cc16c4e7-e03e-48e3-976b-306a063abb71 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja R

Baudžiamoji byla Nr. 1A-255/2011

Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00112-2010-5

                                                                               Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.2.3.1 (N)

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės RÅ«tos Mickevičienės (pranešėjos), teisėjų: Viktoro Kažio, SvajÅ«no Knizlerio,Â

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,Â

dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,          gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

nuteistajam Č. A.,

nukentėjusiajam P. K.,

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Č. A. (Č. A.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Č. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

Č. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 23 d., apie

23.00 val., savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su G. K. metu, sudavė pastarajam peiliu į pilvo sritį,

padarydamas G. K. kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimÄ su pilvaplėvės, plonųjų žarnų pasaito ir pilvinės aortos pažeidimais, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu ir hemoraginiu Å¡oku, dėl ko G. K. nuo patirtų sužalojimų mirė.

Å iais veiksmais Č. A. tyčia nužudė G. K. ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.

           Apeliaciniame skunde nuteistasis Č. A. praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 132 straipsnį bei pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

           Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai įvertintų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

           Skunde nuteistasis Č. A. nurodo, jog remiantis byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo manyti, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK

129 straipsnį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bÅ«tent nuteistojo veiksmai yra bÅ«tinajame priežastiniame ryÅ¡yje tarp gyvybės atėmimo ir nuteistojo veikos. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstamas tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmei kilti, ar kilusi pasekmė buvo dėsningas (ne atsitiktinis) veikos rezultatas.

           Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nuteistojo Č. A. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo paÅ¡alina aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepasisakė. Konstatuoja, kad teismas nepakankamÄ dėmesį skyrė įvykio vietos aptarimui bei įvykio sekos analizei. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių 2010-02-24 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu Č. A. nurodė, kad įvykio dienÄ buvo namuose. Å iÄ aplinkybę patvirtina liudytojas A. B.. Remiantis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, apie 24 val. pas nuteistÄ jį atėjo A. B. bei pradėjo reikalauti pinigų, tačiau jis atsisakė duoti. Apklaustas kaip liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos metu patvirtino, kad atėjo pas nuteistÄ jį apie 22 val. ir tik 2010-11-22 teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus nurodydamas visiÅ¡kai kitÄ laikÄ , t.y. 20.30 val. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atėjo pas nuteistÄ jį į namus nakties metu. Taigi, toks liudytojo elgesys įvykio iÅ¡vakarėse bei apklausų metu negalėjimas paaiÅ¡kinti priežasties, kodėl A. B. buvo atėjęs pas nuteistÄ jį į namus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo parodymai, jog A.

B. atėjo reikalauti iÅ¡ jo pinigų yra visiÅ¡kai teisingi ir atitinka įvykio sekÄ .

           Atkreipia

dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu

duoti parodymai yra nuoseklÅ«s ir teisingi, liko nenustatyta aplinkybė – kokiu tikslu po to, kai A. B. atėjo pas nuteistÄ jį į namus, atėjo ir G. K.. IÅ¡ liudytojo A. B. parodymų seka, kad iÅ¡gėrus visÄ degtinę G. K. išėjo namo, jokios kalbos apie tai, kad pastarieji ateis pas nuteistÄ jį nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl G. K. atėjo pas nuteistÄ jį į namus. Nuteistojo manymu, paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo parodymai, jog tiek A. B., tiek G. K. įvykio dienÄ atėjo reikalauti pinigų, o nuteistajam atsisakius duoti pinigus, G. K. užpuolė jį (Č. A.), yra visiÅ¡kai teisingi.

           Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 31-32) nurodė, kad tuo metu, kai pas jį atėjo A. B., o vėliau ir G. K., nuteistasis, sėdėdamas prie stalo laikė rankoje peilį, kuriuo lupo obuolius. Peilis buvo rankoje ir tuo metu, kai jam (Č. A.) atsisakius duoti pinigų G. K. jį užpuolė. Å iuos parodymus nuteistasis Č. A. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nurodo, jog iÅ¡ eksperto apklausos, kuria pirmosios instancijos teismas remiasi kaip pagrindiniu įrodymu, seka, kad pagal žaizdos lokalizacijÄ peilis turėjo judėti iÅ¡ apačios į viršų, iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, todėl ekspertas atmetė galimybę, kad nukentėjusiajam G. K. kÅ«no sužalojimas buvo padarytas pagal nuteistojo teismui pateiktÄ mechanizmÄ , t.y. sėdint prie stalo ir rankoje laikant peilį. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad minėtos eksperto iÅ¡vados neparemtos visų įvykio aplinkybių tyrimu. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 280/10 (01) 10 punkte nurodyta, kad tiksliai atsakyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis jam padaryto sužalojimo metu nėra galimybės, o tai, kad pastarasis padaryto sužalojimo metu galėjo bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡ais yra tik tikėtino pobÅ«džio iÅ¡vada, kurios patvirtinimui bÅ«tini kiti įrodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ liudytojo A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 93-94, 163), seka, kad nuteistasis dÅ«rė nukentėjusiajam atlikdamas veiksmÄ ranka pirmyn-atgal, o ne iÅ¡ apačios į viršų. Pažymi, jog dėl nukentėjusiajam padaryto kÅ«no sužalojimo mechanizmo akivaizdžių prieÅ¡taravimų pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepasisakė.

           Be to, nuteistasis skunde teigia, kad iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros, atliktos 2010-02-24, protokolų matyti, jog nebuvo apžiÅ«rėtas bei pamatuotas stalo, prie kurio įvykio dienÄ nuteistasis sėdėjo ir valgė obuolius, aukÅ¡tis. IÅ¡ teisiamojo posėdžio bei parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistojo duotų parodymų seka, kad tuo metu, kai G. K. puolė nuteistÄ jį Č. A., pastarojo ranka buvo sulenkta per alkÅ«nę. Mano, jog stalo aukÅ¡tis bei ant stalo buvusios rankos sulenktos per alkÅ«nę aukÅ¡tis turi svarbiÄ reikÅ¡mę tam, kad nustatyti, ar nuteistojo rankoje laikomas peilis užpuolimo metu galėjo bÅ«ti nukentėjusiojo G.

K. bambos srities aukštyje. Atkreipia dėmesį, jog ekspertas teisiamojo posėdžio metu dėl šių aplinkybių nepasisakė, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

           Teigia, jog G. K., bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ne tik negalėjo iÅ¡laikyti pusiausviros, nes nuteistasis keletÄ kartų kaire ranka atstÅ«mė nuo savęs nukentėjusįjį, bet siekdamas suduoti smÅ«gį faktiÅ¡kai užgriuvo ant nuteistojo bei deÅ¡inėje rankoje laikomo peilio. Tuo metu Č.

A. ranka buvo sulenkta per alkÅ«nę, todėl peilis įsmigo nukentėjusiojo bambos srityje. Å ias aplinkybes visiÅ¡kai patvirtina atliktas parodymų patikrinimas vietoje (t. 1, b.l. 25-28, 170-172). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas negalėjo atsakyti, kokio stiprumo jėga buvo durta. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus ir neiÅ¡laikydamas pusiausviros, su atitinkama jėga galėjo užkristi ant peilio. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 280/10 (01) 7 punkte nurodyta, jog jokių sužalojimų, bÅ«dingų savigynai, pas nukentėjusįjį nėra užfiksuota, be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad G. K. keikdamasis pats puolė nuteistÄ jį.

           Mano, jog yra pagrindas abejoti liudytojo A. B. parodymų teisingumu dėl įvykio aplinkybių, kadangi pastarasis prieÅ¡ ateinant pas nuteistÄ jį į namus vartojo alkoholinius gėrimus ir neatmetama galimybės, jog buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad liudytojo A. B. parodymai nuoseklÅ«s ir netikėti jais nėra pagrindo, tačiau pastarojo pirminės apklausos, atliktos iÅ¡ karto po įvykio 2010-02-24 nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi

nuo vėlesnių jo parodymų. Pažymi, jog 2010-02-24 apklausos metu liudytojas A. B. nenurodė, kad nuteistasis Č. A. būtų

sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gį peiliu: ,,Daugiau apie minėtÄ konfliktÄ nekalbėjome. Apie tai, kad jis dÅ«rė peiliu sužinojau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, nes pats Č. A. man nieko neaiÅ¡kino“ (t. 1, b.l. 90-91), tačiau vėlesnėse apklausose liudytojas A. B. pakeitė

parodymus motyvuodamas tuo, jog neteisingai suprato klausimÄ . Nuteistojo Č. A. nuomone, liudytojas A. B., iÅ¡

policijos sužinojęs visas įvykio aplinkybes, pasirinko visiÅ¡kai kitokiÄ veiksmų taktikÄ ir nurodė visiÅ¡kai kitas įvykio aplinkybes, siekdamas pateisinti pusbrolio (G. K.) veiksmus. Atkreipia dėmesį, jog vėlesnių apklausų metu liudytojo A. B. duoti parodymai taip pat skiriasi ir vertinami kaip nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Pažymi, jog nei

2010-03-02 akistatos metu, nei papildomos liudytojo apklausos metu liudytojas A. B. nenurodė, kad nuteistasis sudavė smūgį peiliu G. K.. Iš to seka, kad nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs

juo alkoholio ir puldamas nuteistÄ jį, neiÅ¡laikė pusiausviros ir pats užkrito ant nuteistojo rankoje laikomo peilio. Å i aplinkybė paaiÅ¡kina nuteistojo akistatos metu duotus parodymus, jog dÅ«rio peiliu jis nepajuto, o nukentėjusiojo G. K. mirties priežastis buvo visiÅ¡kai atsitiktinis veikos rezultatas.

           Be to, nuteistasis Č. A. mano, jog tiek jo paties parodymai, tiek liudytojo A. B. parodymai patvirtina, kad G. K. nuteistojo atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo nuteistÄ jį A. B. akivaizdoje, be to, nukentėjusysis jį užpuolė be jokios priežasties esant jo namuose. Teigia, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir suprato, kad sakydamas įžeidžiančius žodžius, sukelia konfliktÄ . Todėl, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

           Mano, jog baudžiamojoje byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti bÅ«tina apklausti liudytojÄ A. B. ir ekspertÄ J.M. Paliulį, taip pat baudžiamojoje byloje tikslinga pavesti prokurorui atlikti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ bei paskirti kompleksinį teismo medicininį-trasologinį tyrimÄ .

           Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis Č. A. ir jo gynėjas prašė

apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistojo Č. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo Č. A. apeliacinis skundas atmetamas.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis Č. A. nesutinka su jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridine kvalifikacija ir praÅ¡o jÄ kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo Č. A. kaltės ir jo padarytos veikos teisinės kvalifikacijos. Teismas savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai buvo įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuteistojo Č. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK

129 straipsnio 1 dalį, kadangi jie atitinka būtent šio baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apeliantas ginčija veikos kvalifikavimÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, todėl Å¡i veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybės atėmimas (BK

132 str. 1 d.). Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Č.

A. kilusio asmeninio konflikto su G. K. metu, tyčia

peiliu sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į pilvo sritį, padarydamas G. K. kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimÄ su

pilvaplėvės, plonųjų žarnų pasaito ir pilvinės aortos pažeidimais, kas

komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu ir hemoraginiu Å¡oku, dėl ko G. K. nuo patirtų sužalojimų mirė. Nuteistojo iÅ¡keltÄ

versijÄ , kad nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus ir neiÅ¡laikydamas pusiausviros, užgriuvo ant nuteistojo deÅ¡inėje rankoje laikomo peilio, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme metu visiÅ¡kai paneigė ekspertas J.M. Paliulis, paaiÅ¡kindamas, jog remiantis nuteistojo aiÅ¡kinimu – jam sėdint, o nukentėjusiajam virstant ant jo, prie nuteistojo turėjo artėti nukentėjusiojo virÅ¡utinė, o ne apatinė kÅ«no dalis, kurioje buvo padarytas sužalojimas. T. y. taip, kaip pasakojo nuteistasis, nužudytajam negalėjo atsirasti nustatyti sužalojimai (t. 1, b.l. 173; t. 2, b.l. 31).

Pagal nustatytas bylos aplinkybes tarp nuteistojo Č. A. veiksmo – dūrio peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį

– ir nukentėjusiojo G. K. mirties yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams atsirasti, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, jog nuteistojo smÅ«gis peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį ir atsiradę padariniai – nukentėjusiojo mirtis, buvo dėsningas veikos rezultatas. Nagrinėjamoje byloje tarp nuteistojo veiksmo ir kilusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Å ioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ .

Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.) kaltininkui inkriminuojamas esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 str. 2 d.) ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui (BK 16 str. 3 d.). Kvalifikuodami veikÄ pagal BK

132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog sudavęs smÅ«gį, nuteistasis Č. A. suprato savo veiksmų pavojingumÄ , suvokė, kad egzistuoja aiÅ¡ki ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sÄ moningai leido minėtoms pasekmėms atsirasti, sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam, o pastarajam nukritus, tokioje bÅ«klėje jį ir paliko, t. y. buvo abejingas tam, kad nuo padaryto sužalojimo Å¡is gali mirti, taigi, veikė netiesiogine tyčia. Todėl, atsižvelgus į pavartoto smurto pobÅ«dį ir elgesį po pavartoto smurto, nėra pagrindo teigti, kad kaltininkas suprato, kad elgiasi rizikingai dėl nukentėjusiojo gyvybės, tačiau tikėjosi gyvybės atėmimo iÅ¡vengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę nukentėjusiajam, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas). Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingÄ daromos veikos pavojingumo suvokimÄ lemia skirtingas pačios veikos objektyvus pavojingumas, o tai atsispindi žmogaus sÄ monėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Č. A., suduodamas smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ pilvÄ , suprato, jog tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau sÄ moningai leido Å¡ioms pasekmėms kilti, tokiu atveju negalima kalbėti apie neatsargiÄ kaltę, kuriai reikia tokio psichinio santykio su veika, kuris numato arba daromos veikos

pavojingumo nesuvokimÄ , arba tik savo veiksmų rizikingumo suvokimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos

teismas teisingai konstatavo, jog Č. A. nužudė G. K. veikdamas netiesiogine tyčia. Taigi, Č. A. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 132 straipsnį

nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde ginčijami liudytojo A. B. parodymai, jog jis teisiamojo posėdžio metu pakeitė

savo parodymus, nurodydamas, jog pas Č. A. atėjo 20 val. 30 min. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo

minėto liudytojo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nurodė priežastis, kodėl šio liudytojo parodymai nebuvo vienodi ir pagrįstai konstatavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. B. davė nuoseklius parodymus.

Be to, priešingai, nei nurodė apeliantas, liudytojas A. B. nei 2010-03-02 akistatos metu, nei papildomos liudytojo

apklausos metu aiškiai neparodė, kad nuteistasis sudavė smūgį peiliu G. K.. Liudytojas A. B. 2010-03-02 akistatos metu

papildė: <,,...rankoje pamačiau peilį. ... Česlavas ... ranka stumtelėjo pirmyn, atgal.“>  (t. 1, b.l. 94), o papildomos apklausos metu patikslino: <,,Česlavas ta ranka, kurioje laikė peilį, Genrikui dūrė...“> (t. 1, b.l. 163). Taigi, apelianto argumentai dėl liudytojo A. B. parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

  Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiajam padaryto kÅ«no sužalojimo mechanizmo akivaizdžių prieÅ¡taravimų. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus, kad nukentėjusysis, bÅ«damas labai girtas, krito ant nuteistojo ir kažkaip pasismeigė ant peilio, vertino kritiÅ¡kai, kaip bÅ«dÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmetė. Tokie parodymai visiÅ¡kai paneigti paties Č. A. ir liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pastarojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat specialisto iÅ¡vadomis bei teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto paaiÅ¡kinimais. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 280/10 (01) konstatuota, kad sužalojimo kanalas kÅ«ne eina iÅ¡ priekio atgal, labai nežymiai į viršų ir į

kairę, ir tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina liudytojo A. B. parodymus, kad smūgis peiliu buvo suduotas iš

apačios.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis Č. A. dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmo visÄ

laikÄ keitė parodymus. PirmÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis Č. A. parodė: <,,...pagriebiau ant stalo buvusį peilį ir

pats sėdėdamas dÅ«riau G. K. į pilvÄ .“> (t. 1, b.l. 23), tokias pat aplinkybes nurodė ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 25-26). Tačiau 2010-09-06 antrÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis Č. A. parodė: <,,AÅ¡ jam tyčia nedÅ«riau, peilį laikiau rankoje, ranka buvo sulenkta per alkÅ«nę, aÅ¡ sėdėjau, o Genrikas palinkęs pats ant to peilio pasismeigė.“> (t. 1, b.l. 32). Nagrinėjant bylÄ teisme nuteistasis paaiÅ¡kino: <,,G. K. prikibo prie manęs, aÅ¡ valiau obuolius peiliu ir nepajutau, kad jis pasismeigė ant peilio“> (t. 2, b.l. 26). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡keltÄ versijÄ , jog tuo metu, kai nukentėjusysis puolė jį, laikė rankoje peilį, kuriuo prieÅ¡ tai lupo obuolius, paneigia įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai (t. 1, b.l. 8-15), kuriuose nėra užfiksuota obuolių lupimo pėdsakų. Å ios aplinkybės neminėjo ir liudytojas A. B.. Pastarasis apklaustas kaip liudytojas parodė, jog: <,,Č. A. sėdėjo ir gėrė ar kavÄ , ar arbatÄ .“ (t. 1, b.l. 90-91), Å¡ios aplinkybės akistatos tarp

A. B. ir Č. A. metu neginčijo ir pats nuteistasis (t. 1 b.l. 93-94). A. B., papildomai apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b.l. 163) bei teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b.l. 29) taip pat nurodė, kad jam atėjus pas Č. A., pastarasis gėrė arbatÄ .

Apelianto kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrodyta jo paties parodymais, Č.

A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojo A.

B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo bei įvertino. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog mirtinas sužalojimas G. K. buvo padarytas suduodant smūgį į pilvo sritį peiliu.

Nuteistasis Č. A. apeliaciniame skunde neteisingai cituoja specialisto iÅ¡vados Nr. M 280/10 (01) 10 punktÄ , kad tiksliai atsakyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis jam padaryto sužalojimo metu nėra galimybės, o tai, kad pastarasis padaryto sužalojimo metu galėjo bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡ais yra tik tikėtino pobÅ«džio iÅ¡vada, kurios patvirtinimui bÅ«tini kiti įrodymai. Specialisto iÅ¡vados

10 punkte nėra nurodyta, kad išvados patvirtinimui būtini kiti įrodymai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo mechanizmo akivaizdžių prieštaravimų, kadangi jokių prieštaravimų specialisto išvadoje nenustatyta.

Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d.

6 p.), nes nukentėjusysis nuteistojo

atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo nuteistÄ jį A. B. akivaizdoje, be to, nukentėjusysis jį užpuolė be

jokios priežasties esant jo namuose. Pažymi, jog nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir suprato, kad sakydamas įžeidžiančius žodžius, sukelia konfliktÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ teisėjų kolegija su Å¡iuo nuteistojo skundo argumentu sutikti negali. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. IÅ¡ byloje esančių surinktų įrodymų matyti, jog nukentėjusiajam nenupirkus degtinės butelio,  įvyko žodinis konfliktas, kurį, remiantis liudytojo

A. B. parodymais (<,,G. K. įėjus į namus, Česlavas pasakė arba pinigai, arba degtinė.“> (t. 1 b.l. 90), <...

G. K. jam nieko nepasakė, o Česlavas pradėjo kartoti, kur pinigai, degtinė ir jie susikabino.“>) (t. 1, b.l. 93) pradėjo pats nuteistasis Č. A.. Č. A. smūgį peiliu sudavė kilusio konflikto su nukentėjusiuoju metu. Esant tokiai situacijai nė vieno iš dalyvių elgesys neišskiriamas kaip provokuojantis, jie abu yra lygiaverčiai konflikto dalyviai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti Č. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai,

kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo G. K. elgesys, kadangi jis jokių provokuojančių veiksmų

neatliko.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog byloje

esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti bÅ«tina apklausti liudytojÄ A. B., ekspertÄ J.M. Paliulį, taip pat tikslinga pavesti

prokurorui atlikti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ bei paskirti kompleksinį teismo medicininį-trasologinį tyrimÄ , atmetamas, kaip nepagrįstas.

Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimÄ . Apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjantis teismas dėl įrodymų tyrimo reikalingumo sprendžia atsižvelgdamas į tai, ar pirmosios instancijos teisme visi bylos įrodymai iÅ¡tirti, ar jų tyrimas iÅ¡samus, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundÄ nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, kadangi prieÅ¡taravimų nei liudytojo A. B. parodymuose, nei specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta. Ä®vertinusi teismo iÅ¡tirtus įrodymus, pripažinusi nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija atsakydama į apelianto argumentÄ dėl byloje esančių prieÅ¡taravimų, sprendžia, jog visi

reikšmingi bylos duomenys buvo įvertinti ir šių duomenų pakanka Č. A. kaltei pagrįsti. Nuteistojo nurodyti prieštaravimai

paneigti aukščiau išdėstytais motyvais. Baudžiamajame procese galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės.

Kolegija sutinka su apygardos teismo nuteistajam paskirta bausme ir neturi pagrindo jÄ Å¡velninti. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, t.y. į kaltės formÄ â€“ sudavė vienÄ smÅ«gį esant netiesioginiai tyčiai pasekmių atžvilgiu, nusikaltimo pavojingumo laipsnį (BK 11 straipsnio 6 dalis), neatitaisomus padarinius, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų jo gyvenamojoje vietoje nėra, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrijos įstaigose negydytas, antros grupės invalidas, iÅ¡ dalies darbingas) ir skyrė mažesnę bausmę negu sankcijoje numatytas vidurkis. Kolegijos manymu, tokia bausmė yra teisinga ir pagrįsta, nėra jokio teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           nuteistojo Č. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                        Rūta Mickevičienė

Teisėjai:                                                                                                           Viktoras Kažys

                                                                                                                       Svajūnas Knizleris