2019-04-17 Nr. AB-9768-3-62-3-00159-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-271-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00159-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų (teisių perėmėjas – Marijampolės pataisos namai), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) konstatuoti, kad Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN) vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) 1.1, 1.5 ir 1.12 punktus, buvo pažeistos pareiškėjo teisės; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ištyrimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu pakeitus pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveikatą ir teisė nebūti kankinamam.

Pareiškėjo nuomone, Įsakyme įtvirtinta nuteistųjų daiktų paėmimo tvarka, pagal kurią gali būti atimami ir sunaikinami daiktai, nesantys leistinų turėti daiktų sąraše ar viršijantys nustatytą bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, jeigu nėra nurodyta giminaičių, sutuoktinio ar kitų asmenų, kuriems gali būti perduodami saugoti daiktai, riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę. Įsakymo 1.5 punktas, kuris nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjo teigimu, sukelia jam neigiamus padarinius, nes yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis ir nėra užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo metu.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Įsakymu buvo apribota jo teisė rūpintis savo mityba ir sveikata. Pareiškėjas yra vegetaras ir sportuoja, dėl ko jis turi naudoti vitaminus ir papildus, kuriuos šiuo metu yra draudžiama turėti, o tai kenkia pareiškėjo sveikatai. Įsakymu buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiškėjas negali nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, konservuotų, marinuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, taip pat yra priverstas valgyti sausą maistą ir negali jo pagardinti mėgstamais padažais. Be to, apribojus maisto ir pakuočių dydį iki 500 ml / g, laisvės atėmimo parduotuvės nespėjo prisitaikyti ir netiekia mažesnėse pakuotėse maisto gaminių, todėl pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti būtinų maisto produktų. Pareiškėjas šaltuoju metu metų laiku negali užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra pataisos namų kieme, o nenaudojant sportui skirtų pirštinių gali nušalti rankų pirštus.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui paduoti keliamų reikalavimų ir įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus trūkumus iki 2019 m. vasario 15 d. Išanalizavęs pareiškėjo skundo tekstą, teismas padarė išvadą, kad jame nenurodyta jokių konkrečių faktinių aplinkybių apie tai, kada ir kaip Kybartų pataisos namai, taikydami Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktus, pažeidė pareiškėjo teises; pareiškėjas skunde nepateikė duomenų, ar jis kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją dėl jo teisių pažeidimų pašalinimo, jei taip, kokius atsakymus gavo (negavo). Teismas vertino, kad skunde tėra išdėstytas teisės normų turinys, jų aiškinimas, tačiau šie teiginiai ir argumentai nesusieti su konkrečiais pareiškėjo teisių pažeidimų įvykiais. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis, gindamas savo pažeistas subjektines teises ir interesus, teismui paduotame skunde dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą sieja su Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų taikymu, privalo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, pagrindžiančias skundo reikalavimą. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės turėtų patvirtinti, kada ir kokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, taip pat tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos faktiškai ir realiai, o ne vien tai, kad dėl jų taikymo pareiškėjo, kaip kalinto asmens, teisės gali būti pažeistos ateityje. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad, remiantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais bei 25 straipsnio 1 dalimi, skunde privalo ne tik nurodyti faktines aplinkybes, patvirtinančias jo teisių pažeidimus (nurodant tokių pažeidimų konkrečius faktus, jų padarymo laiką, aplinkybes ir pan.), bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei juos pridėti prie skundo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas taip pat privalėjo nurodyti, kuo šio pobūdžio žala pasireiškė; kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko; kokius teisės aktus ar konkrečias jų nuostatas pareigūnai pažeidė.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. pateikė teismui prašymą „Dėl trūkumų pašalinimo pagal 2019-01-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3331-283/2019“ (toliau – ir patikslintas skundas), kuriuo prašė teismą skundą nagrinėti tokį, koks jis yra pateiktas. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog Kybartų PN pareiškėjo teises pažeidinėjo ne savo iniciatyva, o vykdydamas Įsakymą. Teisingumo ministras Įsakymu įsakė riboti pareiškėjo teisę netrukdomai disponuoti savo nuosavybe bei kamerų tipo patalpose dienos metu iš kalinamų asmenų paimti patalynę. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. Kybartų pataisos namai pažeidžia pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje: jam neparduodami pienas ir aliejus, daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, konservai ir pomidorų padažas, razinos, datulės, medus, uogienė. Kybartų pataisos namų administracija atiminėja stalo įrankius, indus ir arbatos puodelius. Pareiškėjas teigė, kad tris savaites jam nesudarius galimybės apsipirkti parduotuvėje, pareiškėjas Kybartų pataisos namų direktoriui pateikė skundą, tačiau rašytinio atsakymo negavo. Dėl minėtų Kybartų pataisos namų veiksmų pareiškėjas patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra psichologiškai palūžęs.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo nepaduotu.

Teismas, išanalizavęs pateikto patikslinto skundo turinį, padarė išvadą, kad jame pareiškėjas ir toliau nenurodė faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti konkrečius jo teisių pažeidimus, t. y. neaprašė tokių pažeidimų konkrečių faktų, nurodant konkretų jų padarymo laiką, konkrečias padarymo aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjas apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie jo teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje, galimus pažeidimus: teigdamas, kad tris savaites iš eilės nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti šia teise, nenurodė konkretaus laikotarpio; nenurodė, kada jis lankėsi parduotuvėje ir negalėjo įsigyti pieno, aliejaus, daugiau kaip 2 kg vaisių ir daržovių, konservų, pomidorų padažo, razinų, datulių, medaus, uogienės; nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis iš jo buvo paimti stalo įrankiai, indai ir arbatos puodeliai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, jo skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei kitais teisės aktais, nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, teismas tokiu būdu nevykdė pareigos laikytis elgesio taisyklių ir padarė neteisėtą veiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme.

Pareiškėjo nuomone, teismui pateiktas skundas buvo rašytinis, pateikta tiek skundo kopijų, kiek yra proceso dalyvių, skundas buvo pasirašytas, skunde buvo aiškiai įvardintas reikalavimas priteisti padarytą žalą bei pateikti paaiškinimai teismui, šalinant nustatytus trūkumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Iš paduoto skundo matyti, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kybartų PN, tačiau nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko Kybartų PN, kuriuos būtų galima pripažinti neteisėtais, be kita ko, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Skunde patirtą neturtinę žalą pareiškėjas siejo su teisingumo ministro Įsakyme nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš patikslinto skundo, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. Kybartų pataisos namai pažeidžia jo teisę apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę, tačiau šių teiginių nedetalizavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė tikslių datų, kada ir kokių produktų jam nebuvo parduota, nepaaiškino, ar buvo pasiūlyta įsigyti alternatyvią prekę (prekes). Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kada ir dėl kokių priežasčių iš jo buvo atimta patalynė, stalo įrankiai, indai ir arbatos puodeliai, taip pat nepaaiškino, kaip ribojama jo galimybė sportuoti, neturint specialių pirštinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė Kybartų PN įvykdytų pažeidimų konkrečių faktų, įvardijant konkretų jų padarymo laiką, konkrečias padarymo aplinkybes. Iš pareiškėjo pateikto skundo bei patikslinto skundo negalima tinkamai apibrėžti ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų reglamentuota Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

Neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį yra civilinės atsakomybės pagrindas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti, ar priešingai jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019).

Pažymėtina, kad nei skunde (patikslintame skunde), nei atskirajame skunde pareiškėjas nurodydamas argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo, nenurodo aiškiai, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, pareiškėjo nuomone, Kybartų PN pareigūnai galimai atliko.

Dėl norminio teisės akto atitikties Konstitucijai tyrimo paminėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, jeigu prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo grindžiamas ne teisiniais motyvais, teismas motyvuotu sprendimu atmeta tokį prašymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. kovo 29 d. sprendimai, 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas). Pirmiau paminėta Konstitucinio Teismo doktrininė nuostata mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikoma ir nagrinėjamu atveju administracinėje byloje. Pagal ABTĮ prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo turi būti grindžiamas tik teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pareiškėjas, abstrakčiai kvestionuodamas Įsakymo teisėtumą ir nurodydamas, kad Įsakymas prieštarauja Konstitucijai ir oficialiajai konstitucinei doktrinai, nepateikia jokių argumentų, kokia konkrečiai Įsakymo nuostata (-os) prieštarauja konkrečiam Konstitucijos straipsniui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijama teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis neapriboja pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, nes pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė