cc1a965d-ee00-4bd3-9e2d-47c802f35d98 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedneteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.), 4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybÄ, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybÄs) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Teismas pažymi, kad nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
Legislator headnote
AI generatedcc1a965d-ee00-4bd3-9e2d-47c802f35d98 · Kauno apygardos administracinis teismas: Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2012-09-06 iki 2016-09, o skundÄ teismui pateikÄ 2017-04-24 (b. l. 12). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinÄs pagalbos, nenurodÄ. DÄl Å¡ių priežasÄių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginÄas nagrinÄtinas nuo 2014-04-24.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad visose gyvenamosiose patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1670-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-00683-2017-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 37.2;55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsÄjo 7 d.        Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Asta UrbonienÄ, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A.
N., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, atstovui, treÄiojo suinteresuoto asmens KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A.
N. skundu kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 40 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 4-8). Skunde nurodÄ, kad nuo 2012-09-06 iki 2016-09 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos karantino patalpose ir bendrabuÄio tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisÄs aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, antisanitarinÄs bÅ«klÄs, langai kiauri, sienos apaugusios pelÄsiais, grindys supuvÄ, veisÄsi buitiniai parazitai.
NurodÄ, kad duÅ¡o patalpose nebuvo guminių kilimÄlių, duÅ¡o rageliai surÅ«dijÄ, nebuvo įrengtų pertvarų, maudytis buvo leidžiama tik kartÄ per savaitÄ. Tualeto patalpos neremontuotos, nebuvo iÅ¡traukiamosios ventiliacijos, veisÄsi pelÄsis. DÄl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinÄmis kanÄiomis. Å iÄ Å¾alÄ vertina 40 000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 17-24) nurodÄ, kad minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, norma pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, pataisos namai yra ne kalÄjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todÄl nuteistieji gyvena bendrabuÄio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kÄjo galimybÄ judÄti po visÄ lokalinį sektorių bendrabuÄio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kÄlimosi iki gulimo laiko. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus bei ventiliacines angas, ventiliacijos gedimų neužfiksuota.
AvarinÄs ir antisanitarinÄs bÅ«klÄs patalpų pataisos namuose nÄra. RÅ«pintis gyvenamųjų patalpų Å¡vara turi patys jose laikomi nuteistieji, tam jie yra aprÅ«pinami valymo inventoriumi. Sanitarinių mazgų įrengimas atitiko tuo metu galiojusių teisÄs aktų reikalavimus. Å iuo metu duÅ¡o ir tualetų patalpos rengiamos renovacijai. PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB âVilniaus skalbyklaâ, pagal kuriÄ nuteistiesiems suteikiama galimybÄ kartÄ per savaitÄ iÅ¡siskalbti patalynÄ.
Ä®staigai nuolat teikiama kenkÄjų kontrolÄs paslauga pagal sutartį su UAB âDezinfaâ. NÄra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikÄ savo pareigas. Bylose dÄl valstybÄs neteisÄtais veiksmais padarytos žalos pareiÅ¡kÄjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, iÅ¡ ko konkreÄiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindÄ savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.
PareiÅ¡kÄjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo dÄl jo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje (toliau- ir PravieniÅ¡kių PN).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
ValstybÄs pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybinÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.), 4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybÄ, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybÄs) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Teismas pažymi, kad nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2012-09-06 iki 2016-09, o skundÄ teismui pateikÄ 2017-04-24 (b. l. 12). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinÄs pagalbos, nenurodÄ. DÄl Å¡ių priežasÄių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginÄas nagrinÄtinas nuo 2014-04-24.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad visose gyvenamosiose patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas: laikotarpiu nuo 2014-04-24 iki 2014-08-13 į 9 bÅ«rio 7 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas â 33,82 kv. m. ir kurioje yra 7 miegamosios vietos, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 4,8 kv. m. ploto; nuo 2014-08-13 iki 2015-11-25 į 9 bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 4, kurios plotas â 17,62 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 8,81 kv. m. ploto; nuo 2015-11-25 iki 2016-08-09 (kuomet pareiÅ¡kÄjas iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN 2-Ä jį sektorių (b. l. 26)) į 1 bÅ«rio 3 gyvanamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas â 25,25 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 3,1 kv. m. (b. l. 18, 28-29).
Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo deklaratyvÅ«s ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai, jog bendrabuÄio tipo patalpose buvo kalinama nuo 8 iki 11 asmenų, nepaneigia atsakovo atstovo oficialiai pateiktose pažymose užfiksuotos informacijos. Remiantis iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiÅ¡kÄjui tenkanÄio ploto norma nebuvo pažeista, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Skunde pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina ir iÅ¡ netinkamo vÄdinimo, avarinÄs patalpų bÅ«klÄs, buitinių parazitų veisimosi, duÅ¡o ir tualetų patalpų netinkamo įrengimo.
GinÄui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ. Å ios higienos normos 56 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drÄgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelÄsių.
LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai) (47 p.).
Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 p.) LaisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvÄs atÄmimo įstaigose neturi bÅ«ti kenkÄjų ir buitinių parazitų, taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas pateikÄ Åªkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymÄ (b. l. 29-30), kurioje nurodyta, kad 3-iojo sektoriaus nuteistųjų gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus ir ventiliacines angas, ventiliacijos gedimų neužfiksuota, avarinÄs ir antisanitarinÄs bÅ«klÄs patalpų pataisos namuose nÄra. Taip pat atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ, jog gyvenamosiose patalpose yra netinkamas vÄdinimas, prasta sienų, grindų, duÅ¡o įrenginių bÅ«klÄ, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo, taÄiau nepagrindÄ bei neindividualizavo dÄl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ.
Byloje taip pat nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudaryta galimybÄ vÄdinti patalpas per langus, pats pareiÅ¡kÄjas tokios aplinkybÄs nenurodo. PareiÅ¡kÄjas savo pateiktų argumentų dÄl galimai netinkamo vÄdinimo, avarinÄs patalpų bÅ«klÄs, pelÄsių nepagrindÄ jokiais objektyviais duomenimis, todÄl teismas netikÄti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginÄo laikotarpiu, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjui ar kitam asmeniui dÄl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2446-624/2015).
NÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į VisuomenÄs sveikatos centrÄ ar PravieniÅ¡kių PN administracijÄ su nusiskundimais dÄl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Atsakovas pateikia duomenis, jog ginÄui aktualiu laikotarpiu tarp PravieniÅ¡kių PN ir UAB âDezinfaâ buvo sudaryta kenkÄjų kontrolÄs paslaugų teikimo sutartis (b. l. 78-81), pagal kuriÄ pataisos namuose reguliariai (kas mÄnesį) atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai (b. l. 34-54).
Savo argumentus pagrindžianÄių duomenų pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose.Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ bei Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo leidžiama pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitÄ, tÄ patvirtina atsakovo atstovo pateiktas Dušų, kirpyklos ir skalbyklos darbo grafikas (b. l. 57).
Pats pareiÅ¡kÄjas neneigia, jog tokia galimybÄ jam buvo suteikta, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad duÅ¡ai tÄra atskirti pertvaromis, kas neužtikrina pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ . Atsakovas duomenų apie duÅ¡e besimaudanÄių asmenų privatumo užtikrinimÄ nepateikÄ, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai laikytini nepaneigtais. Atsižvelgiant į tai, kad duÅ¡ai, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, yra atitverti pertvaromis, taÄiau nÄra durelÄmis (kabinomis) pilnai atskirti nuo likusios patalpos, teismo vertinimu, jie yra matomi kitiems asmenims, esantiems sanitarinio mazgo patalpoje.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). PažymÄtina, kad byloje A.M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.
Naujausioje LVAT praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Sanitarinio mazgo (duÅ¡o) ne visiÅ¡kas atskyrimas nuo likusios patalpos laikytinas pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimu, sukÄlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kÄjui teisÄ Ä¯ privatumÄ nevykdymu, turÄjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas atliko bausmÄ grubiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžianÄiomis sÄ lygomis. AdministracinÄje byloje nÄra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos.
Byloje nÄra objektyvių duomenų, jog nuteistajam bÅ«tų kilÄ problemų ir jis bÅ«tų skundÄsis dÄl naudojimosi duÅ¡u (b. l. 55, 29). Juolab kad byloje kiti pareiÅ¡kÄjo nurodyti pažeidimai nenustatyti. PažymÄtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. TaÄiau neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.
ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinÄje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). AdministracinÄse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisÄjų kolegija taip pat nusprendÄ, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisÄti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginÄs kompensacijos. Teismas, įvertinÄs aukÅ¡Äiau Å¡iame procesiniame sprendime paminÄtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.
LVAT 2013-04-25 nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas įkalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmetamas, kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :
SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista A. N. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. PareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                  Asta UrbonienÄ                                                                                                                                                                                                                              Â