2015-10-27 Nr. AB-20905-3-61-3-02226-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1198-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02226-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Z. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir Komisija) priimti sprendimą pagal jo 2014 m. kovo 6 d. prašyme išdėstytus visus reikalavimus ir jam atsakyti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į Komisiją dėl pretendentės į kandidatus dalyvauti 2014 m. gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose D. G. Komisijai pateiktų, pareiškėjo manymu, melagingų duomenų ir dėl galimo visų pretendentų bendradarbiavimo su Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – ir TSRS) specialiosiomis struktūromis anketos sąrašo papildymo TSRS Tarybinės armijos vyriausiąja žvalgybos valdyba. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. balandžio 4 d. baigėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytas terminas atsakyti į jo prašymą. Pranešimo, kad terminas pratęstas, pareiškėjas negavo. 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdyje atsakovas nesvarstė pareiškėjo prašymo, jo prašymas buvo tik paviešintas, nebuvo pateikta informacija apie pareiškėjo prašymo dalį dėl visų pretendentų anketos pildymo dėl bendradarbiavimo su TSRS Tarybinės armijos vyriausiąja žvalgybos valdyba. Toks atsakovo neveikimas, pareiškėjo manymu, vertintinas kaip sąmoningas nenoras spręsti jo nurodytus klausimus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymas. Komisijos narys R. S. pristatė pareiškėjo prašymą ir jo nagrinėjimo rezultatus, Komisija bendru sutarimu priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Komisijos posėdžiai yra vieši ir transliuojami tiesiogiai internetu, todėl atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su jo prašymo nagrinėjimo rezultatais ir iš skundo turinio matyti, kad jis yra susipažinęs su Komisijos posėdžio vaizdo įrašu. Pareiškėjas klausimo svarstyme nedalyvavo, nors Komisijos darbotvarkė yra skelbiama viešai 24 val. iki posėdžio. Pareiškėjo prašymas 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas ir buvo nepatenkintas. Apie Komisijos posėdyje priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2-425(2.11.PR), prie kurio taip pat buvo pridėtas 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. P-12 (toliau – ir Protokolas). Šiame rašte buvo išdėstyti Komisijos motyvai dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo. Atsakovas pabrėžė, kad Komisija pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymą išnagrinėjo nepraleidusi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų terminų. Pareiškėjas apie 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdžio rezultatus buvo informuotas po keturių dienų, nes Komisijos posėdžio protokolas surašomas per tris darbo dienas. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Komisiją priimti sprendimą pagal jo 2014 m. kovo 6 d. prašymą ir jam atsakyti yra įvykdytas, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas skundą pateikė be teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio nuostatomis ir pabrėžė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo prašymą Komisija gavo 2014 m. kovo 6 d., todėl pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį paskutinė diena priimti administracinės procedūros sprendimą pareiškėjui buvo 2014 m. balandžio 4 diena. Teismas nurodė, kad būtent šią dieną Komisijoje vyko posėdis ir iš byloje esančio 2014 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolo Nr. P-12 išrašo matyti, jog pareiškėjo prašymas – visas jo bendras kreipimasis (tai yra, abu pateikti klausimai kartu) buvo svarstytas, bendru sutarimu nutarta jo netenkinti, nustačius, kad gali būti tikrinami tik faktai, galintys turėti įtakos kandidato tinkamumui. Teismo vertinimu, toks protokolinis sprendimas laikomas tinkamu prašymo išnagrinėjimu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su 2014 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 2-425(2.11.PR) projektu dar prieš posėdį buvo susipažinę Komisijos nariai, todėl jis nebuvo detalizuojamas posėdžio metu. Teismas vertinimu, abejoti atsakovo paaiškinimais nėra pagrindo. Teismas sutiko, kad, susipažinus su parengtu atsakymo projektu, tinkamam sprendimo priėmimui pakako Komisijos narių balsavimo nedetalizuojant šio klausimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad atsakovas nesvarstė jo prašymo ir nepateikė informacijos apie antrąją jo prašymo dalį, kaip nepagrįstą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde patvirtino, jog Komisijos posėdžio tiesioginę transliaciją stebėjo, vadinasi, apie jo prašymo išnagrinėjimo rezultatus sužinojo 2014 m. balandžio 4 d. Surašius Protokolą, jis su 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2-425(2.11.PR), detalizuojančiu priimtą sprendimą, pareiškėjui buvo išsiųstas 2014 m. balandžio 9 d. Jokių Viešojo administravimo įstatymo nustatytų terminų pažeidimų teismas nenustatė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas laiku, jo išnagrinėjimas, pati administracinė procedūra yra tinkama, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjo teiginį apie atsakovo neveikimą teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymą.

III. Pareiškėjas Z. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, teismo išvada, kad iš Protokolo išrašo matyti, jog pareiškėjo visas prašymas buvo svarstytas, nepagrįsta ir neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. prašyme nurodė du reikalavimus, tačiau Protokolo turinys patvirtina, jog nė vienas iš reikalavimų Komisijos posėdyje nebuvo nei pristatytas, nei svarstytas, nes R. S. Komisijos posėdžio dalyviams pristatė ne pareiškėjo prašymą, bet pareiškėjo paklausimą Komisijai, kuriuo pareiškėjas prašo pateikti jam informaciją apie kandidatę D.

G., nors jokio prašymo dėl informacijos apie kandidatę pareiškėjas nebuvo pateikęs. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 6 d. prašymo surašymo metu D. G. dar nebuvo įregistruota kandidate. Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas R. S. nurodė, jog jis buvo pateikęs Komisijos nutarimo projektą dėl 2014 m. kovo 6 d. pareiškėjo prašymo, pareiškėjui paklausus, atstovas patikslino, jog tai yra Komisijos 2014 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 2-425(2.11PR) pareiškėjui projektas. Protokole nėra nurodyta, kad svarstytas 2014 m. balandžio 8 d. atsakymas pareiškėjui.

Jei tokį sprendimą būtų priėmusi Komisija, tai šio sprendimo data turėjo būti posėdžio data – 2014 m. balandžio 4 diena. Atsakovo atstovo paaiškinimai, pareiškėjo manymu, galimai melagingi, nes, jo teigimu, kiti Komisijos nariai aiškina priešingai – kad joks nutarimo projektas pateiktas nebuvo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas posėdyje neprisaikdino bylos dalyvių, neapklausė liudytojais kitų Komisijos narių, nepasisakė, kodėl netenkina pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausos, neišreikalavo Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdžio garso ir / ar vaizdo įrašo, nepasisakė dėl šio pareiškėjo prašymo, neišreikalavo Komisijos atstovo R.

S. ruošto ir galimai Komisijai teikto nutarimo dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymo projekto. Pareiškėjo manymu, atsakovas privalėjo jam pateikti ne atsakymą, o sprendimą arba motyvuotą atsisakymą priimti sprendimą. Komisijos 2014 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 2-425(2.11PR), pareiškėjo vertinimu, nelaikytinas sprendimu. Pareiškėjas paaiškina, kad jo 2014 m. kovo 6 d. prašyme pateikti reikalavimai negali neturėti įtakos kandidatų registravimui, nes: Lietuvos Respublikos Prezidentė Komisijai pateikė savo 2014 m. anketoje žinomai melagingus duomenis, susijusius su jos lojalumo Lietuvos Respublikai klausimais; tikrinti pretendento į kandidatus dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose sąsajas su užsienio specialiosiomis tarnybomis yra įstatymų leidėjo nuostata, tačiau įstatymų leidėjas klaidingai į TSRS specialiųjų tarnybų sąrašą neįtraukė vienos pagrindinių specialiųjų tarnybų – Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo nustačius galimą Protokolo suklastojimą ir / ar atsakovo bei jo atstovo R. S. galimai melagingų paaiškinimų pateikimą teismui, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui bei skubiai iš Komisijos išsireikalauti Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolo Nr. P-12 originalą bei šio posėdžio garso ir vaizdo įrašus. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo Z. V. prašymo, pateikto Vyriausiajai rinkimų komisijai, nagrinėjimo procedūros ir atsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio (2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas prašymą dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka siejo su prieštaringais šalių paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Bylos šalių pozicijų nesutapimas yra natūralus ir atspindi skirtingą jų procesinę padėtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, kad, įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus. Juos pasirašo komisijos pirmininkas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. Sp-18 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 22 punkte įtvirtinta, kad Komisija savo kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai posėdžiuose. Reglamento 54 punkte nurodyta, kad Komisija, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus. Komisijos sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Reglamento 58 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, kad Komisijos sprendimai įforminami jų priėmimo data. Tačiau atskirais atvejais Komisija gali savo priimtų sprendimų neįforminti Reglamento 58 punkte nustatyta tvarka, o įrašyti juos į posėdžio protokolą. Protokoluose įrašyti sprendimai, jeigu reikia, siunčiami atitinkamiems adresatams kaip protokolo išrašai (Reglamento 60 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Komisijoje 2014 m. kovo 6 d. gautas pareiškėjo prašymas (b. l. 6-11), kuris buvo išnagrinėtas ir dėl jo sprendimas priimtas 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdyje (b. l. 38-40). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo prašyme išdėstytų reikalavimų priimtas Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdyje nepraleidus Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinto 20 darbo dienų termino.

Apeliantas nurodo, kad Komisija, visų pirma, turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymo reikalavimų ir atsakymą pareiškėjui paruošti po sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atkreipia dėmesį, kad būtent tokia, pareiškėjo nurodoma ir teisės aktų reikalavimus atitinkančia tvarka buvo atsakyta pareiškėjui į jo 2014 m. kovo 6 d. prašymą. Kaip matyti, Komisijos posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymas ir bendru sutarimu 2014 m. balandžio 4 d. priimtas posėdžio protokole įrašytas sprendimas jo prašymo netenkinti. Kaip ir įtvirtinta Reglamento 60 punkte, protokoluose įrašyti sprendimai, jeigu reikia, siunčiami atitinkamiems adresatams kaip protokolo išrašai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išsiųstas Komisijos posėdžio protokolo nuorašas, kuriame įrašytas Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymo. Be to, kartu su Komisijos protokolo nuorašu buvo išsiųstas Komisijos 2014 m. balandžio 8 d. raštas, kuriame išdėstyti Komisijos posėdyje bendru sutarimu priimto sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas, motyvai, pateikta informacija apie Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdyje priimtą sprendimą dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymo. Apeliantas teisingai nurodo, kad šis Komisijos 2014 m. balandžio 8 d. raštas nėra atsakovo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo. Kaip minėta, toks sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Reglamento 60 punktu, pagal kurį Komisijos sprendimas neįformintas Reglamento 58 punkte nustatyta tvarka, bet įrašytas į posėdžio protokolą, t.y. nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas priimtas ir įteiktas pareiškėjui Komisijos posėdžio protokolo forma.

Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos posėdžiai ir balsavimas yra vieši. Visuomenei apie Komisijos posėdį paskelbiama pastate, kuriame yra jos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje bei interneto tinklapyje. Komisijos posėdžiai tiesiogiai transliuojami Komisijos interneto svetainėje Komisijos nustatyta tvarka (Reglamento 32, 66 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė paskelbimo apie Komisijos posėdį ir kitų, su Komisijos posėdžio tvarka susijusių, pažeidimų, todėl vertintina, kad jam buvo sudaryta galimybė sužinoti apie svarstomus klausimus ir priimamą sprendimą jo priėmimo metu.

Pažymėtina, kad Reglamento VI skirsnyje, įtvirtinančiame Komisijos posėdžio darbotvarkei keliamus reikalavimus bei nustatančiame, kas gali dalyvauti Komisijos posėdžiuose, nurodyta, kad kandidatas į Seimo narius, kandidatas į Respublikos Prezidentus, ir kandidatas į savivaldybės tarybos narius ir kiti suinteresuoti asmenys gali dalyvauti tame Komisijos posėdyje, kuriame svarstomi juos liečiantys klausimai, tiesiogiai su jais susijusios aplinkybės arba kuriame dalyvauti minėtus asmenis pakvietė Komisijos pirmininkas. Taigi teisės aktai neįpareigojo kviesti pareiškėjo dalyvauti Komisijos posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Komisijoje nebuvo nustatyta pareiškėjo dalyvavimo posėdyje būtinybė, todėl jis teisėtai nebuvo kviečiamas dalyvauti Komisijos posėdyje. Kaip minėta, pareiškėjas neginčija, kad apie Komisijos posėdį buvo tinkamai paskelbta, kaip tai numatyta Reglamento 32 punkte. Nesant teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo privalomai pranešti pareiškėjui apie jo prašymo svarstymo laiką ir vietą, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo šališkumo ir neveikimo.

Pareiškėjo manymu, nei vienas jo 2014 m. kovo 6 d. prašyme Komisijai nurodytas reikalavimas nebuvo svarstytas. Kaip matyti iš Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolo, jame buvo nagrinėtas pareiškėjo prašymas. Komisijos posėdyje Komisijos narys R. S. informavo, kad Z. V. pateikė paklausimą dėl D. G., jog ji kandidato anketoje galimai pateikė melagingus duomenis dėl buvimo komunistų partijos nare termino ir dėl studijų universitete. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas patvirtino, jog jis jokio prašymo dėl informacijos apie kandidatę D. G. Komisijai nėra pateikęs, todėl darytina išvada, kad Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdyje buvo sprendžiama būtent dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 6 d. prašymo, ir pareiškėjo argumentas, kad Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdyje buvo pristatytas jo paklausimas, kuriuo prašoma pateikti informaciją apie kandidatę D. G., atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. protokole Nr. P-12 nurodyta, jog informacija, susijusi su Z. V. paklausimu, buvo peržiūrėta. Be to, tai, kad su pareiškėjo prašymu Komisijos nariai buvo supažindinti, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino Komisijos narys R. S.. Apeliantas pažymi, kad Komisijos narė I. M. nurodė priešingai, tačiau nepateikia jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl pareiškėjo prašymo buvo priimtas visų Komisijos narių bendru sutarimu, pareiškėjo nurodoma Komisijos narė I. M. nepareiškė prieštaravimo dėl Z. V. prašymo netenkinimo. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma; jei balsai pasidalija po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas (Reglamento 54, 56 p.). Taigi, net ir esant vieno Komisijos nario prieštaravimui, tai nebūtų sudarę pagrindo kitokiam galutiniam Komisijos sprendimo dėl pareiškėjo prašymo rezultatui. Esant nurodytomis aplinkybėms, atmestini pareiškėjo argumentai dėl būtinybės apklausti teismo posėdyje kitus Komisijos narius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir kviesti į teismo posėdį liudytojus bei išreikalauti pareiškėjo prašomus duomenis, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Dėl pareiškėjo pastebėjimo, kad teismo posėdyje neprisiekė bylos dalyviai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, jog teismo, nagrinėjančio administracinę bylą, posėdyje turi prisiekti paaiškinimus teikiančios proceso šalys ir jų atstovai. Pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, kurie nustatomi, be kita ko, proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Pridurtina, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašo teismo, nustačius, kad Komisijos 2014 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolas yra galimai suklastotas, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 109 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatė, todėl ir kreiptis į prokurorą nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo Z. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis Arūnas Sutkevičius