Legislator Case Law & Legislation
cc1a965d-ee00-4bd3-9e2d-47c802f35d98 AI generated

cc1a965d-ee00-4bd3-9e2d-47c802f35d98 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number cc1a965d-ee00-4bd3-9e2d-47c802f35d98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Legislator headnote

AI generated

cc1a965d-ee00-4bd3-9e2d-47c802f35d98 · Kauno apygardos administracinis teismas: Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-09-06 iki 2016-09, o skundÄ teismui pateikė 2017-04-24 (b. l. 12). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė. Dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2014-04-24.PareiÅ¡kėjas teigia, kad visose gyvenamosiose patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1670-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-00683-2017-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 37.2;55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 7 d.        Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui A.

N., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A.

N. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-8). Skunde nurodė, kad nuo 2012-09-06 iki 2016-09 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos karantino patalpose ir bendrabučio tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, antisanitarinės bÅ«klės, langai kiauri, sienos apaugusios pelėsiais, grindys supuvę, veisėsi buitiniai parazitai.

Nurodė, kad duÅ¡o patalpose nebuvo guminių kilimėlių, duÅ¡o rageliai surÅ«diję, nebuvo įrengtų pertvarų, maudytis buvo leidžiama tik kartÄ per savaitę. Tualeto patalpos neremontuotos, nebuvo iÅ¡traukiamosios ventiliacijos, veisėsi pelėsis. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Å iÄ Å¾alÄ vertina 40 000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 17-24) nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus bei ventiliacines angas, ventiliacijos gedimų neužfiksuota.

Avarinės ir antisanitarinės bÅ«klės patalpų pataisos namuose nėra. RÅ«pintis gyvenamųjų patalpų Å¡vara turi patys jose laikomi nuteistieji, tam jie yra aprÅ«pinami valymo inventoriumi. Sanitarinių mazgų įrengimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Å iuo metu duÅ¡o ir tualetų patalpos rengiamos renovacijai. PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“, pagal kuriÄ nuteistiesiems suteikiama galimybė kartÄ per savaitę iÅ¡siskalbti patalynę.

Įstaigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su UAB „Dezinfa“. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau- ir PravieniÅ¡kių PN).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-09-06 iki 2016-09, o skundÄ teismui pateikė 2017-04-24 (b. l. 12). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė. Dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2014-04-24.PareiÅ¡kėjas teigia, kad visose gyvenamosiose patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas: laikotarpiu nuo 2014-04-24 iki 2014-08-13 į 9 bÅ«rio 7 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 33,82 kv. m. ir kurioje yra 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,8 kv. m. ploto; nuo 2014-08-13 iki 2015-11-25 į 9 bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 4, kurios plotas – 17,62 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 8,81 kv. m. ploto; nuo 2015-11-25 iki 2016-08-09 (kuomet pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN 2-Ä jį sektorių (b. l. 26)) į 1 bÅ«rio 3 gyvanamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 25,25 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,1 kv. m. (b. l. 18, 28-29).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai, jog bendrabučio tipo patalpose buvo kalinama nuo 8 iki 11 asmenų, nepaneigia atsakovo atstovo oficialiai pateiktose pažymose užfiksuotos informacijos. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Skunde pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ netinkamo vėdinimo, avarinės patalpų bÅ«klės, buitinių parazitų veisimosi, duÅ¡o ir tualetų patalpų netinkamo įrengimo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Å ios higienos normos 56 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (47 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose neturi bÅ«ti kenkėjų ir buitinių parazitų, taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas pateikė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymÄ (b. l. 29-30), kurioje nurodyta, kad 3-iojo sektoriaus nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, ventiliacijos gedimų neužfiksuota, avarinės ir antisanitarinės bÅ«klės patalpų pataisos namuose nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose yra netinkamas vėdinimas, prasta sienų, grindų, duÅ¡o įrenginių bÅ«klė, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiÅ¡kėjas tokios aplinkybės nenurodo. PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų dėl galimai netinkamo vėdinimo, avarinės patalpų bÅ«klės, pelėsių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar PravieniÅ¡kių PN administracijÄ su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Atsakovas pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp PravieniÅ¡kių PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 78-81), pagal kuriÄ pataisos namuose reguliariai (kas mėnesį) atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai (b. l. 34-54).

Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius pareiÅ¡kėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose.Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ bei Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, tÄ patvirtina atsakovo atstovo pateiktas Dušų, kirpyklos ir skalbyklos darbo grafikas (b. l. 57).

Pats pareiÅ¡kėjas neneigia, jog tokia galimybė jam buvo suteikta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad duÅ¡ai tėra atskirti pertvaromis, kas neužtikrina pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ . Atsakovas duomenų apie duÅ¡e besimaudančių asmenų privatumo užtikrinimÄ nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepaneigtais. Atsižvelgiant į tai, kad duÅ¡ai, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, yra atitverti pertvaromis, tačiau nėra durelėmis (kabinomis) pilnai atskirti nuo likusios patalpos, teismo vertinimu, jie yra matomi kitiems asmenims, esantiems sanitarinio mazgo patalpoje.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Pažymėtina, kad byloje A.M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Naujausioje LVAT praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Sanitarinio mazgo (duÅ¡o) ne visiÅ¡kas atskyrimas nuo likusios patalpos laikytinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę grubiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sÄ lygomis. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Byloje nėra objektyvių duomenų, jog nuteistajam bÅ«tų kilę problemų ir jis bÅ«tų skundęsis dėl naudojimosi duÅ¡u (b. l. 55, 29). Juolab kad byloje kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai nenustatyti. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

LVAT 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas, kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista A. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Asta Urbonienė                                                                                                                                                                                                                              Â