cc1c656c-c39d-4ce0-bf1d-c77a4a9ce6ff · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1457-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05482-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl pastato rekonstrukcijos, leidžiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Judex“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Solanika“, kuriuo prašė:

1) pripažinti ieÅ¡kovei UAB „Judex“ teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentacijÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Ä¯teisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ , o bÅ«tent pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatÄ Å¡iaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); priestatÄ iÅ¡ kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m); užstatytÄ antrÄ aukÅ¡tÄ ant buvusios vieno aukÅ¡to dalies ir įrengtas patalpas pastogėje);

2) priteisti iš atsakovės UAB „Solanika“ ieškovės UAB „Judex“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog nėra ginčo, kad ieÅ¡kovės atlikti tam tikri darbai buvo savavaliÅ¡ka statyba ir tam buvo priimtas savavaliÅ¡kos statybos aktas. IeÅ¡kovė Å¡iÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ turėjo arba paÅ¡alinti, arba jÄ Ä¯teisinti. Nagrinėjamu metu buvo visos sÄ lygos, kad tÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinti. Ä®teisinimo galimybė teisės aktuose yra numatyta tuo tikslu, kad jeigu objektyviai pagal teisės aktų reikalavimus ta statyba buvo galima, bet buvo atlikti tam tikri pažeidimai, statytojas turėtų tokiÄ galimybę, Å¡iuo atveju sumokėjęs paskaičiuotÄ Ä¯mokÄ , savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinti.

Pirminė statyba, pastato rekonstrukcija buvo vykdyta gavus visų asmenų sutikimus ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau buvo atlikti projekto sprendinių esminiai pakeitimai ir ieÅ¡kovė negavo statybÄ leidžiančio dokumento po projekto sprendinių esminių pakeitimų ir atliko darbų daugiau negu numatyta pirminiame projekte. IeÅ¡kovės pastatas, kurio rekonstrukcija yra savavaliÅ¡ka statyba, yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, kurį nuomojasi ieÅ¡kovė. Pastato riba ties kiemo priestatu besiriboja su gretimu pastatu, kuriame patalpas turi ir atsakovė.

Gretimo pastato adresas (duomenys neskelbtini) ir jame buvo atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos atskiros patalpos. Jos buvo įregistruotos registrų centre, o atsakovė yra viena iš tų patalpų bendraturčių, t. y. valdo su kitais asmenimis pastate esančias patalpas. Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Kauno miesto savivaldybė sutikimo prašė iš dviejų gretimų pastatų, kurie buvo laisvoje valstybinėje žemėje. Visų, išskyrus atsakovės, patalpų savininkų sutikimai buvo gauti.

Atsakovė vienintelė tokio sutikimo nebuvo iÅ¡davusi, motyvuodama tuo, kad atsakovei pastatas trukdytų prižiÅ«rėti jos pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas. Tačiau atsakovė neturėjo jokių iÅ¡skirtinių teisių į Å¡iÄ sienÄ ir sprendimus dėl bendrojo naudojimo iÅ¡orės pastato konstrukcijų turėjo teisę priimti tik su kitais bendraturčiais, kurie sutikimus buvo iÅ¡davę, todėl ji sutikimo neiÅ¡davė nepagrįstai. NŽT nurodė, kad toks gretimo pastato patalpų savininkų sutikimas Å¡io priestato įteisinimui turėjo bÅ«ti gaunamas ne dėl to, jo jie buvo nesuformuoto žemės sklypo naudotojai, tačiau NŽT prašė pateikti gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, nes pati savarankiÅ¡kai negalėjo įvertini galimos rekonstrukcijos įtakos gretimam pastatui.

Tuo tarpu teritorijos naudotojo, sutikimo rekonstruoti pastatÄ pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalÅ«s norminiai atstumai iki sklypo ribos, sutikimo gauti nebuvo privaloma. Taigi, atsakovė traktuotina ne kaip laisvos valstybinės žemės, kuriame buvo gretimas pastatas, savininkė ar valdytoja, o tik naudotoja, todėl jos sutikimo rekonstruojant pastatÄ , statant naujas konstrukcijas, esančias arčiau, nei minimalÅ«s norminiai atstumai iki gretimos teritorijos ribos, nebuvo reikalinga. IeÅ¡kovė pateiktame dublike nurodė, jog net, jeigu daryti prielaidÄ , kad žemės sklypo statusas turėtų reikÅ¡mę įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tai nebuvo Å¡ios bylos ginčo dalyku ir netgi nebuvo viena iÅ¡ bylai aktualių nagrinėtinų aplinkybių, t. y. visiÅ¡kai neturėjo reikÅ¡mės Å¡iai bylai.

NŽT iÅ¡davė sutikimus kaip laisvos valstybinės žemės valdytoja, o atsakovės sutikimo reikalingumas kildinamas iÅ¡ jos, kaip gretimo pastato patalpų nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, subjektinę teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos valdytojas turėjo tik valstybinės žemės patikėtinis, o ne atsakovė. IeÅ¡kovės pareiga gauti sutikimÄ iÅ¡ atsakovės buvo siejama iÅ¡imtinai su faktu, kad atsakovė valdė patalpas gretimame pastate, o ne atsakovės, kaip subjekto, ateityje galimai įgysiančio teisę valdyti dalį gretimoje teritorijoje suformuoto žemės sklypo, ir tik tada, kai jis bus suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras žemės sklypas bei atsakovė bus įgijusi teises į jį (iÅ¡sinuomodama ar įsigydama dalį).

Atlikti statybos darbai, kuriuos siekiama įteisinti, nepažeidė atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nekliudė ir niekaip neįtakojo atsakovės galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti gretimame pastate esančias patalpas, nedarė visiÅ¡kai jokios neigiamos įtakos atsakovei ir gretimam pastatui, jo konstrukcijoms. Atsakovė savo atsisakymÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kai atliktos rekonstrukcijos darbus turėjo motyvuoti, nurodydama konkrečius, o ne menamus, savo teisių pažeidimus, kuo atlikti konkretÅ«s rekonstrukcijos darbai pažeis jos teises ir teisėtus interesus.

IÅ¡orės sienos ir kitos konstrukcijos buvo bendroji visų gretimo pastato patalpų savininkų nuosavybė, todėl sprendimus dėl jos likimo (valdymo, naudojimo) galėjo priimti tik savininkai balsų dauguma. Kadangi visi kiti gretimo pastato patalpų savininkai, iÅ¡skyrus atsakovę, iÅ¡davė sutikimus įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tai bendraturčių dauguma nusprendė ir objektyviai įvertino, jog jokių kliūčių prižiÅ«rėti gretimÄ pastatÄ bei jos iÅ¡orines atitvaras, nebus.

Jokio objektyvaus gretimo pastatų patalpų savininkų, o iÅ¡skirtinai ir atsakovės, teisių ir interesų pažeidimas neegzistavo. Atsakovei neigiamos pasekmės neatsirastų, juo labiau, atsakovė nepatirtų neigiamų padarinių, nes jos patalpos kitoje gretimo pastato pusėje. Sprendžiant klausimÄ dėl pastato, jau esančio arčiau nei minimalÅ«s norminiai atstumai iki sklypo ribos, rekonstrukcijos, asmuo, o nagrinėjamu atveju atsakovė, turėjo objektyviai pagrįsti neigiamÄ rekonstrukcijos poveikį, o atsakovei neįrodžius, kad rekonstrukcija pažeis jos teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikiama teisė atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo.

Neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos visi neigiami padariniai atsirastų vien tik ieÅ¡kovei, t. y. ji turėtų nugriauti priestatÄ . Nugriovus priestatÄ , ieÅ¡kovei atsirastų itin didelių nuostolių, nes ji negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo.

3. Atsakovė pateiktame atsiliepime, triplike nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad yra pagrindas stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ . Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose administracinėje byloje Nr. I3-39-505/2020 atsakovė dar iki Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos kreipėsi į teismÄ dėl neteisėto žemės sklypo suformavimo prie atsakovės esančių pastatų ir kol Å¡is ginčas nebuvo baigtas, nagrinėjama byla turėjo bÅ«ti sustabdyta.

Tik iÅ¡nagrinėjus šį ginÄÄ bus aiÅ¡ku, ar sklypas buvo suformuotas teisėtai, t. y. tik tada atsakovė, kuri buvo pagrindinė iniciatorė kitos bylos, galės pasakyti, ar sklypas suformuotas teisėtai, ar ne, ar ieÅ¡kovė teisėtai valdė žemės sklypÄ . Tik tada bus viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų vertinti, ar savavaliÅ¡ka statyba iÅ¡ principo galės bÅ«ti įteisinta. Todėl yra privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Nurodė, kad atsakovės teisė dėl savavaliÅ¡kos statybos, o bÅ«tent dėl priestato, kuris buvo prie atsakovei priklausančio pastato, pažeidė jos, kaip pastato savininkės teises, o taip pat kaip teisėtos ne žemės sklypo, bet gretimos teritorijos valdytojos, teises, t. y. nebÅ«tina, jog atsakovė turėtų suformuotÄ Å¾emės sklypÄ .

Sutikimai nebÅ«tų privalomi, jeigu nebÅ«tų mažinamas atstumas. Nagrinėjamu atveju pastatas buvo pailgintas, todėl turėjo bÅ«ti traktuojama, kad statoma ne ant tų pačių pamatų, taigi, sutikimas buvo privalomas. Atsakovė yra gretimo pastato savininkė. Todėl užstačius pastato sienÄ , ji negalės jos prižiÅ«rėti, negalės net nudažyti. Netgi ginčijamame žemės sklypo suformavimo plane buvo numatytas servitutas prižiÅ«rėti atsakovės pastatÄ . Buvo pristatytas neteisėtas statinys, todėl nebus galima pastato prižiÅ«rėti.

BÅ«dama teisėta viena iÅ¡ pastato savininkų, atsakovė automatiÅ¡kai yra ir teritorijos, kurioje yra pastatas, teisėta valdytoja. Todėl jos sutikimas buvo bÅ«tinas ir kaip teritorijos valdytojos. Rekonstrukcijos neigiamas poveikis pasireiÅ¡kė tuo, kad kaip statinio savininkė atsakovė negalės prižiÅ«rėti tos pastato dalies, kuri buvo apstatyta, o kaip gretimos teritorijos valdytojos teisės yra pažeidžiamos todėl, kad buvo nesilaikyta privalomo atstumo pratęsiant, pailginant pastatÄ . IeÅ¡kinys buvo suformuluotas taip, kad pareikÅ¡tas reikalavimas dėl pastato rekonstrukcijos, leidžiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo.

Žemės sklypo, kuriame ieÅ¡kovė siekė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas, dar nereiÅ¡kė, jog ieÅ¡kovė jį valdė ir naudojo teisėtai. Nagrinėjamu atveju nebuvo aiÅ¡ku ar 0,8080 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė siekė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , suformuotas teisėtai, todėl nebuvo pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ negalėjo bÅ«ti siejamas su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.

Kartu atsakovė paaiškino, kad jos sutikimas ieškovės savavališkos statybos įteisinimui privalomas ne tik kaip gretimame žemės sklype esančio pastato, su kuriuo ribojasi neteisėtai rekonstruotas pastatas, vieno iš savininkų, bet ir kaip vieno iš gretimo žemės sklypo (teritorijos) valdytojų (naudotojų). Sienos pailginimas (nauja konstrukcija) buvo įrengta nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, todėl atsakovės sutikimas buvo privalomas.

SavavaliÅ¡kos rekonstrukcijos metu ieÅ¡kovei įrengus naujas gamybinio pastato konstrukcijas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, t. y. gamybinio pastato naujai įrengto priestato sienÄ Ä¯rengus ant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribos tarp taÅ¡kų 19 – 20 ir sublokavus jÄ su pastatu, kurio vienu iÅ¡ savininkų yra atsakovė, atsakovė, kaip gretimo žemės sklypo (teritorijos) viena iÅ¡ valdytojų, turėjo teisę atsisakyti duoti sutikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ir neprivalėjo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negalėjo tokio atsisakymo ginčyti.

SavavaliÅ¡kai pastatytas gamybinio pastato priestatas, esantis Å¡iaurinės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), taip pat pažeidė atsakovės teises ir interesus, nes keitė servituto, kuriuo atsakovė pateko į savo valdomÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ), apimtį ir kontÅ«rus.

4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdantis pareigÅ«nas 2017 m. birželio 8 d. atliko patikrinimÄ vietoje ir 2017 m. birželio 13 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini)15.2), kuriame buvo nurodyta, kad statytojas UAB „Judex“, neturint statybÄ leidžiančio dokumento ir patvirtinto statybos projekto, t. y. savavaliÅ¡kai, 2004 - 2005 metais rekonstravo gamybos/pramonės pastatÄ valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).

Inspekcija vykdė teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , o tai reiÅ¡kė, jog dėl sutikimų statinio statybai/įteisinimui davimo/nedavimo pagrįstumo ar panaÅ¡ių klausimų nesprendė ir komentuoti negalėjo, nes galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai Inspekcijai tokių teisių nesuteikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino ieÅ¡kovei teisę be gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentacijÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Ä¯teisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ : pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatÄ Å¡iaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), priestatÄ iÅ¡ kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytÄ antrÄ aukÅ¡tÄ ant buvusios vieno aukÅ¡to dalies ir įrengtas patalpas pastogėje.

Priteisė iš atsakovės 4 317,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš atsakovės 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas sprendė, jog atsakovės sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo buvo reikalingas tik kaip gretimo pastato bendraturčio, bet ne kaip gretimos žemės teritorijos naudotojo. Teismas nurodė, jog žemės teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia ieškovės valdomo pastato (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė žemė ir nebuvo suformuota atskiru sklypu, todėl teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis (NŽT).

Remiantis NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 93-4831) (toliau – Taisyklės) dėl paminėto sutikimo gavimo ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ kreiptis į NŽT. Taisyklių 8.3 punkte numatyta, jog NŽT teritorinis skyrius, gavęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sutikimÄ ir nustatęs, kad planuojama statyti žemės sklype, besiribojančiame su naudojamu valstybinės žemės sklypu, per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo iÅ¡duoti SutikimÄ gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotojÄ , praÅ¡ydamas per 10 darbo dienų raÅ¡tu pateikti informacijÄ , ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieÅ¡tarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype kreipėsi į gretimo pastato valdytojus, dėl pozicijos pateikimo.

Atsakovė per Taisyklių nustatytÄ terminÄ NŽT nurodė atsisakymo duoti sutikimÄ priežastis, iÅ¡imtinai susijusias su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu. Po kurio laiko ieÅ¡kovė gavo NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 8SD-4061-(14.8.94.), kuriuo NŽT iÅ¡davė savo sutikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ neiÅ¡laikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos. Teismas sprendė, kad iÅ¡ Å¡io dokumento turinio matyti, jog NŽT buvo iÅ¡davusi sutikimÄ ieÅ¡kovei įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tačiau siekiant įteisinti priestato, pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m, žemės sklypo plane esančių taÅ¡kų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato iÅ¡orės siena, savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovė turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus.

Taigi, NŽT buvo davusi susitikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ties Žemės sklypo riba palei GretimÄ pastatÄ , jeigu bus teisės aktų nustatyta tvarka gauti Gretimo pastato patalpų savininkų sutikimai. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju NŽT turėjo duoti sutikimÄ / nesutikimÄ ieÅ¡kovei kaip valstybinės žemės patikėtinis, tačiau pagal Taisyklių 8.3 punktÄ pati NŽT taip pat turėjo gauti valstybinės žemės naudotojų pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Kadangi toks atsakovės sutikimas nebuvo gautas, visgi vėliau NŽT savo sutikimÄ ieÅ¡kovei pateikė, bet tarnyba akcentavo ir tai, kad sutikimÄ iÅ¡ atsakovės, kaip gretimo pastato bendraturčio, ieÅ¡kovė taip pat turi gauti.

Taigi, teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju sprendė, jog kadangi ieÅ¡kovės pastatas (duomenys neskelbtini), kurio rekonstrukcijos savavaliÅ¡ka statyba siekiama įteisinti, yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, kuris besiriboja su valstybine žeme, o pastato riba ties kiemo priestatu besiriboja su gretimu pastatu (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas turi ir atsakovė, todėl sutikimÄ ieÅ¡kovė turėjo gauti iÅ¡ abiejų subjektų, t. y. iÅ¡ NŽT, kaip gretimos teritorijos valdytojos, o taip pat ir iÅ¡ gretimo pastato, t. y. (duomenys neskelbtini), bendraturčių.

Teismas sprendė, jog atsakovės, kaip teritorijos naudotojos, sutikimo rekonstruoti pastatÄ , pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalÅ«s norminiai atstumai iki sklypo ribos, sutikimo gauti nėra privaloma.

7. Kadangi šalys yra skirtingų nuosavybės objektų savininkai, t. y. jie tarpusavyje nėra bendraturčiai, o yra skirtingų gretimų pastatų ((duomenys neskelbtini)) ar jų dalių savininkai, todėl, teismas vertino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatos šioje byloje taikytinos ta apimtimi tiek, kiek jos susijusios su pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių tarpusavio santykiais. Visi kiti pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ieškovei sutikimus dėl gretimo pastato rekonstrukcijos, pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje buvo išdavę. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog gretimo pastato bendraturčių sprendimas dėl gretimai pastatytų priestatų, priimtas balsų dauguma.

8. Be to, teismas sprendė, jog bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti remonto, statybų ir kitus darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ atliekamų darbų, t. y., nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines bendraturčio gyvenimo ar veiklos sÄ lygas.

Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė savo, kaip gretimo pastato bendraturčio, teisių pažeidimo dėl ieÅ¡kovės pastato besiribojančio sienos tarp taÅ¡kų 19 – 20 pailginimo 4,46 m, kuri naujai blokuojasi su pastatu, kurio vienu iÅ¡ savininkų yra atsakovė. Atsakovė neturi jokių iÅ¡skirtinių teisių į Å¡iÄ sienÄ , todėl ji sprendimus dėl bendrojo naudojimo iÅ¡orės pastato konstrukcijų turėjo teisę priimti tik su kitais bendraturčiais, kurie Å¡iai dienai sutikimus yra iÅ¡davę.

IeÅ¡kovė gamina Å¡aldytus maisto produktus ir tam, kad ji įvykdytų savo veiklÄ , užtikrintų higienos reikalavimas, reikia, kad automobilis galėtų įvažiuoti į Å¡altÄ jÄ zonÄ . Å is priestatas buvo įrengtas iÅ¡imtinai tikslu, kad pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, susijusius su Å¡aldytų produktų gamyba ir pakrovimu. IeÅ¡kovė nurodo, kad pagal Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo nuostatų 8 punktÄ , greitai užšaldyti maisto produktai, temperatÅ«ra visose produkto vietose turi bÅ«ti pastovi, o 9 punktas numato, kad produkto temperatÅ«ros nuokrypiai paskirstymo metu ir mažmeninės prekybos vitrinose negali bÅ«ti didesni kaip 3 laipsniai.

Taigi, bÅ«tent ten, kur yra Å¡aldytų maisto produktų pakrovimo vieta ir buvo prailgintas priestatas tuo tikslu, kad kroviniam automobiliui įvažiavus pasikrauti Å¡aldytus maisto produktus, už jo užsidarytų durys ir bÅ«tų užtikrinti greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento reikalavimai. Atsakovės galimybės tvarkyti pastatÄ nėra ribojamos. PastatÄ valdo visi bendraturčiai. Atsakovė netvarko tos dalies, kuri yra priblokuota. Teisę tvarkyti Å¡iÄ dalį turi tik susitarus su kitais bendraturčiais ir jeigu reikėtų tÄ dalį tvarkyti ir nebÅ«tų to priestato, tai be kitų bendraturčių pritarimo ar sprendimo, tos dalies netvarkytų, nes pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklauso visiems pastato patalpų savininkams.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų matyti, kad realiai ir faktiÅ¡kai atsakovei nėra kliūčių naudotis pastatu. IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės teritorijos yra atskirtos tvora. Atsakovė toje dalyje pastatu nesinaudoja, jo patalpos yra visiÅ¡kai kitoje pastato (duomenys neskelbtini), pusėje. Tokių aplinkybių atsakovė nepaneigė, juo labiau, kad iÅ¡ foto nuotraukų matyti, jog gretimo pastato, prie kurio yra priblokuotas ieÅ¡kovės priestatas, yra užraÅ¡as „Gerautus“, o tai pagal bylos duomenis yra UAB „Gerautus“, kaip vieno iÅ¡ (duomenys neskelbtini), bendraturčių valdomo pastato dalis, kuris savo sutikimÄ ieÅ¡kovei įteisinti pristatytus priestatus yra iÅ¡davęs. Taigi, įteisinus priestatÄ atsakovei nebus trukdoma prižiÅ«rėti savo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas.

Be to, teismas pažymėjo, jog pagal bylos duomenis Å¡is priestatas ieÅ¡kovės pastatytas ir faktiÅ¡kai naudojamas gana ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau jokių duomenų byloje apie tai, kad atsakovė kreipėsi dėl jos teisių ar interesų pažeidimo bÅ«tent dėl ginčo priestato naudojimo ar disponavimo, byloje nebuvo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek NŽT, tiek Inspekcija, t. y. institucijos savo dokumentuose yra užfiksavusios, kad ieÅ¡kovės pastatyti priestatai turi neatitikimų teisės aktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, tačiau jie nebuvo tokie, kurie keltų grėsmę asmenų saugumui, vieÅ¡ajam interesui.

Todėl, teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeistų suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

9. Taip pat teismas nurodė, kad iš ieškovės pareikšto reikalavimo šalintina ieškovės reikalavimo formuluotė „gretimos teritorijos ir“, kadangi teismas sprendime pasisakė ir iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė nėra gretimos žemės teritorijos savininkas, laikant, kad toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nekeistų nei patenkinto ieškovės reikalavimo, nei aptarto ginčo esmės, o tik atitiktų faktines bylos aplinkybes.

10. Teismas nurodė, jog tarp administracinės bylos, kurioje pagal atsakovės UAB „Solanika“ skundÄ nagrinėjamas valstybinio žemės sklypo, suformuoto ieÅ¡kovei, formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumas, ir Å¡ios civilinės bylos nebuvo jokio prejudicinio ryÅ¡io, tuo pačiu ir pagrindo stabdyti Å¡iÄ bylÄ , nes, jeigu ir bÅ«tų pripažinti administraciniai aktai negaliojančiais, civilinė byla vis tiek turėtų bÅ«ti nagrinėjama ir teismas turėtų pasisakyti, ar atsakovės atsisakymas iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ rekonstruojant pastatÄ yra pagrįstas, o nustačius, jog nepagrįstas – leisti ieÅ¡kovei įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ be atsakovės sutikimo.

Toks teismo sprendimas be kita ko reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota parengti ir pateikti savivaldybės administracijai visus kitus dokumentus, bÅ«tinus savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui, tame tarpe, ir įgyti statytojo teises (teisę į žemės sklypÄ po pastatu). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Solanika“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat praÅ¡o priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Civilinė byla privalomai turėjo bÅ«ti stabdoma iki kol bus iÅ¡nagrinėtas ginčas, nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nurodo, kad administracinėje byloje bus nustatytas civilinėje byloje prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas, ar 0,8080 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė siekia įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , suformuotas teisėtai.

Ir tik nustačius šį prejudicinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bus galima vertinti, ar ieÅ¡kovė apskritai turi subjektinę teisę inicijuoti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«rÄ . Todėl, teismo iÅ¡vados, jog administracinės bylos, kurioje pagal atsakovės UAB „Solanika“ skundÄ nagrinėjamas valstybinio Žemės sklypo, suformuoto ieÅ¡kovės naudojimui, formavimo ir pertvarkymo projekto procedÅ«ros metu priimtų administracinių aktų teisėtumas, ir Å¡ios civilinės bylos nėra jokio prejudicinio ryÅ¡io, yra nepagrįstos, prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo nuostatoms. 11.2.

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai savo iniciatyva ir jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo paÅ¡alindamas dalį ieÅ¡kinio dalyko formuluotės pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , nors tai yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės teisė ir pareiga. Tokie teismo veiksmai yra akivaizdus civilinio proceso normų ir esminių civilinio proceso principų (dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, neÅ¡aliÅ¡kumo) pažeidimas, suvaržantis atsakovės teisę žinoti, kokį konkrečiai ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas nagrinėja, nuo kokio ieÅ¡kovės reikalavimo atsakovei reikia gintis.

Teismo motyvai, kuriais remiantis jis patikslino ieÅ¡kinio dalykÄ , paÅ¡alindamas formuluotę „gretimos teritorijos ir“, visiÅ¡kai paneigia pačios ieÅ¡kovės pozicijÄ byloje, nuo kurios byloje ir gynėsi atsakovė. IeÅ¡kovės byloje pateiktas ieÅ¡kinys buvo pavadintas „Dėl pastato rekonstrukcijos leidžiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ be gretimo teritorijos valdytojo sutikimo“. Be to, tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje pareikÅ¡to vieno iÅ¡ reikalavimų – pripažinti ieÅ¡kovei teisę be gretimos teritorijos savininko (valdytojo) sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , akivaizdu, jog ieÅ¡kovė reiÅ¡kė byloje reikalavimÄ atsakovei ne tik kaip gretimo pastato vienam iÅ¡ savininkų, bet ir kaip vienam iÅ¡ gretimos valstybinės žemės teritorijos valdytojui, dėl teisės ieÅ¡kovei be gretimos teritorijos savininko (valdytojo) sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . 11.3.

Teismo iÅ¡vada, kad valstybinės žemės teritorija, kurioje yra pastatas, t. y. (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė žemė, yra logiÅ¡kai ydinga. Pats faktas, kad nurodytoje valstybinės žemės teritorijoje yra pastatas, kurio vienas savininkų yra atsakovė, aiÅ¡kiai patvirtina, kad Å¡i valstybinės žemės teritorija nėra laisva, o yra užstatyta ir naudojama nurodyto pastato savininkų. Be to, NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ teismas nepagrįstai vertino, kaip gretimos valstybinės žemės teritorijos savininko ar valdytojo besÄ lyginį raÅ¡ytinį sutikimÄ Ä¯teistini savavaliÅ¡kÄ statybÄ neiÅ¡laikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos.

Nurodyta raÅ¡ytinio sutikimo (neprieÅ¡taravimo) sÄ lyga ne tik neprieÅ¡tarauja jokiems teisės aktams, bet netgi visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. IÅ¡ galiojančio teisinio reglamentavimo aiÅ¡kiai matyti, jog su ieÅ¡kovės pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje (duomenys neskelbtini), savininkų raÅ¡ytiniai sutikimai (pritarimai) reikalingi ne tik kaip gretimo pastato savininkų, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojų (naudotojų). Taigi, savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos metu ieÅ¡kovei įrengus naujas gamybinio pastato konstrukcijas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, t. y. gamybinio pastato naujai įrengto priestato sienÄ Ä¯rengus ant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribos tarp taÅ¡kų 19 – 20 ir sublokavus jÄ su pastatu, kurio vienu iÅ¡ savininkų yra atsakovė, ji, kaip gretimo žemės sklypo (teritorijos) vienas iÅ¡ valdytojų (naudotojų), turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ir neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti, todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ turėjo atmesti. 11.4.

Teismas netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovės ir atsakovės teisinius santykius, netinkamai taikė CK 4.85 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ (vidinius teisinius santykius), todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad įvertinus, jog visi kiti gretimo pastato patalpų savininkai sutikimus įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ iÅ¡davė, o atsakovei neįrodžius konkretaus savo teisių pažeidimo, ieÅ¡kinį tenkino. 11.5.

IeÅ¡kovės savavaliÅ¡kai pastatytas priestatas galimai yra reikalingas jos vykdomai Å¡aldytų produktų veiklai, nebuvo pagrindas teismui, pažeidžiant teisės normas, įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , neiÅ¡laikant imperatyvių atstumų iki sklypo ribos. Vadovaujantis teismo argumentais iÅ¡eina, kad ieÅ¡kovės interesai yra aukščiau imperatyvių teisės normų. Be to, tokia teismo argumentacija yra paneigiamas kertinis teisės principas, kad teisė iÅ¡ neteisės negali atsirasti.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Judex“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Administracinėje byloje ginčo pagrindas ir reikalavimas skiriasi, taip pat visiÅ¡kai nesutampa įrodinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje turės prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, juo labiau, kad, jeigu minėtoje byloje apeliantės skundas bÅ«tų tenkintas ir sprendimas suformuoti žemės sklypÄ bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, ieÅ¡kovė paprasčiausiai negalėtų įteisinti savavaliÅ¡kos statybos nepriklausomai nuo to, ar kitas sÄ lygas bÅ«tų įgyvendinusi, t. y., ar parengusi techninį projektÄ , gavusi visus reikalingus sutikimus, sumokėjusi įmokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ ir pan., o tÄ vertintų statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duodanti institucija ir tai nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.

Taigi tarp šios civilinės bylos ir administracinės bylos nėra prejudicinio ryšio, todėl neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytas privalomasis civilinės bylos stabdymo pagrindas, taip pat neegzistuoja ir fakultatyviniai civilinės bylos stabdymo pagrindai. 12.2. Kadangi teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, nėra suformuota atskiru sklypu, subjektinę teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis.

NŽT iÅ¡davė sutikimÄ ieÅ¡kovei įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Tačiau siekiant įteisinti priestato, pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), žemės sklypo plane esančių taÅ¡kų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato iÅ¡orės siena, savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovė turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus. NŽT nurodė, kad toks gretimo pastato patalpų savininkų sutikimas Å¡io priestato įteisinimui turėtų bÅ«ti gaunamas ne dėl to, jo jie yra nesuformuoto žemės sklypo naudotojai, tačiau NŽT prašė pateikti gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, nes pati savarankiÅ¡kai negali įvertinti galimos rekonstrukcijos įtakos gretimam pastatui, kadangi bet kokia statyba neturi pažeisti teisėtų trečiųjų asmenų.

Tuo tarpu nesuformuoto valstybinės žemės sklypo naudotojo sutikimo rekonstruoti pastatÄ pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalÅ«s norminiai atstumai iki sklypo ribos, gauti nėra privaloma. Kadangi atsakovė nėra teritorijos, kurioje yra gretimas pastatas savininkė ar valdytoja, jos kaip besiribojančios teritorijos naudotojos, sutikimo ieÅ¡kovės pastato rekonstrukcijai gauti nėra privaloma net ir tuo atveju, jeigu statomos naujos konstrukcijos, esančios arčiau, nei minimalus nustatytas atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. 12.3.

Kadangi atsakovė yra gretimame pastate esančių patalpų savininkė, kuri nėra gretimos teritorijos savininkė ar valdytoja, ji savo atsisakymÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kai atliktos rekonstrukcijos darbus turi motyvuoti, nurodydama konkrečius, o ne menamus, savo teisių pažeidimus, kuo atlikti konkretÅ«s rekonstrukcijos darbai pažeis jos teises ir teisėtus interesus. BylÄ nagrinėjant pirmÄ jÄ instancija, atsakovė nenurodė jokių konkrečių, ne pasvarstymais pagrįstų, argumentų, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas, pastatant ginčo priestatÄ pietrytinėje dalyje, pažeis jos teises ir teisėtus interesus.

Teisių pažeidimas turi bÅ«ti konkretus, o ne abstraktÅ«s pasvarstymai dėl galimo jos kaip gretimo pastato bendraturčio teisių ribojimo remontuoti ir prižiÅ«rėti gretimo pastato iÅ¡orės konstrukcijas. Skundžiamame sprendime teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje pateiktus Å¡alių įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, pagrįstai sprendė, jog įteisinus savavaliÅ¡kÄ statybÄ atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo neatsiras. 12.4. Nors apeliantė ir nurodo, kad atsakovės galimybė vykdyti veiklÄ neturi reikÅ¡mės, tačiau vertinant teisėtų interesų pusiausvyros aspektu, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų atitikimo aspektu, neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos, visi neigiami padariniai atsirastų vien tik ieÅ¡kovei, o atsakovės padėtis niekaip nesikeistų (nei pagerėtų, nei pablogėtų).

Nugriovus priestatÄ tik ieÅ¡kovei atsirastų itin didelių nuostolių, nes ji negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ 8 p. „Greitai užšaldytų maisto produktų“ temperatÅ«ra visose produkto vietose turi bÅ«ti pastovi – minus 18 °C arba žemesnė.

Pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatÅ«ros Å¡oktelėjimas, nevirÅ¡ijantis 3 °C“. Todėl nugriovus priestatÄ ieÅ¡kovė negalėtų užtikrinti Å¡ių reikalavimų laikymosi, nes priestatas yra bÅ«tent ir skirtas Å¡aldytų maisto produktų pakrovimui, sukuriant tinkamÄ temperatÅ«rinį rėžimÄ . 12.5. Apeliantė skunde teigia, kad teismas savarankiÅ¡kai, neiÅ¡reiÅ¡kus ieÅ¡kovės valios, patikslino ieÅ¡kinio dalykÄ . Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismas netikslino ieÅ¡kinio dalyko – ieÅ¡kinio dalykas visuomet buvo ieÅ¡kovės reikalavimas įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ be atsakovės sutikimo nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu tas sutikimas yra reikalaujamas: ar kaip gretimo pastato patalpų savininko ar kokiu nors kitu pagrindu.

IeÅ¡kinio dalykas ir pagrindas visÄ laikÄ atsakovei buvo aiÅ¡kus, kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo teisme metu bei procesinių dokumentų, Atsakovė visuomet įrodinėjo, kad jos sutikimas yra bÅ«tinas, nes ji yra gretimos teritorijos naudotoja, o įteisinus savavaliÅ¡kÄ statybÄ bus pažeisti jos teisėti interesai – galimybė prižiÅ«rėti gretimo pastato iÅ¡orės sienas. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė atsisako nepagrįstai iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes atsakovės padėtis nebus pabloginama, teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog atsakovės sutikimo būtinumas kildinamas iš jos, kaip gretimo pastato savininkės statuso, o ne gretimos teritorijos naudotojos statuso. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieÅ¡kovės pastato, kurio dalis rekonstrukcijos darbų pripažinta savavaliÅ¡ka statyba, įteisinimo be gretimame pastate patalpas turinčios atsakovės sutikimo. Dėl ieÅ¡kinio dalyko 15. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises. Teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko (materialaus ieÅ¡kovo reikalavimo) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Å¡alys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė Å¡alinantis iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo formuluotės „gretimos teritorijos ir“, nes tuo pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , nors tai yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės teisė ir pareiga bei suvaržė atsakovės teisę žinoti, kokį konkrečiai ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas nagrinėja, nuo kokio ieÅ¡kovės reikalavimo atsakovei reikia gintis. Teismas, Å¡alindamas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo „gretimos teritorijos ir“, sprendime nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų nustatė, jog atsakovė nėra gretimos teritorijos savininkė ir laikė, kad toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nekeičia nei patenkinto ieÅ¡kovės reikalavimo, nei ginčo esmės, o tik atitinka faktines bylos aplinkybes. Su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka.

17. IeÅ¡kovė UAB „Judex“ prašė teismo pripažinti jai teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentacijÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , įteisinant savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Taigi, ieÅ¡kovės materialinis teisinis reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) yra susijęs su pripažinimu jai teisės be atsakovės sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė atsakovę įvardijo kaip gretimos teritorijos ir gretimo pastato savininke, yra ne kas kita, kaip faktinė ieÅ¡kinio pagrindo aplinkybė, nurodyta formuluojant materialinį teisinį reikalavimÄ , dėl kurios atsakovė teikė savo paaiÅ¡kinimus, teismas tyrė Å¡ias aplinkybes ir konstatavo, kad atsakovė yra tik patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke.

Apeliantė taip pat netvirtina, kad yra gretimos teritorijos savininke, todėl jÄ neturėjo klaidinti ieÅ¡kovės reikalavime Å¡i be pagrindo nurodyta aplinkybė. Tačiau visais atvejais teismas sprendime pasisakė dėl atsakovės atsikirtimo argumentų tiek dėl jos sutikimo davimo kaip valstybinės žemės naudotojos, tiek ir dėl pastato savininkės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nurodomų procesinės teisės pažeidimų – ieÅ¡kinio ribų susiaurinimo be ieÅ¡kovo sutikimo ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių neiÅ¡nagrinėjimu (CPK 265 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis).

Dėl ginčo esmės 18. Teismas byloje nustatė, kad teritorija, kurioje yra pastatas, kuriame yra atsakovės patalpos, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia ieškovo valdomo pastato (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, kuri nėra suformuota atskiru sklypu, todėl teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis. Atsakovės vertinimu, iš galiojančio teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, jog su ieškovės pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje (duomenys neskelbtini), savininkų rašytiniai sutikimai (pritarimai) reikalingi ne tik kaip gretimo pastato savininkų, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojų (naudotojų).

Su tokiais argumentai teisėjų kolegija nesutinka.

19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (toliau – ir Reglamentas), 55 punkte ir Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: <…> statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Reglamento 7 priedo 8 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pastatas, kurį įteisinti siekia ieškovė, yra pastatytas arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra valdomas, naudojamas ir disponuojamas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovė nėra žemės sklypo, gretimo ieškovės naudojamam žemės sklypui, savininkė ar valdytoja, o tik naudotoja, nes žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė (ieškinio priedas 7-1).

21. Nacionalinės žemė tarnyba (toliau – NŽT) 2019-08-16 rašte Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) (priedas Nr.

11) nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo NŽT praÅ¡o iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯teisinti jau atliktÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ (rekonstrukcijÄ ), NŽT sprendžia klausimÄ dėl pritarimo (neprieÅ¡taravimo) Å¡iai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti iÅ¡davimo. NŽT raÅ¡te taip pat nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nustatyta tvarka parengusi dokumentacijÄ , nepažeisdama trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, gavusi su pastatu besiribojančių statinių (patalpų) savininkų/naudotojų raÅ¡ytinius sutikimus, užbaigtų pastato statybos procedÅ«ras.

Taigi, Å¡iame raÅ¡te, prieÅ¡ingai nei mano apeliantė, nėra jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ manyti, kad NŽT nepritarė savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui, ar, kad tokį pritarimÄ iÅ¡duos, tik ieÅ¡kovei įvykdžius papildomas sÄ lygas. Pritarusi savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui, NŽT raÅ¡te tik nurodė į ieÅ¡kovės pareigÄ atlikti dar visa eilę teisės aktuose numatytų veiksmų, siekiant užbaigti statybos įteisinimo procedÅ«rÄ . Todėl sutikti su apeliante, kad NŽT pritarimas yra sÄ lyginis, negalima.

22. Apeliantė nurodo, kad jos, kaip valstybinės žemės sklypo naudotojos neprieÅ¡taravimo (sutikimo) davimo bÅ«tinumÄ reglamentuoja NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 93-4831) patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.3 punktas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡ios Taisyklės reglamentuoja NŽT iÅ¡duodamų sutikimų statyti tvorÄ , atraminę sienutę, tiesiant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius, statant vėjo jėgainę (toliau – statiniai) Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) (toliau – STR), 11 priede nurodytais atvejais žemės sklypuose, besiribojančiuose su Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomais valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iÅ¡davimo tvarkÄ .

23. Taisyklių 8.3 punkte nurodyta, kad Teritorinis skyrius, gavęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sutikimÄ , ir nustatęs, kad planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su naudojamu valstybinės žemės sklypu, per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo iÅ¡duoti SutikimÄ gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotojÄ , praÅ¡ydamas per 10 darbo dienų raÅ¡tu pateikti informacijÄ , ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieÅ¡tarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype.

 Teritorinis skyrius, gavęs iÅ¡ Taisyklių 8 punkte nurodytų subjektų raÅ¡tÄ , kuriame iÅ¡dėstyta subjekto nuomonė (pozicija) dėl planuojamo statinio statybos, per 5 darbo dienas nuo raÅ¡to gavimo dienos iÅ¡nagrinėja, ar subjekto nuomonė pagrįsta, ir iÅ¡duoda SutikimÄ (Taisyklių 3 priedas) arba nurodydamas priežastis atsisako iÅ¡duoti SutikimÄ (Taisyklių 2 priedas) (10 punktas). Taigi, net apeliantei 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ , kad ieÅ¡kovės savavaliÅ¡ka statyba bÅ«tų įteisinta, NŽT turėjo teisę ir iÅ¡davė ieÅ¡kovei 2019-08-16 raÅ¡tu Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) sutikimÄ (neprieÅ¡taravimÄ ) (priedas Nr. 11).

Taigi, paminėtos Taisyklės, priešingai nei mano apeliantė, nereglamentuoja valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) naudotojų sutikimų davimo būtinumo.

24. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad teisė iÅ¡duoti/neiÅ¡duoti sutikimÄ statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra priskirta iÅ¡imtinai NŽT. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės raÅ¡ytinis sutikimas buvo privalomas ne tik kaip gretimo pastato savininkės, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojos (naudotojos).

25. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad šalys yra skirtingų nuosavybės objektų savininkai, t. y. jie tarpusavyje nėra bendraturčiai, o yra skirtingų gretimų pastatų ((duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)) ar jų dalių savininkai. Todėl CK 4.85 straipsnio nuostatos taikytinos tik tarp pastato (duomenys neskelbtini)bendraturčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 4.85 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tik tuo aspektu, kad dauguma šio pastato savininkų/naudotojų davė ieškovei sutikimus ir jie, priešingai nei atsakovė, nevertino, kad savavališkos statybos įteisinimas gali pažeisti bendraturčių teises ir teisėtus interesus, valdant (prižiūrint) ir naudojantis bendrojo naudojimo objektais dėl gretimo pastato rekonstrukcijos pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje.

Teismas nenurodė, kad bendraturčių daugumos sutikimai ieÅ¡kovei įteisinti savavaliÅ¡kÄ rekonstrukcijÄ kaip nors įtakoja atsakovės teises ginčo atveju. Todėl teismas vertino visus atsakovės argumentus, kuriais ji grindė savo nesutikimÄ . Apeliantė apeliaciniame skunde (72 punktas) tik pacitavo sprendimo motyvus, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, o neleidus įteisinti savavaliÅ¡kos statybos bus padaroma žala ieÅ¡kovo veiklai.

Apeliantei nenurodžius argumentų dėl apeliaciniame skunde pacituotų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis ir nesudarančios pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. Dėl civilinės bylos sustabdymo 26. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo pastatų ir statinių eksploatavimui iniciavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ . Projektas buvo patvirtintas 2018-05-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4).

Pagal parengtÄ Å¾emės formavimo ir pertvarkymo projektÄ ieÅ¡kovo valdomų pastatų eksploatavimui yra suformuotas atskiras 0,8080 ha ploto žemės sklypas nuosavybes teise valdomų statinių eksploatavimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė (pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus ir prašė panaikinti paminėtÄ Ä¯sakymÄ Nr. A-1762 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ Nr. 8SK-911-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ (patikėjimo teisės įregistravimÄ NTR patvirtina ieÅ¡kinio priedas Nr. 5).

27. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylÄ tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.). TokiÄ teismo pareigÄ Ä¯statymų leidėjas nustatė siekdamas iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus jos skundÄ ir panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu ieÅ¡kovės naudojimui suformuotas žemės sklypas, byloje bÅ«tų konstatuotas prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje turintis faktas, kad žemės sklypas, kuriame ieÅ¡kovė siekia įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , yra suformuotas neteisėtai. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė galėtų inicijuoti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ tik teisėtai valdydama ir naudodama žemės sklypÄ , kuriame yra savavaliÅ¡ka statyba, o dabar ji Å¡ios subjektinės teisės neturi ir negali pagrįsti, kad atsakovė, neduodama sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , pažeidžia ieÅ¡kovės teises.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo nurodė, kad Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas." (toliau – Reglamentas) nėra numatytas dokumentų, reikalingų įteistini savavaliÅ¡kÄ statybÄ , gavimo eiliÅ¡kumas ir Å¡ių teismo argumentų apeliantė nekvestionuoja.

29. Pastebėtina, kad sprendimo 39 punkte nurodyti teisės aktai numato tik pateiktinų dokumentų visetÄ , tačiau ne dokumentų gavimo eiliÅ¡kumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis ir gauti sutikimus iÅ¡ gretimo pastato patalpų savininkų net tada, kai dar žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedÅ«ros nebuvo baigtos ir žemės sklypas nebuvo suformuotas ar iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovei. Todėl apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovo teisės, atsakovei neduodant sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nėra pažeidžiamos, yra neteisingi ir nepagrįsti.

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viena iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimÄ , yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad administracinėje byloje, dėl kurios atsakovė prašė sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ , bus nustatinėjamos aplinkybės dėl atsakovės atsisakymo iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯teisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes toje byloje nagrinėjimo dalykÄ sudaro atsakovės (pareiÅ¡kėjos) skundas dėl Å¡ios nutarties 26 punkte nurodytų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl Å¡alis siejančių civilinių teisinių santykių vertinimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos nėra prejudicinio ryÅ¡io ir todėl visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas galėjo ir nustatė nagrinėjamoje byloje. Apeliantės argumentai neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad yra įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių iÅ¡spręsti Å¡iÄ konkrečiÄ bylÄ . Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja privalomasis pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ (CPK 163 straipsnio 3 punktas), t. y. administracinėje byloje nustatyti faktai neturės prejudicinės reikÅ¡mės civilinei bylai.

Dėl bylos procesinės baigties 32. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos.

AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ pateikusi ieÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokatės pagalbai apmokėti, kurias pagrindžia prie praÅ¡ymo pridėti dokumentai, todėl Å¡is praÅ¡ymas tenkinamas (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Solanika", juridinio asmens kodas 159861167, ieÅ¡kovei UAB „Judex", juridinio asmens kodas 134494286, 907,50 Eur (devynis Å¡imtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Anita Sereikienė Arvydas Žibas