Legislator Case Law & Legislation
cc18267d-d96b-4c03-9e36-0f003cfefce8 AI generated

cc18267d-d96b-4c03-9e36-0f003cfefce8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number cc18267d-d96b-4c03-9e36-0f003cfefce8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo. Kaip minėta, Lietuvos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.

Legislator headnote

AI generated

cc18267d-d96b-4c03-9e36-0f003cfefce8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktÄ , bÅ«tina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ valandÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Bylos Nr. A8-4368-271/2019 Proceso Nr. 4-68-3-03635-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 9.18 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn R. Å ., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajam atstovui Jonui Osteriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ R.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė : R. Å ., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu – bendrovės konsultantu, nuo 2018-12-31 iki 2019-12-31 įgaliotu eiti direktoriaus pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Užimtumo įstatymo nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams (susitarė su A. R. dėl laistymo sistemų montuotojo darbo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbo laiko nuo 8.00 iki 17.00 val., darbo užmokesčio – 40 Eur per dienÄ ), nuo 2019-06-03 iki 2019-06-05 leido A.

R. dirbti minėtame objekte laistymo sistemų montavimo darbus, tačiau su A. R. nesudarė darbo sutarties ir nepranešė apie jo įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Taigi, jis pažeidė Lietuvos Respublikos DK 42 straipsnio 2 punkto, 43 straipsnio 1 dalies ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. Å ., nuo 2018-12-31 iki 2019-12-31 įgaliotas eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, jog minėta bendrovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t.y. iki 2019-06-15 d., pateiktų 2018 metų Metinės pelno mokesčio deklaracijÄ ir jos priedÄ â€“ Ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, tuo pažeidė 2004-04-14 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 dalies, 76 straipsnio 1 dalies bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 2 punkto ir 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Å . visiÅ¡kai pripažino nusižengimų padarymo faktÄ ir paaiÅ¡kino, kad A. R. dirbo pas juos prieÅ¡ trejus metus, vėliau ilgÄ laikÄ buvo be darbo. Kreipėsi į jį praÅ¡ydamas įdarbinti. PasiÅ«lė jam ateiti, atsineÅ¡ti dokumentus. Pats visko nesukontroliavo, nes ofise nebÅ«na, ten tik sėdi administratorė, jis važinėja po objektus. Taip ir išėjo, kad dvi – tris dienas pavėlavo praneÅ¡ti Sodrai apie A. R. įdarbinimÄ . Pripažįsta, kad VMI operatyvaus patikrinimo metu darbo sutartis su A.

R. sudaryta nebuvo, Sodrai apie jį praneÅ¡ta taip pat nebuvo. Pripažįsta ir tai, jog bendrovė pavėlavo laiku pateikti 2018 metų Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ ir jos priedus. Ä®monės buhalterijÄ tvarko samdyta įmonė. Po to, kai Å¡ioje įmonėje iÅ¡ darbo išėjo ankstesnė buhalterė, kuri tvarkė jų firmos buhalterinę apskaitÄ , pasikeitė dar dvi jÄ tvarkiusios merginos. Kol iÅ¡ vienų rankų į kitas buvo perduodami apskaitos dokumentai, procesai įstrigo. Taip ir gavosi, kad pateikti minėtÄ deklaracijÄ buvo pavėluota.

Pažeidimas yra, tačiau jis formalus. Biudžetas nuo to nenukentėjo, viskÄ , kas priklauso, bendrovė sumokėjo. PraÅ¡o griežtai nebausti. Neskirti sankcijoje numatytų nuobaudų. Dirba per du darbus, tačiau bendros mėnesio pajamos - nepilni 600 Eur. Turtinė padėtis nėra gera. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotasis atstovas Jonas Osteris nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog R. Å . atžvilgiu bÅ«tų pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir teismo nuožiÅ«ra skirtos baudos.

Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados Teismas, iÅ¡klausęs R. Å ., įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad R. Å . kaltė dėl jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo yra įrodyta. Lietuvos Respublikos ANK 95  straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Lietuvos Respublikos DK 42 straipsnis nustato, kad: Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (Å¡io kodekso 34 straipsnis).

Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensacijÄ , kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtÄ darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iÅ¡ anksto neinformavus darbdavio prieÅ¡ tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtÄ darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ keturių požymių – tarp jų: darbas esant Å¡io Kodekso nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktÄ , bÅ«tina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ valandÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo. Kaip minėta, Lietuvos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.

Viena iÅ¡ jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasiraÅ¡ius darbo sutarties. Kita - nepraneÅ¡imas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Bent vieno iÅ¡ jų pakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-28 nutarimas byloje Nr. N 442-1178/2012). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . 2019 m. rugpjūčio 7 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad VMI specialistams atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), operatyvųjį patikrinimÄ nustatyta, jog bendrovės vadovas yra V. Å ., apskaitÄ tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje, VSDFV 2019-06-05 duomenimis, dirba 5 darbuotojai. Statybos objekte prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2016-06-05 12:30 val. atlikus operatyvųjį patikrinimÄ suraÅ¡yta faktų fiksavimo pažyma, kad laistymo įrangos montavimo darbus Å¡iame objekte atliko trys darbuotojai M.

V., G. K. ir A. R.. Visi trys vilkėjo marÅ¡kinėlius su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“. A. R. paaiÅ¡kino, kad dėl darbo pobÅ«džio, laiko, vietos ir darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi R. Å ., buvo susitarta dėl laistymo sistemos montuotojo darbo statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), už vienÄ darbo dienÄ Å¾adėta mokėti 40 Eur, minėtame objekte jis dirbo nuo 2019-06-03 iki 2019-06-05 , nuo 8 iki 17 val. darbo sutartis su A. R. sudaryta nebuvo, apie A. R. įdarbinimÄ VSDFV nepraneÅ¡ta (analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos raÅ¡ytiniame A.

R. paaiÅ¡kinime, b.l. 4). Kiti du darbuotojai M. V. ir G. K. paaiÅ¡kino, kad 2019-06-05 dirbo kartu brigadoje su A. R.. VSDFV patvirtino, jog apie A. R. darbo pradžiÄ nuo 2019-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡ta tik 2019-06-06 18:35 val., kartu pateikta 2019-06-06 darbo sutartis Nr. 08 (b.l. 2-13). VSDFV duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas direktorius yra V. Å ., tačiau jis yra perdavęs įgaliojimus iki 2019-12-31 atstovauti bendrovę visuose valstybinėse įmonėse bei institucijose, įmonėse, organizacijose bei visuose veiksmuose, susijusiuose su bendrovės veikla, R.

Å .. R. Å . nurodė, jog jis jau kelerius metus Å¡ių įgaliojimų pagrindu yra faktinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja visÄ Ä¯monės veiklÄ , tame tarpe priima ir atleidžia darbuotojus. Kad bÅ«tent su R. Å ., kaip bendrovės direktoriumi, tarėsi dėl įdarbinimo, nurodė ir A. R. (b.l. 4). Konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog R. Å ., kaip faktinis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeidė DK 42 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jau aukščiau minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė nustatyta tvarka ir terminais – t.y. iki kitų metų Å¡eÅ¡to mėnesio 15 d. nepateikė 2018 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir jos priedo - Ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis. Tuo pažeidė 2004-04-14 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 dalies, 76 straipsnio 1 dalies bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 2 punkto ir 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalyje, kuri inter alia numato administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotÄ pateikimÄ .

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato mokesčių mokėtojo pareigÄ laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, o 76 straipsnio 1 dalis – pareigÄ mokesčio deklaracijÄ pateikti atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numato, jog Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio Å¡eÅ¡to mėnesio penkioliktos dienos.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) ir jos priedas Ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančiuosius vienetus bei asmenis (forma FR0438) už 2018 m. mokestinį laikotarpį buvo pateikta tik po operatyvaus patikrinimo, t.y. 2019 m. liepos 30 d. (b.l. 17), nors pagal įstatymo reikalavimus turėjo bÅ«ti pateikta iki 2019 m. birželio 15 d. Å ios aplinkybės neginčija ir R. Å ., pavėluotÄ deklaracijos teikimÄ VMI aiÅ¡kindamas darbuotojų kaita jų įmonę aptarnaujančioje buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančioje firmoje.

Tačiau Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas (21 str. 1 d.). Atitinkamai jis turi kontroliuoti, jog bendrovės deklaracijos bÅ«tų pateikiamos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Nuobaudų skyrimas R. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į nusižengimų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes (asmens nelegaliai dirbtas laikotarpis nedidelis - 3 dienos, Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ buvo vėluojama pateikti pusantro mėnesio), į tai, kad nusižengimų pasekmės jau paÅ¡alintos (Metinė pelno deklaracija pateikta, A. R. įdarbintas legaliai), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo, kuris neturi galiojančių nuobaudų už Å¡ios rūšies nusižengimus asmenybę, turtinę padėtį (gaunamos pajamos nedidelės).

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ skirtina Å¡velniausia sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas, o ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali bÅ«ti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Å iuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje.

Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimÄ paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016). Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta, paskyrus R. Å . už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ Å¡velnesnę baudÄ nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas n u t a r i a:

R. Å . pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ . R. Å . pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam įspėjimÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK: 19104351309. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Teisėjas Pavel Borkovski