2019-11-20 Nr. AB-21835-3-61-3-01015-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2262-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01015-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo perkeltas iš Sniego g. 2, Vilniuje, kur buvo kalinami buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai, į Rasų g. 8, Vilniuje, ir šioje įstaigoje sąlygos atlikti bausmę yra daug blogesnės, nes: sanitariniuose mazguose vietoj šiuolaikinių klozetų yra įrengtos tupyklos, kuriomis daugelis nuteistųjų dėl sveikatos būklės (sąnarių ligų) negali naudotis, be to, tai sukelia nepilnavertiškumo jausmą; pasivaikščiojimui skirta teritorija yra mažesnė, ji dubliuojasi su sporto užsiėmimų aikšte (Sniego g. 2 buvo atskiras stadionas sportuojantiems); virtuvėlėje, skirtoje papildomam individualaus maisto ruošimui, nėra tiekiamas karštas vanduo indams plauti; II korpuse, kuriame pareiškėjas buvo apgyvendintas, įrengtame medicinos kabinete nebūna darbuotojų, todėl dėl medicininės priežiūros reikia eiti į bendrą zoną su pareigūnų palyda, nes ten atliekantys bausmę nuteistieji gali sudaryti grėsmę pareiškėjo saugumui; dauguma nuteistųjų, perkeltų iš Sniego g., neteko galimybės dirbti, todėl ir atsiskaityti su antstoliais; be to, tai, kad nuteistieji nedirba, Vilniaus PN administracija, nagrinėdama nuteistųjų lygtinio paleidimo lengvatas, vertina kaip nuteistojo neigiamą faktorių, nors įdarbinimo galimybių nesiūlo ir nesuteikia; ilgalaikių pasimatymų dienas skiria Vilniaus PN administracija, neatsižvelgdama į tai, kad tam tikromis dienomis pareiškėjo artimieji negali atvykti į pasimatymą, tokiu būdu viršydama savo įgaliojimus bei nepagrįstai reguliuodama laisvėje esančių asmenų gyvenimą bei galimybes.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. atėjęs į ilgalaikį pasimatymą su sugyventine pastebėjo, jog nėra įrengta virtuvė su sanitariniu mazgu, viryklė yra bendro naudojimo koridoriuje; darbo dienomis ir sekmadieniais į kambariuose įrengtas kriaukles nėra tiekiamas karštas vanduo; kambariuose įrengti radiatoriai nėra pakankami apšildyti kambarį; dušuose nešyla „gyvatukai“. Dėl šių trūkumų pareiškėjas su 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN. 2017 m. spalio mėn. atėjęs į pasimatymą su sugyventine pamatė, kad situacija nepasikeitusi. 2017 m. lapkričio 2 d. atvykęs į ilgalaikį pasimatymą, pareigūnei iš karto pasakė apie tai, kad patalpoje kiauri langai, nėra karšto vandens, duše šalta, kuri nurodė, jog apie tai praneš Ūkio skyriui. 2017 m. gruodžio 30 d. atėjęs į ilgalaikį pasimatymą su sugyventine pamatė, kad situacija kambaryje nepasikeitusi, jame šalta, dėl ko, neišbuvusi viso skirto laiko, sugyventinė kitą dieną išėjo.

Pareiškėjas su 2018 m. sausio 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių ir gautame atsakyme pripažinta, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose langai ir palangės yra netvarkingos, buvo matomi tinko ir langų rėmų sandarinimo medžiagų ardymai, dėl ko patalpoje gali būti žemesnė temperatūra nei numatyta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Dėl HN 134:2015 pažeidimų pareiškėjas 2018 m. vasario 2 d. išsiuntė skundus į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją.

Atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos persiųstą pareiškėjo skundą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC) rašte nurodė, kad tai, jog į pasimatymų kambarius karštas vanduo tiekimas tik šeštadieniais, neatitinka HN 134:2015 18 punkto reikalavimo. Iš Kalėjimų departamento gautame atsakyme yra nurodyta, kad trūkumai yra pašalinti, patalpos papildomai aprūpintos elektriniais tepaliniais radiatoriais ir vidaus termometrais.

Pareiškėjas vertino, kad Vilniaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė pareiškėjui ir jo šeimos nariams emocinį-dvasinį pažeminimą, vystosi nepilnavertiškumo jausmas ir nepasitikėjimas teisine sistema; pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, labai pablogėjo santykiai su sugyventine, dėl ko sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, nervingas, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės; Vilniaus PN pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1, 3, 14 straipsnius.

Dvasinius išgyvenimus patyrė ir dėl to, kad Vilniaus PN administracija nenorėjo nagrinėti pareiškėjo rašytinių ir žodinių prašymų bei ignoravo juos.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai. Pabrėžė, jog teisinis reguliavimas nustato, kad sanitariniuose mazguose gali būti įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolat tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai įstaigoje įrengti, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo taisyklės) įtvirtintais reikalavimais. Vilniaus PN darbo vietų skaičius yra ribotas ir pataisos namų administracija neturi objektyvių galimybių visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprūpinti darbo vieta bei įtraukti į darbą. Pabrėžė, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodė, jog į medicinos punktą jį lydi apsaugos pareigūnas, o tai reiškia, kad pareiškėjas yra nuolat saugomas, todėl teiginys, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintas tinkamas saugumas, visiškai neatitinka realios situacijos. Nurodė, kad HN 134:2015 nenumato virtuvių įrengimo gyvenamuosiuose korpusuose bei privalomo karšto vandens tiekimo į jas.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Įrengimo taisyklių 29, 31, 34, 35 punktais; šiose patalpose esantis inventorius atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas materialinio buitinio aprūpinimo normas, šios patalpos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad šiuo atveju pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Vilniaus PN dvi su puse paros buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas ilgalaikių pasimatymų patalpose; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus nurodymu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN sektoriaus Sniego g. į Vilniaus PN sektorių Rasų g. 8. Pareiškėjas buvo apgyvendintas Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso 8-ojo būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 306, 2017 m. spalio 11 d. perkeltas į II-o korpuso 9-ojo būrio bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 303.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, kad vietoj klozetų yra įrengtos tupyklos, nurodė, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje nagrinėjamam ginčui aktualioje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punktą, laisvės atėmimo vietų bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje esančiame tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams). Todėl teismas sprendė, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, atsakovo atstovas II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengdamas „tupimus“ tualetus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, o pareiškėjo teiginys, kad daugelis nuteistųjų dėl sveikatos būklės (sąnarių ligų) negali naudotis tupyklomis arba yra apsunkinamas naudojimasis jomis, yra bendro pobūdžio ir nesusijęs konkrečiai su pareiškėjo asmeniu, todėl negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jo teises.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl Rasų g. pasivaikščiojimui skirtos teritorijos per mažo ploto, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nedetalizavo ir nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, kaip tai pažeidžia jo teises. Teismas, vadovaudamasis Įrengimo taisyklėse nurodytomis nuostatomis, pažymėjo, jog jose nėra reglamentuotas pasivaikščiojimo kiemų plotas, todėl padarė išvadą, kad aplinkybė, jog sektoriuje Rasų g. pasivaikščiojimui skirtos teritorijos plotas yra mažesnis nei buvo sektoriuje Sniego g., nėra pagrindas pripažinti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą). Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas konstatavo, kad nuteistųjų srautas yra paskirstomas ir vienu metu visi Vilniaus PN kalinami nuteistieji pasivaikščiojimo kiemelyje nebūna.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad į virtuvės patalpas netiekiamas karštas vanduo, reikalingas indams plauti, nurodė, jog HN 134:2015 nesant prievolės pataisos įstaigai užtikrinti karšto vandens tiekimą į įstaigoje esančias virtuves, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teismas pažymėjo, kad vandenį indų plovimui pareiškėjas turi galimybę pasišildyti ant viryklės ar naudodamas elektrinį virdulį, todėl sprendė, jog pareiškėjui yra sudaryta galimybė plauti indus šiltu vandeniu.

12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai, jog dėl medicininės apžiūros Vilniaus PN kalinami buvę valstybės tarnautojai turi eiti į bendrojoje zonoje veikiantį medicinos kabinetą, kur jiems grėsmę gali kelti kiti nuteistieji, yra itin abstraktūs, taigi pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog Vilniaus PN veiksmai (neveikimas) neaprūpinant pareiškėjo darbu buvo neteisėti, skunde apsiribota deklaratyviais teiginiais apie galimybę nuteistiesiems dirbti, todėl atsakovo atstovo veiksmai (neveikimas) dėl teisės siūlyti darbą nuteistajam negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ilgalaikių pasimatymų dienų parinkimu Vilniaus PN administracijos nuožiūra, teismas nustatė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo suteikti 4 ilgalaikiai, vienos paros trukmės pasimatymai su sugyventine: 2017 m. rugpjūčio 19 d., 2017 m. spalio 21 d., 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. gruodžio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su sugyventine jų pageidaujamu pasimatyti laiku, pareiškėjas taip pat nepateikė konkrečių argumentų, kokiu Vilniaus PN administracijos nuožiūra parinktu ilgalaikio pasimatymo laiku pareiškėjo sugyventinė negalėjo atvykti, o Vilniaus PN neatsižvelgė į objektyvias negalėjimo atvykti aplinkybes. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Taip pat teismas padarė išvadą, kad Vilniaus PN nepažeidė teisės aktų nuostatų ilgalaikių pasimatymų patalpose neįrengdama virtuvės ir sanitarinio mazgo bei viryklę įrengdama bendro naudojimo patalpoje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat konstatavo, jog: oro temperatūra ilgalaikių pasimatymų patalpose ir dušuose atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą; Vilniaus PN, neužtikrinęs karšto vandens tiekimo į ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, pažeidė HN 134:2015 18 punktą; pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, nes pareiškėjas 2,5 paros, t. y. pusę paros 2017 m. rugpjūčio 20 d., 2017 m. spalio 22 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. bei vieną parą, prasidėjusią 2017 m. lapkričio 2 d., buvo ilgalaikių pasimatymų kambariuose, neatitinkančiuose HN 135:2015 18 punkto reikalavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtas pažeidimas buvo trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas; nenustatyta, jog Vilniaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl teismas sprendė, kad vien tai, jog kalinimo sąlygos sektoriuje Sniego g. skiriasi nuo kalinimo sąlygų sektoriuje Rasų g., tačiau jos atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

14. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad buvo pažeista jo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas ilgalaikių pasimatymų patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas su prašymu atlyginti bylinėjimo išlaidas nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, šio pareiškėjo prašymo nenagrinėjo.

III. 15. Pareiškėjas R. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pareiškėjo skundo iš esmės neišnagrinėjo, neįsigilino į skundo esmę, nesiaiškino kilusių neaiškumų, neuždavinėjo jokių papildomų klausimų, todėl mano, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, teismo posėdžio metu teismas ignoravo pareiškėjo advokato pasisakymus, buvo užfiksuotos pastabos dėl ryšio kokybės.

17. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra diskriminuojamas dėl to, jog yra buvęs pareigūnas, todėl pretenduoti į darbo vietą dirbant su kitais nuteistaisiais negali, taigi yra pažeidžiama jo teisė dirbti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo skundą, rašytą 2018 m. sausio 2 d., nors Vilniaus PN pripažįsta, jog ilgalaikių pasimatymų patalpos neatitinka teisinio reglamentavimo. Du kartus pareiškėjo sugyventinė negalėjo atvykti, nes patalpos buvo nesutvarkytos ir nepritaikytos ilgalaikiui pasimatymui, o tris kartus atvykusi sugyventinė patyrė daug nepatogumų ir išgyvenimų dėl labai prastų sąlygų, esančių Rasų g., lyginant jas su Sniego g. 2. Pareiškėjui taip pat yra ribojami pasimatymai (tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai), nes Vilniaus PN nenurodo, kada jis gali eiti į pasimatymus su šeimos nariais. Pareiškėjas, remdamasis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, teigia, jog lankymai turi būti organizuojami taip, kad kaliniai galėtų maksimaliai natūraliai stiprinti ir palaikyti šeiminius ryšius. Pareiškėjas teigia, kad dėl patirtų pažeidimų ir dėl jų sukeltų dvasinių kančių nutrūko jo ryšiai su sugyventine, jis prarado stiprius socialinius ryšius, kurie ateityje buvo pagrindas atkurti darnią šeimą.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę. Vertina, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose tinkamomis sąlygomis. Taigi pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. J. kildino iš tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimo, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ilgalaikių pasimatymų kambariuose buvo neužtikrintas karšto vandens tiekimas, pripažino, kad Vilniaus PN dvi su puse paros buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas ilgalaikių pasimatymų patalpose.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad skundas buvo išnagrinėtas šališkai, taip pat papildomai akcentuoja skundo teiginius, jog Vilniaus PN yra pažeidžiama teisė dirbti, pasimatymų kambariuose langai ir palangės yra netvarkingi, o pasimatymų datos yra paskiriamos pačios Vilniaus PN administracijos.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog jo skundas buvo išnagrinėtas šališkai, neišsamiai, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje teisėja ignoravo pareiškėjo advokato pasisakymus, jį pertraukdavo neleido argumentuotai pasisakyti, niekaip nei nurodė, nei juo labiau pagrindė, kad kokie nors ginčo aspektai nebuvo / buvo netinkamai išnagrinėti. Be to, nors pareiškėjo teigia, kad teismo posėdžio, vykusio vaizdo konferencijos būdu, metu garsas trūkinėjo, byloje duomenų apie techninius trikdžius nėra (b. l. 62), teismo posėdžio garso įrašu nustatyta, kad posėdžio pradžioje, pareiškėjui paprašius, buvo padidintas transliacijos garsas, jokių kitų pastabų dėl garso kokybės pareiškėjas nereiškė. Apibendrinant konstatuotina, kad vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo suabejoti teismo nešališkumu.

26. Aptariant kitus pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Be to, pažymėtina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reiškiamas ginant būtent savo, o ne kitų asmenų galimai pažeistas teises ar interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1740-756/2018).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde tik apibendrintai nurodė, kad persikėlus iš Sniego g. į Rasų g. Vilniaus PN yra pažeidžiama nuteistųjų teisė dirbti, kadangi yra mažai darbo vietų, tačiau nepateikė jokių konkrečių atvejų, kai pats pareiškėjas būtų siekęs įsidarbinti konkrečiose pareigose, tačiau jam nebuvo leista, o teiginiai, kad nuteistieji, kuriems dėl darbo vietų stokos nesudaro galimybė dirbti, yra neigiamai ar prasčiau vertinami svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo, pagrįsti tik pareiškėjo subjektyvia nuomone. Pažymėtina, skunde pirmosios instancijos teismui prašomos atlyginti žalos neturtinės žalos atsiradimo nesiejo su diskriminacija kitų nuteistųjų, nebuvusių pareigūnais, atžvilgiu, todėl tokio pobūdžio aplinkybės šioje byloje apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos (ABTĮ 50 str. 3 d., 134 str. 6 d.).

28. Pareiškėjas taip pat pateikė tik abstrakčius teiginius, susijusius su pasimatymais Vilniaus PN. Pareiškėjas neneigia, kad teisė į trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus Vilniaus PN pareiškėjui buvo užtikrinta. Nors pareiškėjas teigia, kad pasimatymų datas Vilniaus PN administracija paskiriame neatsižvelgdama į lankančių asmenų galimybes, jis neįvardijo jokio konkretaus atvejo, kai pasimatymui būtų paskirta pareiškėjui ar jo artimiesiems netinkama data ir Vilniaus PN administracija būtų atsisakiusi tą datą pakeisti.

29. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jo skundai ir Vilniaus PN 2018 m. sausio 30 d. raštas Nr. 42-112 patvirtina, kad ilgalaikių pasimatymų kambariuose langai ir palangės yra netvarkingi, dėl ko gali būti žemesnė oro temperatūra, Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpų temperatūra buvo tiksliai patikrinta už tai atsakingo NVSC, kuris, 2018 m. vasario 19 d. atlikęs patikrinimą, nustatė, kad temperatūra atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (b. l. 38–39). Taigi šiuo aspektu konstatuoti pažeidimą teismui taip pat nebuvo pagrindo.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus PN neužtikrino karšto vandens tiekimo į ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, o kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį (karšto vandens nebuvimas ilgalaikių pasimatymų patalpose) bei jo trukmę (2,5 paros), kai kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė