Legislator Case Law & Legislation
cc237fce-7e35-4ce0-95da-ec4714789f4e AI generated

cc237fce-7e35-4ce0-95da-ec4714789f4e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number cc237fce-7e35-4ce0-95da-ec4714789f4e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad atsakovų (bendrasavininkų) atsisakymas duoti sutikimÄ pakeisti negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), paskirtį pagal architekto T. B. parengtÄ projektÄ , komplekso Nr. 17/578 „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paslaugų paskirties patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimas į maitinimo, paprastojo remonto projektas“ ir L. P. parengtÄ patalpų vėdinimo-vėsinimo techninį projektÄ iÅ¡ paslaugų paskirties į maitinimo paskirtį, yra neteisėtas;

Legislator headnote

AI generated

cc237fce-7e35-4ce0-95da-ec4714789f4e · Panevėžio apygardos teismas: Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys kilęs iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, o bedraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojamosi juo ir disponavimo ginčas sprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). Atkreipė dėmesį į tai, kad sutikimo nedavusiam bendraturčiui (nagrinėjamu atveju daugumai bendraturčių) tenka pareiga įrodyti praÅ¡ymo leisti pakeisti patalpų paskirtį ydingumÄ , realius neigiamus padarinius, iÅ¡ esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-48-227/2019 Rima Lipeikienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36180-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos MickevičiÅ«tės, Birutės Jonaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Ž.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2083-994/2017 pagal ieÅ¡kovo Ž. K. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Goretė“, vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios diakonijai „Vilniaus Sandora“, T. T., B. T., A. M., L. M., G. Ž., A. S., V. S., V. V. K., E. P., S. J., T. S. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos paÅ¡tas“, M.

K., E. D.-Ž, M. Ž., A. U., R. T. U. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. Pradinis ieÅ¡kovas UAB „NT rinkos idėjos“, kuris 2017-09-15 nutartimi pakeistas į Ž. K., perėmusį visas teises į projektus, kuriais grindžiamas patalpų paskirties keitimas bei įgijęs nuosavybės teisę į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ su pradiniu 2016-10-03 ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs 2017-05-15, prašė:

1) pripažinti, kad atsakovų (bendrasavininkų) atsisakymas duoti sutikimÄ pakeisti negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), paskirtį pagal architekto T. B. parengtÄ projektÄ , komplekso Nr. 17/578 „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paslaugų paskirties patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimas į maitinimo, paprastojo remonto projektas“ ir L. P. parengtÄ patalpų vėdinimo-vėsinimo techninį projektÄ iÅ¡ paslaugų paskirties į maitinimo paskirtį, yra neteisėtas;

2) pripažinti ieškovui teisę pakeisti negyvenamosios patalpos paskirtį pagal du projektus be atsakovų sutikimo.

2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios, paslaugų paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys yra pastato, kuriame yra ieškovui priklausančios patalpos, bendraturčiai. Keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas, vėliau statytojas (užsakovas) nustatyta tvarka turi gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus raštu (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.;

STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as“ 18 punktas). RaÅ¡ytiniam pritarimui gauti turi bÅ«ti pateiktas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). UAB „NT rinkos idėjos“ užsakymu UAB „SAPIENTI SAT“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paslaugų paskirties patalpų Nr. 14, paskirties keitimo į maitinimo, paprastojo remonto projektÄ . Patikslinus ieÅ¡kinį teismui pateiktas patikslintas ir papildytas 2017 m. paprastojo remonto projektas bei UAB „Rytų sprendimai“ parengtas vėdinimo-vėsinimo techninis projektas.

Pradiniu projekto įgyvendinimu bei statinio bendraturčių sutikimų minėtam projektui gavimu rūpinosi UAB „Salvena“, kuri laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. liepos 31 dienos nuomojosi nurodytas patalpas. Atsakovams individualių pokalbių metu nesutinkant pakeisti patalpų paskirties iš paslaugų į maitinimo buvo nuspręsta organizuoti statinio bendraturčių susirinkimus, tačiau susirinkimai neįvykdavo nesusirinkus kvorumui, atėję į 2 organizuotus susirinkimus bendraturčiai nesutiko dėl patalpų paskirties pakeitimo.

Atsakovų veiksmai, kai duoti sutikimÄ pakeisti patalpų paskirtį jie atsisako net nežinodami ieÅ¡kovų pasiÅ«lymo esmės ir konkrečių sprendinių, aiÅ¡kinami kaip siekis maksimaliai patenkinti vien tik savo interesus ir nepaisymas kitos namo patalpos savininko, t. y. ieÅ¡kovo, interesų. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ daugiabučio gyvenamojo namo patalpų paskirties pakeitimui iÅ¡ paslaugų į maitinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, trukdantis ieÅ¡kovui disponuoti savo nuosavybe (CK 4.98 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Teismas iš ieškovo priteisė atsakovams A. S., N. I., S. J., T. S., A. M. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, 80,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Teismas nustatė, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui priklauso 100,41 kv. m. negyvenamoji, paslaugų paskirties patalpa adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2017-08-30 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ buvusio pradinio ieÅ¡kovo UAB „NT rinkos idėjos“, kuri 2016-08-08 nuomos sutartimi yra iÅ¡nuomota UAB „Fresh Projects“. Ä®vertino, kad pradinis ieÅ¡kovas nuomojo patalpas UAB „Salvena“, kurios direktoriui 2014 metų rugpjūčio 28 dienÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl to, kad jis naudojo ginčo patalpÄ greito maisto restorano veiklai, ne pagal paskirtį bei 2014-09-11 nutarimu buvo nubaustas 500 litų nuobauda (teismai nuobaudÄ paliko galioti).

Nustatė, kad buvęs patalpų savininkas buvo sudaręs su nuomininku UAB „Salvena“ 2015-02-20 susitarimÄ , suteikiantį teisę nuomininkui veikti savo sÄ skaita, vardu ir rizika, pakeičiant patalpų paskirtį iÅ¡ paslaugų į maitinimo, dėl to 2016 metų vasario-birželio mėnesiais buvo Å¡aukiami bendraturčių susirinkimai galimybei aptarti patalpų paskirties keitimÄ bei bendraturčių pritarimo gavimÄ , remiantis 2014 metais parengtu projektiniu pasiÅ«lymu. Susirinkimai neįvykdavo dėl kvorumo nebuvimo, sutikimÄ dėl patalpų paskirties keitimo davė tik dalis namo patalpų savininkų, kurie byloje patraukti trečiaisiais asmenimis, dėl ko 2016-10-04 buvo pateiktas ieÅ¡kinys.

Bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡klausius architekto T. B. paaiÅ¡kinimus, kad 2014 m. daryti projektiniai pasiÅ«lymai galimai neatitinka patalpų, kurios paskirtį norima keisti, faktinės padėties bei bÅ«tina įvertinti atsakovų iÅ¡sakytas pastabas atsiliepimuose, ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį bei 2017 m. projektinius pasiÅ«lymus „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paslaugų paskirties patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimas į maitinimo, paprastojo remonto projektas“, suderintus su KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos KultÅ«ros paveldo skyriumi bei 2017 m. vėdinimo-vėsinimo techninį projektÄ , kaip projektinių pasiÅ«lymų sudedamÄ jÄ dalį.

5. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys kilęs iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, o bedraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojamosi juo ir disponavimo ginčas sprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). Atkreipė dėmesį į tai, kad sutikimo nedavusiam bendraturčiui (nagrinėjamu atveju daugumai bendraturčių) tenka pareiga įrodyti praÅ¡ymo leisti pakeisti patalpų paskirtį ydingumÄ , realius neigiamus padarinius, iÅ¡ esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nors į bylÄ buvo naujai pateikti 2017 metais parengti projektiniais pasiÅ«lymai, nederinti su bendraturčiais, teismas vertino, kad byla nagrinėjama nuo 2016 m. spalio mėnesio, sutikimÄ atsisakę duoti bendraturčiai atstovaujami kvalifikuotų teisininkų, UAB „Goretė“ procese buvo pasyvus, atsakovai turėjo laiko įvertinti pasiÅ«lymus, pateikti pastabas, todėl vien tik formalių procedÅ«rų dėl pakoreguotų projektinių pasiÅ«lymų derinimo nesilaikymas negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinį laikyti nepagrįstu.

Teismas įvertino, kad architektas T. B., ruošęs projektinius pasiÅ«lymus, dalyvavęs 2017 m. kovo 14 dienos teismo posėdyje kaip liudytojas, pripažino, kad 2014 metais ruoÅ¡tus projektinius pasiÅ«lymus koreguoti, parengus naujÄ kadastrinių matavimų bylÄ , įvertinus faktinę situacijÄ . Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovai (namo bendraturčiai) nepagrįstai atsisakė pritarti 2014 metų projektiniams pasiÅ«lymams. IeÅ¡kovui pateikus į bylÄ to paties architekto parengtÄ 2017 m. projektÄ , o atsakovams laikantis savo pozicijos, teismas sprendė dėl sutikimo naujai pateiktiems projektiniams pasiÅ«lymams nedavimo priežasčių.

6. Teismas vertino, kad projektiniuose pasiÅ«lymuose nepateikus jokių esminių triukÅ¡mÄ mažinančių sprendimo bÅ«dų, namo dalies gyventojų atsisakymas leisti keisti patalpų paskirtį, lemsiančiÄ lankytojų srautų padidėjimÄ , garsÄ skleidžiančių papildomų įrenginių aktualumÄ , yra pagrįstas bei pagrindžiantis projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį atsakovų interesams. Pažymėjo, kad patalpose ėmus veikti maitinimo įstaigai, jos veiklai bÅ«tini įvairaus pobÅ«džio įrenginiai, patalpose tikėtinas didesnis žmonių kiekis, senamiestyje įsikuriančios maitinimo įstaigos įprastai gali veikti ir po mieste nustatytų ramybės valandų, o ginčo patalpose veikusi maitinimo įstaiga „Subway“ veikdavo iki 5.30.

Projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3.7 punkte jokia papildoma apsauga, atliekant patalpų paprastÄ jį remontÄ ir keičiant patalpų paskirtį nenumatyta, kaip nereikalinga, kadangi patalpos yra oro uosto triukÅ¡mo zonoje, kuriai bÅ«dingas didesnis triukÅ¡mas.

7. Sutiko, kad gyventojai, gyvendami (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, natÅ«raliai yra įtakojami didesnio aplinkos triukÅ¡mo, kadangi tai centrinė, judri miesto dalis, tačiau pažymėjo, kad atsakovai, kaip esminius veiksnius, trukdančius ramiam Å¡eimų gyvenimui įvertina ne iÅ¡orinius garsus, o nuo 2014 metų turėtÄ patirtį dėl triukÅ¡mo, kai iÅ¡ ginčo patalpų, nuomininkui UAB „Salvena“, vykdžius patalpose maitinimo veiklÄ , sklido įvairaus pobÅ«džio garsai, pradedant įrengimų veikimu, baigiant maitinimo įstaigos lankytojų garsais (2014-05-21 M. B. skundas, jo ir atsakovės E. I. paaiÅ¡kinimai teisme).

8. Pažymėjo, kad ir pats ieÅ¡kovas, pripažindamas galimÄ triukÅ¡mo padidėjimÄ dėl aktualių maitinimo patalpai įrengimų, prie 2014 m. projektinių pasiÅ«lymų buvo numatęs aiÅ¡kinamojo raÅ¡to papildymÄ užtikrinant specialių guminių kilimėlių po įrenginiais buvimÄ , tačiau Å¡io sprendinio 2017 m. projektiniuose pasiÅ«lymuose nebeliko. IeÅ¡kovo pateiktas 2017-01-17 aplinkos garso lygio matavimo, atlikto 11 val. dienos protokolas, kuriuo nebuvo fiksuota garso lygio virÅ¡ijimo, neleido teismui atsakovų atsisakymo vertinti kaip nepagrįsto.

9. Teismas sutiko su atsakovais, kad jų atsisakymÄ duoti sutikimÄ , pateisina ir tai, jog maitinimo paskirčiai naudojama patalpa besÄ lygiÅ¡kai lemia didesnį atliekų kiekį bei su tuo susijusias pareigas visiems namo bendraturčiais. Ä®vertino, kad ginčo patalpose nuo 2014 metų veikiant maitinimo įstaigoms, buvo raÅ¡omi gyventojų skundai dėl galimų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo, gauti kompetentingų institucijų atsakymai dėl tikslingumo pastatyti daugiau atliekų konteinerių, bÅ«ta patirties dėl nuolatos Å¡iukÅ¡linamų namo prieigų.

Atsakovai nėra tikri, jog ta pati problema, tiesiogiai susijusi su atliekų kiekio eksploatavimu, jų iÅ¡vežimo sÄ naudomis, nesikartos bei bus iÅ¡spręsta naujo patalpų savininko (ieÅ¡kovo) arba patalpų nuomininko. Nors teismas sutiko, kad atliekų tvarkymÄ reglamentuoja miesto savivaldybės patvirtintos taisyklės, tačiau sprendė, kad maitinimo paskirties patalpų buvimas name leidžia vertinti, kad tai neiÅ¡vengiamai lems padidėjusį namo atliekų kiekį bei su tuo susijusius bendraturčių įsipareigojimus, vežant atliekas bei apmokant jų iÅ¡vežimÄ , o papildomi konteineriai neiÅ¡vengiamai keičia gyvenamojo namo aplinkÄ .

10. Nors maitinimo paskirties patalpa name sÄ lygoja ir didesnį srautÄ transporto priemonių, kas riboja namo prieigos naudojimÄ namo gyventojams, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog tokioms patalpoms įsikÅ«rus senamiesčio gatvėje, kurioje gausu įvairaus pobÅ«džio maitinimo bei kitas paslaugas teikiančių įstaigų, tai tiesiogiai įtakotų namo infrastruktÅ«rÄ . Taip pat sprendė, jog nėra objektyviai pagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ dėl kvapų nuolatinio sklidimo į butus.

IeÅ¡kovas su 2017 m. projektiniais pasiÅ«lymais pateikė ir vėdinimo-vėsinimo techninį projektÄ (techninius sprendinius), remiantis kuriuo bus užtikrinama tinkama kvapų sklaida, patalpų vėdinimas bei kuriuo remiantis bus įgyvendinamas patalpų paskirties keitimo projektas. Nors atsakovai kėlė ir inžinerinių tinklų pertvarkos klausimÄ , pripažino nesutikimÄ tuo pagrindu nemotyvuotu. Nesutiko su atsakovų nuogastavimais dėl gaisrinės saugos užtikrinimo, kadangu projektiniuose pasiÅ«lymuose numatyta prieÅ¡gaisrinė signalizacija visose patalpose, durų, vedančių į laiptinės tambÅ«rÄ užmÅ«rijimas iÅ¡ remontuojamų patalpų pusės, apsaugant laiptinę nuo uždÅ«minimo gaisro atveju, patalpų paskirties keitimas Å¡ios rizikos niekaip neįtakoja, prieÅ¡gaisrinė sauga ir jai keliami reikalavimai kontroliuojami kompetentingų institucijų, tvirtinant projektus.

11. Teismas, vertindamas atsakovų atsisakymo duoti sutikimÄ patalpų paskirties pakeitimui, pagrįstumÄ , akcentavo, kad ne vien projektinių pasiÅ«lymų atitikimas įstatymų reikalavimams, sÄ lygoja pagrįstÄ bÅ«tinumÄ bendraturčiui sutikti su tokiais projektiniais pasiÅ«lymais bei pritarti patalpų paskirties keitimui. Pažymėjo, kad atsakovai dėl ankstesnio patalpų nuomininko veiksmų yra ne kartÄ kreipęsi į kompetentingas institucijas, nors nuomininko vadovas buvo nubaustas bauda, tačiau veiklos pobÅ«dis nepasikeitė, todėl galimybė ginti savo teises, kreipiantis į institucijas, bendraturčiui virÅ¡ijant savo veikimo ribas, ne visada gali užtikrinti ramiÄ , saugiÄ gyvenimo kokybę bei efektyvų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ . Todėl įvertinęs gyventojų patirtį teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad esant pažeidimams atsakovai galės teikti skundus.

12. Pripažino, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir tuo aspektu, kad teisė į ramiÄ , saugiÄ , sveikÄ namų aplinkÄ laikytina aukÅ¡tesne vertybe nei komercinės veiklos galimybių iÅ¡plėtimas, pakeičiant patalpos paskirtį, siekiant komercinės naudos. Nuosavybės naudojimo ribų praplėtimas kitų bendraturčių, siekiančių ramios, saugios aplinkos, sÄ skaita, pažeistų teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, iÅ¡keliant vieno bendrasavininko komercinį tikslÄ aukščiau kitų namo patalpų – butų savininkų teisėtų lÅ«kesčių ir interesų turėti ramiÄ , saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , name esant tik dviem paslaugų paskirties patalpoms, kuriomis naudojasi AB „Lietuvos paÅ¡tas“ bei ieÅ¡kovas.

Pripažino, kad ginčo patalpų savininko veikimas nuo 2014 metų, nepaisant nuomininko nepertraukiamo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, veikiant prieÅ¡ingai įstatymų reikalavimams, negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas, teisėtas savininko elgesys. Pažymėjo, kad tokio elgesio įteisinimas po keletos metų, siekiant gauti bendraturčių sutikimus, nuo 2014 m. vidurio nuolatos pažeidinėjant bendraturčių teisėtus interesus gyventi saugioje aplinkoje, nelaikytinas sÄ Å¾iningu savininko nuosavybės teisių įgyvendinimu.

Pripažino pagrįstu bendraturčių (atsakovų) nesutikimÄ leisti keisti patalpos paskirtį iÅ¡ paslaugų į maitinimo, nes ieÅ¡kovo reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, nei apribotų ieÅ¡kovo nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , naudojant patalpas paslaugų, o ne maitinimo paskirčiai. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Ž. K. praÅ¡o Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas sutiktų bylÄ užbaigti taikos sutartimi.

14. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkos garso lygio 2017-01-17 matavimo protokolÄ , kuriuo ginčo patalpose nustatyti garso lygiai nevirÅ¡ija leistinų ribų (atlikti matavimai skirtingose patalpose, viekiant įvairiems garso Å¡altiniams) ir 2014-2015 m. gyventojų skundus dėl vibracijos ir ūžesio (ne dėl tiesioginio triukÅ¡mo), bei nepagrįstai sprendė, jog skundai patvirtina, jog patalpų paskirties pakeitimas nulems padidėjusį triukÅ¡mingumÄ , galintį riboti ramiÄ ir saugiÄ namo gyventojams gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

Sprendiniai, susiję su vibracijomis ir triukÅ¡mu yra susiję ne su patalpų paskirtimi, o su tam tikrų patalpose esančių įrenginių eksploatavimo sÄ lygomis, tų įrenginių technine bÅ«kle, techninėmis charakteristikomis. Vien tik patalpų paskirties pakeitimas nelemia, kad jose bus naudojami vibracijas ir ūžesį sukeliantys įrenginiai. Teismas netinkamai įvertino 2014 m. projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamojo raÅ¡to papildymo sÄ lygÄ , kad siekant dar labiau sumažinti struktÅ«rinio triukÅ¡mo lygį, visi įrengimai turi bÅ«ti statomi tik ant specialių guminių kilimėlių ir aplinkybę, kodėl galutiniuose projektiniuose pasiÅ«lymuose Å¡ios sÄ lygos buvo atsisakyta (tai nesusiję su patalpų paskirties pakeitimu, bÅ«tinybę lemia konkrečių įrenginių techninės charakteristikos, eksploatavimo sÄ lygos).

15. Teismas netinkamai vertino projektinių pasiÅ«lymų paskirtį, nepagrįstai konstatavo, kad pats ieÅ¡kovas pripažino galimÄ triukÅ¡mo padidėjimÄ ryÅ¡ium su patalpų paskirties pakeitimu ir, kad tai nulems triukÅ¡mo sÄ lygotÄ gyventojų teisių pažeidimÄ . Neįvertino, kad triukÅ¡mingumÄ konkrečiu atveju lemia ne patalpų paskirtis, o veiklÄ vykdančio subjekto veiksmai, kad pažeidimo atveju triukÅ¡mÄ lemianti veikla bus apribota kontroliuojančių institucijų. Teigia, kad ginčo patalpų paskirties keitimo projektiniuose pasiÅ«lymuose nebuvo objektyvios bÅ«tinybės numatyti papildomas triukÅ¡mÄ mažinančias priemones, o teismo iÅ¡vada, kad gyventojai pagrįstai atsisakė leisti keisti patalpų paskirtį dėl galimo triukÅ¡mingumo padidėjimo yra nepagrįsta.

16. Teismas netinkamai įvertino 2015 m. gyventojų skundus dėl galimų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymÄ dėl tikslingumo pastatyti daugiau atliekų konteinerių, nuotraukas dėl neva nuolatos Å¡iukÅ¡linamų namo prieigų ir nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog patalpų paskirties iÅ¡ paslaugų paskirties į maitinimo pakeitimas besÄ lygiÅ¡kai lemia didesnį atliekų kiekį, papildomi konteineriai (jeigu tokie bÅ«tų pastatyti) neiÅ¡vengiamai pakeistų gyvenamojo namo aplinkÄ .

Teigia, kad atliekų tvarkymo taisykles gali pažeisti tiek paslaugų paskirties, tiek ir maitinimo paskirties patalpų naudotojas. Atliekų tvarkymo problema nėra susijusi su komercinių ginčo patalpų paskirties pakeitimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašte nurodoma, kad buvo tirti skundai dėl dviejų subjektų galimai padarytų pažeidimų, tame tarpe dėl ginčo patalpose veikusios maitinimo įstaigos „Subway“, galimai padarytas pažeidimas užfiksuotas nuotraukose, kurios neįrodo padidėjusio atliekų kiekio ir kelia abejonių dėl nuotraukų padarymo aplinkybių (iš jų matyti, kad konteinerių talpa pakankama, o maišas su „Subway“ atliekomis išimtas iš konteinerio, vėliau galimai nuotraukų autoriaus ar kitų asmenų perplėštas, šiukšlės išpiltos, kai kuriose nuotraukose negalima identifikuoti konteinerių buvimo vietos).

Mano, kad atliekų konteinerių dydis nėra toks, kad pastačius net ir keletÄ papildomų konteinerių bÅ«tų iÅ¡ esmės paveikta namo gyvenamoji aplinka, patys gyventojai aplinkos netausoja, automobilius stato ant Å¡aligatvio bei žaliosios vejos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dar 2015-10-07 pateiktame raÅ¡te teigiama, kad bus sprendžiama dėl papildomų atliekų konteinerių pastatymo, todėl problema, jeigu tokia ir buvo, Å¡iai dienai jau yra iÅ¡spręsta. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atliekų tvarkymo klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Teigia, kad namo bendraturčių teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos nepriklausomai nuo ginčo patalpų paskirties, kadangi pažeidimai, dėl kurių gali bÅ«ti teikiami skundai, padaromi tuomet, kai asmuo vykdydamas veiklÄ nesilaiko teisės aktais nustatytų ir jam, jo veiklai taikomų reikalavimų. Teismo argumentai dėl atsakovų turėtos patirties teikiant skundus, paneigia bet kokiÄ galimybę ieÅ¡kovui ateityje pakeisti komercinio naudojimo ar bet kokių kitų patalpų paskirtį, kadangi visuomet iÅ¡lieka tikimybė, kad faktinis patalpų naudotojas pažeis kokias nors taisykles, o kontroliuojančios institucijos netinkamai atliks savo pareigas.

Nėra jokio pagrindo nepasitikėti institucijų darbu ir gebėjimu užtikrinti pažeistų teisių gynybÄ , pvz. dėl triukÅ¡mo, atliekų tvarkymo pažeidimų. Teismas netinkamai nagrinėjamoje civilinėje byloje taikė CPK 182 straipsnio 1 dalį ir pripažino visuotinai žinoma aplinkybe, kad maitinimo paslaugų veikla įprastai lemia didesnį žmonių, automobilių srautÄ , ilgesnes darbo valandas, triukÅ¡mo lygį prie patalpų ir jose nei naudojant patalpas paslaugų veiklai. Negalima teigti, kad mažesnę įtakÄ darytų komercinio naudojimo - paslaugų paskirties patalpos (tai gali bÅ«ti interneto – kompiuterinių žaidimų, loÅ¡imų automatų salonai ir pan.).

Gyvenamasis namas yra vienoje pagrindinių senamiesčio gatvių, kurioje kiekviename pastate yra vykdoma Å«kinė-komercinė veikla, automobilių ir žmonių srautas yra nuolatinis, visoje gatvėje įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Įėjimas į ginčo patalpas yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės, todėl gyvenamoji namo aplinka (kiemas) nebus paveikta vykdomos veiklos. Nesutinka su teismo argumentais, kuriais jis kaip sankcijÄ už ankstesnių savininkų naudojimÄ si ginčo patalpomis ne pagal paskirtį, netenkino reikalavimo dėl patalpų paskirties pakeitimo be bendraturčių pritarimo.

Toks Ž. K. kaip patalpų savininko teisių suvaržymas įstatyme nėra numatytas, ieškovo nuosavybės teisė (teisė keisti ginčo patalpų paskirtį) gali būti ribojama tiek, kiek ji iš esmės pažeidžia (pažeistų ateityje) namo bendraturčių teises. Ieškovas ginčo patalpas įsigijo tik 2017-08-30 pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl negali atsakyti už buvusių ginčo patalpų valdytojų padarytus teisės pažeidimus. Ginčo patalpos yra išnuomotos ankstesnio patalpų savininko, jam keliamas reikalavimas jokia forma nepažeisti namo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgti į visas pagrįstas namo gyventojų pastabas.

18. Pirminiais atsakovai E. I., N. I. ir atsakovai A. M., L. M., G. Ž., A. S., V. S., V. V. K., M. B., E. P., S. J., T. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, sprendimÄ palikti nepakeistu. Nurodo, kad ieÅ¡kovo pareiga įrodyti, jog dėl asmeninės nuosavybės statuso pakeitimo veiksmų nenukentės kitų butų ir patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai bei Å¡ių objektų bendraturčių interesai. IeÅ¡kovas negalėjo teisėtai reikalauti bendraturčių sutikimo dėl patalpų paslaugų paskirties pakeitimo į vieÅ¡o maitinimo paskirtį, nes netikslus ir neaiÅ¡kus projektinis pasiÅ«lymas bei jo sprendiniai negali bÅ«ti laikomi atsakovų tinkamu informavimu apie paskirties pakeitimÄ ir jos bÅ«dus.

Atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimÄ 2014 metų ir 2017 metų projektiniams pasiÅ«lymams. Mano, kad teismo iÅ¡vados dėl triukÅ¡mo yra teisingos, Nesutinka, kad M. B. 2014-05-21 skundas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl vibracijos ir ūžesio bei 2014-06-05 M. B. praÅ¡ymas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nepatvirtina to, kad pradėjus veikti vieÅ¡o maitinimo įstaigai ieÅ¡kovo patalpose ne pagal paskirtį Å¡io pastato gyventojai patyrė nepatogumų dėl triukÅ¡mo, o teismas turėtų vadovautis ieÅ¡kovo iniciatyva parengtu Garso lygio 2017-01-17 matavimo protokolu, atliktu 11 val. dienos, kuris nepatvirtina, jog gyventojai neturi nepatogumų dėl triukÅ¡mo.

Projektiniuose pasiūlymuose nėra numatyta, kaip namo gyventojai bus apsaugoti nuo maitinimo įstaigos keliamo triukšmo, kokie bus garso izoliacijos sprendimai, nors du kondicionieriai, ventiliacijos varikliai ir ortakiai išvedžioti palubėse, t. y. 0,5-1 m. atstumu nuo gyvenamųjų namo gyventojų patalpų. Nors patalpų naudotojo direktorius buvo nubaustas administracine tvraka, tačiau viešo maitinimo veikla nebuvo nutraukta, todėl teisės aktuose numatytos priemonės dėl daromų pažeidimų dar nepatvirtina, kad jos bus efektyviai taikomos ir atsakovų interesai nebus pažeidžiami.

Teismas pagrįstai, vadovaujantis pateiktais įrodymais konstatavo, kad maitinimo paskirčiai naudojama patalpa besÄ lygiÅ¡kai lemia didesnį atliekų kiekį bei su tuo susijusias pareigas visiems namo bendraturčiams. Nesutinka, kad nuotraukose užfiksuotos iÅ¡piltos Å¡iukÅ¡lės yra jų autoriaus darbas, tai subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė. Dėl vieÅ¡o maitinimo įstaigos padidėtų Å¡iukÅ¡linimas, neiÅ¡vengiamai didėtų finansiniai bendraturčių įsipareigojimai dėl atliekų vežimo ir apmokėjimo.

Nors yra numatytos atitinkamos priemonės dėl netinkamo atliekų tvarkymo, tačiau tai nereiškia, kad jos bus efektyviai pritaikytos. Nesutinka su pasvarstymais, kad paslaugų paskirties patalpos pritrauktų panašius lankytojų srautus, atsakovai teikė įrodymus, kad pradėjus veikti viešo maitinimo įstaigai pastate padidėjo triukšmo, buitinių atliekų ir lankytojų srautas, viešo maitinimo įstaiga, įsikūrusi šiose patalpose dirbo iki 5.30 val. Šiuo atveju ieškovo komercinis tiklsias negali būti aukščiau nei atsakovų interesai.

IeÅ¡kovas nenutraukė nuomos sutarties, kurios terminas baigiasi 2021-08-08, kavinė „Sushi Express“ vis dar vykdo vieÅ¡o maitinimo veiklÄ , nors leidimas keisti patalpų paskirtį iÅ¡ paslaugų į maitinimo negautas, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovas linkęs nesilaikyti įstatymų, teisės aktų reikalavimų ir jų interesai ir teisės ateityje gali bÅ«ti dažnai pažeidžiami. IeÅ¡kovas įsigijo patalpas žinodamas apie ginÄÄ , dėl to prisiėmė ir visas pasekmes. Tai, kad namo gyventojų konstitucinė teisė į ramiÄ ir saugiÄ Å¡eimos aplinkÄ ir įgyvendinti savo teises į nuosavybę yra nepagrįstai ribojama vykdant maitinimo paslaugas ginčo patalpose, patvirtina pateikti į bylÄ Ä¯rodymai.

19. Atsakovas VšĮ Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios diakonija „Vilniaus Sandora“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, sprendimÄ palikti nepakeistu. Nurodo, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų faktų, jog maitinimo įstaigos atsiradimas sukels didesnių nepatogumų aplinkiniams gyventojams, tokių kaip didesnis triukÅ¡mas, vibracija, aÅ¡trÅ«s paÅ¡aliniai kvapai, garai, padidėjusi drėgmė, padidėję atliekų kiekiai ir didesnės kanalizacijos apkrovos (dėl lankytojų srauto, indų plovimo), didesnė gaisro tikimybė patalpose ruoÅ¡iant maistÄ , automobilių parkavimo problemos.

Pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nebuvo aptarti aktualūs klausimai, kaip namo gyventojai bus apsaugoti nuo maitinimo įstaigos (kavinės) keliamo triukšmo (ventiliatorių, kondicionierių, pramoninių šaldytuvų variklių garsų, garsios muzikos, kėdžių stumdymo naktį ir pan.), vibracijos; ar bus užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai, neaptartos atliekų tvarkymo, nuotekų šalinimo, automobilių parkavimo problemos. Abiejų projektinių pasiūlymų (2014 m. ir 2017 m.) paminklotvarkinėje dalyje (4 p.) buvo konstatuojama, kad pastato išorėje nebus atliekami jokie darbai, tačiau virtuvės languose buvo įmontuoti du kondicionieriai ir dvi ventiliacijos angos, tokiems darbams turėjo būti paruoštas projektas ir gautas Kultūros paveldo departamento leidimas.

Atsakovas pritaria teismo išvadoms dėl triukšmo, atliekų kiekių padidėjimo, taip pat pažymi, kad patalpose veikiant maitinimo įstaigai, jos veiklai būtini ir aktualūs įvairaus pobūdžio įrenginiai (šaldytuvai, kondicionieriai, garintuvai ir kt.), patalpose tikėtinas didesnis žmonių kiekis nei patalpas naudojant paslaugų teikimo veiklai, senamiestyje tokia įstaiga gali veikti ir po mieste nustatytų ramybės valandų (ginčo patalpose veikusi maitinimo įstaiga „Subway“ veikdavo iki 5.30 val.).

Kaip matyti iÅ¡ projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3.7 punkto, jokia papildoma apsauga, atliekant patalpų paprastÄ jį remontÄ ir keičiant patalpų paskirtį nenumatyta, kaip nereikalinga, kadangi patalpos yra oro uosto triukÅ¡mo zonoje, kuriai bÅ«dingas didesnis triukÅ¡mas. NeaiÅ¡ku, kokie bus garso izoliacijos sprendimai, nors du kondicionieriai, ventiliacijos varikliai ir ortakiai iÅ¡vedžioti palubėse, t. y. 0,5-1,0 m. atstumu nuo gyvenamųjų namo gyventojų patalpų. Patalpose maitinimo paslaugos teikiamos jau nuo 2014 m. gegužės, nors ir neteisėtai, atsakovas galėjo įsitikinti, kad vėdinimo-vėsinimo sistemai dirbant pilnu pajėgumu (ypač vasarÄ ) vibracija ir triukÅ¡mas gyvenamosiose patalpose yra dideli.

Pritaria teismo iÅ¡vadoms dėl Å¡alių interesų pusiausvyros siekimo, mano, kad ieÅ¡kovo teisė gauti pelnÄ , įrengus maitinimo įstaigÄ , neturėtų bÅ«ti laikoma svarbesne už atsakovo teisę į ramiÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , daugiabučio gyvenamojo namo aplinka (automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, pėsčiųjų zonos, žaliosios juostos ir pan.) yra bÅ«tina, kad daugiabutis namas bÅ«tų tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – žmonių gyvenimui jame.

Nors vykstant procesui pasikeitė ieÅ¡kovas, tačiau kavinė „Sushi Express“ vis dar vykdo maitinimo paslaugų veiklÄ , nors leidimo keisti patalpų paskirtį iÅ¡ paslaugų į maitinimo nėra gauta. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir toliau vykdo neteisėtus veiksmus, žinodamas apie nuomininko neteisėtÄ veiklÄ , nenutraukia nuomos sutarties, tokie veiksmai leidžia manyti, jog ieÅ¡kovas linkęs nesilaikyti teisės aktų ir bendraturčių interesai bus pažeidžiami. Tai, kad gyventojų teisė į ramiÄ ir saugiÄ Å¡eimos aplinkÄ yra nepagrįstai ribojama vykdant maitinimo paslaugas patalpose patvirtino pateikti įrodymai.

Nesutinka, kad naudojant patalpas paslaugų veiklai, žmonių srautai bÅ«tų tokie patys, kad bÅ«tų keliamas toks pats triukÅ¡mas. Tai, kad senamiestyje veikia daug kavinių, nereiÅ¡kia, kad atsakovai turi duoti sutikimÄ patalpų paskirties pakeitimui, kadangi jiems tai nepriimtina. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

22. Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pagrįstai bendraturčiai (atsakovų) nedavė sutikimo leisti ieškovui keisti patalpos paskirtį iš paslaugų į maitinimo.

23. SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡kodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo bÅ«do, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ . Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiÅ¡kia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ . Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad jeigu yra pareiÅ¡kiamas reikalavimas, kad sutikimas neduotas be pagrindo, ginčo esmę sudaro sutikimo nedavimo priežastys, pagrindai ir aplinkybės. IeÅ¡kinyje ginčijant, kad sutikimas neduotas be pagrindo, turi bÅ«ti sprendžiama, ar savininkai atsisako sutikimÄ duoti pagrįstai. Gindami savo teises bei interesus ir be pagrindo nepažeisdami kito asmens teisių atlikti pertvarkymus ar keisti patalpų paskirtį, butų ir kitų patalpų savininkai gali nurodyti svarbias, jų interesus atitinkančias priežastis ir aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

25. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ yra pagrįstas, nes projektiniuose pasiÅ«lymuose nepateikiami jokie esminiai triukÅ¡mÄ mažinantys sprendimo bÅ«dai, maitinimo paskirčiai naudojama patalpa besÄ lygiÅ¡kai lemia didesnį atliekų kiekį bei su tuo susijusias pareigas visiems namo bendraturčiais, taip pat sprendė, kad atsakovų patirtis patvirtina, jog jų galimybė ginti savo teises, kreipiantis į institucijas, bendraturčiui virÅ¡ijant savo veikimo ribas, ne visada gali užtikrinti ramiÄ , saugiÄ gyvenimo kokybę bei efektyvų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ . Apeliantas su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka.

26. Apeliantas nurodo, kad teismo iÅ¡vados dėl galimo triukÅ¡mo padidėjimo pakeitus patalpų paskirtį, yra nepagrįstos, nes į bylÄ buvo pateiktas aplinkos garso lygio 2017-01-17 matavimo protokolas, kuriuo ginčo patalpose nustatyti garso lygiai nevirÅ¡ija leistinų ribų (atlikti matavimai skirtingose patalpose, viekiant įvairiems garso Å¡altiniams), o 2014-2015 m. gyventojų skundai buvo teikiami ne dėl tiesioginio triukÅ¡mo, o dėl vibracijos ir ūžesio. Teigia, kad patalpų paskirties pakeitimas pats savaime nulems padidėjusio triukÅ¡mingumo, sprendiniai, susiję su vibracijomis ir triukÅ¡mu yra susiję su įrenginių eksploatavimo sÄ lygomis, technine bÅ«kle, techninėmis charakteristikomis. Sprendinių dėl guminių kilimėlių po įrenginiais ir buvo atsisakyta, nes jie nesusiję su patalpų paskirtimi, Å¡iuo metu įrenginiai nekelia triukÅ¡mo, vibracijos, be to, atsakovai turi galimybę pažeidimo atveju kreiptis į triukÅ¡mo kontrolę vykdančias institucijas.

27. Byloje nustatyta, kad Projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3.7 punkte jokia papildoma apsauga, atliekant patalpų paprastÄ jį remontÄ ir keičiant patalpų paskirtį nenumatyta, kaip nereikalinga, kadangi patalpos yra oro uosto triukÅ¡mo zonoje, kuriai bÅ«dingas didesnis triukÅ¡mas. Pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ 2017-01-17 aplinkos garso lygio matavimo, atlikto 11 val. dienos protokolÄ , kuriuo tai dienai ir tai valandai nebuvo fiksuota garso lygio virÅ¡ijimo, tačiau sprendė, kad jis nepatvirtina, jog atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ yra nepagrįstas. Pripažintina, kad teismas pagrįstai pažymėjo, jog Å¡iuo atveju yra reikÅ¡minga byloje esančių skundų, teiktų gyventojų dar 2014-2015 metais, medžiaga bei visuotinai žinoma aplinkybė, jog maitinimo patalpoms aktualus žmonių srautas, padidėjęs triukÅ¡mingumas, galintis riboti ramiÄ ir saugiÄ namo gyventojams gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieÅ¡tarauti tokiai iÅ¡vadai, taip pat pažymi, kad aukščiau nurodytas aplinkos garso lygio matavimas atliktas dienos metu, nuo 11 val. bei nuomininko, vykdančio veiklÄ , užsakymu, kas leidžia abejoti tokių iÅ¡vadų objektyvumu. Todėl pripažintina, kad prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, minėtas raÅ¡ytinis įrodymas nepatvirtina, jog gyventojai neturi nepatogumų dėl triukÅ¡mo. Nors M. B. 2014-05-21 skunde Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nurodomi nusiskundimai dėl vibracijos ir ūžesio, tačiau negalima sutikti su apeliantu, kad gyventojai nepatyrė nepatogumų dėl triukÅ¡mo.

Nesutiktina, kad ūžesys nelaikytinas tiesioginiu triukÅ¡mu, toks teiginys yra deklaratyvus, kadangi nurodytame skunde teigiama, kad dėl vibracijos ir ūžesio naktį labai sunku užmigti ir pailsėti. Teismui nekyla abejonių, kad gyventojams jaučiant nuolatinę vibracijÄ ir ūžesį galėjo bÅ«ti keliamas triukÅ¡mas, trikdantis jų poilsį. Be to, įvertinus L. P. parengto patalpų vėdinimo-vėsinimo techninio projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ nuo vėdinimo sistemos plinta 46 db, L sistemos – 34 db triukÅ¡mas, pagal technines specifikacijas oro kondicionavimo sistemos palaikomų vidinių įrenginių triukÅ¡mo lygis – 53-55 dB, vidinių kondicionierių, veikiančių vidutiniu greičiu triukÅ¡mo lygis iki 36 dBA.

Pastebėtina, kad pagal patalpų aukÅ¡to fragmentÄ su vėdinimo sprendiniais, ventiliacijos gaubtai turi bÅ«ti pakabinti ne žemiau kaip 1950 mm aukÅ¡tyje nuo grindų, jei lubų aukÅ¡tis neleidžia pakabinti nurodytame aukÅ¡tyje - 2400 mm. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nenustačius projektiniuose pasiÅ«lymuose jokios papildomos apsaugos nuo triukÅ¡mo, motyvuojant vien tik tuo, kad patalpos yra oro uosto triukÅ¡mo zonoje, ir iÅ¡vedžiojus patalpos palubėje ventiliacijos įrenginius, taip pat pakabinus ant sienų kondicionierius, virÅ¡ ginčo patalpos, kuriuoje planuojama Suschi baro salė 50 žmonių skaičiui, esančiuose butuose, tikėtinas padidėjęs triukÅ¡mingumas.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad patalpose veikiant Suschi barui, kuriame gali tilpti iki 50 žmonių, veikiant įvairiems įrengimams, tame tarpe ir nurodomai ventiliacijos sistemai, kondicionieriams, projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3.7 punkte nurodomi triukÅ¡mo lygiai (dienÄ leistina riba nuo 50 iki 55 dBa, naktį – nuo 40 iki 44 dBA), gali bÅ«ti virÅ¡yti. Pastebėtina, kad apeliantas nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyti triukÅ¡mo lygiai įgyvendinus ateityje Suschi barÄ pagal pateiktÄ L. P. 2017 m. gegužės mėnesį parengtÄ patalpų vėdinimo-vėsinimo techninį projektÄ nebus virÅ¡ijami, to negali paneigti ir patalpų nuomininko iniciatyva atlikto aplinkos garso lygio matavimo iÅ¡vados, pateiktos dar iki techninio projekto parengimo.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad prie 2014 m. projektinių pasiÅ«lymų buvo numatytas aiÅ¡kinamojo raÅ¡to papildymas užtikrinant specialių guminių kilimėlių po įrenginiais buvimÄ iÅ¡ dalies patvirtina, kad ieÅ¡kovas tuo metu turėjo abejonių dėl galimo triukÅ¡mo padidėjimo veikiant maitinimo patalpos įrengimams. Nors specialių guminių kilimėlių po įrenginiais nenurodymas naujuose projektiniuose pasiÅ«lymuose ir nebÅ«tų laikomas esminiu trÅ«kumu, taip pat sutiktina, kad kilimėlių naudojimas susijęs su pačių įrenginių eksploatavimu, jų savybėmis, tačiau nenurodant net ir tokio apsaugos nuo triukÅ¡mo bÅ«do, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar įrenginiai, nesant bÅ«tinybės pagal techninę jų charakteristikÄ patiesti po jais guminius kilimėlius, nekels papildomo triukÅ¡mo ir veikiant ventiliacijos, vėdinimo sistemai nevirÅ¡ys nustatytų leistinų dydžių.

Apelianto teiginys, kad patalpose veikiantys įrenginiai nekelia nei triukšmo, nei vibracijos, laikytini deklaratyviais ir niekuom nepagrįstais.

31. Nors apeliantas teigia, kad yra galima triukÅ¡mo kontrolė, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino atsakovų turėtÄ patirtį teikiant skundus, aplinkybę, kad ginčo patalpose veikusi maitinimo įstaiga „Subway“ veikdavo iki 5.30 val ryto, t.y. po mieste nustatytų ramybės valandų, kad iÅ¡ Å¡ios įstaigos sklido įvairaus pobÅ«džio garsai, pradedant įrengimų veikimu, baigiant maitinimo įstaigos lankytojų garsais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis, patalpos 2016-08-08 nuomos sutartimi yra iÅ¡nuomotos UAB „Fresh Projects“, iÅ¡ atsakovų pateiktos nuotraukos ir kreipimosi į savivaldybės tarnautojus praneÅ¡imo galima spręsti, kad patalpose veikia Sushi Express, vykdanti maitinimo paslaugų veiklÄ , nors leidimo keisti patalpų paskirtį iÅ¡ paslaugų į maitinimo nėra gauta.

Minėta aplinkybė leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovas toleruoja tokius nuomininko UAB „Fresh Projects“ atliekamus veiksmus ir siekia vykdomÄ veiklÄ Ä¯teisinti, kas leidžia abejoti ieÅ¡kovo, taip pat patalpų nuomininko sÄ Å¾iningumu bei tuo pačiu apelianto teiginiais, kad veiklÄ vykdantis subjektas bus suinteresuotas kontroliuoti galimus triukÅ¡mo Å¡altinius.

32. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad neįrodinėtinos aplinkybės kaip visiems žinomos (CPK 182 str. 1 p.) yra tai, kad maitinimo paslaugų veikla įprastai lemia didesnį žmonių, automobilių srautÄ , ilgesnes darbo valandas, triukÅ¡mo lygį prie patalpų ir jose nei naudojant patalpas paslaugų veiklai. Nesutinka, kad patalpas maudojant paslaugų veiklai bÅ«tų jaučiamas skirtumas, kadangi tokios paskirties patalpose galėtų veikti loÅ¡imo automatų, bingo salonai, totalizatoriai ir lažybų salonai, o (duomenys neskelbtini) gatvėje yra nuolatinis žmonių, automobilių srautas, kiekviename pastate vykdoma Å«kinė veikla.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylÄ vertino faktines bylos aplinkybes ir darė atitinkamas iÅ¡vadas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne vien tik vadovaudamasis CPK 182 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kokių aplinkybių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad teismas įvertino, jog gyventojai, gyvendami (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, natÅ«raliai yra įtakojami didesnio aplinkos triukÅ¡mo, kadangi tai centrinė, judri miesto dalis, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai kaip esminius veiksnius, trukdančius ramiam Å¡eimų gyvenimui įvertino ne iÅ¡orinius garsus, o nuo 2014 metų turėtÄ patirtį dėl triukÅ¡mo veikiant maitinimo įstaigai „Subway“.

Teisėjų kolegijos nuomone, maitinimo įstaiga įprastai (kaip ir nurodė teismas) pritraukia didesnius klientų srautus nei paslaugų paskirties įstaigos, dėl ko atitinkamai padidėja triukšmo tikimybė, o priešingų įrodymų apeliantas nepateikė.

33. Apeliantas taip pat nesutinka, kad patalpų paskirties pakeitimas besÄ lygiÅ¡kai lemia didesnį atliekų kiekį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus į bylÄ 2015 m. gyventojų skundus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymÄ bei nuotraukas.

34. Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie padidėjusį Å¡iukÅ¡lių kiekį tuo metu, kai patalpose veikė maitinimo įstaiga „Subway“, kas yra reikÅ¡minga svarstant klausimÄ dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimÄ patalpų paskirties pakeitimui. Nors apeliantas iÅ¡reiÅ¡kia abejones dėl to, kad galimai nuotraukų autorius pats perplėšė Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us, iÅ¡pylė juos su „Subway“ atliekomis ant žemės, o Å¡iukÅ¡lių konteineriuose buvo pakankamai vietos, tokie pasvarstymai pripažintini deklaratyviais, be to, sutiktina su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, kad tokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami valkataujančių asmenų bei gyvÅ«nų, tarp maitinimo įstaigos iÅ¡mestų atliekų ieÅ¡kančių maisto.

Be abejonės, tokio pobÅ«džio vaizdai, užfiksuoti nuotraukose, patvirtina atsakovų teiginius dėl padidėjusios netvarkos, Å¡iukÅ¡lių gyvenamojo namo kieme tuo metu, kai veikė maitinimo įstaiga „Subway“. Tai, kad namo gyventojų skundai dėl Å¡iukÅ¡linimo metant atliekas Å¡alia buitinių atliekų konteinerio (duomenys neskelbtini), buvo pagrįsti, patvirtina ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Salvena“ vadovui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1611 straipsnį, nes jis pažeidė Savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 41 punkto reikalavimus.

36. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius 2015-10-07 raÅ¡te teigia esant tikslinga pastatyti daugiau atliekų konteinerių, dėl to buvo kreipiamasi į kitÄ savivaldybės skyrių, tačiau tai nepatvirtina, kad klausimas dėl konteinerių kiekio buvo iÅ¡spręstas. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡iuo metu kieme yra pastatyta daugiau atliekų konteinerių ir problema turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsta vien dėl to, kad nuo raÅ¡to gavimo yra praėję daug laiko, kÄ jis teigia apeliaciniame skunde.

Pripažintina, kad apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vados, kad maitinimo paskirties patalpų buvimas name leidžia vertinti, jog tai neiÅ¡vengiamai lems padidėjusį namo atliekų kiekį bei su tuo susijusius bendraturčių įsipareigojimus, vežant atliekas bei apmokant jų iÅ¡vežimÄ . Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atliekų konteinerių pastatymas keičia gyvenamojo namo aplinkÄ , kuri yra sudėtinė žmonių gyvenamosios erdvės dalis.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 pažymėta, jog atsisakymo duoti sutikimÄ priežastimi galėtų bÅ«ti bendrų patalpų naudojimo pasikeitimai, klientų srauto atsiradimas ar pasikeitimas, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktÅ«ra (įėjimais, stovėjimo vietomis, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimas ir pan.

37. Kadangi atsakovai turėjo patirties dėl nuolatos maitinimo veikla užsiimančios įmonės Å¡iukÅ¡linamų namo prieigų, sutiktina, kad tai pateisina bendraturčių atsisakymÄ duoti sutikimÄ keisti patalpų paskirtį, nesant tikriems, jog tapati problema, tiesiogiai susijusi su atliekų kiekio eksploatavimu, jų iÅ¡vežimo sÄ naudomis, nesikartos bei bus iÅ¡spręsta naujo patalpų savininko (ieÅ¡kovo) arba patalpų nuomininko. Nors apeliantas nurodo, kad dėl savo pažeidžiamų teisių atsakovai galės kreiptis į kompetentingas institucijas, tačiau, įvertinus atsakovų patirtį dėl Å¡iukÅ¡linimo, tai, kad ir dabartinis patalpų savininkas, sutikęs įsigyti ginčo patalpas esant teisminiam ginčui, nesiima jokių veiksmų dėl to, kad patalpas nuomojanti įmonė, su kuria sudaryta nuomos sutartis toliau vykdoma, patalpas naudotų pagal paskirtį, abejotina, ar visais atvejais tokia skundų pateikimo galimybė užtikrins jų teisėtus interesus ir ateityje tokie pažeidimai nesikartos.

Kadangi pats ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai įgyvendina savo nuosavybės teises, negalima sutikti su apeliantu, kad jis nepagrįstai baudžiamas dėl ankstesnių savininkų veiksmų ir prarado teisę kreiptis dėl patalpų paskirties pakeitimo. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ieÅ¡kovui nėra užkirstas kelias ateityje reikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį dėl patalpų paskirties pakeitimo. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, nei apribotų ieÅ¡kovo, namo patalpos bendrasavininko, nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , naudojant patalpas paslaugų, o ne maitinimo paskirčiai.

38. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Atsakovai iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jiems bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Margarita Dzelzienė Zina MickevičiÅ«tė Birutė Jonaitienė