtu, pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog bylos Å¡alių bendradarbiavimo vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ mastas gerokai padidėjo po ginčo sutarties sudarymo.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, žvelgiant iÅ¡ apeliantės perspektyvos, ginčo sutartis yra akivaizdžiai nenaudingas sandoris. Atsakovės, kaip prieÅ¡ingos ginčo sutarties Å¡alies, sÄ Å¾iningumo vertinimas, pripažinus, jog nėra įrodytas ginčo sutarties prieÅ¡taravimas apeliantės veiklos tikslams, neturi teisinės prasmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Å¡ios sandorio nuginčijimo pagal Civilinio kodekso 1.82 straipsnį sÄ lygos. Apibendrinus visa, kas yra iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas palieka Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako. Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , laikytina, jog atsakovė visomis instancinėmis grandimis laimėjo ginÄÄ .

Vadinasi, ji turi teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡iame bylos procese, atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė praÅ¡o priteisti 8 247,36 Eur iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ atlyginimÄ . Nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme, Å¡iam pirmÄ jį kartÄ peržiÅ«rint pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , patyrė 2 981,44 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ , kasaciniame teisme – 4 994,88 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ , apeliacinės instancijos teisme, Å¡iam iÅ¡ naujo nagrinėjant apeliacinį skundÄ , – 271,04 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ .

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ parengtas, galiojant ankstesnei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) redakcijai.

Todėl priteistinam užmokesčiui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nustatyti taikoma pirminė Rekomendacijų redakcija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77).Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (pirminės Rekomendacijų redakcijos 7 punktas).

Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydis – 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (8.11 punktas), kas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka atsiliepimo parengimo dienÄ sudarė 450 Eur. Teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (pirminės Rekomendacijų redakcijos 11 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i civilinė byla neiÅ¡siskiria savo sudėtingumu ar kitais ypatumais, kurie sudarytų pagrindÄ maksimaliam užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžiui „peržengti“. Todėl teisėjų kolegija nustato, jog priteistinas užmokestis už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡iam pirmÄ jį kartÄ nagrinėjant apeliacinį skundÄ , – 450 Eur. Aktualios Rekomendacijų redakcijos 7 punktas numato, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kasacinio skundo parengimÄ dydis – 3 vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, kas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka kasacinio skundo parengimo dienÄ sudarė 2 141,7 Eur. Apeliacinės instancijos teismas vėlgi nemato pagrindo maksimaliam užmokesčio už kasacinio skundo parengimÄ dydžiui „peržengti“. Todėl nustatoma, jog priteistinas užmokestis už atstovavimÄ kasaciniame teisme – 2 141,7 Eur. Teisinių paslaugų, suteiktų apeliacinės instancijos teisme, Å¡iam iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , apimtis ir pobÅ«dis yra proporcingi reikalaujamam kompensuoti užmokesčiui (271,04 Eur).

Todėl atsakovė turi teisę gauti viso sumokėto užmokesčio kompensacijÄ . Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais argumentais ir iÅ¡vadomis (nutarties 27-33 punktai), konstatuotina, jog atsakovei priklauso 2 862,74 Eur iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ , suteiktÄ Å¡iame bylos procese, atlyginimas. Å is bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ apeliantės, kuri yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusÄ , administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė:

             palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ nepakeistÄ .             Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Širmulis“ iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų 2 862,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .                                        Teisėjai                                      Vaclovas Paulikas                                           Asta Pikelienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â