cc19926d-8215-4607-a6f9-e274eedbe36e · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

               Administracinė byla Nr. A2.6.-818-784/2012Proceso Nr. 4-02-3-00532-2012-4                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2012 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jugaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R.

K., nukentėjusiajam L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,-n u s t a t ė: R. K. 2012 m. sausio 27 d. apie 1.12 val. Vilniuje, Savanorių pr. 45, vairuodamas automobilį „Kia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepastebėjo stovinčio automobilio „Peugeot 206“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė ir apgadino abi transporto priemones.

IÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Å iais savo veiksmais R. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. parodė, kad 2011 m. sausio 26 d., apie 1 val. nakties jis kalbėjosi su žmona, kuri tuo metu gulėjo ligoninėje kartu su dukra, kuriÄ maitino krÅ«timi.

Žmona jam pasakė, kad dukrÄ paguldė į SantariÅ¡kių ligoninės reanimacijos skyrių ir tam, kad dukrÄ pamaitinti, reikalingas pientraukis. Žmona paprašė skubiai atvežti pientraukį. Jis atsisėdo į automobilį ir, bÅ«damas susinervinęs, užkliudė gale stovintį automobilį. Jis iÅ¡lipo, apsižiÅ«rėjo, jo mobilus telefonas iÅ¡sikrovė, žmonai prisiskambinti nebegalėjo. Jis sugalvojo nuvežti pientraukį, o po to grįžti į įvykio vietÄ . RaÅ¡telio ant apgadinto automobilio nepaliko, kadangi manė, kad greitai nuvažiuos į SantariÅ¡kes ir grįš atgal.

Grįžęs, maždaug po valandos, pamatė, kad apgadinto automobilio nebėra, nuėjo į Å¡alia veikiantį klubÄ , pradėjo klausinėti ten buvusių žmonių ir personalo, gal kas buvo iÅ¡kvietęs policijÄ . Jam davė nukentėjusiojo kontaktus, jis paprašė, kad Å¡is atvažiuotų ir nukentėjusysis bevažiuodamas iÅ¡kvietė policijÄ . Jis sulaukė policijos lauke, atvažiavus pareigÅ«nams, pasisakė, kad vairavo, pastatė automobilį į tÄ pačiÄ vietÄ , iÅ¡ jo paėmė vairuotojo pažymėjimÄ , paprašė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Tuo metu lauke buvo labai Å¡alta ir jis raÅ¡yti paaiÅ¡kinimo nuėjo į klubÄ . Jam barmenė pasiÅ«lė iÅ¡gerti, ir jis nieko nepagalvojęs raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡gėrė brendžio su kava. Tuo metu klube sėdėjo neuniformuotas policijos pareigÅ«nas, kuris jam pradėjo sakyti, kad paaiÅ¡kinimo raÅ¡yti nereikia. Jis pastarajam atsakė, kad jei geria, tai gertų toliau, nemaiÅ¡ytų. Gal tuo minėtÄ pareigÅ«nÄ užgavo, ir Å¡is nuėjęs pasakė atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kad jie jam duotų papÅ«sti.

Jau parašęs paaiÅ¡kinimÄ , sėdėdamas policininkų automobilyje jis pripÅ«tė 0,43 promiles. Po to nuvažiavus į Gerosios Vilties gatvėje esantį centrÄ buvo nustatyta, kad kraujyje yra 0,35 promilių etilo alkoholio. Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis L. G. parodė, kad sausio 26 d. atvažiavo į Savanorių prospektÄ , paliko automobilį stovėjimo aikÅ¡telėje. Nuėjo į loÅ¡imų salonÄ , kuriame buvo baras. Grįžęs pamatė, kad jo automobilis apgadintas, ant žemės mėtėsi nuolaužos.

Pradėjo klausinėti aplinkinių žmonių, ar kas nors nieko nematė ir iÅ¡kart iÅ¡kvietė policijÄ . Tuomet pamatė ant sienos buvusiÄ kamerÄ , nuėjo atgal į vidų, jam pasakė, kad kamerų įraÅ¡ai bus pateikti pagal praÅ¡ymÄ , tuomet atvažiavo policija, bet pareigÅ«nai taip pat negavo vaizdo įrašų. Tada buvo suraÅ¡ytas protokolas apie įvykį, policininkai schemoje pažymėjo visas automobilio vietas, kurios buvo apgadintos, o jis ant lapo surašė visÄ situacijÄ . Tuomet tiesiog iÅ¡siskirstė.

Maždaug po pusvalandžio, kai iÅ¡siskyrė su policininkais, sulaukė skambučio iÅ¡ to paties loÅ¡imo automatų salono, jam pasakė, kad pasirodė avarijÄ sukėlęs žmogus ir jo paprašė sugrįžti. Jis vėl paskambino policijai, nes nelabai žinojo, kaip tokiu atveju elgtis. Jis grįžo atgal su policininkais.Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. Å . parodė, kad pamena, kad buvo eismo įvykis, tikslios datos neprisimena. Naktį gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Savanorių prospektÄ , prie loÅ¡imo namų, kad sugadintas automobilis.

Atvykus į įvykio vietÄ rado nukentėjusįjį. Suformino vietoje eismo įvykį, nubraižė schemÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Po to užėjo į loÅ¡imo namus, kadangi ten buvo įrengtos vaizdo kameros. Bandė kartu su darbuotoja pasižiÅ«rėti įraÅ¡us, bet nepavyko gauti rakto. Nukentėjusysis parašė praÅ¡ymÄ , kad vaizdo įraÅ¡as bÅ«tų iÅ¡saugotas. Jie suformino medžiagÄ ir iÅ¡važiavo. Maždaug po valandos ar pusantros, iÅ¡ OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad važiuotų į eismo įvykio vietÄ , nes atsirado kitas asmuo.

Atvažiavus rado automobilį ir jo vairuotojÄ , nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Tada jie policijos automobilyje patikrino blaivumÄ . Jie nematė, kaip avarijos kaltininkas atvažiavo į eismo įvykio vietÄ , antrÄ kartÄ atvažiavę vairuotojÄ rado jau atvykusį. PaaiÅ¡kinimÄ R. K. rašė galbÅ«t ir ne policijos automobilyje. Jie patikrino girtumÄ todėl, kad paaiÅ¡kinime R. K. parašė, jog vairavo automobilį. Buvo priėjęs kažkoks paÅ¡alinis asmuo ir prašė duoti R. K. „papÅ«sti“, bet jie patys žino savo pareigas.Apklausta teismo posėdyje liudytoja Ž.

A. parodė, kad dirba loÅ¡imo automatų salone „Admiral“. Jos pareigos yra salės darbuotoja. Pamena, kad buvo toks įvykis, kai prie jos priėjo vaikinai, prašė atsukti kamerų įraÅ¡us, ji domėjosi, kokiu reikalu, jai atsakė, jog apgadinta maÅ¡ina. Ji pasiÅ«lė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ , kad leistų peržiÅ«rėti kamerų įraÅ¡us. Pamena, kad po kiek laiko buvo atvažiavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieÅ¡ tai buvę vaikinai paliko savo duomenis, kad galėtų susisiekti, jei rastų į automobilį įvažiavusį žmogų.

Tiesiog atvažiavus kaltininkui, ji iÅ¡kart paskambino tiems vaikinams. Po to R. K. turėjo raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , pastarasis stovėjo prie baro susinervinęs ir ji jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti. Matė, kad policija buvo įėjusi į vidų, suprato, kad policija atvažiavo dėl R. K..Å ių byloje apklaustų asmenų parodymus įvertinus su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (2012 m. sausio 27 d. eismo įvykio schema, policijos pareigÅ«no D. Å . 2012 m. sausio 27 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, paaiÅ¡kinimais ir kt.) darytina neabejotina iÅ¡vada, kad 2012 m. sausio 27 d. (administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta 2012 m. sausio 26 d.) apie 1.12 val. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R.

K. vairuojamas automobilis „Kia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovėjusį „Peugeot 406“ automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) R. K. parodė, kad iškart suvokė sukėlęs eismo įvykį, vis dėlto, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Šiame punkte nurodoma, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje nustatyta, kad R. K. policijai apie savo paties sukeltÄ eismo įvykį nepranešė ir iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas nenustatė R. K. veiksmuose bÅ«tinojo reikalingumo, kuris teiktų pagrindÄ Å¡alinti jo atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ tiesų, iÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad R. K. mažametė dukra A. K. 2012 m. sausio 26 d. bÅ«dama sunkios bÅ«klės, buvo hospitalizuota į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto vaikų ligoninę. Tačiau akivaizdu, kad R.

K. dukra buvo profesionalių medikų priežiÅ«roje. Å iuo atveju R. K., nesukeldamas jokio pavojaus dukros sveikatai, turėjo galimybę praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, juolab, kad tai bÅ«tų užėmę minimalias laiko sÄ naudas, arba, bent papraÅ¡yti tai padaryti Å¡alia veikiančio loÅ¡imo salono darbuotojų, palikdamas jiems savo kontaktus. Kad R. K. tokiÄ galimybę turėjo, parodo ir vėlesni jo paties veiksmai, kuomet jis sugadinto automobilio savininko ėmė ieÅ¡koti bÅ«tent minėtame naktį veikiančiame salone.

Todėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai. Pasisakydamas dėl veikos kvalifikacijos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, teismas pažymi, kad neabejotinų įrodymų, kad R. K. sukėlė eismo įvykį bÅ«damas neblaivus, nenustatyta. IÅ¡ alkotesterio parodymų matyti, kad 2012 m. sausio 27 d. 02.53 val. jam nustatytas 0,43 promilių girtumas. Tačiau iÅ¡ paties R. K. ir liudytojos Ž. A. parodymų matyti, kad alkoholį R. K. vartojo jau antrÄ kartÄ atvykęs į eismo įvykio vietÄ , raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ .

Todėl teismas R. K. veiksmus iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoja į ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Kartu teismas pažymi, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie teiktų pagrindÄ R. K. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad policijos pareigÅ«nai, jau pirmÄ jį kartÄ atvykę į įvykio vietÄ pagal nukentėjusiojo iÅ¡kvietimÄ , buvo surašę eismo įvykio vietos schemÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ ir kt. dokumentus.

Prisistačius R. K., pareigÅ«nai pakartotinai atvyko į eismo įvykio vietÄ ir paprašė pastarojo paaiÅ¡kinimo. RaÅ¡ydamas šį paaiÅ¡kinimÄ R. K. iÅ¡gėrė alkoholio. Tačiau eismo įvykio aplinkybės tuo metu buvo pilnai nustatytos, kaltininkas – R. K., taip pat buvo žinomas. Todėl pagrindo R. K. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nenustatyta.Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iÅ¡ esmės pripažįsta pažeidimų faktines aplinkybes ir gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas tik už smulkius KET pažeidimus, dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojamas teigiamai) bei daro iÅ¡vadÄ , jog R. K. skirtinos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijos minimumÄ atitinkančios baudos, o dalyje dėl papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikytinos ATPK 30 1 straipsnio nuostatos ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, specialiosios teisės atėmimas neskirtinas.

Teismas šį sprendimÄ priima atsižvelgęs ir į nustatytÄ aplinkybę, kad R. K., nors ir pavėluotai, bet vis dėlto grįžo į eismo įvykio vietÄ .Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30 1 str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas, n u t a r i a: R. K. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 100 Lt baudÄ . R. K. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 3 000 Lt baudÄ . Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R.

K. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 3 000 Lt baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ (Laisvės pr. 79A, Vilnius).Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Gediminas Viederis