cc154d8b-e006-4984-a7b6-32a69dc69f0f · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                                                 Baudžiamoji byla Nr.1-309-564/2013                          Proceso Nr. 1-64-1-01560-2012-3                          Procesinio sprendimo kategorija (S)                           1.1.7.2.5.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.2.;

                                                                 NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           Marijampolė,             2013 m. rugsėjo 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitėsekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,dalyvaujant prokurorams Astai Antanaitienei, K.

J.,gynėjui advokato padėjėjui D. S.nukentėjusiai-civilinei ieÅ¡kovei V. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirba, nevedęs, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.              Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ NUSTATĖ: Kaltinamasis S. D. 2012 m. lapkričio 10 d. apie 18.00 val. automobiliu “ Opel Movana” valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nukentėjusiÄ jÄ V.

G. nusivežęs į namus, esančius adresu R. Juknevičiaus g. 17-48, Marijampolė, iÅ¡sakė nukentėjusiajai V. G. grasinimus suvaryti į stiklus, jog ji iÅ¡lėks per langus, kad jÄ pakas, iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , apipils sieros rÅ«gÅ¡timi, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, taip grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti V. G. sveikatÄ . Kaltinamasis S. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. lapkričio 10 d. apie 18.00 val., kieme, esančiame Kokolos g. prie namų pažymėtų numeriais 9 ir 11, bei R.

Juknevičiaus g. 48, Marijampolės mieste, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis suėmęs V. G. už deÅ¡inės rankos jÄ iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio “Opel Movana” valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ , po to ranka sugriebęs už V. G. striukės, krÅ«tinės srityje, grasino nuvežti į miÅ¡kÄ ir pakasti, apipilti sieros rÅ«gÅ¡timi, tokiais savo veiksmais sudarydamas V. G. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, grasino jÄ nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .

Kaltinamasis S. D. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad su V. G. kartu pragyveno 8 metus, turi bendrÄ vaikÄ . 2012 m. lapkričio 10 d. sugrįžęs į namus nerado nei V. G. su vaiku, nei daiktų. IeÅ¡kojo V. G. pas jos motinÄ Stankevičienę bute, esančiame Juknevičiaus g. 17-48, ten neradęs nuvažiavo į Marijampolės kolegijÄ , kur V. G. mokėsi. Klausė V. G., kodėl ji iÅ¡sinešė daiktus, tačiau V. G. nieko neatsakė. Tuomet jis pasiėmė automobilį, kuriuo buvo atvažiavusi V.

G. ir iÅ¡važiavo. Po to vakare paskambinusi V. G. paprašė parvežti iki namų. Jis automobiliu OPEL MOVANO parvežė jÄ pas motinÄ A. S. į butÄ , esantį Juknevičiaus g. 17-48. V. G. į automobilį įsėdo pati. Pas A. S. namuose buvo ir J. V., J. S., J., ir visi kalbėjosi, kodėl V. G. išėjo iÅ¡ namų, kodėl nusprendė skirtis ir pasikalbėjus jis iÅ¡važiavo. Besikalbant jis buvo pakėlęs tonÄ , V. G. pavadino „padla, streva“, tačiau jai negrasino ir kaltinime nurodytų grasinimų nesakė, fizinio smurto prieÅ¡ V.

G. nevartojo, jos netampė, tik paėmęs už rankos pavedė ir pasodino ant lovos, Å¡iais veiksmais fizinio skausmo nesukėlė. Kol V. G. buvo kolegijoje, vaikas buvo pas A. S.. TÄ dienÄ Ä¯ V. G. iÅ¡sinuomotÄ butÄ Kokolos g. nebuvo užsukę, iÅ¡ kolegijos važiavo tiesiai į R.Juknevičiaus g. 17 namÄ . Ar kartu važiavo ir sÅ«nus, negali pasakyti. Pamatęs V. G. ieÅ¡kinį suprato, kad V. G. nori iÅ¡ jo pinigų. Ji pastoviai skambina žiemÄ praÅ¡ydama nuvežti į darbÄ , parvežti iÅ¡ darbo, automobilio padangÄ pakeist, tai reiÅ¡kia kad jai nėra streso ir baimės. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta visiÅ¡kai.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad kartu su S. D. gyveno 8 metus, nusprendusi skirtis nuo 2012 m. lapkričio 1 dienos ji iÅ¡sinuomojo butÄ R.Juknevičiaus g. 48 ir, S. D. nežinant, pamažu vežėsi daiktus į šį butÄ . Lapkričio 10 dienÄ , bÅ«nant paskaitose kolegijoje, apie 18 val., atvažiavo S. D. ir reikalavo, kad važiuotų su juo, taip pat jo reikalavimu atidavė automobilio raktelius. Po to po paskaitų ji paskambino S. D. ir prašė parvežti. S. D. buvo įsiutęs, visas drebėjo. Pati savo noru į automobilį nesėdo, S. D. paėmęs už rankos ir krÅ«tinės tempė į automobilį.

Ji įsėdo, automobilyje buvo ir sÅ«nus Paulius. Važiuojant iÅ¡ kolegijos S. D. pasuko link jos iÅ¡sinuomoto buto, sustojo ties Kokolos 9 ir 11 namais, reikalavo parodyti butÄ . Kai ji nėjo, S. D. apėjęs maÅ¡inÄ ir paėmęs už krÅ«tinės, deÅ¡inės rankos iÅ¡tempė jÄ iÅ¡ maÅ¡inos reikalaudamas parodyti butÄ . Nuo suėmimo ji jautė skausmÄ , tačiau žymių nebuvo. Ji iÅ¡sigando, sakė, kad kartu negyvens ir buto nerodys. S. D. tokie žodžiai nepatiko, vėl pasodino į maÅ¡inÄ ir pasakė „vežu į miÅ¡kÄ užkasiu, apipilsiu siera veidÄ , gražuolė nebÅ«siu“.

Nuvežė iki motinos A. S. buto. Ji bijodamas kad nebÅ«tų iÅ¡vežta į miÅ¡kÄ , ėjo pas mamÄ , o sÅ«nus su S. D. ėjo priekyje. Siaubingai sureagavo į Å¡iuos grasinimus, kad tai gali bÅ«ti realu, nes S. D. buvo labai įsiutęs, piktas. A. S. bute S. D. įtempė jÄ iÅ¡ koridoriaus į kambarį, kur buvo mama A. S., teta J. J., sesuo J. P., dukra G.ir sÅ«nus P. D. bei V. J.. Jie nežinojo, kas čia vyksta ir S. D. pasakė, kad ji iÅ¡sinuomojusi butÄ , kad skiriasi. Visi bandė sužinoti priežastis, kas atsitiko.

AiÅ¡kinimosi metu S. D. sakė, kad suvarys jÄ Ä¯ stiklus, nes ji stovėjo prie balkono lango, kad ji lėks iÅ¡ penkto aukÅ¡to, nors pas mamÄ 1 aukÅ¡tas, kad atskirai ji negyvens, kad apipils rÅ«gÅ¡timi, kad jis į kalėjimÄ nesės. Po kelių valandų aiÅ¡kinimosi, praÅ¡ant mamai ir tetai, S. D. apsiramino, toliau kalbėjo, kad ji privalo grįžti su juo namo į butÄ Uosupio g. 10-16, tačiau ji bijodama nevažiavo. S. D. buvo įsiutęs, nevaldomas, grasino girdint jos artimiesiems, ji galvojo, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

Konfliktų tarp jų bÅ«davo ir anksčiau, tačiau fizinio smurto nebuvo, kai pasakydavo, kad iÅ¡eis, jis sureaguodavo piktai. PraÅ¡o priteisti 30000 litų neturtinei žalai atlyginti. Å io konflikto metu ji patyrė didelį stresÄ , dėl pablogėjusios sveikatos gydėsi ligoninėje. IÅ¡ karto sveikatos pablogėjimo nesijautė, ligoninėje gydėsi 2013 m. kovo mėn. Tuo metu ji nedirbo, nustatytas darbingumas 40 procentų. Nuo Å¡io konflikto S. D. vengia, tačiau leidžia bendrauti su vaiku, pati bendrauja tik dėl vaiko.

Gyvena pas mamÄ , iÅ¡ S. D. buvo trukdymų gyventi. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. pagrindu perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai. 2013-01-15 apklausos metu ( b. l. 11-12 ) V. G. parodžiusi, jog prie kolegijos į S. D. automobilį ji įlipo pati, prievarta lipti Stasys jos nevertė, kad prie Kokolos g. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g.48 namų jis suėmęs už deÅ¡inės rankos, virÅ¡ alkÅ«nės, jÄ iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio, už rankos buvo suėmęs stipriai, dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .

Už kaklo iÅ¡ automobilio netempė, kodėl tyrėjai pasakiusi, kad Stasys tempė už kaklo, paaiÅ¡kinti negali. Atsisakius parodyti butÄ sugriebė per striukę už krÅ«tinės, lietė kaklÄ , kurį taip pat spaudė, grasino nužudyti. Perskaičius Å¡iuos parodymus patvirtino, kad Å¡ie jos parodymai teisingi. Perskaičius 2013-04-11 apklausos protokolÄ , kur parodžiusi ( bl. l. 19), jog neatsimena, ar motinos namuose, esančiuose R.Juknevičiaus g. 17-48, S. D. grasindamas buvo suėmęs jÄ už atlapų, paaiÅ¡kino, kad nežino kodėl skirtingi parodymai, teisingiausiai ji nurodžiusi lapkričio 14 d. pareiÅ¡kime.

Liudytoja A. S. parodė, kad lapkričio 10 dienÄ pas jÄ namuose buvo J. J., dukra J. P. , anÅ«kai Paulius ir Karolina. Ä® butÄ atvykęs agresyvokai nusiteikęs S. D. ieÅ¡kojo V. G., pasakė, kad ji iÅ¡ jo iÅ¡sikraustė. Pasakius, kad V. G. kolegijoje, S. D. iÅ¡važiavo. Apie 19 valandÄ grįžo S. D. su V. G.. Tuo metu bute buvo ir J. V.. S. D. suėmęs V. G. už kaklo, pečių su jėga ir agresyvumu įvedė į svetainę, sakė jai „tėkÅ¡iu į balkono langÄ , tave nuveÅ¡iu į miÅ¡kÄ užkasiu, sieros rÅ«gÅ¡tim apipilsiu.

Ä® kalėjimÄ aÅ¡ nesėsiu, kas su vaikais bus man nesvarbu“. V. G. visa drebėjo, vaikai pradėjo verkti, jie visi suaugę žmonės jo iÅ¡sigando, pagal S. D. reakcijÄ ir elgesį, jisi tikrai realiai galėjo tai padaryti. S. D. ramino, sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Ji V. G. pasisodino Å¡alia savęs užstodama nuo S. D.. Norėjo kviesti policijÄ , tačiau pavyko S. D. nuraminti. Dar tÄ vakarÄ S. D. iÅ¡eidamas primygtinai prašė V. G. važiuoti namo. Tas agresyvumas tęsėsi ir toliau.

Lapkričio 12 dienÄ vaikai jai pasakė, kad tėtė sakė, jog veÅ¡ mamÄ Ä¯ miÅ¡kÄ , ji su policija ieÅ¡kojo V. G.. Dukra su Dovydaičiu iÅ¡gyveno 8 metus. Jų namuose atmosfera buvo Å¡alta. Dukra V. G. liko gyventi pas jÄ . Buvo visa susikrimtus, išėjus iÅ¡ ritmo. Jai darbe buvo sunku, neturėjo ramybės, nes S. D. atėjęs vakarais į duris spiria, į langus tranko. Kovo mėnesį V. G. gulėjo ligoninėje, nes nuo įtampos, iÅ¡gyvenimų buvo ligos paÅ«mėjimas. Liudytoja J. P. parodė, kad bÅ«nant svečiuose pas motinÄ A.

S., atėjęs S. D. ieÅ¡kojo jos sesers V. G.. Ji tik tada sužinojo, kad V. G. išėjusi iÅ¡ S. D. buto. S. D. neradęs V. G. iÅ¡važiavo. Ar jų sÅ«nus tuo metu liko bute, neatsimena. Po to sugrįžo S. D. ir V. G.. Ji tuo metu buvo kambaryje. V. G. ne savo kojom ėjo, jÄ parvedė S. D., ji buvo įbauginta, iÅ¡gÄ sdinta, įsitempusi. V. G. ir S. D. stovėjo prie balkono lango, tada S. D. pasakė kad jÄ nužudys, per stiklus paleis, sakė, kad sieros rÅ«gÅ¡timi apipils. Po to jis atsisėdo prie stalo, o mama pasakė, kad vaikus ne tam gimdė, kad juos pultų, kad reikia ieÅ¡koti priežasties.

S. D. žodžiai buvo agresyviai iÅ¡sakyti, tuo metu, kai buvo agresyvi jo bÅ«sena, galėjai pagalvoti, kad gali taip bÅ«ti. Tuo metu buvo stresas, sudėtinga atmosfera. Ji iÅ¡sivedė vaikus į kitÄ kambarį ir juos ramino. Perskaičius liudytojos parodymus bl.l. 25-26, kur ji nurodžiusi, jog S. D. sakė, jog VilmÄ suvarys į stiklus, kad ji lėks iÅ¡ penkto aukÅ¡to, apipils sieros rÅ«gÅ¡timi, iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ ir pakas, sakė , jog ji negyvens, patvirtino, kad tai teisingi parodymai, buvo taip pasakyta. Liudytoja J.

J. parodė, kad praėjusiais metais lapkričio 10 d. bÅ«nant pas seserį svečiuose, įbėgo agresyviai nusiteikęs S. D., ieÅ¡kojo V. G. sakydamas, kad ji viskÄ paėmė, visus daiktus paėmė. V. G. tuo metu buvo paskaitose. Po kiek laiko atėjo S. D., paėmęs už pečių V. G. atsistÅ«mė iki lango, sakė kad sugrÅ«s pro stiklus, nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ gyvÄ , užkas, į kalėjimÄ nesės, o kas su vaikais bus-nesvarbu. Jai pasirodė, kad S. D. suėmęs V. G. už atlapų norėjo tėkÅ¡ti į stiklus, nes jie buvo arti balkono stiklo.

Visa tai buvo prie vaikų, prabėgdamas jų sÅ«nus pasakė “tėte, negražiai kalbi‘. S. D. buvo agresyvus, V. G. „padla“ vadino. Apie sieros rÅ«gÅ¡tį ji negirdėjo. Ji norėjo kviesti policijÄ , rankoje laikė telefonÄ , norėjo pokalbį įraÅ¡yti, bet nepavyko. Pamažu S. D. nuramino, kalbėjosi, kodėl V. G. iÅ¡sikraustė. Liudytojas J. V. parodė, kad, vakarieniaujant pas A. S., atvažiavęs S. D. ieÅ¡kojo V. G.. Jam atrodo, kad S. D. buvo išėjęs ir vėl bute atsirado su V.

G.. S. D. buvo įsikarščiavęs, nesuprato dėl ko skyrybos su žmona. Kai V. G. pasakė, kad skiriasi, S. D. pradėjo agresyviai Å¡nekėti, kad V. G. iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , pats negyvens, į kalėjimÄ nesės, jei nužudys žmonÄ . Jis buvo labai susinervavęs ir visko priÅ¡nekėjo. Jiems visiems tada baisu pasidarė. A. S. sesuo norėjo skambinti policijai, bet S. D. jokių veiksmų neatliko, todėl policijos neiÅ¡kvietė. Jei bÅ«tų pradėjęs muÅ¡ti, bÅ«tų buvę kitaip.

S. D. priėjo prie V. G. arčiau aiÅ¡kintis, bet nieko nedarė, tik gÄ sdino. Visi jį ramino, Å¡nekino. Bijojo, kad prasidės muÅ¡tynės, kad jis puls V. G.. Vaikai abu buvo namuose, jie buvo į kitÄ kambarį iÅ¡siųsti. Kaip V. G. ir S. D. įėjo į kambarį, negali pasakyti. Fizinio kontakto tarp kaltinamojo ir nukentėjusios nepastebėjo. Žino, kad buvo pasakytas žodis „stiklas“, tačiau ten pirmas aukÅ¡tas. Jis netikėjo, kad V. G. bÅ«tų nužudyta, bet kad apmuÅ¡ta, tai galėjo taip bÅ«ti.IÅ¡ protokolo –pareiÅ¡kimo seka, kad 2012-11-20 tyrėjo suraÅ¡ytame protokole pareiÅ¡kime V.

G. nurodžiusi, jog 2012-11-10 apie 17 val. jai bÅ«nant paskaitose Marijampolės kolegijoje, S. D. jÄ prievarta įsodino į automobilį ir grasino, kad nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ ir užkas. Lapkričio 14d. atvažiavęs į motinos butÄ , jos neradęs, vaikams K. ir P. vėl pasakė, kad jai galas, kad jos nepaliks ramybėje. Lapkričio 19d. vėl į telefonÄ parašė grasinančias žinutes. PraÅ¡o pradėti dėl tokio S. D. elgesio ikiteisminį tyrimÄ ( b. l. 3).IÅ¡ 2012-11-14 pareiÅ¡kimo, kuris Marijampolės AVPK registruotas 2012-11-15, seka, kad V.

G. nurodžiusi, jog 2012-11-10 S. D. atvažiavęs prie Marijampolės kolegijos, reikalavo, kad ji važiuotų su juo, nesutikus, per prievartÄ Ä¯sodino į automobilį, reikalavo, pkad parodytų butÄ , kurį ji iÅ¡sinuomojusi. Atvažiavęs ties Kokolos g. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g. 48 namais, suėmė už kaklo, smaugdamas iÅ¡tempė iÅ¡ maÅ¡inos, reikalavo parodyti iÅ¡sinuomotÄ butÄ . Jai nesutikus, suėmęs už krÅ«tinės įtempė atgal į maÅ¡inÄ , grasindamas, kad nuveÅ¡ vaikÄ pas močiutę, o jÄ Ä¯ miÅ¡kÄ ir užkas, kad apipils sieros rÅ«gÅ¡timi.

Atvažiavus į motinos namus jos artimųjų akivaizdoje vėl grasino jai sakydamas „ suvarysiu tave į stiklus“( nes ji stovėjo prie stiklinių balkono durų), kad neleis iÅ¡eiti gyventi atskirai, o jei vis tiek iÅ¡eis, tai lėks iÅ¡ penkto aukÅ¡to. Buvo iÅ¡sigandusi, pradėjo visa drebėti, bijojo, kad jos neiÅ¡tiktų koma, nes serga cukriniu diabetu. Vaikai taip pat iÅ¡sigando, nes tai vyko jų akivaizdoje. Lapkričio 14 d., neradęs jos motinos bute, vaikams pasakė, kad jÄ susiras, nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ ir pakas, kad jai galas ir jos nepaliks ramybėje.

Dukra matė, kaip jis jÄ Ä¯sodino į automobilį ir liepė važiuoti ir iÅ¡sigandusi iÅ¡kvietė policijÄ , kad jÄ surastų. PraÅ¡o padėti jai, kad galėtų apsisaugoti nuo galimų grasinimų ir jų pasekmių, kad ji ir jos vaikai galėtų ramiai gyventi, kad galėtų pasiimti jai ir vaikams priklausančius daiktus iÅ¡ buto, esančio Uosupio g. 10-16, Marijampolė ( b. l. 4-5)IÅ¡ prokuroro reikalavimo seka, kad, atsižvelgiant į tai, kad S. D. veiksmai, atitinkantys LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1d. buvo padaryti artimoje aplinkoje, reikalaujama tęsti ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1d. ( b. l. 6 ). IÅ¡ Marijampolės AVPK duomenų seka, kad 2012-11-14 17 val. 28 min. policijai telefonu G. pranešė, kad namuose R.Juknevičiaus g. 17, bute, vyksta Å¡eimyninis konfliktas ( b. l. 36-37).IÅ¡ 2013-03-30 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl išžaginimo seka, kad S. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl V.

G. išžaginimo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 149 str. 1d. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pačios nukentėjusios parodymai dėl šio įvykio eigos nenuoseklūs ir prieštaringi, o kiti atlikti tyrimo veiksmai nei patvirtino, nei paneigė V. G., S. D. nurodytų įvykio aplinkybių. Tyrimo metu nebuvo surinkta įtariamojo S. D. kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų ir nėra galimybės jų daugiau surinkti, o visos abejonės vertinamos įtariamojo naudai ( b. l. 136-138).Kaltinamasis S. D. kaltę neigė aiškindamas, jog jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, jai negrasino.

Teismas sprendžia, kad kaltė pasitvirtino ne visa apimtimi. Kaltinamojo paaiÅ¡kinimus dalyje dėl R.Juknevičiaus g. 17 name iÅ¡sakytų grasinimų teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės, jie yra paneigti nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Be nukentėjusios parodymų, kaltinamojo kaltė dėl grasinimų iÅ¡sakytų nukentėjusios atžvilgiu bute, esančiame R.Juknevičiaus g 17-48, Marijampolė, įrodyta ir įvykį betarpiÅ¡kai mačiusių ir iÅ¡sakytus žodžius girdėjusių liudytojų parodymais.

Å ioje dalyje nukentėjusios parodymai yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, jos ir liudytojų parodymuose prieÅ¡taravimų taip pat nėra. Liudytojų parodymai vieni kitiems neprieÅ¡tarauja ir vieni kitus papildo. Neabejotinai nustatyta, kad bute vyko konfliktinė situacija, aplinka buvo įtemta, todėl liudytojų ir nukentėjusios parodymuose tam tikrų neesminių detalių neatitikimus-apie konkrečių S. D. iÅ¡sakytų grasinančio pobÅ«džio žodžių formas ar apimtį, teismas vertina kaip sÄ lygotus praėjusio laiko tarpo, buvusios įvykio stresinės situacijos, todėl abejonių dėl nukentėjusios ir liudytojų parodymų tikrumo ir teisingumo teismui nekyla.

Nors liudytojos A. S., J. J. irt J. P. yra artimos nukentėjusiosios giminaitės, tačiau kad S. D. grasino V. G. nužudyti patvirtino ir liudytojas J. V., kuris nėra nukentėjusios Å¡eimos narys, netikėti Å¡io liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, apie Å¡io liudytojo buvimÄ pats pirmasis nurodė bÅ«tent kaltinamasis, todėl nėra jokių kliūčių vadovautis Å¡io liudytojo parodymais. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas pagal kitÄ V. G. pareiÅ¡kimÄ ( dėl išžaginimo) buvo nutrauktas, nukentėjusios parodymų teisingumo Å¡ioje kaltinimo dalyje savaime nepaneigia, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo S. D. kaltę, o ne dėl to, kad nebuvo padaryta tokia veika, nukentėjusios V.

G. parodymai įvertinti kaip nepaknakami įtariamojo kaltei pagrįsti. Å iuo atveju ( kaltinime dėl grasinimų iÅ¡sakytų bute ), nukentėjusios parodymų teisingumÄ tiesiogiai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, iÅ¡skyrus paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, todėl abejoti jos parodymais nėra pagrindo. Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

LR BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realizuotas.

Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Pagal konstrukcijÄ LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis S. D. 2012-11-10 bute, esančiame R.Juknevičiaus 17-48, Marijampolėje iÅ¡sakė nukentėjusios atžvilgiu grasinimus, iÅ¡ kurių turinio seka neabejotina iÅ¡vada, kad tai buvo grasinimai nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ - bÅ«damas prie nukentėjusios, stovinčios prie stiklinių balkono durų, grasino nustumti jÄ Ä¯ stiklus, grasino nuvežti į miÅ¡kÄ ir pakasti, sakydamas, kad ir jis nebegyvens, nes dėl to į kalėjimÄ nesės, grasino apipilti sieros rÅ«gÅ¡timi, iÅ¡sakydamas, kad tai pakenks nukentėjusiosios iÅ¡vaizdÄ , o tai visuotinai suvokiama, kad tokiu bÅ«du padaromas nepataisomas kÅ«no subjaurojimas.

Pats kaltinamasis iš viso neigia išsakęs tokius žodžius, todėl spręsti vien pagal pasakytus žodžius, kad žodžiai buvo išsakyti kaip pajuokavimas ar nevaldomas spontaniškai ištrūkęs pyktis dėl nukentėjusios veiksmų- netikėto išsikraustymo iš bendro buto, nėra pagrindo, grasinimo realumas vertinamas, pagal tai, kaip šiuos išsakymus suvokė ir nukentėjusioji. Buvo išsakytas ne vienas, o keli grasinimai atlikti skirtingus veiksmus, grasinimai išsakyti girdint pašaliniams asmenims.

Ne tik pati nukentėjusioji, bet ir liudytojai parodė, kad toje įvykio situacijoje, kai S. D. buvo agresyviai nusiteikęs ir įniršęs, jie tikėjosi, kad grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti. Liudytojas J. V. parodė, kad jam atrodė visai realu, kad kaltinamasis gali panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusioji yra moteris, todėl Å¡ioje situacijoje grasinimų realų pobÅ«dį ji suvokė dar labiau, ji buvo iÅ¡sigandusi, stresinėje bÅ«senoje. IÅ¡ surinktų įrodymų seka, kad tokių žodžių iÅ¡sakymas nebuvo įprasta kaltinamojo ar nukentėjusios bendravimo forma.

Tai kad kaltinamasis jokių veiksmų dėl iÅ¡sakytų grasinimų neatliko ar kad patalpoje buvo daugiau asmenų, kad iÅ¡ karto nesikreipė į policijÄ , kaltinamojo veiksmų pavojingo pobÅ«džio savaime neÅ¡alina, grasinimų vertinimo kaip realių, duodančių pagrindÄ manyti, kad jie gali bÅ«ti realizuoti, nepanaikina. BÅ«tent iÅ¡ karto policija nebuvo kviečiama todėl, kad kartu patalpoje buvusiems asmenims tuo metu pavyko nuraminti kaltinamÄ jį, nukentėjusioji dėl Å¡ių kaltinamojo veiksmų kreipėsi į policijÄ tik po to, kai tarp jų po kelių dienų vėl buvo konfliktinė situacija ir dukra apie tai pranešė policijai.

Kaltinamasis Å¡iuos grasinimus iÅ¡sakė reikalaudamas kad nukentėjusioji V. G. sugrįžtų ir gyventų kartu. Å ių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis tai darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį nukentėjusiajai, siekdamas sukelti nuketėjusiajai neigiamas pasekmes - stresÄ , baimę, nerimÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek pagal subjektyvų nukentėjusios suvokimÄ , pagrįstai pripažinti realiu grasinimu nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .

Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis S. D. 2012-11-10 bute, esančiame R.Juknevičiaus g. 17-48, Marijampolė, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios V. G. sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Jo veika atitinka nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 145 str. 1 d.Tačiau teismas sprendžia, kad nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis Kokolos g. prie namų, pažymėtų Nr. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g. 48 namo sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai rankomis suėmęs už deÅ¡inės rankos ir jÄ iÅ¡tempdamas iÅ¡ automobilio bei toje pačioje vietoje grasino jÄ nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .

Kaltinamasis dėl Å¡ios kaltinimo dalies kaltu neprisipažįsta, paaiÅ¡kindamas, kad jo manymu tÄ dienÄ Ä¯ nurodytÄ kiemÄ jie net nebuvo užsukę.. Nukentėjusios parodymai dėl Å¡ių aplinkybių taip pat nėra nuoseklÅ«s- parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu dėl aplinkybių nuo įsėdimo į automobilį prie Marijampolės kolegijos iki atvykimo į motinos butÄ , kiek tai liečia kaltinamojo veiksmus, skiriasi: tyrėjui ji buvo nurodžiusi, o ir teisiamojo posėdžio metui patvirtino, kad S. D. jÄ prievarta įsodino į automobilį, po to paaiÅ¡kino, kad į automobilį įlipo pati, po to nurodė, kad prie Kokolos g. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g.48 namų S. D. jÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡tempė stipriai suėmęs už deÅ¡inės rankos, tempė už kaklo, po to nurodė, jog už kaklo netempė.

AiÅ¡kios ir įtikinamos parodymų neatitikimo priežasties ji negalėjo nurodyti. Nesutampa liudytojų ir nukentėjusios parodymai Å¡ioje kaltinimo dalyje apie tai, kur tuo metu buvo S. D. ir V. G. mažametis sÅ«nus. Kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusios parodymus, kad bÅ«tent tuo metu S. D. jÄ buvo stipriai suėmęs už deÅ¡inės rankos ir tuo sukėlė fizinį skausmÄ , kad ir Å¡ioje vietoje iÅ¡sakė grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , nėra ir paÅ¡alinti abejones dėl nukentėjusios parodymų teisingumo Å¡ioje dalyje nėra galimybės. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejonėmis, jos vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas sprendžia, kad nėra surinkta neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis S. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, todėl jis pagal LR BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisintinas ( LR BPK 303 str. 5d. 1 p. ) bei kad Å¡ioje vietoje ir metu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatÄ .

Kadangi S. D. buvo kaltinamas tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1d. padarymu ir teismas sprendė, kad kitoje kaltinimo dalyje jo kaltė įrodyta, jam iÅ¡ kaltinimo pafgal šį BK straipsnį Å¡alintinos faktinės veikos aplinkybės, kad jis 2012 m. lapkričio 10 d. apie 18.00 val., kieme, esančiame Kokolos g. prie namų pažymėtų numeriais 9 ir 11, bei R. Juknevičiaus g. 48, Marijampolės mieste, asmeninio konflikto metu, ranka sugriebęs už V. G. striukės, krÅ«tinės srityje, grasino nuvežti jÄ Ä¯ miÅ¡kÄ ir pakasti, apipilti sieros rÅ«gÅ¡timi, tokiais savo veiksmais sudarydamas V.

G. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, grasino jÄ nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              Kaltinamasis S. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Marijampolės AVPK tyrėjo charakterizuojamas teigiamai. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį- gaunamos darbinės veiklos pajamos nėra didelės, nusikaltimo pobÅ«dį, įvertinęs tai, kad nėra lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, teismas sprendžia, jog kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 str., 56 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytÄ , artimesnę vidurkiui, laisvės apribojimo bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtinas įpareigojimas atlikti neatlygintinus darbus.

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji turi bendrÄ vaikÄ , abu dalyvauja vaiko auklėjime, bÅ«tina spręsti bendras problemas, susijusiais su vaiko priežiÅ«ra, duomenų apie Å¡iuo metu netinkamÄ kaltinamojo elgesį nėra, todėl nors nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, draudimas bendrauti su nukentėjusiÄ ja neskirtinas. Nukentėjusioji V. G. reiÅ¡kė kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad dėl S. D. pavartoto prieÅ¡ jÄ fizinio smurto ji jautė fizinį skausmÄ , sutriko jos normalus gyvenimas, labai iÅ¡sigando, incidentas įvyko vieÅ¡oje vietoje, tai padarė jai buvęs artimas žmogus ir dėl to labai jautriai iÅ¡gyveno Å¡iÄ konfliktinę situacijÄ .

Tapo nervingesnė ir iki Å¡iol negali atgauti dvasinės ramybės, neužmiega, iki Å¡iol bijo, kad neįvykdytų savo grasinimų. Dėl nervinės įtampos ir patirto streso pablogėjo jos sveikata ( serga cukriniu diabetu ), todėl gydėsi ligoninėje. Taip pat praÅ¡o priteisti du Å¡imtus litų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinę žalÄ CK 6.250 str. 1 d. apibÅ«dina, kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryÅ¡ys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusios patirtų neigiamų emocijų bei pergyvenimų. Neabejotina, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji, bÅ«dama iÅ¡ dalies darbinga, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , stresÄ . Tačiau įrodymų, kad bÅ«tent tik dėl kaltinamojo veiksmų pablogėjo jos sveikata nėra, raÅ¡ytinių įrodymų-medicininių dokumentų apie nukentėjusios gydymÄ si teismui nepateikta.

Iš pačios nukentėjusiosios ir liudytojos A. S. parodymų seka, kad V. G. iš karto į gydytojus nesikreipė, jos sveikata pablogėjo, dėl ko ji gydėsi ligoninėje, praėjus keletui mėnesių po nusikalstamos veikos, medicininiais dokumentais jos gydymosi ligoninėje priežastis nepagrįsta, todėl spręsti, kad šis sveikatos pablogėjimas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo 2012-11-10 jos atžvilgiu įvykdyta veika, nėra pagrindo. Jokių pagrįstų duomenų, kad šiuo metu nukentėjusiajai išlikę ypatingi liekamieji reiškiniai nėra.

Kaltinamojo veika padaryta tyčia, tačiau tai buvo vienkartinio pobūdžio veiksmas. Teismas įvertinęs veikos pobūdį ir apimtį, kaltininko asmenybę, jo bei nukentėjusios turtines padėtis, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad nukentėjusios prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka jai padarytos neturtinės žalos dydžio, prašoma priteisti suma yra žymiai per didelė, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai, priteisiant 3000 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios V.

G. naudai priteistinos 200 litų turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ( b.l 23), turėtos iÅ¡laidos atitinka bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų teikimo sudėtingumÄ , reikalingumÄ ir pobÅ«dį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas NUSPRENDĖ: S. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimÄ 8 ( aÅ¡tuoniems ) mėnesiams, įpareigojant per 6 ( Å¡eÅ¡is ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. D. pagal LR BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika turinti Å¡io nusikaltimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1 p. ). KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, -panaikinti. Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, priteisiant jos naudai iÅ¡ kaltinamojo S. D. 3000 ( tris tÅ«kstančius litų ) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 200 ( du Å¡imtus ) litų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Audronė Šiupšinskaitė