cc1ae9e0-dc11-4792-a494-d783f7c9fbda · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1219-555/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04420-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

B., M. B., B. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-378-451/2022 pagal ieÅ¡kovų M. B., M. B., B. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei N. J. dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos nustatymo ir atsakovės N. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams M. B., B. B., M. B. dėl nekilnojamo turto atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė I. IeÅ¡kovai M.

B., M. B., B. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1. Nustatyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių pagal 2020 m. J. Å . parengtÄ vienbučio gyvenamojo namo (1A1p) ir sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų schemas: 1.1. atsakovams B. B., M. B., M. B. priskirti atskirai naudotis 103,58 m2 (76,58 m2 antro aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1-11“, ,,1‑12“, ,,1-13“, ,,1-14“, ,,1-15“, 27,00 m2 neeksploatuojamomis palėpės patalpomis) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 1.2.

J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti atskirai naudotis 95,18 m2 (16,03 m2 rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,R-3“, ,,R‑4“ ir ,,R-5“, 79,15 m2 pirmo aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1‑1“, ,,1-2“, ,,1-3“, ,,1-4“, ,,1-5“, ,,1-7“, ,,1-9“, ,,1-10“) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 1.3. IeÅ¡kovams B. B., M. B., M. B., J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti bendrai naudotis 43,57 m2 (26,31 m2 rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,R-1“, ,,R-2“, ,,R-6“, 17,26 m2 pirmo aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1-6“, ,,1-8“) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių pagal UAB ,,Netkada“ 2021 m. sausio 19 d. A. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi dalių planÄ : 2.1. IeÅ¡kovams B. B., M. B., M. B. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, plane pažymėtomis indeksu „B“ (85 m2). 2.2. J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, plane pažymėtomis indeksu „C“ (75 m2) ir ,,C1“ (11 m2). 2.3. IeÅ¡kovams B. B., M. B., M. B., J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, plane pažymėtomis indeksu „A“ (430 m2).

3. PastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams B. B., M. B., M. B., J. B. turto paveldėtojai atsakovei N. J. priskirti bendram naudojimui, naudojimosi tvarkos nenustatant. II. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo po 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo ir po 1/6 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypÄ ir pastatÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalimi valdė J. B. (mirusi), Å¡ios turto dalies paveldėtoja N. J.. Atsižvelgiant į tai, kad pastate yra atsakovės gyvenamoji vieta, ji piktybiÅ¡kai neleidžia ieÅ¡kovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir pastatÄ . IeÅ¡kovams ir atsakovei nesutariant dėl žemės sklypo ir pastato naudojimo, pagal ieÅ¡kovų užsakymÄ buvo parengta: 2020 m. J. Å . vienbučio gyvenamojo namo (1A1p) ir sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų schemos ir 2021 m. sausio 19 d.

UAB ,,Netkada“ matininko A. G. žemės sklypo naudojimosi dalių planas. Nors namas Å¡iuo metu naudojamas vienos Å¡eimos gyvenimui, tačiau pagal ieÅ¡kovų pateiktas schemas bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis pastato ir žemės sklypo konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ savininkų dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, atsakovei priklauso ½ dalis viso nekilnojamojo turto, o likusių savininkų (ieÅ¡kovų) nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto dalių suma taip pat sudaro ½ dalį viso ginčo turto, todėl praÅ¡oma nustatyti nekilnojamaisiais daiktais naudojimosi tvarka siekiama sudaryti sÄ lygas pastato naudojimui dviejų savininkų reikmėms.

Nors ieškovams priskirta atskirai naudotis 103,58 m2 pastato – gyvenamojo namo, o atsakovei 95,18 m2 pastato – gyvenamojo namo, tačiau akcentuotina, jog į ieškovams priskiriamus 103,58 m2 pastato – gyvenamojo namo įeina net 27 m2 neeksploatuojamos palėpės. Tokiu būdu, negalima laikyti, kad pastato naudojimosi tvarka pažeidžia bendrasavininkės teises, kadangi komerciškai palėpė yra žymiai mažesnės vertės. Be to, ieškovų pateiktas planas atitinka teismų praktikoje taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.

III. Atsakovė N. J. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 3.1. Priteisti atsakovės N. J. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų B. B., M. B., M. B., 19 842,98 Eur sumÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 6 614,32 Eur už namų valdos – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimus. 3.2. Atidalinti tarp atsakovės N. J. ir ieÅ¡kovų B. B., M. B., M. B. pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , pastatÄ -garaÅ¾Ä , inžinierinius statinius-kiemo statinius, žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du: 3.2.1. priteisti atsakovės N. J. nuosavybėn 1/6 dalį ieÅ¡kovui B.

B., 1/6 dalį ieÅ¡kovui M. B., 1/6 dalį ieÅ¡kovui M. B., priklausančio pastato – gyvenamojo namo, pastato-Å«kinio pastato, pastato-garažo, inžinierinių statinių-kiemo statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); 3.2.2. priteisti kiekvieno ieÅ¡kovų B. B., M. B., M. B., naudai iÅ¡ atsakovės N. J. po 22 166,66 Eur. 3.3. Taikyti tarpusavio įskaitymÄ ir galutinai priteisti iÅ¡ atsakovės N. J. ieÅ¡kovų B. B., M. B., M. B. naudai po 15 552,34 Eur kiekvienam. IV. Atsakovė nurodė, kad visiÅ¡kai netikslinga nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , nes nagrinėjamu atveju nėra jokių realių ir techninių galimybių suformuoti izoliuotas patalpas, kuriomis visiems bendraturčiams bÅ«tų įmanoma naudotis atskirai ir netrukdomai.

Ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas kaip vieno buto pastatas skirtas gyventi vienai Å¡eimai, turintis vienÄ sanitarinį mazgÄ , vienÄ ir vientisÄ Å¡ildymo sistemÄ , vienÄ vandentiekio ir kanalizacijos sistemÄ , vienÄ virtuvę, viduryje namo įrengtus laiptus patekimui į antrÄ aukÅ¡tÄ , vienÄ patekimÄ Ä¯ rÅ«sį ir katilinę ir t.t. Namų valdoje taip pat yra įrengtas tik vienas elektros, dujų, vandens apskaitos skaitiklis. Visiems bendraturčiams naudojantis namų valda pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ iÅ¡kiltų naujų ginčų, kurie bÅ«tų susiję su statinio eksploatacijos iÅ¡laidomis, jų deklaravimu, apmokėjimu, inžinerinių tinklų priežiÅ«ros ir remonto klausimu.

Ieškovų patikslintame ieškinyje nėra numatyti techniniai sprendiniai dėl inžinerinių tinklų atskyrimo – atskirų komunalinių ar vietinio vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos mazgų, technologinių vamzdynų, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklų kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais, elektros skydinių įrengimo. Atsakovė nuo gimimo gyvena ginčo name. Sulaukusi atitinkamo amžiaus šia namų valda rūpinosi, išlaikė ir remontavo, mokėjo eksploatacijos mokesčius.

Tuo tarpu S. B. (ieÅ¡kovų tėvas, po kurio mirties jie įgijo nuosavybės teises į turtÄ ), namų valdoje gyveno tik iki 1983 m. ir daugiau jokio ryÅ¡io su turtu neturėjo, juo nesirÅ«pino ir jo neprižiÅ«rėjo. Atsakovės bei S. B. tėvai, bÅ«dami gyvi, nusprendė padalinti vaikams savo turtÄ tokiu bÅ«du, kad S. B. padovanojo namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovei, dukrai N. J., turėjo likti valda, esanti (duomenys neskelbtini). Tačiau oficialiai dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas (šį veiksmÄ sukliudė atlikti staigi mamos mirtis), bet dėl tokios tėvų valios su broliu S. B. jokių ginčų nebuvo, abu vaikai žinojo tėvų sprendimÄ ir nekilnojamojo turto tarp vaikų paskirstymÄ .

BÅ«tent todėl brolis į turtÄ faktiÅ¡kai nepretendavo ir juo nesirÅ«pino. Po tėvų mirties atsakovės brolis niekada nereiÅ¡kė valios naudotis ginčo turtu ir realiai niekada juo nesinaudojo. Svarbu ir tai, kad žemės sklypas, kurio po 1/6 dalį dabar priklauso kiekvienam ieÅ¡kovui, buvo iÅ¡pirktas iÅ¡ Lietuvos Respublikos dar 1996 m. gegužės 27 d. atsakovės ir jos sutuoktinio lėšomis. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovų tėvas ir atsakovės brolis S. B. visÄ laikÄ gyveno kitoje namų valdoje, o namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), tiek esant tėvams gyviems, tiek po jų mirties, nesirÅ«pino, neprisidėjo prie jos iÅ¡laikymo, remonto, pagerinimo iÅ¡laidų.

Mirus broliui S. B. (duomenys neskelbtini), jo turtÄ paveldėjo vaikai – ieÅ¡kovai, kurie taip pat niekada namų valdoje negyveno, ir per 14 m. neprisidėjo nei prie namų valdos iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, nei prie jos remonto ir pagerinimų. Ginčo sklypas yra tokio dydžio ir užstatymo, kad nėra galimybės jį paskirti naudotis keliems bendraturčiams. Å iÄ aplinkybę pagrindžia tai, kad iÅ¡ esmės 215 kv. m. Å¡io sklypo yra paskiriama naudotis bendrai ir 171 kv. m. paskirstomi tarp Å¡alių. Tačiau atsakovei priskiriamas dalis C ir C1 sudaro žemė esanti patvoriuose ir kaimynų sandėlio Å¡ešėlyje.

Taip pat prie atsakovės skirtinos žemės dalies yra ir varteliai į žemės sklypÄ . Tuo tarpu saulėčiausia sklypo vieta numatyta ieÅ¡kovams arba bendro naudojimo žemei, kurioje turi bÅ«ti parkuojami automobiliai. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomas siÅ«lymas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ atvirkÅ¡tine tvarka, yra tam tikra spekuliacija, nes tokiu atveju atsakovė net neturėtų per kur patekti į sklypÄ ir negalėtų naudotis įėjimu į namÄ iÅ¡ gatvės pusės. Atsakovė teigė, kad priimtiniausias ir iÅ¡ esmės vienintelis bÅ«das racionaliai ir nedarant žalos namų valdai naudotis nekilnojamuoju turtu – jį atidalinti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovams priklausančias namų valdos dalis priteisiant atsakovės nuosavybėn ieÅ¡kovams iÅ¡mokant kompensacijas.

Pagal atsakovės užsakymu atliktÄ UAB „Turto vertė“ vertinimo ataskaitÄ visos namų valdos vertė sudaro – 133 000,00 Eur. IeÅ¡kovams priteisiama suma už 1/6 dalį gyvenamojo namo turi bÅ«ti mažinama atsakovės lėšomis atliktų pagerinimo darbų sumai. Turint tikslÄ objektyviai nustatyti atliktų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimų iÅ¡laidas, atsakovė kreipėsi į statybos ekspertÄ A. Z. tikslu parengti statinio dalinės ekspertizės aktÄ ir apskaičiuoti Å«kio bÅ«du atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudas.

Ekspertas, atlikęs skaičiavimus, pateikė iÅ¡vadÄ , kad Å«kio bÅ«du atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudos yra 39 685,97 Eur. Visi namų valdos atlikti pagerinimai buvo bÅ«tini siekiant iÅ¡laikyti normaliÄ nekilnojamojo turto bÅ«klę, todėl ieÅ¡kovai privalo proporcingai atlyginti jiems tenkančių iÅ¡laidų dalį – 19 842,98 Eur (39 685,97 Eur /2). V. IeÅ¡kovai su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IeÅ¡kovai nesutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), nuolatos rÅ«pinosi, jÄ iÅ¡laikė, remontavo, mokėjo eksploatacijos mokesčius, taip pat nuo 1985 m. iki mirties slaugė Å¡iame name gyvenusius tėvus, o tuo tarpu S. B. namų valdoje gyveno tik iki 1983 m. pavasario ir daugiau jokio ryÅ¡io su turtu neturėjo, juo nesirÅ«pino ir jo neprižiÅ«rėjo.

IeÅ¡kovų tėvas S. B. rÅ«pinosi ne tik savo tėvais, bet ir nekilnojamuoju turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus tiek rekonstruojant gyvenamÄ jį namÄ , tiek rekonstruojant kieme esantį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) (nuo leidimų rekonstruoti gavimo iki faktinių statybų darbų atlikimo). Tuo tarp naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais schema parengta profesionalios architektės, turinčios kvalifikacijÄ ir galinčios kompetentingai įvertinti galimybes naudoti nekilnojamÄ jį daiktÄ keliems savininkams.

Nekilnojamojo turto ieÅ¡kovai nepraÅ¡o atidalinti (nepraÅ¡o atskirti į du turtinius vienetus), o į teismÄ kreipiasi tikslu nusistatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ , kadangi Å¡eÅ¡ių kambarių gyvenamasis namas yra pakankamai erdvus juo naudotis tiek ieÅ¡kovams, tiek ir atsakovei. IeÅ¡kovų pateikta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka iÅ¡ esmės nesÄ lygoja jokių iÅ¡laidų atsakovei. PraÅ¡omos paskirti konkrečiam savininkui naudoti patalpos iÅ¡ esmės yra izoliuotos, atskirtos durimis, kurias galima užrakinti ir pan.

Atsakovei eilę kartų buvo siÅ«loma tiek pasirinkti vienÄ iÅ¡ siÅ«lomų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkų, tiek ir pasiÅ«lyti savo naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ , tačiau iki Å¡iol atsakovė su visais pasiÅ«lymais nesutiko ir jokios jai priimtinos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nepasiÅ«lė. IeÅ¡kovų pateiktas atestuotos architektės parengtos schemos yra ieÅ¡kovų siÅ«lomas variantas, kokiu bÅ«du turės bÅ«ti įgyvendinta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, kuriame neturi bÅ«ti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai.

Nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ginčo dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo stadijoje pateikti tokį projektÄ . IeÅ¡kovai nesutiko ir su atsakovės jiems siÅ«loma kompensacija. Atsakovė niekada nebendradarbiavo su bendraturčiais, bet ir reikalavimÄ dėl pagerinimo kaÅ¡tų pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kė kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu (tiesiogiai teismui). IeÅ¡kovų įsitikinimu, negavus jokio ieÅ¡kovų sutikimo ar leidimo, neaptarusi su ieÅ¡kovais jokių atliktino remonto atlyginimo sÄ lygų, atsakovė veikė savo nuožiÅ«ra ir prisiėmė rizikÄ neatgauti už remontÄ iÅ¡leistų lėšų.

Juo labiau, atsakovės atliktas namo remontas buvo daromas palaikant normaliÄ daikto bÅ«klę, reikalingÄ jam eksploatuoti, dauguma darbų atlikti tik jos paties poreikiams tenkinti ir negali bÅ«ti pripažįstami, kaip bÅ«tini nekilnojamajam daiktui iÅ¡saugoti. Į bylÄ pateikiamas pagerinimų paskaičiavimas yra parengtas už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2018 m. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo teismui pateiktas tik 2020 m. liepos mėn. IeÅ¡kovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dėl nuostolių priteisimo, senesniems negu 2017 m. liepos mėn. Atsakovė, įrodinėdama atliktų darbų (be medžiagų) vertę, remiasi vieninteliu įrodymu, t. y.

A. Z. sudaryta UAB „Skena“ ataskaita, kad darbus atliekant Å«kio bÅ«du atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudos (be medžiagų) – 3 400,00 Eur, tačiau į bylÄ nėra teikiami įrodymai, patvirtinantys realų atsakovės turėtų iÅ¡laidų dydį už darbÄ , o pateiktoje UAB „Skena“ ataskaitoje įskaičiuoti ir pridėtinės vertės mokestis, t. y. iÅ¡laidos, kurios realiai nebuvo patirtos, nes atsakovė apskritai neturėjo iÅ¡laidų už darbus, kadangi remontavo pati su Å¡eimos nariais ir draugais, niekam nemokėjo pinigų, tačiau ataskaitoje nurodytÄ sumÄ praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų.

Atsakovė, atlikdama darbus Å«kio bÅ«du ir už darbus niekam nemokėdama pinigų, pati prisiėmė rizikÄ dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių, todėl, priteisus praÅ¡omÄ sumÄ už darbus, atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieÅ¡kovų sÄ skaita. Atsakovei nepateikus jos sumokėtas sumas patvirtinančių dokumentų kopijų iÅ¡ paslaugas teikusių / prekes pardavusių įmonių, taip pat nepateikus įrodymų, kad negali gauti Å¡ių duomenų, laikytina, kad atsakovė neįrodė Å¡ių patirtų iÅ¡laidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VI. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 3.1. Atidalino atsakovės ir ieÅ¡kovų nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokiu bÅ«du: 3.1.1. priteisė atsakovei nuosavybės teise iÅ¡ ieÅ¡kovo M. B., jam priklausančiÄ 1/6 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, dalį pastato – Å«kinio pastato, dalį pastato – garažo, dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių; 3.1.2. priteisė atsakovei nuosavybės teise iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

B., jam priklausančiÄ 1/6 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – Å«kinio pastato, pastato – garažo, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių; 3.1.3. priteisė atsakovei nuosavybės teise iÅ¡ ieÅ¡kovo B. B., jam priklausančiÄ 1/6 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – Å«kinio pastato, pastato – garažo, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių; 3.1.4. ieÅ¡kovų naudai priteisė iÅ¡ atsakovės kiekvienam po 23 298,23 Eur kompensacijÄ . 3.2. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai po 2 523,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 3.3. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui M.

B. 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu į Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėtÄ 50,00 Eur avanso dalį. VII. Teismas nustatė, kad ginčo namų valda faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė, tai yra jos gyvenamoji vieta, o ieÅ¡kovai turi kitas gyvenamÄ sias vietas ir paveldėtu turtu faktiÅ¡kai nesinaudoja. Ekspertizės akte nustatyta, kad ginčo namų valdos rinkos vertė yra 174 000,00 Eur. Atsakovės užsakymu pateiktoje UAB „Turto vertė“ vertinimo ataskaitoje ginčo namų valdos vertė nurodyta 133 000,00 Eur.

Byloje taip pat pateikta UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje ginčo namų valdos vertė nurodoma – 198 000,00 Eur. Teismas pripažino, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Pagrindo abejoti teismo eksperto iÅ¡vada nėra, ji nebuvo nuginčyta, teismo eksperto paaiÅ¡kinimai 2022 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu buvo neprieÅ¡taringi ir iÅ¡samÅ«s, todėl teismas laikė, kad ginčo namų valdos rinkos vertė yra 174 000,00 Eur.

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad atlikti statybos / remonto darbai, iÅ¡vardyti UAB „Skena“ ginčo namų valdos atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudų nustatymo akte turėjo įtakos eksperto nustatytai namų valdos bÅ«klei ir jos rinkos vertei. VIII. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti tvarka, kai bendraturčiai tarsi naudojasi atskirais namo aukÅ¡tais, neproporcingai sumažina individualiai naudojamas patalpas pirmame aukÅ¡te. Namo pirmame aukÅ¡te yra penki didesni kambariai (1-9, 1-6, 1-7, 1-4, 1-3).

Kadangi laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ yra įrengti patalpoje 1-6 Å¡i 15,78 kv. m. patalpa bÅ«tų naudojama bendrai bendraturčių, nors realiai užtikrintų ieÅ¡kovams galimybę pateikti į antrÄ auÅ¡tÄ , tokiu bÅ«du sumažinant pirmo aukÅ¡to kambarių skaičių iki keturių. Du iÅ¡ atsakovei pagal schemÄ priskirtinų kambarių (1-9, 1-10) bÅ«tų atskirti nuo likusių atsakovės naudojamų kambarių pirmame aukÅ¡te, kas iÅ¡ esmės pažeistų atsakovės gyvenimo privatumÄ ir turto naudojimo efektyvumÄ , optimalumÄ .

Tokį pirmo aukÅ¡to patalpų atskyrimÄ tarsi į dvi dalis nurodė ir naudojimosi tvarkos projektÄ parengusi architektė bei įvardijo jį kaip ne patį racionaliausiÄ bÅ«dÄ patekimui į antro aukÅ¡to patalpas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei nėra numatytas patekimas į terasÄ , kurios naudojimosi tvarka nėra numatyta, tačiau pagal schemÄ ja galėtų naudotis tik ieÅ¡kovai. Nėra aiÅ¡ku, kaip bÅ«tų apÅ¡ildomas namas, nustačius, kad rÅ«sio patalpa, kurioje atsakovė yra įrengusi kieto kuro katilÄ , naudotųsi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovai.

IeÅ¡kovų pateiktas projektas ydingas ir tuo aspektu, jog paliekama daug bendro naudojimo patalpų, žemės sklypo (blokas „A“ 430 kv. m.), Å«kinis pastatas, garažas ir kiti inžinerianiai kiemo statiniai, kas tikrai nepasitarnautų galimybei sumažinti Å¡alių konfliktus ir nesutarimus. Be to, kaip pažymėjo atsakovė, tokia naudojimosi tvarka visiÅ¡kai nesprendžiama bendrų inžinierinių įrenginių, sistemų aptarnavimo ir priežiÅ«ros klausimų. Å alims konfliktuojant kiltų problemų dėl iÅ¡laidų apmokėjimo už elektros, vandens tiekimÄ , katilinės ir kitų patalpų apÅ¡ildymo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka vertintina kaip pažeidžianti Å¡alių interesų protingos ir teisingos pusiausvyros principÄ . Patvirtinus tokiÄ naudojimosi tvarkÄ nebus pasiektas tikslas sumažinti konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybę, turtas nebus naudojamas efektyviai. IX. Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai tarsi praÅ¡o nustatyti dviejų bendraturčių naudojimosi ginčo namų valda tvarkÄ , t. y. ieÅ¡kovų ir atsakovės, tačiau negalima nepastebėti, kad iÅ¡ tiesų bendraturčiai yra keturi.

Atsakovė ginčo namų valda naudojasi, t. y. jos gyvenamoji vieta. Tuo tarpu ieÅ¡kovai namų valdoje negyvena ir nesinaudoja, turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl mažai tikėtina, kad visi trys ieÅ¡kovai gyventų jiems nuosavybės teise priklausančioje po 1/6 dalyje ginčo namų valdoje. Teismas vertino, kad turto atidalijimas natÅ«ra Å¡iuo atveju bÅ«tų neracionalus dėl tų pačių priežasčių, kaip ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ schemÄ , kadangi nėra galimybės atidalinti turtÄ nepažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros, nebÅ«tų sumažinta konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybė.

Be to, liudytoja J. Å ., parengusi naudojimosi tvarkos schemÄ , nurodė, kad namo pertvarkymas į dvibutį namÄ yra galimas tik atlikus papildomus statybos darbus, kuriems jau bÅ«tų reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. Tarp Å¡alių esant konfliktams dėl turto naudojimo, labiau tikėtina, kad ginčų ir konfliktų tik padaugėtų sprendžiant statybos darbų klausimus, o statybos darbams yra bÅ«tini bendraturčio sutikimai. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovams kompensacijÄ pinigais, yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimas.

Kadangi namų valdos vertė yra 174 000,00 Eur, todėl atsidalijus turtÄ ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistina po 29 000,00 Eur už jiems tenkančiÄ 1/6 dalį turto dalį (174 000,00 Eur / 6). X. Teismas vertino, kad atsakovės reikalavimui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bendro turto iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo iÅ¡laidų dalį, kaip patirtų nuostolius atlyginimÄ , yra taikomas bendras 10 metų senaties terminas, todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl senaties taikymo tenkino iÅ¡ dalies, t. y. taikytas deÅ¡imties, o ne trijų metų senaties terminas atsakovės reikalavimas dėl bendro turto iÅ¡laikymo / remonto iÅ¡laidų.

Nustatęs laikotarpį, už kurį atsakovė gali reikalauti iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovų, t. y. deÅ¡imt metų iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo (2010 m. liepos d.), teismas vertino atsakovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų pagrįstumÄ . XI. Atsakovė įrodinėdama iÅ¡laidas, kurias patyrė prižiÅ«rėdama bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieÅ¡kovais valdomÄ turtÄ Ä¯ bylÄ pateikė statybos eksperto A. Z. parengtÄ statinio dalinės ekspertizės aktÄ ir apskaičiavo Å«kio bÅ«du atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudas.

Ekspertas, atlikęs skaičiavimus, pateikė iÅ¡vadÄ , kad Å«kio bÅ«du atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudos yra 39 685,97 Eur. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡laidas apskaičiavęs ekspertas turi tam reikalingas specialiÄ sias žinias, todėl nėra pagrindo abejoti pateikta informacija dėl kainų. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovų argumentu, kad kai kurie atsakovės nurodomi namų valdos atlikti remonto darbai buvo skirti jos gyvenimo sÄ lygų gerinimui ir negali bÅ«ti priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų.

IeÅ¡kovai nuosavybės teises į ginčo namų valdÄ Ä¯gijo 2009 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai vykdė savo pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Teismo vertino, kad ieÅ¡kovams beveik trylika metų nuosavybės teise valdant ginčo turtÄ , turtÄ reikėjo prižiÅ«rėti ir juo rÅ«pintis, atlikti einamÄ jį remontÄ siekiant turtÄ iÅ¡laikyti ypač vertinant tai, kad turtas yra senos statybos (statyba baigta 1957 m., namas rekonstruotas 1979 m.), o jo fizinis nusidėvėjimas, remiantis VÄ® Registrų centro duomenimis, yra 33 procentai.

Be to, ginčo namų valdos vertė ekspertizės metu nustatyta įvertinus atsakovės atliktus pagerinimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad atlikti remonto darbai turėjo įtakos turto vertės nustatymui. Taigi atsakovė vykdydama savo kaip bendraturės pareigÄ turtÄ iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti padidino turto vertę. XII. Teismas vertino, kad Å¡ie atsakovės atlikti remonto darbai yra laikytini bÅ«tinais, pagrįstais ir protingais turto iÅ¡laikymui: 2013 m.: koridoriuje 1-8 lubos aptaisytos laminuotomis dailylentėmis, sienos paruoÅ¡tos ir apklijuotos tapetais bei nudažytos emulsiniais dažais, įrengta keraminių plytelių grindų danga, pakeistos lauko durys, sumontuoti du lubiniai Å¡viestuvai; hole 1-6 paruoÅ¡tos, tapetuotos ir perdažytos lubos, sienos paruoÅ¡tos ir apklijuotos tapetais bei nudažytos, iÅ¡ardytos lentinės grindys, paÅ¡alintas iÅ¡ pogrindžio Å¡lakas ir įrengta keraminių plytelių grindų danga ant polistirolo pagrindo (35cm), hidroizoliacinio ir cementinio iÅ¡lyginamojo sluoksnio; pakeistas medinis langas plastikiniu, pakeistos durys, pakeista metalinių laiptų medinės pakopos, perdažytos laiptų metalinės dalys; pakeistas radiatorius; virtuvėje 1-9 įrengtos apÅ¡iltintos pakabinamos lubos iÅ¡ gipskartonio ir nudažytos emulsiniais dažais, patinkuotos, tapetuotos bei nudažytos sienos, suklijuotos keraminės sienų plytelės, įrengti betoninis iÅ¡lyginamasis sluoksnis ir keraminių plytelių grindų danga, viena siena dekoruota, pakeistas langas ir durys; sumontuoti du plieniniai radiatoriai; sandėliuke 1-10 paruoÅ¡tos ir perdažytos lubos bei sienos, įrengtas betoninis iÅ¡lyginamasis sluoksnis ir keraminių plytelių grindų danga, pakeisti langas ir durys (nuotr.

Nr. 8); vonioje 1-5 atliktas sienų tinko remontas, perdažytos lubos, sienos aptaisytos keraminėmis plytelėmis, įrengti iÅ¡lyginamasis sluoksnis ir keraminių plytelių grindų danga, perdažyti durys, langas, radiatorius; koridoriuje 1-1 lubos ir sienos tapetuotos ir nudažytos, pakeistos durys, perdažytas radiatorius; koridoriuje 1-2 lubos ir sienos tapetuotos ir nudažytos, perdažytos durys; kambariai 1-3/4 užtaisyti įtrÅ«kiai lubose, lubos ir sienos tapetuotos ir nudažytos, pakeistos grindjuostės, perdažyti langai, durys ir radiatoriai; kambaryje 1- 7 perdažyti langai, durys ir radiatoriai, lubos ir sienos; hole 1-11 perdažytos lubos, sienos tapetuotos ir nudažytos, įrengta grindų parketinė danga, pakeistas langas ir durys į terasÄ , suremontuoti angokraščiai; kambaryje 1-12 perdažytos lubos, sienos tapetuotos ir nudažytos, įrengta glindų parketinė danga ant naujų juogrindžių, pakeistas langas, suremontuoti angokraščiai, įrengta sieninė spinta su antresole; kambaryje 1-13 perdažytos lubos, sienos tapetuotos, įrengta grindų parketinė danga, pakeistas medinis langas plastikiniu; kambaryje 1-14 sienos tapetuotos, pakeisti mediniai langai plastikiniais; kambaryje 1-15 pakeistas medinis langas; terasoje keramikinių plytelių danga pakeista į ruloninę bituminę dangÄ ; terasoje virÅ¡ katilinės perdengia nauja rulonine bitumine danga, perdažyta metalinė tvorelė; pastato remontuotose patalpose įrengta nauja elektros instaliacija; 2016 m.: buvo suremontuota katilinė, įrengti kieto kuro ir dujinis katilai, o 2018 m.: buvo remontuoti garažo ir Å«kinio pastato stogai.

Nurodyti darbai yra susiję su bendru turto iÅ¡laikymu, namo sienų, grindų priežiÅ«ra, pastatų sandarumo (langų ir stogų keitimas) užtikrinimu, namo Å¡ildymo sistemos atnaujinimas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės atlikti darbai nebuvo bÅ«tini namo bÅ«klei iÅ¡laikyti. Ginčo namas yra senas, 1957 m. statybos, todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovės atlikti namo pagerinimai buvo bÅ«tini turto iÅ¡saugojimui. XIII. Teismas 2013 m. darbus: įrengta sieninė spinta, virtuvėje 1-9 iÅ¡griautos sieninės spintos, įrengtos angos lauko sienoje ir sumontuota dujinė viryklė ir gartraukis, sumontuota dviejų skyrių plautuvė; vonioje 1-5 pakeista vonia, klozetas ir praustuvas, sumontuotas karÅ¡to vandens vamzdis į praustuvÄ ; kambaryje 1-13 įrengta sieninė spinta su antresole, laikė atsakovės gyvenimo sÄ lygų gerinimu, be ne bÅ«tinais ir pagrįstais, todėl Å¡ių darbų suma yra sumažino atsakovei priteistinÄ turto iÅ¡laikymo, priežiÅ«ros ir remonto iÅ¡laidų suma (26 111,17 Eur + 5 844,13 Eur + 3400,12 Eur – 17,54 Eur – 25,20 Eur – 9,21 Eur – 22,05 Eur – 52,20 Eur – 21,36 Eur – 139,59 Eur – 14,92 Eur – 74,05 Eur – 196,79 Eur – 54,17 Eur – 244,59 Eur – 17,79 Eur – 84,47 Eur – 9,79 Eur – 17,38 Eur – 69,67 Eur – 17,54 Eur – 25,20 Eur – 9,21 Eur – 22,05 Eur = 34 210,65 Eur).

Atsakovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisinat po 5 701,77 Eur (34 210,65 Eur / 6). Kadangi atsakovė turi sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovams, o ieÅ¡kovai – atsakovei, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, teismas taikė ieÅ¡kovų ir atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymÄ ir įskaičius tarpusavio reikalavimus priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės po 23 298,23 Eur (29 000,00 Eur – 5 701,77 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai XIV.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai M. B., M. B. ir B. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas dėl 2 737,65 Eur nuostolių priteisimo, palikti nepakeistÄ , kitoje dalyje sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti, o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, arba Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1-2 dalį bei pažeidė CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ . 3.2. IeÅ¡kovai, faktiÅ¡kai nuo pat nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento, aktyviai ieÅ¡kojo priimtiniausio Å¡alims sprendimo bÅ«do, tuo tarpu atsakovė sÄ moningai prieÅ¡inosi kadastrinių matavimų atlikimui, visais bÅ«dais trukdė ieÅ¡kovams patekti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi.

IeÅ¡kovai siÅ«lė eilę naudojimosi tvarkos nustatymo bÅ«dų bei parengti gyvenamojo namo atidalijimo projektÄ su sÄ matomis, taip pat nupirkti iÅ¡ atsakovės jai priklausančiÄ turto dalį už 100 000,00 Eur. Tačiau ieÅ¡kovų teikiami svarstymai be jokio pagrindo buvo atmetami. Atsakovės elgesys, beveik trylika metų trunkantis ieÅ¡kovų teisės į turtÄ ignoravimas, neabejotinai įrodo, kad ji yra asmuo, tyčia pažeidžiantis jos ir bendraturčių interesų derinimo principÄ . 3.3.

Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė, ar atsakovė realiai turi galimybę sumokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ , taip pat nebuvo įvertinta, kad sprendimo vykdymas taps komplikuotas – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gali tekti nukreipti į atidalytÄ turtÄ . IÅ¡ atsakovės pusės buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys jos finansinių galimybių sumokėti kompensacijÄ nebuvimÄ . Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriami jokie jos turtinę padėtį apibÅ«dinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės interesus, tik formaliai vertino naudojimosi tvarkos turtu nustatymo galimybę, bei atsakovės galimybę iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais. 3.4.

Atsakovės pateiktas darbų sÄ naudų nustatymo aktas yra parengtas iÅ¡imtinai pagal pačios atsakovės nurodymÄ ir pagal jos pačios deklaratyviai pateikiamus duomenis. Tačiau tokia paskaičiavimo metodika, kuomet remiamasi ne konkrečios situacijos vertinimu, o tiesiog bylos Å¡alies paaiÅ¡kinimais, yra netinkama, o ekspertas surašęs tokį aktÄ laikytinas Å¡aliÅ¡ku. Atsakovei visada buvo puikiai žinoma, kad namų valdÄ ji paveldės kartu su ieÅ¡kovais. Nuo pat faktiÅ¡ko paveldėjimo momento atsakovė piktybiÅ¡kai vengė derinti bet kokius su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto priežiÅ«ra susijusius veiksmus.

Atsakovė niekada nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais, o reikalavimÄ dėl pagerinimo kaÅ¡tų pareiÅ¡kė kartu su ieÅ¡kiniu. Negavus jokio ieÅ¡kovų sutikimo ar leidimo, neaptarusi su ieÅ¡kovais jokių atliktino remonto atlyginimo sÄ lygų, atsakovė veikė savo nuožiÅ«ra ir prisiėmė rizikÄ neatgauti už remontÄ iÅ¡leistų lėšų. Atsakovės atliktas namo remontas buvo daromas palaikant normaliÄ daikto bÅ«klę, reikalingÄ jam eksploatuoti, t. y. dauguma jos pačios poreikiams tenkinti, ir negali bÅ«ti pripažįstamas kaip bÅ«tinas daiktui iÅ¡saugoti. 3.5.

Ä® bylÄ nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys realų atsakovės turėtų iÅ¡laidų dydį už darbÄ , o pateiktoje ataskaitoje įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis, t. y. iÅ¡laidos, kurios realiai nebuvo patirtos, nes atsakovė neturėjo iÅ¡laidų už darbus, kadangi remontavo pati su Å¡eimos nariais ir draugais, niekam nemokėjo pinigų. Tokio atveju atsakovė bando praturtėti atsakovų sÄ skaita. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias iÅ¡laidas, laikytina, kad ji jų neįrodė.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-837-221/2019). Å ie atsikirtimo argumentai taikomi ir senesnėmis kainomis sudarytose lokalinėse sÄ matose. 3.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuostolių priteisimo visiÅ¡kai ignoravo atsakovės teiginius apie neva ieÅ¡kovų nesirÅ«pinimÄ pastatais ir neketinimÄ jais naudotis paneigiančius byloje esančius įrodymus. Teismas taip pat ignoravo faktÄ , kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovų valdymo teisė yra suvaržyta nuo 2010 m., o nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai valdė ginčo turtÄ daugiau nei trylika metų, tik patvirtina teismo neobjektyvumÄ .

Byloje buvo pateikti akivaizdÅ«s įrodymai apie tai, kad ieÅ¡kovų teisė valdyti ginčo turtÄ buvo suvaržyta dėl sÄ moningų atsakovės veiksmų. 3.7. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino, kokios iÅ¡laidos laikytinos bÅ«tinosiomis, o kokios ne. Teismas nevertino kiekvieno iÅ¡ nurodytų darbų pagal tai, ar konkrečios iÅ¡laidos už konkretų darbÄ buvo bÅ«tinos, protingos ir pagrįstos. IeÅ¡kovams nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas sprendė, kokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti laikomos bÅ«tinosiomis iÅ¡laidomis turtui iÅ¡saugoti, o kokios ne. 3.8.

Pirmosios instancijos teismas, kaip aktualiÄ ginčui spręsti taikytinÄ praktikÄ , cituoja Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-104-924/2022, kurioje buvo kilęs ginčas dėl dalies patirtų iÅ¡laidų už prieÅ¡ mažiau nei metus atlikus namo stogo remonto darbus priteisimo. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju ginčo faktinės aplinkybės skiriasi iÅ¡ esmės. 3.9. Byloje yra galimybė nustatyti namo naudojimosi tvarkÄ . Specialių žinių turinčios architektės pateiktas projektas atitinka teismų praktikoje nustatytus kriterijus.

Namas yra su dviem įėjimais, jį galima rekonstruoti ir naudoti kaip du atskirus butus. Norint naudoti jį dviem asmenims, paliekant bendrojo naudojimo patalpų dalį, nereikalinga rekonstrukcija. Viso proceso metu ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodydavo, kad ginčo nekilojamasis turtas jiems yra ypač brangus dėl to, nes tai yra jų senelių namai, tai yra vieta kur kÅ«rėsi ir jų Å¡eimos istorija. Siekdami iÅ¡saugoti turtÄ , iÅ¡perkant pusę jo iÅ¡ atsakovės, ieÅ¡kovai net siÅ«lė sumokėti atsakovei žymiai didesnę sumÄ , nei pusė jo vertės. 3.10.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalį, kadangi teismas nevertino praktiÅ¡kai visų ieÅ¡kovų teiktų įrodymų, taip pat dviejų liudytojų bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiÅ¡kinimų. Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams yra faktiÅ¡kai apribota galimybė tinkamai suformuoti dalį apeliacinio skundo IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino eilės bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepaÅ¡alino visų prieÅ¡taravimų bei nesivadovavo teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis. 3.11.

Pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tai patvirtina teismo elgesys tiek bylos nagrinėjimo metu vykusių teismo posėdžių metu užduodant Å¡alims klausimus taip, kad buvo jaučiamas palaikymas atsakovei, taip pat reiÅ¡kiant menamus klausimus, atsakovės paaiÅ¡kinimų metu, nepasisakant dėl eilės ieÅ¡kovų įrodinėjamų faktinių aplinkybių. Byla pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡nagrinėta objektyviai. XV. Atsakovė N. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių ieÅ¡kovai neginčija: kiekvienam ieÅ¡kovui priklauso po 1/6 dalį ginčo turto; ieÅ¡kovų tėvui (atsakovės broliui) buvo paliktas kitas turtas, tuo tarpu ginčo turtas turėjo likti atsakovei, tik jo perleidimo sandorio nebuvo spėta sudaryti dėl staigios mamos mirties, o dėl tokios tėvų valios tarp atsakovės ir jos brolio jokių ginčų nebuvo, atsakovės brolis į ginčo turtÄ nepretendavo; atsakovė ginčo turtÄ valdė nuo pat gimimo iki Å¡iol, juo rÅ«pinosi; ieÅ¡kovai prašė nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarkÄ , tuo tarpu atsakovė prašė atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡mokant ieÅ¡kovams kompensacijÄ su iÅ¡skaičiuotomis turto pagerinimo iÅ¡laidomis; teismo ekspertas nustatė ginčo turto rinkos vertę ir nurodė, kad atsakovės atlikti pagerinimo darbai turėjo įtakos nustatytai rinkos vertei. 3.2.

IeÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarka yra neproporcinga, nesÄ Å¾ininga ir neįgyvendinama. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės pripažino, kad jų siÅ«loma naudojimosi tvarka yra su esminiais trÅ«kumais, o visų sprendinių ydingumas yra grindžiamas bÅ«sima perspektyva apie ateityje neva ieÅ¡kovų daromÄ rekonstrukcijÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad tokiÄ rekonstrukcijÄ bÅ«tų galima įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priimtiniausias ir iÅ¡ esmės vienintelis bÅ«das racionaliai ir nedarant žalos namų valdai naudotis nekilnojamuoju turtu – jį atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovams iÅ¡mokant kompensacijÄ .

IeÅ¡kovų argumentas, kad teismas turėjo teikti prioritetÄ naudojimosi tvarkos nustatymui, pagal Å¡ios bylos faktines aplinkybes neatitinka kasacinio teismo suformuluotos teisminės praktikos tokių ginčų atvejais, kurioje aiÅ¡kiai įvardinta, kad visų pirma turi bÅ«ti svarstoma atidalijimo iÅ¡ bendro turto galimybė, kai tai leidžia teisinės ir faktinės sÄ lygos. Ginčo turtu visuomet naudojosi tik atsakovė ir jos Å¡eima, juo niekada nesinaudojo nei ieÅ¡kovei, nei jų tėvas, kuris buvo iÅ¡sikėlęs į kitÄ tėvų dovanotÄ turtÄ .

Teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. 3.3. Å iuo atveju dalinamo turto rinkos vertė buvo nustatyta patikimais ir Å¡alių neginčytinais įrodymais (teismui paskyrus teismo ekspertizę). Atsakovės pasiÅ«lyta priteisti ieÅ¡kovams kompensacija yra adekvati turto rinkos vertei, todėl turi bÅ«ti vertinama kaip teisinga ir nepažeidžianti ieÅ¡kovų interesų. Patikimais įrodymais nustačius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertę, teisingas piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiams (ieÅ¡kovams) laikytinas tinkamu ir sÄ Å¾iningu bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bÅ«du.

Atsakovės pasiÅ«lytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, nes jis nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. 3.4. Atsakovė į bylÄ pateikė statybos eksperto parengtÄ statinio dalinės ekspertizės aktÄ ir apskaičiavo atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudas, taip pat pateikė iÅ¡saugotus raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius dalį jos patirtų iÅ¡laidų. Ginčo iÅ¡sprendimui yra reikÅ¡minga tai, kad teismo eksperto pateiktame ekspertizės akte nurodyta, jog atlikti / statybos darbai, iÅ¡vardyti pateiktame atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudų nustatymo akte, turėjo įtakos ekspertizės aktu nustatytai namų valdos bÅ«klei ir jos rinkos vertei.

IeÅ¡kovės pateiktas atliktų statybinių pagerinimo darbų sÄ naudų nustatymo aktas yra laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu, juolab, kad ieÅ¡kovai neginčija pačių atliktų darbų, jų kiekio, pirktų medžiagų ir pan. Negali bÅ«ti ginčo ir dėl to, kad atsakovė mokėdama už medžiagas ir darbus, mokėjo ir pridėtinės vertės mokestį. Tuo tarpu ieÅ¡kovai neteikė atsakovės įrodinėjamas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Tai, kad atsakovė negavo ieÅ¡kovų sutikimo dėl ginčo darbų atlikimo, nepaneigia jų pareigos apmokėti savo daliai priklausančių iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. 3.5.

IeÅ¡kovų argumentas dėl atsakovės galimybių sumokėti teismo priteistÄ kompensacijos dydį yra iÅ¡keltas tik apeliaciniame skunde. Juolab, kad ieÅ¡kovai teikė įrodinėjimo priemonės apie ginčo turto rinkos vertę ir iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad atsakovė jiems sumokėtų didesnę piniginę kompensacijÄ (nenustatant naudojimosi tvarkos) ir tuo pačiu pasitikėtų jos finansinėmis galimybėmis. Atsakovė byloje patvirtino, kad turi visas finansines galimybes sumokėti priteisto dydžio kompensacijÄ . 3.6.

Teismas neturi pareigos iÅ¡samiai apraÅ¡yti visus bylos duomenis ar vertini byloje įrodymus pagal proceso Å¡alies įsitikinimÄ , kaip jie turi bÅ«ti vertinami. IeÅ¡kovų nurodyti duomenys nėra reikÅ¡mingi ginčo aplinkybėms – ginčui nėra reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovai turto paveldėjimo tikslais siekė susitvarkyti ginčo turto teisinės registracijos duomenis, teikdami praÅ¡ymus atitinkamoms institucijoms. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka visus jam bÅ«tinus kriterijus, todėl vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

IeÅ¡kovai byloje taip pat nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo, t. y. bylos nagrinėjimo metu jiems nekilo abejonių dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados XVI. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

XVII. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. XVIII. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). XIX. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiÅ¡kais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas.

Å i nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi bÅ«ti atidalijama iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, teismas turi teikti prioritetÄ ne atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas iÅ¡saugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu.

Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011). XX. Taigi, atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensacijÄ pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi bÅ«ti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir tik nesant Å¡ios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo bÅ«do – priteisiant kompensacijÄ pinigais – taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

XXI. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natÅ«ra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl Å¡io nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, tai jis paprastai gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtÄ natÅ«ra nepadarius Å¡iam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ ir parinkdamas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dÄ , privalo tirti visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natÅ«ra ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, jog atidalijimas natÅ«ra ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymo netaikymo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. XXII. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovams M. B., M. B., B. B. ir atsakovei N. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise (ieškovui kiekvienam po 1/6 dalį, atsakovei ½ dalį ) priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ turtu pagal J. Å . parengtÄ vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemÄ , o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti ieÅ¡kovams priklausančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei atidalytÄ turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovams – kompensacijÄ pinigais. XXIII. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantų (ieÅ¡kovų) ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, konstatavęs, kad ieÅ¡kovai byloje nepateikė tinkamai parengto ginčo turto naudojimosi tvarkos plano, patvirtinančio galimybę nustatyti racionaliÄ naudojimosi tvarkÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas yra ydingas, nes dėl konfliktinių santykių Å¡alių gyvenimas viename name bÅ«tų neįmanomas, prieÅ¡tarautų atsakovės interesams. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieÅ¡kovai turtu nesinaudoja (negyvena jame), juo nesirÅ«pina ir neiÅ¡laiko, turi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ginčo turto naudojimosi tvarkos turtu nustatymas nėra galimas ir, atsižvelgdamas į tai, atsakovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atidalyti turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovams piniginę kompensacijÄ , tenkino.

XXIV. Apeliantai (ieÅ¡kovai), nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje pateikta J. Å . parengta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema patvirtina aplinkybę, kad nėra techninių kliūčių nustatyti turto naudojimosi tvarkÄ , t. y., kad gali bÅ«ti nustatyta naudojimosi turtu (namu bei jos priklausiniais ir žemės sklypu) tvarka. Apeliantai skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas už atidalytÄ turtÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovams, nesant jų sutikimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuriÄ atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais laikomas iÅ¡imtiniu atidalijimo bÅ«du.

XXV. Kaip minėta, piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies atskyrimo natÅ«ra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl Å¡io nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, tai jis paprastai gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtÄ natÅ«ra nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ . Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is atidalijimo bÅ«das yra subsidiaraus, iÅ¡imtinio pobÅ«džio. NegalimumÄ atidalyti Å¡alių gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė tuo, kad ieÅ¡kovai ginčo name negyvena, turi įsigiję kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra nusprendę, kÄ darys su jiems naudojimui priskirta turto dalimi. XXVI. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad asmuo negyvena ginčo name ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, nes turi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pažymėtina, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti. Aplinkybė, kuriam iÅ¡ bendraturčių turtas labiau reikalingas natÅ«ra, svarstytina tik tuo atveju, kai sprendžiama dėl viso turto priteisimo natÅ«ra vienam iÅ¡ bendraturčių, o kitam – kompensacijos pinigais iÅ¡mokėjimo. Tačiau Å¡is atidalijimo bÅ«das, kaip jau minėta, nesant visų bendraturčių sutikimo, paprastai taikomas tik tada, kai nėra galimybės nei atidalyti turtÄ natÅ«ra, nei nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .

Pastaraisiais atvejais Å¡i aplinkybė nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natÅ«ra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtÄ . TokiÄ praktikÄ formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). XXVII. Spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamÄ jį namÄ atidalyti natÅ«ra, pirmosios instancijos teismas vertino Å¡alių santykius ir priėjo prie iÅ¡vados, kad dėl Å¡alių nesutarimo jų gyvenimas viename name bÅ«tų neįmanomas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl galimybės nustatyti naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių, tačiau jos negali bÅ«ti lemiamos, suteikiant pirmenybę iÅ¡imtinei priemonei – atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, nepaisant realios galimybės nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarkÄ , neįvertinus siÅ«lomos naudojimosi turto tvarkos racionalumo, įgyvendinimo kaÅ¡tų dydžio ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių galimybių juos prisiimti.

XXVIII. Byloje nustatyta, kad Å¡alims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra gana didelio bendro ploto, dviejų aukÅ¡tų su neįrengta palėpe. Patalpų naudojimosi tvarkos schemÄ rengęs asmuo patvirtino, jog yra galimybė nustatyti naudojimosi juo bei žemės sklypu tvarkÄ . Ä®vertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė iÅ¡imtinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do taikymo bÅ«tinybę ir buvo iÅ¡naudotos visos galimybės nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

XXIX. Nagrinėjamoje byloje apeliantai galimybę nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ grindžia J. Å . parengta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema, pagal kuriÄ atsakovei priskirtina naudotis pirmo aukÅ¡to patalpomis (79,15 m2 pirmo aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtomis indeksu ,,1-1“, ,,1-2“, ,,1-3“, ,,1-4“, ,,1-5“, ,,1-7“, ,,1-9“, ,,1-10“), o kitiems bendraturčiams – gyvenamojo namo 76,58 m2 antro aukÅ¡to patalpos, plane pažymėtomis indeksu ,,1-11“, ,,1-12“, ,,1-13“, ,,1-14“, ,,1-15.

Ä®vertinęs J. Å . parengtÄ vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schemÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jame nėra jokių duomenų apie inžinierinių tinklų naudojimÄ , nėra numatytas patekimas į terasÄ , kurios naudojimosi tvarka nėra numatyta, tačiau pagal schemÄ ja galėtų naudotis tik ieÅ¡kovai, paliekama daug bendro naudojimo patalpų, žemės sklypo (blokas „A“ 430 kv. m.), Å«kinis pastatas, garažas ir kiti inžinieriniai kiemo statiniai, kas padidina konflikto tikimybę tarp Å¡alių.

Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad apeliantų pateikta J. Š. parengta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema nėra pakankama įvertinti, ar ginčo turto naudojimosi tvarka yra galima ir reali. XXX. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant dalinės nuosavybės klausimus, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent reikalavimus prareiškiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius bendro turto naudojimo variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovė, pagrįsdama savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovų reikalavimu, gali pateikti motyvus, tiek iÅ¡dėstydama bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ projektÄ , tiek pasiÅ«lydama aiÅ¡kias alternatyvas ieÅ¡kovų siÅ«lomam bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dui.

XXXI. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teikiamo bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do pasiÅ«lymas turi bÅ«ti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieÅ¡tarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniÅ¡kai, atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. PasiÅ«lymo pagrindimui gali bÅ«ti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiÅ«lymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiÅ¡kinantys) projektinį pasiÅ«lymÄ , tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi bÅ«ti pakankami siÅ«lomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

XXXII. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantų (ieÅ¡kovų) byloje pateikta vienbučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių schema nėra pakankama iÅ¡vadai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės. J. Å . parengtoje schemoje tik lakoniÅ¡kai aptarti atskiri su naudojimosi tvarkos nustatymu susiję klausimai (esamų įėjimų naikinimas bei naujų įėjimo galimybės), tačiau iÅ¡ patalpų planų neaiÅ¡ku, kaip jie bÅ«tų įgyvendinti, nėra pateikta jokių duomenų apie statybos darbų atlikimo kaÅ¡tus, jų pasidalinimo tarp Å¡alių/kompensavimo tvarkÄ , nėra pateikta informacija kaip užtikrinamas namo Å¡ildymo sistemos veikimas, elektros apskaita, pateikimas į terasÄ ar į antro aukÅ¡to patalpas.

XXXIII. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

XXXIV. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateiktos bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos schemos netinkamumas (aukščiau aptarti jų trÅ«kumai) nėra pagrindas tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir taikyti iÅ¡imtinį nuosavybės atidalijimo bÅ«dÄ iÅ¡mokant bendraturčiui kompensacijÄ pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju nustačius, kad ieÅ¡kovų, tarp kurių ginčas nekyla dėl naudojimosi turima nuosavybe, bendra dalis ginčo turte sudaro ½ dalį, praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ gana didelio ploto gyvenamuoju namu, siekiant teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tirtinos ir vertintinos aplinkybės, ar yra techninės galimybės pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ taip, jog turto bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, užtikrinti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, Å¡ildymo sistemų) atskyrimÄ ar tinkamÄ naudojimÄ , nes tik tokiu bÅ«du galėtų bÅ«ti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.

XXXV. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pagal apeliantų (ieÅ¡kovų) pateiktÄ naudojimosi tvarkos schemÄ Å¡alys neturės galimybės bendrai naudoti tam tikrus bendro naudojimo objektus (inžinerinės sistemos ar kt.), taip pat manant, jog projektinis gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektas nėra pakankamai informatyvÅ«s tam, jog bÅ«tų galima įvertinti galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos realumÄ , racionalumÄ , teismas galėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovams pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, juolab kad pagal naudojimosi tvarkos projektÄ parengusio asmens iÅ¡vadas yra galimybė nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .

XXXVI. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas priimtas pirmosios instancijos teismui nepatikrinus ir nenustačius nurodytų aplinkybių, apsiribojus konstatavimu, kad apeliantų (ieÅ¡kovų) pateikta schema nėra pakankama nustatyti naudojimosi tvarkÄ , bei nepasiÅ«lius Å¡alims pateikti papildomų įrodymų Å¡ioms esminę reikÅ¡mę byloje turinčioms aplinkybėms. Dėl procesinės bylos baigties XXXVII. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius jų taikymui reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas.

Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. XXXVIII. Konstatavus, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė iÅ¡imtinį bendrosios nuosavybės atidalijimo bÅ«dÄ , t. y. vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡mokant kompensacijÄ , apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kovams priklausančios turto dalies (ne)tinkamo įvertinimo bei atsakovės galimybių sumokėti atsakovui kompensacijÄ nevertinami.

XXXIX. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

XL. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi. IÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliacijÄ . Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

XLI. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstys pirmosios instancijos teismas pakartotinai bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas