cc229e62-49d9-4458-9121-e00dc22da259 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-741-824/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08568-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.4.4.8; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 28 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant L. E. – K., dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ atstovui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas Baltija” dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Velma”.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano BÅ«stas Baltija“ (toliau ir atsakovė) ieÅ¡kovės naudai 891,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; 47,89 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui; 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas S. S. nustatė, kad buvo sulietos patalpos 18-5 lubos, patalpos 18-4 lubos ir sienos, patalpos 18-2 lubos ir sienos. Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. sausio 2 d.) (toliau – Taisyklės).

IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ , sudaromÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta SISTELA programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 906,00 Eur ir kompensavo atsiradusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėdama tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės apdraustas turtas buvo sulietas bute Nr. 22 trÅ«kus karÅ¡to vandens vamzdžiui iki uždaromosios armatÅ«ros. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirta bendrovė UAB „JÅ«ros bÅ«stas“, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“.

Nurodė, kad atsakovė privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrÄ jÄ inžinerinė įrangÄ , organizuoti jos remontÄ . IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala, atsižvelgiant į 15,00 Eur nusidėvėjimÄ , sudaro 891,00 Eur. Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytos žalos atsiradimo priežastys neatitinka faktinių ginčo įvykio atsiradimo priežasčių, kas nulemia ieÅ¡kinyje pateiktų reikalavimų nepagrįstumÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovė, veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtoja UAB „Velma“. 2016 m. liepos 21 d. buvo gautas 2016 m. kovo 9 d.

UAB „Velma“ praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini) apie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų bÅ«klę, tačiau jokių duomenų apie esminių statinio reikalavimų neatitinkančiÄ pastato karÅ¡to vandens vamzdynų bÅ«klę nebuvo pateikta. 2016 m. spalio 1 d. 16:17 val. buvo gautas (duomenys neskelbtini) buto savininko praneÅ¡imas apie tai, kad iÅ¡ virÅ¡uje esančio 22 buto karÅ¡tu vandeniu apipilamas jo butas. Atsakovės atstovai nedelsiant apie tai informavo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojÄ , kuris pats likvidavo susidariusiÄ avarinę situacijÄ . 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovė pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės 2016 m. lapkričio 17 d. pretenzijÄ , kuriuo pateikta pretenzija buvo atmesta kartu nurodant reikÅ¡mingas tikrosioms žalos atsiradimo aplinkybėms nustatyti aplinkybes.

Nurodė, jog atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, tinkamai organizavo bei užtikrino pastato karÅ¡to vandens vamzdynų priežiÅ«rÄ , bendradarbiavo su ieÅ¡kove, o žala atsirado dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat priežastinio ryÅ¡io, bei nepagrindė žalos.

Taip pat, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus jau suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui bei neįsitikinusi, kas iÅ¡ tiesų turėtų atsakyti už draudėjo turtui kilusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė dubliku palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus ir praÅ¡o juos tenkinti. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡omu taikyti ieÅ¡kinio senaties terminu. Atkreipė dėmesį, kad nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė, gavusi informacijÄ iÅ¡ UAB „Velma“ apie Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų bÅ«klę, bÅ«tų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo butų savininkų informavimu apie bÅ«tinybę keisti, remontuoti Å¡iÄ inžinerinę įrangÄ , organizavusi susirinkimus Å¡iuo klausimu ir pan.

Dėl tos priežasties daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nevykdė pareigų, kurias jai numato teisės aktai, ir Å¡ių pareigų nevykdymas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Taip pat, atsakovė ginčydama žalos dydį, nepateikia jokių įrodymų. Atsakovė teismui pateikė triplikÄ , nesutinka su ieÅ¡kovės dublike ir ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė pastebėjo, jog 2016 m. liepos 21 d. iÅ¡ UAB „Velma“ gautu raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo informuota tik apie tai, jog tikslinga pakeisti Å¡ilumos punkte esantį senÄ elevatorinį mazgÄ ir greitaeigį vamzdelinį Å¡ilumokaitį, taip pat ant vamzdynų stovų įrengti ventilius.

Atsakovė pažymi, kad minėta inžinerinė įranga nenulėmė žalos atsiradimo, taigi ji buvo prižiÅ«rima ir remontuojama laiku bei tinkamai, bei niekaip priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijusi su ginčo įvykio atsiradimo priežastimis ir pasekmėmis. Jokių duomenų apie tai, kad karÅ¡to vandens vamzdynas neatitiktų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų ar keltų grėsmę, atsakovė neturėjo, todėl nesant tokių duomenų atsakovė neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo savavaliÅ¡kai organizuoti karÅ¡to vandens vamzdynų keitimÄ ar netgi siÅ«lyti patalpų savininkams atlikti vamzdynų keitimo darbus iki įvykio.

Pastebėtina tai, kad UAB „Velma“ paÅ¡alinus ginčo įvykio priežastis karÅ¡to vandens sistema buvo naudojama toliau, ji atitiko jai keliamus reikalavimus. Atsakovė pažymi, kad tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo nuolat organizavo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , karÅ¡to vandens sistemÄ nuolat prižiÅ«rėjo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas UAB „Velma“, bei karÅ¡to vandens sistemÄ ir jos priežiÅ«rÄ tikrino valstybės įgaliotos institucijos.

Pastebėjo, kad tik 2019 m. spalio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po ginčo įvykio atsakovė gavo UAB „Velma“ raÅ¡tÄ , kuriuo atsakovė buvo informuota apie bÅ«tinybę organizuoti karÅ¡to vandens vamzdynų keitimÄ . Taigi, tik praėjus 3 metams po ginčo įvykio, pastato karÅ¡to vandens sistema pasiekė tokiÄ bÅ«klę, kad atsakovei atsirado pagrindas organizuoti karÅ¡to vandens sistemos vamzdynų keitimÄ . Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikiamų duomenų ir nuotraukų matyti, kad apipylimÄ nulėmė trÅ«kęs karÅ¡to vandens vamzdynas bute Nr.

22. Pastebėjo, jog ieÅ¡kovė siekia suklaidinti teismÄ , nurodydama, kad žalos suma apskaičiuota pagal ginčo įvykio metu UAB SISTELA priklausančioje programoje nurodytas kainas. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė tik vienintelę sÄ matÄ , kuria ji grindžia žalos sumÄ , kurios dydis sudaro 373,24 Eur be PVM (507,57 Eur su PVM). Svarbu tai, kad nei viename ieÅ¡kovės pateiktame dokumente nėra užfiksuota, jog elektros sistema buvo sugadinta, nors Å¡ios sistemos remontui bute ieÅ¡kovė teikia sÄ matÄ .

Nurodė, jog nesant kitų žalos dydį pagrindžiančių dokumentų ir nepagrįstai laikant, kad pateikta lokalinė sÄ mata yra skirta sugadinimų bute, atsiradusių dėl ginčo įvykio, paÅ¡alinimui, apskaičiavus turto nusidėvėjimÄ turėtų bÅ«ti taikomas 12,8% turto nusidėvėjimas (0,8 % (metinis turto nusidėvėjimas) * 16 (metų kiekis po paskutinio buto atnaujinimo) = 12,8 %), kas nulemia, jog įvertinus nusidėvėjimÄ ieÅ¡kovė negalėtų reikalauti daugiau kaip 325,47 Eur be PVM (373,24 Eur be PVM * 87,2 % = 325,47 Eur).

Trečiasis asmuo UAB „Velma“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovės atstovei nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti.

IÅ¡ esmės rėmėsi atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais ir argumentais. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , teisės reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).

Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apie draudžiamÄ jį įvykį draudėja 2016 m. spalio 3 d. pranešė ieÅ¡kovei, kuri nustatė turto sugadinimus ir pažeidimus ir jų pagrindu 2016 m. spalio 5 d. surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ , kuriame nurodyta, jog butas buvo aplietas per perdangÄ iÅ¡ buto Nr. 22 (iÅ¡ virÅ¡aus) trÅ«kus karÅ¡to vandens vamzdžiui prieÅ¡ skaitiklį, dėl ko buvo sugadintos patalpos 18-5 lubos, patalpos 18-4 lubos ir sienos, patalpos 18-2 lubos ir sienos.

IeÅ¡kovė pateikė fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti apžiÅ«ros metu nustatyti sugadinimai. IÅ¡ 2016 m. spalio 14 d. lokalinės sÄ matos nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), darbų ir iÅ¡laidų bendra vertė su PVM sudaro 507,57 Eur. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymo Nr. 11313272 nustatyta, kad ieÅ¡kovė draudėjai iÅ¡mokėjo 906 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovei, kaip iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ draudikui, perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2011 m. gruodžio 16 d. atsakovė veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja UAB „Velma“.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. bute Nr. 22, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trÅ«ko karÅ¡to vandens tiekimo vamzdis prieÅ¡ skaitiklį. Pagal teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad karÅ¡to vandens vamzdis, kuris trÅ«ko ir iÅ¡ kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas namo gyventojų bendrÄ ja daline nuosavybe.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalÄ , subrogacijos tvarka reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Mano BÅ«stas Baltija“, motyvuodama tuo, jog apdraustas turtas buvo sulietas bute Nr. 22 trÅ«kus karÅ¡to vandens vamzdžiui prieÅ¡ skaitiklį. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kadangi atsakovė, bÅ«dama daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ , organizuoti jos remontÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sÄ lygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, o ne vieno iÅ¡ bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ (ankstesnis pavadinimas UAB „JÅ«ros bÅ«stas”) yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė.

Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 3 punkte nurodytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Ä®gyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ <...>; rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifÄ ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti; teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiÅ«lymus dėl energijÄ taupančių priemonių įgyvendinimo ir Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimÄ arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.3, 4.4, 4.8 punktai).

Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiÅ«ros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir Å¡ių paslaugų sÄ matai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimÄ CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ir savo iniciatyva Å¡aukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimÄ raÅ¡tu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.1, 6.3 punktai).

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ji, bÅ«dama daugiabučio mano administratore, neturi teisės savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Tokios pozicijos laikosi ir Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. Tiek iki ginčo įvykio, tiek po įvykio organizavo daugiabučio namo karÅ¡to vandens sistemų techninę priežiÅ«rÄ , tam pasitelkdama kompetentingÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojÄ UBA „Velma“.Byloje nėra duomenų apie tai, kad karÅ¡to vandens vamzdynas įvykio metu bÅ«tų neatitikęs privalomųjų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų ar keltų grėsmę.

Pastebėtina, jog 2016 m. liepos 21 d. iÅ¡ UAB „Velma“ gautu raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo informuota apie tai, jog tikslinga pakeisti Å¡ilumos punkte esantį senÄ elevatorinį mazgÄ ir greitaeigį vamzdelinį Å¡ilumokaitį, taip pat ant vamzdynų stovų įrengti ventilius. Taigi iÅ¡ 2016 m. kovo 9 d. (atsakovės gautas 2016 m. liepos 21 d.) UAB „Velma“ raÅ¡to nenustatyta, kad atsakovės administruojamame name bÅ«tų buvusi kritinė karÅ¡to vandens vamzdyno bÅ«klė.

Pastebėtina, kad tik 2019 m. spalio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po ginčo įvykio atsakovė gavo UAB „Velma“ raÅ¡tÄ , kuriuo atsakovė buvo informuota apie bÅ«tinybę organizuoti karÅ¡to vandens vamzdynų keitimÄ . Taigi Å¡iuo atveju neįrodyta, kad administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog ginčo vamzdis buvo tiek nusidėvėjęs, jog buvo bÅ«tina jį keisti ir bÅ«tent dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo karÅ¡to vandens vamzdynų keitimo darbus įtraukti į daugiabučio namo Å«kinius – finansinius ir ilgalaikius planus bei teikti juos tvirtinti patalpų savininkams, ar savavaliÅ¡kai organizuoti karÅ¡to vandens vamzdynų keitimo darbus.

Teismo nuomone, atsakovė neturėjo galimybės realiai patikrinti karÅ¡to vandens vamzdžio, kadangi vamzdis buvo buto Nr. 22 vonios kambaryje, akivaizdžiai matomas buto savininko. Byloje nėra duomenų apie tai kaip Å¡io vamzdžio nusidėvėjimas įtakojo trÅ«kimÄ , nepateikta trÅ«kusio vamzdžio nuotrauka, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai bÅ«tų informavę atsakovę apie netvarkingus vamzdžius, drėkstančias sienas ir pan., jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administratorius gavęs tokius praneÅ¡imus nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio vamzdžių trÅ«kimui (tokios avarijos atsiradimui).

Gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, o karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Å iuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Vien tai, kad trÅ«ko bendrojo naudojimo vamzdžiai, net neatlikus iÅ¡samaus tyrimo dėl kokių priežasčių Å¡ie vamzdžiai trÅ«ko, neįrodo namo administratoriaus kaltės. Å iuo atveju neįrodyta, jog atsakovė turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog trÅ«kęs vamzdis buvo tiek nusidėvėjęs, jog buvo bÅ«tina jį keisti ir bÅ«tent dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas.

Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo bÅ«tina keisti) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiÅ«rÄ organizuojantis subjektas turėjo pareigÄ be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, be to, trÅ«kęs vamzdis buvo buto Nr. 22 vonios kambaryje, akivaizdžiai matomas buto savininko, todėl namo administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiÅ«ros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog buto Nr. 22 savininkė bÅ«tų kreipusis į administratorių dėl minėto vamzdžio defektų. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė iÅ¡ esmės tipinį ieÅ¡kinį, nesistengė įrodinėti bÅ«tinųjų ieÅ¡kinio sÄ lygų, į teismo posėdį neatvyko, nebuvo galimybės užduoti klausimų, paaiÅ¡kinimų neteikė. Å ioje byloje teismas neturi bÅ«ti aktyvus ir ginti vieÅ¡o intereso, ieÅ¡kovės pareiga yra teikti įrodymus.

Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar bÅ«tų pažeidusi bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, be to, žalos dydis nesutinka su lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, ieÅ¡kovė jokių paaiÅ¡kinimų dėl žalos dydžio neteikė, todėl pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Dėl šių priežasčių ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl ieškinio senaties termino Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimu į ieškinį, tripliku prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

IeÅ¡kovės nuomone ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui (žala iÅ¡mokėta 2016 m. lapkričio 8 d.), todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog draudikui perėmus draudėjo teises ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, taikomas iÅ¡ delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Subrogacijos atveju ieÅ¡kinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kuriÄ Å¾alÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Tai reiÅ¡kia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieÅ¡kinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 straipsnį nesikeičia.

Todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. spalio 1 d. (diena, kuriÄ Ä¯vyko užliejimas), kai nukentėjusysis (A. G.) sužinojo apie padarytÄ Å¾alÄ , o ne kai draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui (žala iÅ¡mokėta 2016 m. lapkričio 8 d.). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui pateikė per EPP sistemÄ 2019 m. lapkričio 8 d., 20.21 val., o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį praleidusi įstatymu nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris baigėsi 2019 m. spalio 1 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir Å¡io termino atnaujinti neprašė.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Byloje nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ir ieÅ¡kovė jo nepraÅ¡o atnaujinti, o atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti, tai sudaro papildomÄ ir savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas. Pagal 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 3,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi ši suma neviršija 5 Eur, šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Diana Navickienė