cc1da620-4256-48a3-9d07-c7595e82ebdf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1192-629/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04188-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–15) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), iÅ¡ viso 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. sausio 10 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad kamerose plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų, leistina norma buvo virÅ¡yta daug kartų.

Pažymėjo, kad kameros plotas taip pat buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kamerose buvo įrengtas tualetas, kriauklė, pastatytas stalas, spintelės daiktams susidėti, todėl suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, pareiÅ¡kėjas beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus kameroje tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Dėl nurodytų pažeidimų kilusiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertina 6 400 Eur.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo signalizacijos mygtukų, arba jie neveikė. KiekvienÄ kartÄ , kai reikėjo iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , teko daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis. Labai dažnai pareigÅ«nai negirdėjo, o jeigu ir iÅ¡girsdavo, neprieidavo pasiteirauti, dėl kokių priežasčių yra daužoma į duris. DuÅ¡o patalpose taip pat tenka ilgai laukti, daužyti į duris, kad bÅ«tų iÅ¡vesti į gyvenamÄ sias kameras. Taigi suimtiesiems nėra užtikrinamas saugumas.

Dėl Å¡io pažeidimo kilusiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1 000 Eur. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Be to, LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų – juose nėra Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, laistomi.

IÅ¡ Å¡ių pažeidimų kilusiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1400 Eur. PaaiÅ¡kino, kad kamerose neveikia ventiliacija, vėdinama tik per langÄ , yra drėgna ir tamsu. Sulaikytiesiems yra ribojamas minimalus Å¡varaus oro kiekis. LangÄ uždengia keturių eilių grotos, todėl stipriai ribojami Å¡viežio oro srautai. Čiužiniai pÅ«va, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rÅ«dija nuo drėgmės. Kai kuriose kamerose vidutinis drėgnumas virÅ¡ija 70 proc. Kamerose taip pat neužtikrinimas tinkamas apÅ¡vietimas.

NatÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapÅ¡viečia, o elektrinis apÅ¡vietimas - per stiprus, nuo jo skauda akis ir galvÄ . Patys iÅ¡jungti Å¡viesos neturėjo galimybės, nes kamerose nebuvo jungiklių. ŽalÄ , kilusiÄ dėl tinkamos ventiliacijos ir apÅ¡vietimo neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas vertina 1 400 Eur. Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra. ŽiemÄ temperatÅ«ra buvo nuo 10°C iki 14°C, o vasarÄ net 35°C.

Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valyti. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjui nuolat skaudėjo galvÄ ir gerklę, sukildavo temperatÅ«ra. IÅ¡ Å¡ių pažeidimų kilusiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas taip pat vertina 1 400 Eur. Be to, teigia, kad buvo pažeisti ir kiti higienos normų reikalavimai: pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, rankÅ¡luosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinis trikotažas skalbiamas tik jei suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtÄ skalbimo maiÅ¡Ä , kiti drabužiai skalbiami tik už pinigus.

LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrengiamais Visose kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuri atskirta aukÅ¡tesnė nei 1,2 m. sienele. Kamerose nebuvo tualeto reikmenų spintelės, taip pat nebuvo iÅ¡duodama pakankamai tualetinio popieriaus – 2 savaitėms buvo skiriama pusė rulonėlio. Kamerose nebuvo ir atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, privatumas nebuvo užtikrinamas ir naudojantis duÅ¡u.

Pažymėjo, kad ne kartÄ neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, nes LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«na karÅ¡to vandens. Atkreipė dėmesį, jog duÅ¡o patalpos taip pat neatitinka higienos normų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad kamerose buvo daug tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, o jei ir atliekama, bÅ«davo neefektyvi, be to iÅ¡ karto po tokios procedÅ«ros, suimtieji buvo vedami atgal į kamerÄ ir priversti kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams.

Dėl nurodytų pažeidimų kilusiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas taip pat vertina 1 400 Eur. 600 Eur žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ netinkamo maitinimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, maistas buvo nepakankami kaloringas, neskanus, neatitiko nustatyto kiekio, atÅ¡alęs, be to, maisto dalintojas dalino maistÄ be pirÅ¡tinių. PaaiÅ¡kino, kad iki sulaikymo gyveno su drauge R. Z., bÅ«damas suimtas pareiÅ¡kėjas su ja nuolat palaikė ryšį laiÅ¡kais, telefoniniais pokalbiais, buvo teikiama finansinė parama, tam tikrÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo suteikiami trumpalaikiai pasimatymai, tačiau nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, todėl pareiÅ¡kėjo Å¡eima iÅ¡iro, socialiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko.

Å iÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1 400 Eur. Anot pareiÅ¡kėjo, visos nurodytos gyvenimo sÄ lygos suteikė jam ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjÄ labai sukrėtė. Privatumo nebuvimas sukėlė kančiÄ , kurios intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingÄ kančiÄ ir sunkumus, baimę ir nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurie pareiÅ¡kėjÄ Å¾emino ir menkino. PareiÅ¡kėjui buvo ypač sunku iÅ¡gyventi tokioje aplinkoje, jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo pareiÅ¡kėjo orumas, reputacija.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei taikyti 3 metų senaties terminÄ (b. l. 57–73). Atkreipė dėmesį, jog tam tikrai laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, jog stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Be to, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su bendrovėmis, kurios nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

PaaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

Pabrėžė, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. LukiÅ¡kių TI-K taip pat nurodė, kad kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. PaaiÅ¡kino, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems tualetinis popierius buvo iÅ¡duodamas pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ , t. y. du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Pabrėžė, jog pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Dėl dušų paaiÅ¡kino, kad dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones. DuÅ¡uose yra nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LukiÅ¡kių TI-K esamų dušų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus, be to, siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. LukiÅ¡kių TI-K patalynė iÅ¡duodama pagal normas, nustatytas teisės aktuose. Be to, laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ .

Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . Dėl apÅ¡vietimo nurodė, jog kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Taip pat paaiÅ¡kino, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Dėl maitinimo atkreipė dėmesį, jog pagal atliktus LukiÅ¡kių TI-K energetinės vertės skaičiavimus, nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Dėl iÅ¡kvietimo mygtukų paaiÅ¡kino, jog daugumoje LukiÅ¡kių TI-K kamerų buvo įrengta aliarminio iÅ¡kvietimo sistema, tačiau dėl nuolatinių Å¡ios sistemos mygtukų gadinimų, dalis jų neveikė, tačiau visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , kadangi priežiÅ«ros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiÅ«ros pareigÅ«nai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios bÅ«tų iÅ¡dėstytos viena Å¡alia kitos arba viena prieÅ¡ kitÄ .

Pabrėžė, jog aliarmas – tai pavojų skelbiantis signalas, aliarminiu iÅ¡kvietimu verta naudotis kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai, ar įstaigos turtui. Savo skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iÅ¡kvietęs pareigÅ«nų ir jam nebuvo suteikta pagalba. Taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo skundų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo LukiÅ¡kių TI-K gauta nebuvo. Ilgalaikiai pasimatymai pareiÅ¡kėjui nebuvo organizuojami, kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , LukiÅ¡kių TI-K nebuvo nustatyta pareiga suteikti tokios rÅ«Å¡ies pasimatymus.

LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. sausio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 14 d., todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 13 d.

LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 13 d. nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir reikalavimÄ priteisti žalÄ už šį laikotarpį atmesti.

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl senaties terminÄ atnaujinti nėra pagrindo. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 13 d. paduoti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. sausio 30 d. (48 paros).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido 31 parÄ (iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡vyko 2015 m. sausio 14 d.) ir Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡ viso 26 paras vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m., taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Dėl signalinių mygtukų įrengimo teismas pažymi, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktÄ kamerose, be kita ko, įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Aliarminio iÅ¡kvietimo įrengimas kamerose numatytas ir pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktÄ .

LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad kamerose yra įrengta minėta sistema, tačiau iÅ¡ esmės pripažįsta, kad prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema kai kuriose kamerose neveikė, nes buvo sugadinta. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, kad jis pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pažeidė kamerų įrengimo reikalavimÄ ir neįrengė visose kamerose veikiančios privalomos prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemos. Tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad dėl to jam kilo neturtinė žala.

Pareiškėjo teiginiai apie galimus pavojus kamerose yra tik hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kilo koks nors pavojus, dėl kurio jam buvo būtinybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir jis šia galimybe negalėjo pasinaudoti. Kaip teisingai pažymi Lukiškių TI-K, aliarminis signalas skirtas pranešti apie pavojų gyvybei, sveikatai, ar įstaigos turtui, o ne išsikviesti prižiūrėtoje bet kokiu klausimu. Taigi šiuo atveju neturtinės žalos kilimo faktas nenustatytas.

Pažymėtina, kad abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimai negali bÅ«ti pagrindas žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomame Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 75:2010) 18.4 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kurie turi bÅ«ti periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Å iukÅ¡lių dėžių, peleninių bei pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat valomi, esant bÅ«tinybei, barstomi. Valymo darbus atlieka kiemsargis, patys nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kiemelių neatitikties higienos normoms vertintini kritiÅ¡kai. 2014 m. gruodžio 14 d. – 2015 m. sausio 13 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 307. Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktas (b. l. 90–91) patvirtina, kad kameroje Nr. 307 apÅ¡vietimas, santykinė oro drėgmė, oro temperatÅ«ra atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Teismas taip pat pažymi, kad HN 76:2010 24 punkte buvo įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jo gyvenamosiose kamerose buvo langai, taigi teisės aktų Å¡iais aspektais LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė. HN 76:2010 64 punkto nuostata imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo vietose veikiančiose skalbyklose privaloma sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 25 d. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymos (b. l. 19–20), ginčo laikotarpiu skalbiniai į skalbyklÄ buvo priimami, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡u, pagal kurį kartÄ Ä¯ savaitę virÅ¡utinius drabužius galima buvo skalbti (priduoti į skalbyklÄ ) tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ .

Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga užpildo praÅ¡ymÄ . Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali raÅ¡tu kreiptis dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. VirÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimas nėra neteisėtas, nes vienoda tvarka galioja visiems LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai, tačiau pareiÅ¡kėjas tokia teise nepasinaudojo (b. l. 21–23), taigi pažeidimas Å¡iuo atveju nenustatytas.

Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“, o vėliau UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu minėtos bendrovės nuolat vykdė graužikų, nariuotakojų kontrolės bei naikinimo darbus (b. l. 107–113). Be to, ir 2014 m. gruodžio 30 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas paneigia pareiškėjo nusiskundimus parazitų buvimu kamerose (b. l. 102–103).

Taigi LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo buitinių kenkėjų buvimo kamerose nenustatyta. Teismas taip pat pažymi, kad minėtas 2014 m. gruodžio 30 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas paneigia ir pareiÅ¡kėjo teiginius apie neva nedezinfekuojamÄ patalynę. Be to, LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad patalynė iÅ¡duodama pagal teisės aktuose nustatytas normas. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie teisės į skalbimo paslaugas ribojimÄ teismas pažymi, kad HN 76:201064 punkto nuostata imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo vietose veikiančiose skalbyklose privaloma sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. sausio 5 d. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymos (b. l. 79–81), ginčo laikotarpiu skalbiniai į skalbyklÄ buvo priimami, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡u, pagal kurį kartÄ Ä¯ savaitę virÅ¡utinius drabužius galima buvo skalbti (priduoti į skalbyklÄ ) tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ .

Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali raÅ¡tu kreiptis dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai, neturintiems sÄ skaitoje pinigų asmenims virÅ¡utiniai drabužiai buvo nemokamai skalbiami kartÄ per du mėnesius. VirÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimas nėra neteisėtas, nes vienoda tvarka galioja visiems LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai, tačiau pareiÅ¡kėjas tokia teise nepasinaudojo.

Be to, minėta Ūkio skyriaus pažyma patvirtina, kad patalynė, apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai kartÄ per savaitę, taigi pažeidimas Å¡iuo atveju nenustatytas. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Pagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tačiau sanitarinių mazgų įrengimÄ kamerose taip pat reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas, kuriame nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Nors LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad sienelės, skiriančios sanitarinį mazgÄ nuo likusio kameros ploto, yra 1,5 m aukščio, tačiau toks atitvėrimas nėra pakankamas privatumui užtikrinti. Užuolaidos tualetams nuo kameros atskirti pradėtos įrenginėti tik 2017 m., pareiÅ¡kėjui iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡vykus į kitÄ pataisos įstaigÄ . Teismo vertinimu, tam tikros izoliacijos (pertvarų su durimis ir pan.) įrengimas nereikalauja pastato rekonstrukcijos darbų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu galėjo bÅ«ti pažeistos.

Teismo vertinimu, dušo patalpoms taikyti žemesni privatumo užtikrinimo reikalavimai, todėl pertvarų dušuose įrengimas laikytinas pakankama priemone privatumui užtikrinti. Pareiškėjas teigia, kad jam trūko tualetinio popieriaus. Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis, kurių ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija nustatė, kad nuteistiesiems vyrams kas mėnesį išduodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus.

Tai, kad pareiÅ¡kėjui tualetinio popieriaus nepakanka, negali bÅ«ti traktuojama kaip LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėti veiksmai, nes kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime ir kÄ patvirtino pats pareiÅ¡kėjas, tualetinis popierius jam buvo iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį po pusę ritinėlio. Dėl pareiÅ¡kėjo pretenzijų, susijusių su ilgalaikiais pasimatymais, teismas pažymi, kad teisės į pasimatymus realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, arba jo sugyventinio, Å¡eimos nario valios iÅ¡raiÅ¡ka, nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ , ir tik minėtiems asmenims iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl pasimatymo, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga spręsti klausimÄ dėl pasimatymo organizavimo.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ar jo draugė būtų siekę gauti ilgalaikių pasimatymų, todėl negalėjo kilti ir neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo. Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo maitinimo. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K vyrų paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal (b. l. 104) ir tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, pagal kurias nedirbančio vyro paros maisto energetinė vertė turi būti ne mažesnė 2 298 kcal Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokiu būdu pats nustatė maisto energetinė vertę, taigi nepateikė įrodymų dėl per mažos maisto energetinės vertės, todėl jo teiginiai dėl nepakankamo maitinimo atmestini.

Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas norėjo pavalgyti daugiau, nei nustatyta, pagal teisės aktus, jis galėjo maisto prekių papildomai įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nenustato, jog maisto dalintojai privalo dėvėti pirÅ¡tines. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ginčo laikotarpiu dėl teismo konstatuotų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikri nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai, o Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, trukmę ir intensyvumÄ bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Å¡io pažeidimo buvo sutrikdyta pareiÅ¡kėjo sveikata, įvertinusi kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, Å¡i suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl padaryto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suma, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų bei nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti, be to, pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo praÅ¡omos priteisti sumos pagrįstumÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Milda Vainienė