cc17c433-b8ef-48e3-b079-3a2470a5b353 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1883-644/2016Proceso Nr. 3-62-3-02016-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas T. Ž. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 1 d. ir nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namų uždarosios zonos baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17, kurioje jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas.

Pažymėjo, kad didelę kameros ploto dalį užėmė baldai, sanitarinis mazgas, todėl jis neturėjo galimybės judėti, turėjo nuolat gulėti. Mano, kad pareigÅ«nai sÄ moningai stengėsi apsunkinti jam kalinimo sÄ lygas apgyvendindami kameroje daugiau asmenų nei leidžia kameros plotas. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo irzlus, sutriko miegas, nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais, sumažėjo bendravimo galimybės, pareiÅ¡kėjas prarado susidomėjimÄ kasdiene veikla, tapo sunku susikoncentruoti, atsirado galvos skausmas, nuovargis, higienos problemos, kaltės jausmas, mintys apie savižudybę.

Å iais atsakovo veiksmais buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Konstitucijos 53 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, Lietuvos higienos norma HN 76:2010. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-16) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad T. Ž. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2012 m. sausio 12 d. Pažymėjo, kad nuteistieji į kameras talpinami atsižvelgiant į jose įrengtų vietų skaičių.

Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m., kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl ginčo laikotarpiu Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Nors pareiÅ¡kėjas skundėsi, kad nutrÅ«ko jo kontaktai su iÅ¡oriniu pasauliu, tačiau pagal nuteistojo susiraÅ¡inėjimo apskaitos korteles, pareiÅ¡kėjas glaudžių santykių su artimaisiais nepalaiko.

Pataisos namai neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjo moralinius iÅ¡gyvenimus ginčo laikotarpiu, galimas kančias ar pažeminimus, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo sÄ lygos. Nuteistasis nesikreipė į Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos skyrių dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir atsakomybė. Prašė skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas teismui pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namų (toliau ir – Marijampolės PN) baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namai arba pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo baudos izoliatoriaus kameroje, kurios plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Ä® bylÄ pateikti duomenys, t. y.

Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 14/07-4794, patvirtina, kad T. Ž. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2012 m. sausio 12 d. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas gyveno šiose baudos izoliatoriaus kamerose: nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 1 d. ir nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 6 d. - kameroje Nr. 17, nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 15 d.

– kameroje Nr. 22 (b. l. 22, 23, 14). Nors bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno kamerose Nr. 17 ir Nr. 22, tačiau skunde pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina tik dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kameroje Nr. 17, kurioje jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas.Bylos duomenys (Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. pažyma, Marijampolės PN baudos izoliatoriaus patalpų schema bei pareiÅ¡kėjo pateikti brėžiniai) patvirtina, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m., joje įrengtos 4 vietos (b. l. 8, 9, 22, 26).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 17 teko 4,03 kv. m. (16,13/4) gyvenamojo ploto, todėl nebuvo pažeistos jo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog didelę dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, dėl ko pareiÅ¡kėjui trÅ«ko laisvos erdvės, jis negalėjo judėti. Tačiau, teismas pažymi, kad apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 17, vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas atitiko Taisyklių 111.2 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde atsakovui reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio - sÄ moningai apsunkino pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas apgyvendindami kameroje daugiau asmenų nei leidžia kameros plotas. Kaip jau buvo minėta, teismas byloje nustatė, kad kameroje Nr. 17, kurios plotas 16,13 kv. m., įrengtos 4 vietos, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Taisyklių 111.2 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pats pareiÅ¡kėjas prie skundo pateiktuose prieduose (schemose) (b .l. 8, 9) pažymėjo, kad kameroje Nr. 17 gyveno 4 asmenys, pateikė su juo gyvenusių asmenų vardus ir pavardes. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kameroje Nr. 17 ginčo laikotarpiu gyveno daugiau nei 4 asmenys. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio (siekiant apsunkinti kalinimo sÄ lygas apgyvendinant kameroje daugiau asmenų nei leidžia kameros plotas) atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad nutrÅ«ko jo ryÅ¡iai su artimaisiais, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu ir kaip dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė neturtinė žala.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pagal nuteistojo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelę (b. l. 19), pareiÅ¡kėjas glaudžių santykių su artimaisiais nepalaiko. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti bendro pobÅ«džio faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). IÅ¡ į bylÄ pateiktos Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2015 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. 55/04-610 matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos pataisos įstaigoje, kreipęsis nebuvo (b. l. 20). Taip pat byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2015 m. spalio 14 d. dėl rentgeno nuotraukos atlikimo (b. l. 21).

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos. Taigi, Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                  Audrius Grauželis