cc1ec5e5-538c-4de9-aea1-2bfb2fea839b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-122-189/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovams Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, D.

G., P. Å ., D. G., M. J., M. Å ., M. P., K. P., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „JÅ«sų sklypas“, S. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 1993 m. gruodžio 7 d. Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587, kuriuo atstatytos S. D. nuosavybės teisės į jo turėtÄ 37,84 ha žemę ir 5,06 ha miÅ¡kÄ , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikÅ¡mės keliÄ Nr. 1606 ir jo užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ );

2) panaikinti 1994 m. kovo 25 d. JoniÅ¡kio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrÄ Å¾inusiems žeme žemės Å«kio veiklai“ dalį, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis – 0,5374 ha – pateko į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ Nr. 1606 ir jo užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ );

3) pripažinti negaliojančia 1994 m. gruodžio 23 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. D. padovanojo D. G. 42,9 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,5374 ha, į kuriÄ patenka valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta);

4) panaikinti 1997 m. liepos 23 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 556 „Dėl rodiklių Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patikslinimo“ 2 punkto, kuriuo D. G. nuosavybės teise priklausantis 41,7908 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini), padalinamas į tris sklypus: 18,2167 ha, 2,9893 ha ir 20,5848 ha, dalį dėl 0,5374 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 1606 ir jo užimta žemė (kelio juosta);

5) pripažinti negaliojančia 1997 m. rugpjūčio 7 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1-2802, kuria D. G. pardavė P. Å . 2,9893 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., ir jame esančius gyvenamÄ jį namÄ bei Å«kinius pastatus, dalį, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta);

6) panaikinti 2006 m. lapkričio 24 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. V-5219 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų suformavimo atlikus kadastrinius matavimus“, kuriuo 2,9893 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., padalytas į du žemės sklypus: 1,2490 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., ir į 1,7403 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., dalį, kuria 0,0540 ha dalis 1,2490 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimtÄ Å¾emę (kelio juosta) ir 0,0681 ha dalis 1,7403 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimtÄ Å¾emę (kelio juosta);

7) pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), kuria P. Å ., M. Å ., D. Å . ir M. Å . pardavė M. P. 1,2490 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., dalį dėl 0,0540 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosia);

8) pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 13 d. žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5576, kuria M. P. 1,2490 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., perleido S. G., dalį dėl 0,0540 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosta);

9) pripažinti negaliojančia 2006 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. G. 20,5848 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kio r., pardavė UAB „MM Gipaja“, dalį dėl 0,4153 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis;

10) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2685, kuria UAB „MM Gipaja“ 20,5848 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kio r., pardavė K. P., dalį dėl 0,4153 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis;

11) pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 13 d. žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5571, kuria K. P. 20,5848 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį JoniÅ¡kio r. sav., (duomenys neskelbtini) perleido S. G., dalį dėl 0,4153 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis;

12) taikyti restitucijÄ natÅ«ra: grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,0681 ha iÅ¡ 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliu užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ), ir priteisti iÅ¡ valstybės P. Å . 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų; grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,0540 ha iÅ¡ 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliu užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ), o iÅ¡ valstybės S. G. priteisti 62,61 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų; grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,4153 ha iÅ¡ 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio JoniÅ¡kio r. sav., (duomenys neskelbtini) patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalį, o iÅ¡ valstybės S. G. priteisti 368,11 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu (3 t., b. l. 114–127) pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi (4 t., b. l. 72–86) atsakovo P. Å . apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria P. Å . buvo priteista iÅ¡ valstybės 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 5 d. teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus (4 t., b. l. 90–92) ir nurodė, kad apeliaciniame skunde P. Å . nurodė, kad jo sklypo vertė yra 8 400 Eur, Å¡i vertė tiksliai apskaičiuota vienoje civilinėje byloje, todėl, jo nuomone, jam turėtų bÅ«ti priteista 328,44 Eur kompensacija. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-21916-535/2015 (Å¡iuo metu byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, bylos Nr. 2A-600-345/2018) 2015 m. birželio 9 d. nutartimi buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, kuria ekspertams pavesta atsakyti į klausimÄ , kokia yra 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., rinkos vertė.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje buvo nustatyta 8 400 Eur 1,7403 ha žemės sklypo vertė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i rinkos vertė nustatyta 2015 m., o tiek pagal Lietuvos teismų, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamÄ praktikÄ teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Todėl negalima P. Å . už valstybei grÄ Å¾inamÄ 0,0681 ha iÅ¡ 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., dalį, patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės keliu užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ), kompensacijÄ skaičiuoti pagal 2015 m. nustatytÄ Å¾emės sklypo vertę.

Pažymi, kad įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 ir 179 straipsniuose, t. y. bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“. P. Å . apeliaciniame skunde nurodydamas, kad 1,7403 ha žemės sklypo vertė yra 8 400 Eur ir jam turėtų bÅ«ti priteista 328,44 Eur kompensacija, nepateikė jokių Å¡iÄ sumÄ pagrindžiančių įrodymų.

Nekilnojamojo turto registre 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., vidutinė rinkos vertė nurodyta 6 260 Eur. 0,0681 ha Å¡io žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė sudarytų 244,96 Eur. Kitokių duomenų, paneigiančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nustatytÄ ginčo žemės sklypo vidutinę vertę, administracinėje byloje nėra.

Nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos dydžio bÅ«tina atsižvelgti į EŽTT praktikÄ ir į tai, kad ginčas vyksta dėl valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su valstybinės reikÅ¡mės keliu. Valstybė, atgavusi iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , neturės galimybės paleisti jo į apyvartÄ , negalės pakeisti jo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo bÅ«do, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad 245 Eur kompensacija už paimamÄ 0,0681 ha žemės plotÄ bÅ«tų pakankama.

Atsakovo P. Å . atstovas advokatas I. T. 2018 m. sausio 11 d. teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21916-535/2015 paskyrė ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. Å ioje byloje P. Å . buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovei AB LESTO dėl kompensacijos už naudojimÄ si servitutu priteisimo. Gauta 2015 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡vada, kad ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė 8 400,00 Eur, todėl apeliaciniame skunde apskaičiavo, kad valstybės paimamos sklypo dalies vertė, proporcinga jos ir bendro sklypo ploto santykiui, sudaro 328,44 Eur.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad P. Å . sutinka su tokia kompensacija, savo pozicijÄ patikslins teismo posėdyje (4 t., b. l. 94). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. sausio 23 d. pateikė teismui paaiÅ¡kinimus (4 t., b. l. 142–144), kad palaiko prokuroro pozicijÄ atlyginti atsakovui P. Å . 245 Eur sumÄ , nustatytÄ pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. vidutinę rinkos vertę. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 nurodyta, kad, pripažinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ pabaigtu ir neįpareigojant Å¡ių asmenų grÄ Å¾inti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui P. Å . 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jo nominali indeksuota kaina sutarties sudarymo metu buvo 2 232,10 Eur (7 707 Lt). Vadovaujantis teismų praktika, valstybė turi P. Å . atlyginti jo patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neturi duomenų apie žemės sklypo rinkos vertę, buvusiÄ sandorio sudarymo metu, todėl mano, kad tikslinga bÅ«tų nustatyti rinkos vertę, buvusiÄ sandorio sudarymo metu, siekiant tinkamai nustatyti mokamos kompensacijos dydį.

Tačiau atsižvelgusi į tai, kad žemės sklypo individualaus vertinimas padidintų byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas, sutinka su prokuroro pozicija, kad, norint nustatyti kompensacijos dydį, reikia remtis 2018 m. vidutine rinkos verte ir priteisti atsakovui P. Å . 245 Eur kompensacijÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nurodo, kad palaiko prokuroro pozicijÄ atlyginti atsakovui P. Å . 245 Eur sumÄ , nustatytÄ pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. vidutinę rinkos vertę (5 t., b. l. 19–23).

Kiti atsiliepimo argumentai identiÅ¡ki Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. sausio 23 d. paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytiems argumentams (4 t., b. l. 142–144). Atsakovo S. G. atstovė 2018 m. spalio 11 d. teismui pateikė paaiÅ¡kinimus, kad S. G. neturi jokio materialinio ar procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi teismo sprendimo dalis, priimta S. G. atžvilgiu, yra įsiteisėjusi. PraÅ¡o jį paÅ¡alinti iÅ¡ proceso arba bylÄ nagrinėti S. G. ir jo atstovei nedalyvaujant, o procesinį sprendimÄ dėl likusio neiÅ¡nagrinėto pareiÅ¡kimo atsakovui P. Å . palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsakovai D. G., D. G., M. J., M. Å ., M. P., K. P. ir BUAB „JÅ«sų sklypas“ papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepateikė. Proceso dalyviai į 2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai (5 t., b. l. 8–15). PareiÅ¡kėjas ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybei, 2018 m. gruodžio 14 d. teismui pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (5 t., b. l. 28–31).

Atsakovo P. Å . atstovas advokatas I. T. 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl užimtumo kitoje byloje (5 t., b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėta 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, bet 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės atnaujintas tik dėl įtraukimo į procesÄ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, kuri su atsiliepimu nepateikė jokių naujų įrodymų, byla iÅ¡nagrinėta 2018 m. gruodžio 17 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka Å¡alims nedalyvaujant, teismo sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ atidedant 2019 m. sausio 10 d. 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė 2018 m. sausio 5 d. papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodytus argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir priteisti P. Å . 245 Eur kompensacijÄ (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atsakovas P. Å . paaiÅ¡kino, kad prokuroro siÅ«loma priteisti kompensacijos suma neadekvati ir per maža.

Atsakovo nuomone, turi bÅ«ti priteista prarasto turto rinkos kaina. Atsakovas teismo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas I. T. paaiÅ¡kino, kad nesutinka su prokuroro siÅ«lomu kompensacijos dydžiu, mano, kad jo atstovaujamajam turėtų bÅ«ti priteista mažiausiai 328,44 Eur kompensacija, ir Å¡iÄ sumÄ grindžia civilinėje byloje 2015 m. atlikta ekspertizės iÅ¡vada.

Atstovas taip pat palaikė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė palaikė institucijos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad, nesant kitų objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus VÄ® Registro centro duomenis apie turto rinkos vertę, nustatytÄ turto nusavinimo (praradimo) metu, prokuroro siÅ«lomas priteisti kompensacijos dydis – 245 Eur – tinkamas, su Å¡iuo dydžiu sutinka ir Nacionalinė žemės tarnyba (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovas palaikė prokurorės iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir nurodė, kad atsakovui P. Å . siÅ«lomas priteisti kompensacijos dydis atitinka teismų praktikÄ (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai palaikė prokurorės iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir nurodė, kad atsakovui P. Å . siÅ«lomas priteisti kompensacijos dydis atitinka teismų praktikÄ , be to, atsakovas P. Å . nepraÅ¡o skirti ekspertizės turto vertei nustatyti turto praradimo metu (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Teismas k o n s t a t u o j a : Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkino: panaikino 1993 m. gruodžio 7 d. Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587, kuriuo atstatytos S. D. nuosavybės teisės į jo turėtÄ 37,84 ha žemę ir 5,06 ha miÅ¡kÄ , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ,(duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikÅ¡mės keliÄ Nr. 1606 ir jo užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ); panaikino 1994 m. kovo 25 d.

JoniÅ¡kio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrÄ Å¾inusiems žeme žemės Å«kio veiklai“ dalį, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis – 0,5374 ha – pateko į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ Nr. 1606 ir jo užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ); pripažino negaliojančia 1994 m. gruodžio 23 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. D. padovanojo D. G. 42,9 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,5374 ha, į kuriÄ patenka valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta); panaikino 1997 m. liepos 23 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 556 „Dėl rodiklių Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patikslinimo“ 2 punkto, kuriuo D. G. nuosavybės teise priklausantis 41,7908 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini), padalinamas į tris sklypus: 18,2167 ha, 2,9893 ha ir 20,5848 ha, dalį dėl 0,5374 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 1606 ir jo užimta žemė (kelio juosta); pripažino negaliojančia 1997 m. rugpjūčio 7 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1-2802, kuria D.

G. pardavė P. Å . 2,9893 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., ir jame esančius gyvenamÄ jį namÄ bei Å«kinius pastatus, dalį, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta); panaikino 2006 m. lapkričio 24 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. V-5219 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų suformavimo atlikus kadastrinius matavimus“, kuriuo 2,9893 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., padalintas į du žemės sklypus: 1,2490 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., ir į 1,7403 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., dalį, kuria 0,0540 ha dalis 1,2490 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimtÄ Å¾emę (kelio juosta) ir 0,0681 ha dalis 1,7403 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimtÄ Å¾emę (kelio juosta); pripažino negaliojančia 2006 m. gruodžio 14 d.

žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), kuria P. Å ., M. Å ., D. Å . ir M. Å . pardavė M. P. 1,2490 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., dalį dėl 0,0540 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosia); pripažino negaliojančia 2014 m. lapkričio 13 d.

žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5576, kuria M. P. 1,2490 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., perleido S. G., dalį dėl 0,0540 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosta); pripažino negaliojančia 2006 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D.

G. 20,5848 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kio r., pardavė UAB „MM Gipaja“, dalį dėl 0,4153 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis. Pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2685, kuria UAB „MM Gipaja“ 20,5848 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) JoniÅ¡kio r., pardavė K.

P., dalį dėl 0,4153 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis; pripažino negaliojančia 2014 m. lapkričio 13 d. žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5571, kuria K. P. 20,5848 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį JoniÅ¡kio r. sav., (duomenys neskelbtini) perleido S. G., dalį dėl 0,4153 ha, į kuriÄ pateko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalis. Taikė restitucijÄ natÅ«ra:

1) grÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn 0,0681 ha iÅ¡ 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliu užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ), ir priteisė iÅ¡ valstybės P. Å . 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų;

2) grÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn 0,0540 ha iÅ¡ 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliu užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ), o iÅ¡ valstybės S. G. priteisė 62,61 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų;

3) grÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn 0,4153 ha iÅ¡ 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio JoniÅ¡kio r. sav., (duomenys neskelbtini) patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1606 dalį, o iÅ¡ valstybės S. G. priteisė 368,11 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų (3 t., b. l. 114–127). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi (4 t., b. l. 72–86) atsakovo P. Å . apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria P. Å . buvo priteista iÅ¡ valstybės 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo iÅ¡laidų, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Teismas konstatavo, kad dėl kompensacijos (restitucijos taikymo) dydžio nustatymo yra reikÅ¡minga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, todėl ja bÅ«tina remtis ir Å¡ioje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prieÅ¡ A.

Č. ir kt., bylos Nr. 3K‑3-92/2015). Byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (§ 66) EŽTT pažymėjo, kad panaÅ¡ių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Pagal EŽTT praktikÄ , jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali bÅ«ti pernelyg didelė. Nurodė, kad kompensacija yra susijusi su turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu.

Restitutio in integrum (visiÅ¡kas teisių atkÅ«rimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistÄ iÅ¡imtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiÅ¡kai paneigiant sÄ Å¾iningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikÅ¡tų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017).

Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita, todėl klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigÄ veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir pareikalauti sumokėti adekvačiÄ kompensacijÄ ar kitos formos tinkamÄ reparacijÄ buvusiam bona fide (atvirai, sÄ Å¾iningai) nuosavybės savininkui. Teismas konstatavo, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo sklypo vertė yra 8 400 Eur, kuri tiksliai apskaičiuota vienoje civilinėje byloje, todėl mano, kad jam turėtų bÅ«ti priteista 328,44 Eur kompensacija, tačiau byloje tokios aplinkybės netirtos ir nevertintos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nei paneigti, nei patvirtinti pareiÅ¡kėjo argumentus.

Be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų įvertinti ginčo sklypo rinkos vertę turto nusavinimo (praradimo) metu. Å ioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kompensacijos atsakovui už valstybei grÄ Å¾inamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypo dalį) dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio (iÅ¡ pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad restitucija reiÅ¡kia negaliojančio sandorio Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo – iki sandorio įvykdymo buvusiÄ padėtį. Ji taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį (2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifikÄ (2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Nagrinėjamu atveju taikant restitucijÄ Å¾emės sklypas grÄ Å¾inamas valstybei, panaikinus administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, t. y. dėl valstybės padarytos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims –taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme (žr. 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Sprendžiant dėl piniginės sumos taikant restitucijÄ , atsižvelgtina į aktualiÄ EŽTT jurisprudencijÄ . Valstybės klaidų taisymo kontekste EŽTT nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbÄ (paprastai aiÅ¡kindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr. 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ byloje Bogdel prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41248/06, 65–66 punktus). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Rysovskyy prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 29979/04, 70 punktas).

Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita (2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Gashi prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 32457/05, 40 punktas; 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 35298/04, 67 punktas). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigÄ veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Moskal prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 10373/05, 69 punktÄ ), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačiÄ kompensacijÄ ar kitos formos tinkamÄ reparacijÄ buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ byloje Pinc prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 36548/9, 53 punktÄ ).

Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytÄ klaidÄ ir kaip greitai jÄ iÅ¡taisė (2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 25747/07, 46–47 punktai). Å ia Europos EŽTT suformuota pozicija rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017, 2018 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad sutartis, kuria D. G. pardavė P. Å . 2,9893 ha žemės sklypÄ , sudaryta 1997 m. rugpjūčio 7 d., o prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , dėl Å¡io sandorio panaikinimo kreipėsi į teismÄ su pradiniu pareiÅ¡kimu 2015 m. birželio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl teismų praktikoje suformuotų restitucijos taikymo taisyklių taikymo, nustatant kompensacijos dydį paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾inamas valstybei.

Nagrinėjamai bylai taip pat reikÅ¡mingi teisingo atlyginimo už valstybei grÄ Å¾inamÄ turtÄ dydžio nustatymo principai, iÅ¡dėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07, kuriame teismas pažymėjo, kad kompensacijos sÄ lygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamÄ teisingÄ pusiausvyrÄ ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiÅ¡kėjai neproporcingos naÅ¡tos.

Teisinga pusiausvyra paprastai bÅ«na pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iÅ¡ kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu (sprendimo 65–67 punktai). Tokia EŽTT pozicija rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-779-415/2017. Byloje atsakovo P. Å . sÄ Å¾iningumas nėra paneigtas, be to, įvertinus, kad ginčo žemės sklypu, kaip rinkos vertę turinčiu objektu, buvo disponuojama ilgÄ laikÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovas P. Å .

įgijo teisėtus ekonominio pobÅ«džio lÅ«kesčius, kurie tiesiogiai susiję su disponavimu ginčo žemės sklypais, kaip turinčiais rinkos vertę objektais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatavo, kad kompensacija yra susijusi su turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-779-415/2017, 62 punktas). Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovui P. Å . kompensacija už prarastÄ turtÄ turi bÅ«ti atlyginama turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl administracinių aktų dalies panaikinimo ir sutarties dalies pripažinimo negaliojančia (3 t., b. l. 114–127, 4 t., b. l. 72–86).

Remiantis VÄ® Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, 2018 m. sausio 1 d. yra 6 260 Eur (4 t., b. l. 93). PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad įvertinus proporcingai valstybei grÄ Å¾intinos žemės sklypo dalį atsakovui P. Å . galėtų bÅ«ti priteista 245 Eur kompensacija. Atsakovas P. Å . su siÅ«lomu priteisti kompensacijos dydžiu nesutinka, mano, kad mažiausiai jam priteistina 328,44 Eur kompensacija.

Teismui įvertinus pateiktus skaičiavimus ir VÄ® Registrų centro duomenis darytina iÅ¡vada, kad atsakovui P. Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistina 244,96 (6 260 Eur x 0,0681 ha : 1,7403) Eur kompensacija, kuri atitinka vidutinę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę, esančiÄ Å¡io nekilnojamojo turto praradimo, t. y. grÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn, metu. Atsakovas P. Å . 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad grÄ Å¾into valstybei turto vertė turėtų bÅ«ti apskaičiuota pagal 2015 m. atliktÄ sklypo vertės nustatymo ekspertizę.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , eksperto iÅ¡vada kaip įrodymas administracinių bylų procese laikoma tik iÅ¡keltoje administracinėje byloje teismo nutartimi po paskirtos ekspertizės gauta iÅ¡vada (žr., pvz., 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas.

Taigi, eksperto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į kitų įrodymų visumÄ , nesuteikiant jam jokios virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus įrodymus. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės vertinimo paprastai remiasi Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamo turto rinkos verte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-261/2018).

Taigi teismas, įvertinęs teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose ir Å¡ioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui P. Å . kompensacija už prarastÄ turtÄ turi bÅ«ti atlyginama turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, todėl atsakovo P. Å . praÅ¡ymas taikyti 2015 m. atliktÄ turto vertės nustatymo ekspertizę nėra pagrįstas. Teismo nuomone, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pateikti duomenys yra objektyvÅ«s ir jais nėra pagrindo abejoti, juolab kad P. Å . teismo neprašė skirti naujos ekspertizės turto vertei nustatyti turto nusavinimo metu bei nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių VÄ® Registrų centro duomenis ir pagrindžiančių priteisti jo nurodytÄ kompensacijos dydį.

Atsakovas P. Å . 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimÄ , teismas atnaujina bylos nagrinėjimÄ .

Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, neprieÅ¡tarauja įstatymams ar Konstitucijai. Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , tačiau jame iÅ¡dėstyti argumentai teismo nesaisto ir praÅ¡ymo pagrįstumÄ teismas vertina savarankiÅ¡kai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).

Ä®vertinus keliamo ginčo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo P. Å . praÅ¡omas iÅ¡tirti teisės aktas Å¡io nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, be to, atsakovas tik suformulavo praÅ¡ymÄ , tačiau jokių teisinių argumentų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nenurodė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo P. Å . praÅ¡ymas netenkintinas. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atsakovui P. Å . 244,96 Eur dydžio kompensacijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, už valstybei grÄ Å¾inamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,0681 ha iÅ¡ 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., JoniÅ¡kio r. sav., patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliu užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Priteisti P. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 244,96 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt keturių eurų ir devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų) dydžio kompensacijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, už valstybei grÄ Å¾inamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,0681 hektaro iÅ¡ 1,7403 hektaro žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) 5, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, JoniÅ¡kio rajono savivaldybėje, patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliu užimtÄ Å¾emę (kelio juostÄ ).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Bronius JanuÅ¡ka Jolanta Malijauskienė Eglė Žulytė-Janulionienė