cc169f8a-5247-4a44-bf71-9fbd8e840928 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-952-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27969-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1.; 2.6.8.6.; 2.6.20.; 3.3.1.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS sPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – AB (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

K. (G. K.) ieÅ¡kinį atsakovei AB (duomenys neskelbtini) dėl skolos administravimo ir ryÅ¡io atnaujinimo mokesčių nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti atsakovės veiksmus, renkant skolos administravimo (1,71 Eur su PVM) ir paslaugų teikimo atnaujinimo mokesčius (4,34 Eur su PVM), neteisėtais ir įpareigoti atsakovę nutraukti Å¡ių mokesčių rinkimÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 10,42 Eur kompensacijÄ už paslaugų teikimo apribojimÄ pagal pateiktÄ paskaičiavimÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės skolos administravimo mokestį – 1,74 Eur su delspinigiais nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 1392751523. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė teikė jam telefoninio ryÅ¡io paslaugas, tačiau nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 2 d. (imtinai) ieÅ¡kovui teikiamose sÄ skaitose taikė nepagrįstus mokesčius už paslaugų teikimo atnaujinimÄ ((4,34 Eur su PVM) 4,34 x 3 = 13,02 Eur), skolos administravimÄ ((1,71 Eur su PVM) 1,71 x 5 = 8,55 Eur, su delspinigiais 0,48 Eur, iÅ¡ viso 22,02 Eur).

Å ias aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2015 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1323645125, 2015 m. spalio 2 d. Nr. 1330695972, 2015 m. lapkričio 3 d. Nr. 1337568685, 2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 1344117807, 2016 m. sausio 6 d. Nr. 1350502959, 2016 m. vasario 2 d. Nr. 1356777753, 2016 m. kovo 2 d. Nr. 1363113489 ir 2016 m. balandžio 2 d. Nr. 1364135242. IeÅ¡kovas sumokėjo visus mokesčius pagal pateiktas sÄ skaitas už suteiktas sutartines paslaugas, tačiau nemokėjo atsakovės savavaliÅ¡kai taikytų skolos administravimo ir paslaugų atnaujinimo mokesčių ir nuo jų priskaičiuotų delspinigių.

IeÅ¡kovas teikė atsakovei pretenzijas, o atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tu Nr. 05-00132 ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies ir pakoregavo visus mokesčius. Å iÄ aplinkybę patvirtina PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1370814855 dėl 22,05 Eur skolos panaikinimo. Papildomai ieÅ¡kovas prašė atsakovės kompensuoti jam padarytus 10,42 Eur nuostolius už paslaugų teikimo apribojimus proporcingai dienų skaičiui, apskaičiuojant juos pagal gautus iÅ¡ atsakovės duomenis apie paslaugų teikimo apribojimo laikotarpius.

IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė skaičiavo ieÅ¡kovui skolos administravimo mokestį, dėl kurio atsakovė tam tikram laikui ribojo ieÅ¡kovui paslaugų teikimÄ , tačiau vėliau atsakovė savo nuožiÅ«ra atnaujino ir vienasmeniÅ¡kai paskaičiavo paslaugų teikimo atnaujinimo ir skolos administravimo mokesčius. Skaičiuojant skolos administravimo mokestį nuo priskaičiuotų mokesčių buvo papildomai skaičiuojami delspinigiai (1,71 Eur), todėl tokie papildomi administravimo mokesčiai, kurie nebuvo numatyti Å¡alių sudarytoje raÅ¡ytinėje sutartyje buvo neproporcingi ir pažeidė ieÅ¡kovo teises.

IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti Å¡alių telefoninio ryÅ¡io paslaugų teikimo neterminuotos sutarties, sudarytos 1986 metais, sÄ lygų ir vienasmeniÅ¡kai įvesti skolos administravimo mokestį, mokestį už paslaugų teikimo atnaujinimÄ ir kitus mokesčius. 1986 metų Å¡alių sutartis buvo sudaryta raÅ¡tu, todėl visi Å¡ios sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo taip pat bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu arba Å¡alims susitarus kitu bÅ«du. Atsakovė, vienasmeniÅ¡kai taikydama sutartyje nenumatytus mokesčius, pažeidė Elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo taisyklėse 68 punkte nuostatose numatytÄ sÄ lygÄ .

Pažymėjo, kad pagal 1986 metais Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės sutarties 3 dalies 3 punkto nuostatas, atsakovė įsipareigojo užtikrinti ieÅ¡kovui nepertraukiamÄ kokybiÅ¡kÄ telefono ryšį. Jeigu atsakovė patyrė dėl ieÅ¡kovo veiksmų nuostolių, tai atsakovė galėjo reikÅ¡ti pretenzijas tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų nustatyta tvarka, tačiau atsakovė tokiu bÅ«du neturėjo teisės apriboti telefono ryÅ¡io tiekimo paslaugų ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas nurodė, jog ieÅ¡kininius reikalavimus grindžia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2045-577/2012 ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-443-790/2012 nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai kildina savo pareigas ir teises iÅ¡ 1986 metais sudarytos raÅ¡ytinės sutarties, kadangi Å¡i sutartis buvo sudaryta tik dėl stacionaraus telefoninio ryÅ¡io tiekimo ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas naudojosi tiek telefono linija, tiek Å¡viesolaidinio interneto paslaugomis, tiek įvairiais kitais paslaugų paketais. Atsakovė vieÅ¡ai skelbdavo paslaugų teikimo privatiems klientams taisykles, Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui buvo žinomos, nes Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-732 buvo atmesti analogiÅ¡ki Å¡iame ieÅ¡kinyje atsakovės atžvilgiu pateikti reikalavimai. Ä®sakyme buvo patvirtinta, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudojosi atsakovės teikiamais paslaugų paketais, kurių nenumatė pirminė sutartis ir kuriuos detalizavo bÅ«tent atitinkamų paslaugų užsakymo dienÄ galiojančios vieÅ¡ai skelbiamos atsakovės paslaugų taisyklės. Atsakovė, įvedusi naujus ginčo mokesčius, informavo ieÅ¡kovÄ apie paslaugų įkainių pakeitimus, tai nurodydama 2012 metų gegužės mėnesį ieÅ¡kovui teiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje.

Pažymėjo, kad nei įstatymų nuostatose, nei sutartiniuose dokumentuose nėra detalizuota, kokia tvarka raÅ¡tu turi bÅ«ti informuojami elektroninių ryÅ¡ių paslaugų gavėjai apie mokesčio už elektroninių ryÅ¡ių paslaugas pasikeitimÄ , todėl ieÅ¡kovui kilo pareiga laikytis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o terminas iki kada ieÅ¡kovas turėjo atsiskaityti su atsakove nurodytas siunčiamose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. IeÅ¡kovas sistemingai vėluodavo pilnai atsiskaityti su atsakove už jam suteiktas paslaugas, todėl, abonentui pažeidus sutarties sÄ lygas, paslaugų teikėjas, remdamasis Elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo taisyklių nuostatomis, turėjo teisę apriboti abonentui paslaugų teikimÄ .

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 10,42 Eur nuostolių turi bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas atsakovės gera valia, kadangi ginčo nagrinėjimo metu, atsakovė, siekdama taikaus ginčo iÅ¡sprendimo su ieÅ¡kovu, anuliavo 22,04 Eur ieÅ¡kovo skolÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neturi pagrindo Å¡ioje byloje remtis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 10-671, kadangi Å¡i iÅ¡vada buvo teikta kitoje byloje, be to, iÅ¡vadoje pateikti argumentai yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1986 metais tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė Telefoninio ryÅ¡ių paslaugų teikimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui skirti telefono numerį abonento nuolatinai įregistruoto adreso bute telefonui įvesti, suteikti telefono naudojimo abonentÄ ir užtikrinti nepertraukiamÄ , kokybiÅ¡kÄ telefono ryšį, o ieÅ¡kovas įsipareigojo laiku mokėti atsakovui už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

Byloje duomenų, kad Å¡alių sudaryta sutartis bÅ«tų nutraukta, pakeista, sustabdyta ar pripažinta negaliojančia, nėra. Ginčo sutartis nenumatė sÄ lygų, jog atsakovė turi teisę skaičiuoti skolos administravimo ir paslaugų teikimo atnaujinimo mokesčius, kai ieÅ¡kovas vėluoja atsiskaityti už suteiktas paslaugas. IeÅ¡kovas už atsakovės suteiktas paslaugas nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. (imtinai) mokėjo kas mėnesį laiku, tačiau be taikomų skolos administravimo ir paslaugų atnaujinimo mokesčių.

Atsakovė taikė ieÅ¡kovui 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡einamojo ryÅ¡io ribojimÄ , 2016 m. sausio 26 d. taikė paslaugos teikimo atnaujinimÄ , 2016 m. sausio 28 d. taikė iÅ¡einamojo ryÅ¡io ribojimÄ , 2016 m. vasario 24 d. taikė paslaugos teikimo atnaujinimÄ , 2016 m. vasario 26 d. taikė iÅ¡einančio ryÅ¡io ribojimÄ , 2016 m. kovo 22 d. taikė paslaugos teikimo atnaujinimÄ , 2016 m. balandžio 29 d. taikė iÅ¡einančio ryÅ¡io ribojimÄ , 2016 m. gegužės 2 d. abipusio ryÅ¡io ribojimÄ ir paslaugos teikimo atnaujinimÄ .

Atsakovė, atlikdama Å¡iuos veiksmus, reikalavo ieÅ¡kovo kartu sumokėti skolos administravimo mokestį ir paslaugų atnaujinimo mokestį, kurių ieÅ¡kovas atsakovei nemokėjo, todėl susidarė ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovei. Teismas konstatavo, kad per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jokių naujų raÅ¡ytinių susitarimų dėl Å¡alių 1986 metų raÅ¡ytinės sutarties pakeitimo ar jos papildymo, o nei sutartyje, nei paslaugų teikimo taisyklėse nebuvo numatyta, kad paslaugų teikimo atnaujinimas yra apmokestinamas atitinkamo dydžio mokesčiu, todėl atsakovė, įvesdama nurodytus ginčo mokesčius, faktiÅ¡kai ir vienasmeniÅ¡kai be ieÅ¡kovo sutikimo pakeitė tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės sutarties sÄ lygas.

Šiuo atveju ieškovas principingai nemokėjo būtent atsakovės jam skaičiuojamų ginčo mokesčių ir ieškovo įsiskolinimas susidarė ne dėl ieškovui realiai suteiktų paslaugų neapmokėjimo, o tik dėl atsakovės priskaičiuotų ginčo mokesčių nemokėjimo, tuo pagrindu ir ieškovui teikiamos atsakovės paslaugos buvo atjungiamos. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-443-790/2012 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012 priimti sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

Teismai minėtose bylose padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nustatytas skolos administravimo mokestis yra nesÄ Å¾iningas vartotojų atžvilgiu, o paslaugų teikimo atnaujinimo mokesčio įvedimas vertintinas iÅ¡imtinai tik kaip standartinės sutarties sÄ lygų papildymas (pakeitimas), apsunkinęs klientų padėtį naujais mokesčiais, kurių taikymas nebuvo aptartas sutarčių pasiraÅ¡ymo metu, ir kurios funkciniu ryÅ¡iu nėra susijusios su iÅ¡laidomis, patirtomis iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė Elektroninių ryÅ¡ių įstatymo ir Elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo taisyklių, jog apie sutarties sÄ lygų pakeitimus klientui atsakovė turėjo praneÅ¡ti iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį, ir kartu praneÅ¡ti klientui apie jo teisę be netesybų dėl prieÅ¡laikinio sutarties nutraukimo nutraukti sutartį, jeigu naujosios sutarties sÄ lygos ar paslaugų kainos jam nepriimtinos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Å¡ios pareigos neįvykdė. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas turėjo prisijungęs internetÄ ir naudojosi kompiuteriu, todėl pats galėjo realiai susipažinti su atsakovės paslaugų teikimo taisyklėmis, buvo atmestos kaip nepagrįstos ir neįrodytos, motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties pusė. PareigÄ tinkamai ir laiku informuoti ieÅ¡kovÄ apie sutarties daromus pakeitimus turėjo atsakovė. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo          2017 m. liepos 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantė nurodė, kad skundžiamame sprendime iÅ¡dėstyti teismo motyvai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, neobjektyvÅ«s ir neteisėti, o teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo byloje pateiktais paaiÅ¡kinimais ir teiginiais, ignoruojant atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, dėl to Å¡iuo teismo sprendimu buvo neatskleista bylos esmė ir jis turi bÅ«ti panaikintas. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai lygina skirtingų laikotarpių faktines aplinkybes, kurių nepagrįstas ir neteisėtas sutapatinimas motyvuojamoje sprendimo dalyje sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp bylos Å¡alių kilęs dėl nuo 2012 m. liepos 1 d. atsakovės ieÅ¡kovui taikomų mokesčių (skolos administravimo ir paslaugų teikimo atnaujinimo mokesčių) pagrįstumo. Å iuos mokesčius atsakovės generalinis vadovas patvirtino bendrovės vidaus sprendimais (2012 m. balandžio 27 d. ir rugpjūčio 17 d. generalinio direktoriaus įsakymais). Atsakovė pradėjo taikyti ieÅ¡kovo ginčijamus mokesčius nuo 2012 m. liepos 1 d., apie tai informavo visus vartotojus, tuo pačiu ir ieÅ¡kovÄ .

Teismas rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ir 2012 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurios nėra susijusios su nuo 2012 m. liepos 1 d. taikomų mokesčių teisėtumu, nes minėtose bylose buvo analizuojamas ieškovo atžvilgiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. taikyto skolos administravimo ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. renkamo paslaugų atnaujinimo mokesčių, taikytų iki 2010 metų, pagrįstumas. Minėtos civilinės bylos negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje.

Tarp šalių byloje kilęs ginčas buvo nagrinėtas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje ir direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu, analogiški šios bylos ieškiniui atsakovės atžvilgiu pateikti reikalavimai, buvo atmesti kaip nepagrįsti, tačiau teismas nepagrįstai šio įsakymo nevertino ir juo nesivadovavo. ¾ viso skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, yra visiškai nesusiję su ginčui aktualių nuo 2012 m. liepos 1 d. taikomų skolos administravimo ir paslaugų teikimo atnaujinimo mokesčių taikymo faktinėmis aplinkybėmis.

Apeliantė pasisako, kad skundžiamame sprendime klaidingai nurodoma, jog nei Å¡alių sutartyje, nei Elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo taisyklėse nenumatytas paslaugų teikimo atnaujinimo mokestis. Pažymėjo, jog tarp Å¡alių 1986 metais sudaryta pirminė sutartis formaliai yra galiojanti, tačiau faktinės atsakovės ieÅ¡kovui teikiamų paslaugų apimtys ir sÄ lygos yra visiÅ¡kai nesusijusios su daugiau nei prieÅ¡ 30 metų sudaryta sutartimi. IeÅ¡kovui elektroninių ryÅ¡ių paslaugos jau dvideÅ¡imt metų teikiamos pagal atskirus ieÅ¡kovo užsakymus, kurių nenumatė pirminė sutartis.

Å iuos specialiuosius paslaugų paketus, o tarp jų – ir ieÅ¡kovui teikiamÄ mokėjimo planÄ â€žBazinis plius“, detalizuoja atitinkamų paslaugų užsakymo dienÄ galiojančios vieÅ¡ai skelbiamos paslaugų teikimo privatiems klientams taisyklės, kurių nuostatas ieÅ¡kovas ignoruoja. Šį faktÄ nustatė ir Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktorius 2016 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 1V-732, kurio teismas nevertino. Å iose taisyklėse yra nuostatos dėl mokesčių taikymo už skolos administravimÄ ir paslaugų teikimo atnaujinimÄ , todėl ginčo mokesčiai buvo pagrįstai nustatyti ir taikomi.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog atsakovė netinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie naujai įvestus ir skaičiuojamus mokesčius. Å ie mokesčiai pradėti taikyti nuo 2012 m. liepos 1 d., o informacija apie mokesčių pakeitimÄ visiems vartotojams, tuo pačiu – ir ieÅ¡kovui, buvo pateikta 2012 m. gegužės mėnesį teiktose sÄ skaitose faktÅ«rose. Nei įstatymų nuostatose, nei sutartiniuose dokumentuose nėra detalizuota, kokia tvarka raÅ¡tu turi bÅ«ti informuojami elektroninių ryÅ¡ių paslaugų gavėjai apie mokesčio už elektroninių ryÅ¡ių paslaugas pasikeitimÄ , todėl atsakovės atliktas informavimas sÄ skaitoje laikytinas tinkamu informavimu apie naujų mokesčių taikymÄ .

Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog ieÅ¡kovas, nesivadovaudamas raÅ¡ytiniu sutarties pobÅ«džiu, kreipėsi į atsakovę dėl pirmine sutartimi teikiamų paslaugų modifikavimo ir jų apimties keitimo, t. y. noro gauti naujas paslaugas (paslaugų paketus), sutikdamas su atsakovės vieÅ¡ai skelbiamų taisyklių nuostatomis. IeÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ sudaryti paslaugų užsakymus pagal naujus mokėjimo planus, vieÅ¡ai skelbiamos paslaugų teikimo privatiems klientams taisyklės tapo neatskiriama Å¡alių sutarties dalimi. 1986 m. sutartis dėl telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo buvo kelis kartus pakeista, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nepagrįstai nevertino, ignoravo aplinkybes, kad atsakovė teikė ieÅ¡kovui paslaugas pagal naujus mokėjimo planus.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Pažymėjo, kad, jeigu bus priimtas sprendimas atsakovės naudai, praÅ¡o teismo mažinti atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 200 Eur. IeÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino ieÅ¡kinį. Nurodė, kad teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio teisiniai santykiai kildinami iÅ¡ 1986 metais sudarytos Telefoninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo sutarties.

Per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jokių naujų raÅ¡ytinių susitarimų dėl Å¡ios sutarties pakeitimo ar papildymo. Nei sutartyje, nei Elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo taisyklėse nebuvo numatyta, kad gali bÅ«ti nustatomi ir taikomi papildomi mokesčiai, todėl atsakovė, įvesdama nurodytus ginčo mokesčius, vienasmeniÅ¡kai, be ieÅ¡kovo sutikimo, neteisėtai pakeitė tarp Å¡alių sudarytas sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kovas mano, kad teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-443-790/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012 nustatytomis aplinkybėmis, nes tai prejudiciniai faktai nagrinėjamai bylai.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės skundo argumentais, kad 2012 metais atsakovės jam siųstÄ praneÅ¡imÄ galima laikyti tinkama raÅ¡ytine priemone keisti sutarties sÄ lygas, nes Å¡io praneÅ¡imo paskirtis yra visai kita. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-732, nes teismas nagrinėjo ginÄÄ iÅ¡ esmės, vertindamas visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir įrodymus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl atsakovės veiksmų, skaičiuojant skolos administravimo mokestį (1,71 Eur su PVM) ir paslaugų teikimo atnaujinimo mokestį (4,34 Eur su PVM) pripažinimo neteisėtais, įpareigojant atsakovę nutraukti Å¡ių mokesčių rinkimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kant ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės nuostolių kompensacijÄ už paslaugų teikimo apribojimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė teikė ieÅ¡kovui elektroninio ryÅ¡io paslaugas ir už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ydavo apmokėjimui sÄ skaitas. Atsakovė nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 2 d. (imtinai) ieÅ¡kovui teikiamose sÄ skaitose už laiku nesumokėtus mokesčius pagal paslaugų planÄ â€žValandos“ taikė papildomai mokesčius už paslaugų teikimo atnaujinimÄ ((4,34 Eur su PVM) 4,34 x 3 = 13,02 Eur), skolos administravimÄ ((1,71 Eur su PVM) 1,71 x 5 = 8,55 Eur, su delspinigiais 0,48 Eur), iÅ¡ viso – 22,05 Eur (t. 1, b. l. 44–56).

IeÅ¡kovas nurodė pirmosios instancijos teismui, kad Å¡ie mokesčiai buvo skaičiuojami neteisėtai, nes 1986 metais Å¡alių sudaryta raÅ¡ytinė Telefoninio ryÅ¡ių paslaugų teikimo sutartis tokių mokesčių nenumatė. IeÅ¡kovas su tokiais naujai įvestais ir skaičiuojamais mokesčiais niekaip nesutiko ir apie jų įvedimÄ nebuvo tinkamai informuotas, todėl ieÅ¡kovas atsiskaitydavo tik už jam teikiamas paslaugas, tačiau neapmokėdavo Å¡ių papildomai skaičiuojamų mokesčių.

IeÅ¡kovas teikė skundÄ dėl Å¡ių papildomai skaičiuojamų mokesčių Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri persiuntė jį nagrinėti Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybai. Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktorius 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-732 netenkino ieÅ¡kovo skundo ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog ginčo Å¡alys turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismÄ ir praÅ¡yti nagrinėti jų ginÄÄ iÅ¡ esmės (t. 1, b. l. 71–79).

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino, t. y. pripažino, kad ginčo mokesčiai buvo skaičiuojami neteisėtai ir uždraudė atsakovei vykdyti Å¡ių mokesčių rinkimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi kaip prejudiciniais sprendimais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-443-790/2012 pagal ieÅ¡kovės asociacijos „Vartotojų balsas” ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl vieÅ¡ojo vartotojų intereso gynimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas, ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012, kuriuo apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimo nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

Teisėjų kolegija, susipažinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-443-790/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012, nustatė, kad ieÅ¡kovas G. K. (G. K.) Å¡iose civilinėse bylose nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, minėtų civilinių bylų ginčo dalykas buvo elektroninių ryÅ¡io paslaugų teikėjo veikla nuo 2009 m. balandžio 1 d. renkant skolos administravimo mokestį, numatytÄ atsakovės generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 81, ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. renkant paslaugų teikimo atnaujinimo mokestį, numatytÄ atsakovės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 188. Å ios bylos ginčo mokesčiai patvirtinti 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir 2012 m. balandžio 27 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymais. Vadinasi, Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas nesusijęs su teisminio nagrinėjimo dalyku Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-443-790/2012 ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012.

Ä®vertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad minėtos civilinės bylos neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, o pirmosios instancijos teismas, laikydamas Å¡iuos teismo sprendimus turinčiais prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai ir jais remdamasis skundžiamame teismo sprendimo motyvacinėje dalyje, nepagrįstai suteikė perteklinę įrodomÄ jÄ galiÄ ginčui neaktualioms faktinėms aplinkybėms. Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo (toliau – ERÄ®) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryÅ¡ių paslaugos turi bÅ«ti teikiamos ir elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikimo taisykles (toliau – ERPT).

Paslaugų sutarties pagrindu atsiradusiems vartotojo ir teikėjo civiliniams santykiams dėl paslaugų teikimo yra taikomas specifinis reguliavimas (CK XXXV skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimÄ ). Pagal CK 6.716 straipsnio 5 dalį, atskirų rÅ«Å¡ių atlygintinoms paslaugos kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus CK XXXV skyriuje. Taigi, ieÅ¡kovo (vartotojo) ir atsakovės (elektroninių ryÅ¡io paslaugų teikėjo) civilinius teisinius santykius dėl paslaugų teikimo reglamentuoja CK, ERÄ® ir ERPT taisyklės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas paslaugų santykius su atsakove grindė 1986 metais sudaryta raÅ¡ytine Telefoninio ryÅ¡ių paslaugų teikimo sutartimi (t. 1, b. l. 31), o atsakovė nurodė, kad nors Å¡alių 1986 metais sudaryta pirminė sutartis, dėl telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo, formaliai yra vis dar galiojanti, tačiau faktinės atsakovės ieÅ¡kovui teikiamų paslaugų apimtys ir sÄ lygos yra visiÅ¡kai nesusijusios su daugiau nei prieÅ¡ 30 metų sudaryta sutartimi, o ieÅ¡kovui teikiamos paslaugos jau daugiau nei du deÅ¡imtmečius nuo pirminės sutarties pasiraÅ¡ymo pasikeitusios, paslaugų suteikimÄ detalizuoja vieÅ¡ai skelbiamos atsakovės VieÅ¡ojo fiksuotojo telefoninio ryÅ¡io paslaugų teikimo privatiems klientams taisyklės, kurios tapo neatskiriama sutarties dalimi, kai ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti naujus paslaugų užsakymus pagal naujus mokėjimo planus (t. 1, b. l. 82–86, 88–92).

Ginčo skolos administravimo mokestis taikomas atsakovės generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu (t. 2, b. l. 29), paslaugų teikimo atnaujinimo mokesčio tarifas nustatytas atsakovės laikinai einančio generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu (t. 2, b. l. 7). Apie Å¡ių mokesčių įvedimÄ atsakovė informavo ieÅ¡kovÄ 2012 m. gegužės 4 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (t. 1, b. l. 80). Vadovaujantis CK 6.718 straipsnio 3 dalimi, paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sÄ lygas.

Sutarčių pakeitimÄ reglamentuoja CK 6.223 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu. CK 6.192 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi bÅ«ti tokios pat formos, kokios turėjo bÅ«ti sudaryta sutartis, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus, o tai reiÅ¡kia, kad raÅ¡tu sudaryta sutartis turi bÅ«ti keičiama raÅ¡tu, tačiau sutartyje galima susitarti, kokiu kitu bÅ«du gali bÅ«ti keičiamos sutarties sÄ lygos. IeÅ¡kovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra numatyta, kad teikiant paslaugas pagal sutartį ir naudojantis jomis Å¡alių tarpusavio įsipareigojimus reglamentuoja atsakovės paslaugų teikimo taisyklės. Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) Å¡alys gali pakeisti raÅ¡tu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus.

Siekdamos, kad toks elgesys nebÅ«tų įvertintas kaip raÅ¡ytinės sutarties pakeitimas, Å¡alys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimÄ ribojančiÄ sÄ lygÄ , t. y. susitarti, kad raÅ¡ytinė sutartis gali bÅ«ti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raÅ¡tu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tokia sÄ lyga raÅ¡ytinėje sutartyje nebuvo įtvirtinta. Sprendžiant, ar konkretÅ«s Å¡alies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tokiu elgesiu iÅ¡reikÅ¡tÄ abiejų sutarties Å¡alių bendrÄ ketinimÄ dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (Å¡alių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai Å¡alių priimtinÄ sutarties elgesio variantÄ .

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų (ginčo sÄ skaitų, Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymo) matyti, kad ieÅ¡kovui buvo teikiamos paslaugos pagal skirtingus elektroninių ryÅ¡io paslaugų paketus (planus). Paslaugos buvo teikiamos pagal planus (duomenys neskelbtini), interneto planas (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 68–69, 71–80). Å ių aplinkybių neginčijo ir ieÅ¡kovas, atsakovės teikiamas sÄ skaitas už jo užsakytas paslaugas (iÅ¡skyrus ginčo papildomus mokesčius) apmokėdavo.

IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirminė 1986 metų raÅ¡ytinė sutartis dėl telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo buvo kelis kartus teisėtai pakeista bendru Å¡alių sutarimu (konkliudentiniais veiksmais), t. y. ieÅ¡kovui užsakant konkretų planÄ , o atsakovei sutinkant tokį paslaugų paketÄ teikti už atlygį. Kaip jau minėta, 1986 metų raÅ¡ytinėje sutartyje nebuvo įtvirtintos ribojančios sÄ lygos, jog raÅ¡ytinė sutartis gali bÅ«ti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raÅ¡tu, todėl toks sutarties sÄ lygų pakeitimas pagal consensus ad idem (Å¡alių surastas sutarimas, bendra nuomonė) buvo galimas.

IeÅ¡kovui užsakius naujus planus (teikiamų paslaugų paketus), kokių nenumatė pirminė sutartis, juos detalizavo atitinkamų paslaugų užsakymo dienÄ galiojančios vieÅ¡ai skelbiamos atsakovės taisyklės. Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 1V-732 konstatuota, jog Å¡ios taisyklės laikomos užsakomų paslaugų teikimo sutarties priedu. ERPT 10.1 punkte įtvirtinta paslaugų teikėjos teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti sutarties sÄ lygas.

ERPT, kuriomis atsakovė turėjo vadovautis teikiant ginčo paslaugas, 25 punktas nustatė, kad jei sutartyje, ar, kai sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, teikėjo paslaugų teikimo taisyklėse numatyta teisė keisti paslaugų kainas, teikėjas privalo iÅ¡ anksto pateikti informacijÄ abonentui apie kainų ir (ar) įkainių (tarifų) sumažinimÄ bei ne vėliau kaip prieÅ¡ taisyklių 12 punkte nurodytÄ terminÄ (t. y. ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį) raÅ¡tu praneÅ¡ti apie kainų ir (ar) įkainių (tarifų) už paslaugas padidinimÄ abonentams, su kuriais sutartys sudarytos raÅ¡tu, ir visuomenės informavimo priemonėmis, ir (arba) savo interneto svetainėje (jei tokiÄ svetainę teikėjas turi) abonentams, su kuriais sutartys sudarytos konkliudentiniais veiksmais.

Taigi, įstatymas papildomai numatė atsakovei pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie numatomÄ kainų ir (ar) įkainių (tarifų) už elektroninių ryÅ¡ių paslaugas padidėjimÄ , jeigu elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėjas planuoja rinkti mokesčius, kuriuos nenumatė Å¡alių sutartis, t. y. pareigÄ praneÅ¡ti raÅ¡tu ir pareigÄ praneÅ¡ti iÅ¡ anksto. Naujus ginčo mokesčius atsakovė pradėjo taikyti nuo 2012 m. liepos 1 d. ir apie tai informavo ieÅ¡kovÄ 2012 m. gegužės 4 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (t. 1, b. l. 80).

Nei ERPT taisyklių 25 punkte, nei sutartiniuose dokumentuose nėra detalizuojama, kokia tvarka raÅ¡tu turi bÅ«ti informuojami el. ryÅ¡ių paslaugų gavėjai apie mokesčio už el. ryÅ¡io paslaugas pasikeitimÄ â€“ siunčiant informacijÄ kartu su sÄ skaitomis už suteiktas el. ryÅ¡io paslaugas, informuojant atskiru praneÅ¡imu ar kitais bÅ«dais, todėl atsakovės atliktas informavimas sÄ skaita laikytinas tinkamu ieÅ¡kovo informavimu apie naujų mokesčių taikymÄ Ä¯siskolinus už suteiktas el. ryÅ¡io paslaugas turintiems asmenims.

IeÅ¡kovui susipažinus su gauta sÄ skaita už teikiamas paslaugas, Å¡is turėjo žinoti apie naujai įvestus mokesčius, kurie taikomi, kai abonentas tinkamai nevykdo sutarties įsipareigojimų, t. y. administruojant skolÄ ir atnaujinant sustabdytas paslaugas. Pažymėtina, kad minėtoje sÄ skaitoje faktÅ«roje atsakovė iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui ir teisę nutraukti sutartį remiantis ERPT 12 punktu, todėl ieÅ¡kovui nesutinkant su papildomais mokesčiais, Å¡is galėjo kreiptis į atsakovę dėl sutarties nutraukimo.

Atsižvelgiant nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovui raÅ¡tu apie naujus mokesčius ir tai padarė daugiau nei prieÅ¡ 1 mėnesį iki pradėjo taikyti mokesčius. Ä®vertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių teisę, rėmėsi neaktualiais bylai teismo sprendimais ir nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismui tenkinant atsakovės apeliacinį skundÄ ir priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetant, iÅ¡ naujo paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinės instancijos teismo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas mažinti iki 200 Eur. Spręsdama dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų pobÅ«dį, turinį. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Å ioje byloje atsakovės advokatas parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ ir apeliacinį skundÄ .

Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjimo dienos, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje atsakovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė. Pagal į bylÄ pateiktÄ 2016 m. spalio 31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovė už atsiliepimo už ieÅ¡kinį rengimÄ patyrė 200 Eur ir 21 proc.

PVM; pagal 2017 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už tripliko rengimÄ â€“ 500 Eur ir 21 proc. PVM atstovavimo iÅ¡laidų. Nors užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Ä®vertinus advokato galimas laiko ir darbo sÄ naudas tripliko parengimui, teisėjų kolegija laiko, kad 500 Eur suma yra pernelyg didelė, kadangi rengiant triplikÄ nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų, aptariamam procesiniam dokumentui parengti laiko ir darbo sÄ naudų reikėjo mažiau, negu atsiliepimui į ieÅ¡kinį.

Pažymėtina, kad iÅ¡laidos patirtos rengiant atsiliepimÄ ieÅ¡kinį, yra pagrįstos, vertinant tiek teisinių klausimų naujumo, tiek galimų laiko sÄ naudų prasme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, iÅ¡laidas atsakovės patirtas advokato pagalbai apmokėti už tripliko parengimÄ mažina iki 200 Eur ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisia 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.). Valstybės naudai 13,66 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, kadangi ieÅ¡kovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-2649-11768 buvo atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktų nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas).

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :           Atsakovės AB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ tenkinti.              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1449-599/2017 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo G. K. (G. K.) ieÅ¡kinį atmesti.

             Priteisti iš ieškovo G. K. (G. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės AB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur (keturi šimtai) bylinėjimosi išlaidų.             Teisėjai                                                                                            Loreta Braždienė                                                                                                                           Henrichas Jaglinskis                                                                                                                           Vidas Stankevičius