cc14b74b-bf92-4c77-b603-fb8eb6c96ade · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-992-1104/2020 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16319-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.2.26.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.l.3.2; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas D. R., sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei, dalyvaujant prokurorui D. Ž., kaltinamajam L. U., kaltinamojo gynėjui advokatui V.

G., kaltinamajam R. S., kaltinamojo gynėjai advokatei V. B., nukentėjusiajam P. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis – nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 1) 2015 m. gruodžio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – laisvės apribojimu aÅ¡tuoniems mėnesiams; 2) 2016 m. sausio 19 d.

Kauno apylinkės teismo pagal BK 285 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 641 straipsnį – laisvės apribojimu vieneriems metams; 3) 2017 m. kovo 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktÄ ir 9 dalį, 641 straipsnį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktį „b“ – 2 metų laisvės atėmimo bausme, BK 92 straipsnio 1-2 dalių pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymÄ atidedant dviejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, kaip nepilnamečiui asmeniui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 straipsnis); 4) 2018 m. birželio 13 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 641 straipsnį – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsniu paskirtos galutinės bausmės vykdymÄ atidedant trijų metų laikotarpiui, 5) 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir 259 straipsnio 2 dalį, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areÅ¡tu 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - areÅ¡tu 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta areÅ¡tas 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms.

BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio „a“ nuostatas, prie 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalis – 30 (trisdešimt) parų arešto, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, galutinė bausmė paskirta – dvejus metus tris mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį; ir R.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė :

1. L. U., 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val., ties (duomenys neskelbtini), matant paÅ¡aliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su R. S., L. U. ir P. K. konflikto metu, R. S. sudavus kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos deÅ¡inę pusę ir Å¡iam parkritus, jis, t. y. L. U. kartu su R. S. tyčia sudavė nemažiau 3 smÅ«gių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kÅ«no vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kaktoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, keliuose, odos nubrozdinimus alkÅ«nėse, deÅ¡inėje čiurnoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu įžūliu elgesiu, L. U., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. L. U. yra įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

3. R. S. 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val. ties (duomenys neskelbtini), matant paÅ¡aliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su L. U., L. U. ir P. K. konflikto metu, jis, t. y. R. S., tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos deÅ¡inę pusę ir Å¡iam parkritus, jis, t. y. R. S., kartu su L. U., tyčia sudavė nemažiau 3 smÅ«gių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kÅ«no vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kaktoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, keliuose, odos nubrozdinimus alkÅ«nėse, deÅ¡inėje čiurnoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu įžūliu elgesiu R. S. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

4. R. S. yra įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

5. Kaltinamasis L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad išėjęs iÅ¡ parduotuvės pamatė, kad R. stovi prie maÅ¡inos, priėjo prie tos maÅ¡inos R., paėmė cigaretę, parÅ«kė kartu. IÅ¡ po kampo pamatė, kad ateina P. K. ir M. K.. Pasisveikino su M. K. ir pradėjo P. K. klausinėti, kodėl jis parašė ant jo (t. y. L. U.) pareiÅ¡kimÄ . P. K. atsakė, kad nori jį pasodinti, nes jam nebedaug yra likę iki nelaisvės ir prasidėjo konfliktas. Tada jis (nukentėjusysis) atsistojo į kovinę stovėsenÄ , jis (kaltinamasis) irgi atsistojo į kovinę stovėsenÄ .

Tada jis (nukentėjusysis) ėjo link jo (kaltinamojo), jis (kaltinamasis) nukentėjusįjį nustÅ«mė kelis kartus, M. K. nustÅ«mė jį (kaltinamÄ jį) nuo P.. Žino, kad jis (nukentėjusysis) yra silpnesnis už jį (kaltinamÄ jį) ir jis jo nemuÅ¡a. Kiek žino, P. yra mėgėjas prisiteisti pinigų, teisme jau kelios tokios bylos buvo. Jokių smÅ«gių jis jam nesudavė ir nematė, kad jis buvo gavęs smÅ«gį nuo R.. M. K. yra pasakęs, kad jis (kaltinamasis) nei vieno smÅ«gio P. nėra sudavęs ir pats P. K. yra paminėjęs, kad jis (kaltinamasis) jam nei vieno smÅ«gio nėra sudavęs. Nematė, kaip R. trenkė.

Jis atsisukęs matė, kaip R. su P. susikibo, P. nugriuvo ant R. pilvo, kelis kartus apsivertė, jis padėjo R. nustumti P., P. dar kelis kartus sudavė į kaklo sritį R.. Matė, kad R. rankos buvo kruvinos, nes ant asfalto buvo stiklų. Mano, kad P. antakis buvo prakirstas nuo stiklų. Jie atsistojo, išėjo pardavėja iÅ¡ parduotuvės, pradėjo rėkauti, jie pasidairė ir iÅ¡siskirstė. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis nei vieno smÅ«gio P. nesudavė. Jis (nukentėjusysis) jam bandė suduoti.

Kai jis (nukentėjusysis) atsistojo į kovinę stovėsenÄ , kaltinamasis tiesiog jį nustÅ«mė. Jis žino savo jėgas ir žino jo jėgas, ir jis jo tikrai bÅ«tų nemušęs, nes žino, kad jis raÅ¡o pareiÅ¡kimus ir, kad turės problemų, o jam problemų ir taip jau gana. Jis nori susitvarkyti gyvenimÄ ir gyventi ramiai. Jis sutinka, kad iÅ¡provokavo konfliktÄ . Jis norėjo nukentėjusiojo paklausti, kodėl jis ant jo raÅ¡o pareiÅ¡kimus ir kodėl nori pakenkti jam ir R.. Net M. K. pasakė, kad nebuvo jokių smÅ«gių suduota, geriau jį nubauduokit, tik R. paleiskite, kad tik R. galėtų tarnauti kariuomenėje.

Prisipažįsta dėl konflikto, dėl to, kad nustÅ«mė, jei bÅ«tų jo smÅ«giai suduoti, nukentėjusysis tikrai taip neatrodytų. Visos jo žaizdos yra pavirÅ¡inės, jei nors kartÄ spirtų į kojÄ , jam bÅ«tų mėlynė, o ne nubrozdinimai. Nubrozdinimai jam buvo tik dėl to, kad pasivoliojo ant asfalto su betono su stiklo Å¡ukėmis. Kai jie voliojosi ant žemės, jis bandė atitraukti P. K. nuo R. S.. Tada jie apsivertė du kartus. Å uo negalėjo įkasti, nes M. K. laikė R. S. Å¡unį, kad nepabėgtų.

Kelis kartus bandė nustumti P. nuo R., P. kažkaip pasitraukė, tada R. greitai atsistojo ir išėjo iÅ¡ parduotuvės pardavėja, pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jokio kraujo nebuvo ant P. striukės ir ant veido. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad pardavėja išėjo, nes pradėjo rėkauti, pardavėja išėjo ant galo, kai jie atsistojo ir aprimo, ji viskÄ galėjo matyti per langÄ , ji gal turėjo aptarnauti žmogų, dėl to nieko nematė. Vyksta grumtynės, jis stovėjo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, P. K.

R. S. sudavė kelis kartus. Nežino, kas P. suspardė deÅ¡inę kojÄ , jis gal nusibrozdino į asfaltÄ . Jis nei vieno smÅ«gio nėra jam sudavęs. Jis tikrai nespardė. M. K. net paliudijo, kad jis nei vieno smÅ«gio nėra sudavęs. Jis žino, kad prokuroras yra prieÅ¡ jį nusiteikęs. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad dėl peilio, P. K. tiesiog pagražino, kad galėtų daugiau pinigų prisiteisti. M. K. nežino ar blaivus buvo, P. K. pastoviai vartoja narkotikus, žolę pastoviai rÅ«ko.

Matė, kad buvo perbalęs ir akys raudonos buvo. Jis žinojo, kad jis (kaltinamasis) jam nieko nedarys, nes nenorėjo į kalėjimÄ . Jis nei vieno smÅ«gio nėra jam sudavęs ir nematė, kad R. jam suduotų. Tie visi sužalojimai atsirado todėl, kad jis pasivartė ant asfalto su R. S.. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad matosi, kaip R. klausinėja, kaip mane klausinėja, nuÅ¡alinimo prokurorui nereiÅ¡kia, tęsiam toliau posėdį. Atsakydamas į advokato V. G. klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad miesto vaizdo stebėjimo kameros buvo netoliese, jis yra suinteresuotas, kad tie vaizdo įraÅ¡ai bÅ«tų peržiÅ«rėti ir viskas paaiÅ¡kėtų.

Su P. K. buvo konfliktai anksčiau, jis parašė be reikalo ant kaltinamojo pareiÅ¡kimÄ , kad jis iÅ¡daužė maÅ¡inos langÄ . Jis (nukentėjusysis) draugui sakė, kad nori kaltinamÄ jį pasodinti, kad jam bÅ«tų ramiau gyventi. Jų konfliktai asmeninio pobÅ«džio.

6. L. U., apklaustas 2020 m. gegužės 25 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. K. jis pažįsta iÅ¡ anksčiau, yra net ir draugavę, bet paskui jis jį be jokios priežasties apkaltino, kad jis jam iÅ¡daužė jo automobilio galinį stiklÄ , nors to jis tikrai nedarė, paskui jis sutikdamas gatvėje, jam rodydavo „fakus“, t. y. vidurinį pirÅ¡tÄ be jokios priežasties, kas jį labai žeidė. Gali bÅ«ti, kad 2020 m. balandžio 23 d., kaip ir paraÅ¡yta įtarime, jis ėjo su R.

S., jis yra jo geras pažįstamas. Jie su R. buvo blaivÅ«s. Vilniaus gatvėje jie pamatė P. K. su M. K.. Jo manymu P. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis žino, kad jis nuolat rÅ«ko žolę, jo akys buvo stiklinės, todėl ir mano, kad jis buvo apsvaigęs. Jis su R. pasisveikino su K., su juo truputį pakalbėjo. Tada prie jo priėjo P. K., jis be jokios priežasties jam pradėjo kalbėti visokias nesÄ mones, pradėjo kažkÄ sakyti, kad „JÅ«s čia vienas ant kito stumat“, kaip jis suprato iÅ¡ P. K.

žodžių, tai tipo jie vienas ant kito su R. kažkÄ kalba. Tada jis susinervinęs P. K. kažkÄ pasakė, kad „mink iÅ¡ čia“ ar kažkaip panaÅ¡iai ir tada P. K. Å¡oko ant jo su R., jis stovėjo prieÅ¡ais juos, P. K. su deÅ¡inės rankos kumščiu jam sudavė į kairės pusės smakrÄ , bet nestipriai, nes jis spėjo atsitraukti, tada jis kiek paėjo atbulas nuo jo ir atsistojo į kovinę stovėsenÄ , kad galėtų nuo jo apsiginti, tačiau P. jis nepuolė, jam jokių smÅ«gių nesudavė.

Suduodamas jam smÅ«gį P. kažkÄ neaiÅ¡kiai suburbuliavo, kÄ , jis net negali pasakyti. Žino, kad K. jį, t. y. P., dar nuo jų su R. atstÅ«mė, kad jis ramintųsi. Tada žino, kad P. įspyrė ar tai užmynė R. Å¡uniui, dėl ko R. jį abejomis rankomis ties krÅ«tine pastÅ«mė, P. griÅ«damas pačiupo ir R. už rankų ir taip jie abu pargriuvo ant asfaltuoto Å¡aligatvio. R. su P. vartėsi ten ant to Å¡aligatvio, jokių ten smÅ«gių, kad R. P. suduotų, ar P. R., nematė. Jis prie jų besivoliojančių nelindo, t. y. nesudavė jokių smÅ«gių P., jis gulinčių nemuÅ¡a, jis daugiau bandė iÅ¡skirti R. su P., liepė jiems ramintis, juos ramino ir K..

P. atsistojo, dar juos pasiuntė keiksmažodžiais kelis kartus, jiems vis grasino sakydamas „Jums pyzda bus, negyvensit, bÅ«sit pakiÅ¡ti po velėna“ ir pan. Jis nesupranta, kodėl P. taip elgiasi, jis pats visÄ konfliktÄ iÅ¡provokavo, o dabar bėdÄ stuma ant jų. Jis pats P. K. nesudavė jokių smÅ«gių, nes jis žino, kad jis nuolat raÅ¡o pareiÅ¡kimus, žino, kad prie jo geriau nelįsti. Jis matė, kad R. tik pastÅ«mė P. dėl Å¡uns, R. labai myli savo Å¡unį, niekam neleidžia jo skriausti.

Čia jis nukentėjo nuo P., o ne jis nuo jo, jis tik buvo atsistojęs į kovinę stovėsenÄ , kad galėtų nuo jo apsiginti, viskas, tikrai jokių smÅ«gių jam nesudavė. P. tikrai nebuvo praradęs sÄ monės, kad viskas truko keletÄ minučių, ant Å¡aligatvio P. su R. gal penkias sekundes pagulėjo ir viskas, tuo viskas ir pasibaigė. Mano, apsibrozdino rankas ir kojas P. tuomet, kai krito ir viskas. P. tikrai niekas niekur nespyrė, čia kažkokia nesÄ monė, kaip jau ir sakė, jis pats prisikabino prie jų, pats sumuÅ¡ti norėjo, o dar ant jų pareiÅ¡kimÄ parašė, čia jau viskam virÅ¡Å«nė, tikrai.

Å unį, Å¡io konflikto metu, laikė K., jis tikrai P. nei karto neįkando. Jis nematė, kad apsistumdymo metu P. bÅ«tų suplėšyti drabužiai, jam nebuvo paleistas ir kraujas iÅ¡ niekur, nematė, kad jam bėgtų kraujas. R. nukentėjo nuo P., R. kelias dienas net nėjo į gatvę, nes kai jį tempė P., tai jis griuvo ir nusibrozdino rankas, veidÄ , kojas. Matėsi, kad R. buvo nukentėjęs, o ant P. jokių sumuÅ¡imo žymių net nesimatė. Jokių peilių jis su savimi nesineÅ¡ioja, jokio peilio, niekada P. jis tikrai nedemonstravo, čia jau jis gerai prikÅ«rė visko.

Jam toks P. elgesys yra nesuprantamas, jis nežino, kodėl jis ant jo raÅ¡o pareiÅ¡kimus, jis gal taip jam kerÅ¡tauja, manydamas, kad tikrai jis iÅ¡daužė jo automobilio lango stiklÄ , nors jis tikrai to nedarė. Nieko daugiau paaiÅ¡kinti negali (1 t., b. l. 113-116).

7. Kaltinamasis R. S., teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamas, kad užpuolė ir sužalojo žmogų ir, kad jo Å¡uo įkando nukentėjusiajam 2 kartus į kojÄ . Išėjo su L. U. iÅ¡ „Vynoteka“ parduotuvės, jis pamatė pažįstamÄ automobilyje, paprašė jo cigaretės, jis jam davė cigaretę ir nuvažiavo. Tada pamatė kaip iÅ¡ už kampo ateidinėjo P. K. ir M. K.. Jis su jais susitiko, pradėjo Å¡nekėti, tuo metu iÅ¡ parduotuvės išėjo L. U., konfliktas greitai įsidegė.

Jie pradėjo vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėti ir panaÅ¡iai. Žodinis konfliktas vyko gal 5 minutes, P. įterpė ir jį į tuos negražius žodžius ir jis neiÅ¡kentėjęs trenkė iÅ¡ kairės rankos P. į deÅ¡inį antakį. Jis suklupo, bet nenugriuvo, tada parvertė jį (kaltinamÄ jį) ant žemės, jie voliojosi ant žemės 10-15 sekundžių, kaip supranta, jo Å¡uo tuo metu jam (nukentėjusiajam) įkando. Å uo jį gynė. Tada atsistojo, nes iÅ¡ parduotuvės „Vynoteka“ išėjo parduotuvės darbuotoja, suÅ¡aukė, kad „kviesiu policijÄ â€œ, tuo konfliktas ir baigėsi ir jie iÅ¡siskirstė.

Jis nematė, kad P. rÅ«bai bÅ«tų suplėšyti ar kruvini. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad taip, trenkė su kaire ranka į deÅ¡inį antakį. Kol voliojosi ant žemės, jis negalėjo suduoti smÅ«gių, jam reikėjo nuversti P., nes jis gulėjo ant jo. Å uniui komandos pulti jis nedavė. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ parduotuvės išėjo L. ir jie abu pradėjo „kibirkščiuoti“. KažkÄ pasakė L., P. atgal.

L. užpuolė žodžiais. Jie kalbėjo apie ožius, iÅ¡daužtus langus, kaltinimai prasidėjo. Iki smÅ«gio stovėjo (kaltinamasis) iÅ¡ kairės pusės nukentėjusiajam, stovėjo prie M.. Jis (kaltinamasis) kairiarankis yra. P. negražiai jį vadino, jis laikėsi ir neiÅ¡laikęs trenkė iÅ¡ kairės rankos kumščio į deÅ¡inį antakį, ir jis (nukentėjusysis) suklupo ir sugebėjo jį (kaltinamÄ jį) pargriauti, jis gulėjo ant nugaros ir bandė jį nustumti nuo savęs. Jis nematė, kas buvo, kol jie voliojosi ant žemės. Kai atsistojo, dar pasistumdė ir išėjo pardavėja ir labai greitai iÅ¡siskirstė.

Jis negali pasakyti ar spyrė. Kažkiek smÅ«gių buvo iÅ¡ jo pusės, buvo 4 -5 smÅ«giai, ne daugiau. PirmÄ smÅ«gį sudavė, nes neiÅ¡kentėjo, nes jis visÄ laikÄ negražiai Å¡nekėjo, jis (nukentėjusysis) ir ant jo (kaltinamojo) pradėjo varyti ir ant L., įžeidinėjo. Kaltinamajame akte smÅ«gių tikrai per daug yra priraÅ¡yta, todėl labai norėjo, kad bÅ«tų pateiktas vaizdo įraÅ¡as. Dėl civilinio ieÅ¡kinio, jie nori atlyginti, jis Å¡auktinis yra ir teismas jam viskÄ sugadintų.

Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis nurodė, kad blogai vertina savo elgesį, kovos menus turi rodyti salėje, o ne gatvėje. Anksčiau yra sportavęs dziudo. Nepropaguoja muÅ¡tynių. Ateityje, jis jau susitvarkė medicininę, yra Å¡auktinis, bet pareiÅ¡kė savo norÄ Molėtuose. Jau visi dokumentai sutvarkyti. Bendrai su kaltinimu sutinka. Ne visiÅ¡kai prisipažįsta, bet nori papildyti, kad visų liudytojų parodymai skiriasi. Gal gali paskaityti, turi užsirašęs, kad nesutampa parodymai: pirmos apklausos metu P. K. sako, kad konfliktas prasidėjo, kai L.

U. išėjo iÅ¡ parduotuvės, bet liudytojui J. sakė, kad susitikę prie parduotuvės jie Å¡nekėjo gražiai. Pirmos apklausos metu P. K. paminėjo, kad jis (kaltinamasis) jam trenkė smailiu buku daiktu į galvos sritį, bet antros apklausos metu jis mini, kad jam trenkė iÅ¡ kumščio. M. K. pirmos apklausos metu pasakė, kad L. U. neatliko jokių smÅ«gių P. K. atžvilgiu, nors P. K. teigė, kad jis gynėsi nuo smÅ«gių lavinos. Daugiau pasakyti nieko neturi. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis nurodė, kad taip, jis kumščiu trenkė, paskui jie ant žemės voliojosi, kai atsistojo, jis nelaiko to pasistumdymo smÅ«giais.

Atsakydamas į advokatės V. B. klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad dėl civilio ieÅ¡kinio, sutiktų atlyginti žalÄ už vaistus ir turtinės žalos, o dėl 3 000 Eur neturtinės žalos – tai labai per didelė, praÅ¡ytų mažinti civilinį ieÅ¡kinį neturtinės žalos dalyje. Sutiktų atlikti vieÅ¡us darbus. Atsakydamas į advokato V. G. klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad draugai buvo su P. K., kartu sportavo, kurį laikÄ nebendravo, bet niekada nebuvo susipykę.

8. Kaltinamasis R. S. apklaustas 2020 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. U. yra jo pažįstamas. P. K. taip pat yra jo pažįstamas. Gali būti, kad 2020 m. balandžio 23 d., kaip ir yra nurodyta įtarime, apie 17 val., jis su L. U. ėjo iš „Vynoteka“ iki pažįstamo automobilio, kurį matė netoliese. Jis su L. buvo blaivūs. Jis kartu vedėsi amerikiečių stadforšyro veislės šunį, bet jis yra mišrūnas, taip nurodyta dokumentuose. Šunį vedė be antsnukio, nes kaip yra supratęs iš žmonių kalbų, jaunam šuniui jo nereikia, jį reikia dėti tik suaugusiam šuniui, jo šuniui tik du metai, jis laikomas suaugusiu nuo trijų metų.

Jo Å¡uo klauso komandų, jis yra mokytas. IÅ¡ savo pažįstamo paėmęs cigaretę, jis kartu su L. U. ėjo už „Vynoteka“ parduotuvės, kai pamatė einančius P. K. su M. K.. Žino, kad L. U. sukonfliktavo su P. K.. Mano, konfliktÄ pradėjo L., nes jis toks agresyvesnis yra, kiek jam yra žinoma, tai L. su P. jau nuo senų laikų nesutaria, konfliktuoja. Gali pasakyti, kad anksčiau jie visi draugiÅ¡kai sutarė, buvo vienoje kompanijoje, bet su laiku žmonės iÅ¡ kompanijos atsisijoja dėl tam tikrų charakterio bruožų ir pan.

Tarp L. su P. vyko iÅ¡ karto žodinis konfliktas, jie keikė vienas kitÄ Ä¯vairiais žodžiais, P. taip pat Å¡aukė, kad jie, t. y. kaip jis suprato, jis su L., yra melagiai, vagys ir t.t., taip pat ne vienÄ keiksmažodį P. vartojo, kad konflikto metu buvo daugiau keiksmažodžių nei normalių žodžių, tikrai nenori net visko kartoti. Žino, kad jį žeidė P. iÅ¡sakyti keiksmažodžiai jo atžvilgiu, todėl jis, neiÅ¡kentęs, jam vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu trenkė į deÅ¡inės pusės antakį, nes jam tikrai atsibodo jo klausyti, koks jis yra „ne žmogus“.

Taip, prisipažįsta taip pasielgęs, mano, kad P. tuo metu buvo apsvaigęs arba nuo kokių narkotikų, arba nuo alkoholio, nežino. Suduodamas smÅ«gį ranka į kaktÄ P., jis prasikirto kairės rankos krumplį ties smiliumi. Po jo suduoto smÅ«gio P. suklupo, tada, jei gerai prisimena, P. jį apkabino per liemenį, dėl ko jis pargriuvo kažkaip ant nugaros, o jis pargriuvo ant jo. Abu su P. griuvo ant betono. Žino, kad gulėdami kažkiek pasivoliojo, jis mano, kad P. jis jokių smÅ«gių nesudavė, o jis jam kaip ir sudavė, nežino, nesakys, čia nieko tokio.

Viso Å¡io konflikto metu L. laikė jo Å¡unį, jis savo Å¡uns nesiundė, ar siundė į P. jo Å¡unį L., jis nežino. Jis nematė, kad jo Å¡uo bÅ«tų P. įkandęs, apie tai nieko negali pasakyti, bet labiau tikėtų, kad ir be jokio siundymo jo Å¡uo puolė jį ginti, tai natÅ«ralu. Žino, kad tada lyg iÅ¡ „Vynoteka“ parduotuvės išėjusi pardavėja pradėjo Å¡aukti ir jie iÅ¡siskirstė. IÅ¡siskiriant matė, kad savo smÅ«giu pramušė P. kaktÄ , ji buvo kruvina, drabužiai labai kruvini nebuvo, bet mano, kad nuo kaktos prakirtimo jie galėjo kažkiek iÅ¡sikruvinti, galėjo P. drabužiai iÅ¡sikruvinti ir nuo jo prakirsto krumplio.

P. nueinant jis tikrai nematė, kad jo drabužiai bÅ«tų suplėšyti. Tiki, kad L. galėjo taip pat suduoti smÅ«gius P., jis jį pažįsta, tai tiki, kad jis nestovėjo nieko nedarydamas, nes P. ir jį įžeidinėjo, bet L. suduotų smÅ«gių jis nematė, nes pargriuvus su P., jis, t. y. P., buvo ant jo, taip užstodamas jam vaizdÄ . KÄ darė M., jis nežino, neįsivaizduoja. Gali pasakyti, kad tikrai L. pradėjo konfliktÄ , mano, jam nei kiek nenusileido ir pats P., jie žodžiais gal apie penkias minutes taip kapojosi, jis su M.

į šį žodinį L. ir P. konfliktÄ net nesikiÅ¡o, stovėjo Å¡one ir viskas, bet kai P. ir jį įžeidinėjo, tai ir gavo smÅ«gį nuo jo. Jis tikrai nemanė, kad P. taip pasielgs – paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , jis tikrai jam nenorėjo suduoti į kaktÄ ir jÄ prakirsti, manė duos „blynÄ â€œ į žandÄ , kad nurimtų ir viskas, bet gavosi, kad pataikė į kaktÄ , o paskui tai jau pats P. jį pargriovė ant žemės, jis toliau pats voliojosi su juo. Jis tikrai labai gailisi dėl to, kad nesusivaldė dėl P. įžeidinėjimų ir jam sudavė, jis nėra koks chuliganas, juk nėra nei teistas, nei kÄ , atsitiko, kaip atsitiko, jis duoda teisingus parodymus.

PrieÅ¡ais (duomenys neskelbtini), ant stulpo yra vaizdo kamera, jei ji veikia, ji turėjo nufilmuoti visÄ Å¡Ä¯ incidentÄ (2 t., b. l. 7-10).

9. Nukentėjusysis P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dabar jokie santykiai nesieja su kaltinamaisiais, anksčiau buvo draugai. 2020 m. balandžio 23 d., kai ėjo su draugu M. iki parduotuvės, pamatė R., pasisveikino ir išėjo iš parduotuvės L., pamatęs jį (nukentėjusįjį), L. pradėjo nusirenginėti, nusiėmęs megztinį, pradėjo rėkauti, grasinti ir pulti jį. Bandė keturis, gal penkis smūgius suduoti, jis atsitraukė, iškėlęs rankas apsiginė nuo smūgių.

Kai sukosi į deÅ¡inę, jam „parėjo“ iÅ¡ kairės, iÅ¡ R. smÅ«gis. Ir matė, kad jis laikė kažkÄ rankoje. Po smÅ«gio jam aptemo sÄ monė ir jis atsipeikėjo jau ant žemės ir jautė smÅ«gių lavinÄ ir, kad Å¡uo kanda, pradėjo rėkti. Tada išėjo pardavėja iÅ¡ parduotuvės, kuri Å¡aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tada ir nustojo muÅ¡tis. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad matė, kad kažkas buvo laikoma R. kumÅ¡tyje ir su tuo daiktu pataikė jam į antakį.

Pirmas smÅ«gius bandė suduoti L., jis pradėjo žodinį konfliktÄ . Jis pradėjo sakyti, kad nukentėjusysis ožys ir pradėjo smÅ«giuoti, jis apsiginė, o tas smÅ«gis, kuris pirmas pataikė, buvo R.. Po smÅ«gio jis dar bandė rankas kelti, bet jam mėlynavo akyse, aptemo akyse. Atsipeikėjęs jautė smÅ«gių lavinÄ . Jis negali pasakyti, kiek tiksliai smÅ«gių buvo suduota, tik mano, kad apie 30. Nes kai atsipeikėjo, juto smÅ«gius ir, kad Å¡uo kanda į deÅ¡inės kojos Å¡launį ir čiurnÄ .

Išėjo pardavėja, pasakė, kad kvies policijÄ , nustojo jį daužyti, baigėsi tas konfliktas ir iÅ¡siskirstė visi. Kai pardavėja išėjo, jie atsistojo. Tada jis nuėjo pas tetÄ , ji apžiÅ«rėjo sužalojimus, buvo galva prakirsta, bėgo stipriai kraujas. Norėtų, kad ir M. paliudytų, prieÅ¡ viskÄ jis per saugų atstumÄ bandė nuraminti L.. PareiÅ¡kimÄ yra rašęs ant L. dėl iÅ¡daužto maÅ¡inos lango, bet pritrÅ«ko įrodymų ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Buvo apvogtas R. garažas, tada irgi buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas ant L..

Kai pamatė iÅ¡daužtÄ maÅ¡inos langÄ , jis pasakė pareigÅ«nams, kad mano, kad galėjo L. iÅ¡daužti. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad girdėjo S. parodymus, jam aptemo vaizdas po smÅ«gio ir atsipeikėjo gulėdamas ant žemės ir daužomas. S. stovėjo deÅ¡inėje jo pusėje. R., jis meluoja, kad trenkė kaire ranka. LenciÅ«go jis nematė, kad laikytų, Å¡uo buvo palaidas. L. jį pamatęs puolė į agresijÄ , iÅ¡sirengė iki maikės, pradėjo rėkauti, kad jis ožys, kad susidoros.

Atsigavo gulėdamas ant žemės, jautė, kad jį daužo, kraujas bėga, Å¡uo kanda. Draugas bandė nuraminti konfliktÄ . Su draugu nekalbėjo kas ir kiek daužė. K. sakė, kad bandė atplėšti L. nuo jo. DeÅ¡inė blauzda buvo Å¡uns įkasta. Buvo su džinsais ir su sportiniu Å¡varku, su rankovėmis. Po įvykio nebandė bendrauti su U. nei su S., R. bandė susisiekti. M. jam parodė telefone žinutę, kad R. rašė, kad įstatys man antrÄ guzÄ po Å¡io įvykio. IÅ¡ R. M. į Facebook rašė.

Atsakydamas į advokatės V. B. klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad Alprozalam ir Zolpidem vaistus pirko, jis negalėjo ramiai miegoti, jį iÅ¡tikinėjo panikos atakos, todėl kreipėsi į priėmimÄ , tiek kiek kainavo vaistai tiek ir nori – 8 Eur. Gale civilinio ieÅ¡kinio yra apskaičiuota kiek už kurÄ . Atsakydamas į advokato V. G. klausimÄ , nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad dveji vaistai buvo pirkti, el. receptas yra ieÅ¡kinyje, gydytojas iÅ¡rašė. Dėl neturtinės žalos – 2 875,36 Eur, tÄ sumÄ pagal teismų praktikÄ suformavo, kad bendra suma gautųsi 3 000 Eur.

Jis nepraÅ¡ytų neturtinės žalos, jei jam nebÅ«tų padaryta žala tiek psichologinė, tiek fizinė, yra užpultas jau antrÄ kartÄ , todėl dabar dar sunkiau viskÄ iÅ¡gyventi. Draugas mėgino L. atplėšti nuo jo. Jei bÅ«tų galimybė, jis irgi norėtų pažiÅ«rėti miesto kamerų vaizdo įraÅ¡Ä . Jei bÅ«tų daugiau kamerų, norėtų jų įraÅ¡us pažiÅ«rėti, tada bÅ«tų viskas aiÅ¡kiau. Dabar jis tik vidurinį pabaigė ir teisę studijuoti ruoÅ¡iasi. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , nukentėjusysis nurodė, kad K. prieÅ¡ rugsėjį planuoja grįžti į LietuvÄ , jis turi pastovų darbÄ ten, kiek žino, 2020 m. rugpjūčio 24 d. planavo sugrįžti.

Nėra baustas administracine tvarka. Atsakydamas į kaltinamojo L. U. klausimÄ , nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad dėl deÅ¡inės kojos, ar sumuÅ¡imas, ar Å¡uo įkando, tiesiog buvo daug mėlynė.

10. Nukentėjusysis P. K., apklaustas 2020 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 17:00 val., jis su draugu M. K. link parduotuvės „Vynoteka“, esančios (duomenys neskelbtini). Prie „Vynoteka“ parduotuvės pamatė stovintį R. S., prie jo buvo palaidas be antsnukio Å¡uo StarfordÅ¡yro pitbulterjerų kovinės veislės. R. S. jį pamatęs pasakė, kad matė, jog jis savo automobilyje turi gražiÄ veido kaukę. Jis pats buvo be kaukės. Tuo metu iÅ¡ parduotuvės išėjo L.

U. ir jį pamatęs pradėjo rėkti, kad jis ožys, kad jam bus blogai ir pradėjo nusirenginėti megztinį. Nusiėmęs megztinį jis puolė prie jo norėdamas kumščiais suduoti jam į veidÄ , bet jis nuo jo apsiginė ir jis jam suduoti nesugebėjo. Dėl to dar labiau tapo agresyvesnis ir dar labiau pradėjo rėkauti sakydamas „pamatysi kas tau bus“. Tuo metu R. S. užsimojo ir jam kažkokiu rankoje laikomu daiktu (kokiu, nespėjo pamatyti), trenkė į kaktos deÅ¡inę pusę. Po smÅ«gio jis pargriuvo ir trumpam prarado sÄ monę.

Kai atsipeikėjo, R. S. ir U. jį spardė ir trankė kumščiais į įvairias kÅ«no vietas. Jie stengėsi pataikyti į galvÄ ir krÅ«tinės sritį. Jis gindamasis užsidengė galvÄ rankomis, stengdamasis apsaugoti galvÄ ir veidÄ , ir nematė, kuris ir kiek kartų jam sudavė ir įspyrė. Mano, kad bendrai jie jam sudavė ir įspyrė į galvÄ , rankas ir krÅ«tinę apie 25-30 smÅ«gių. Tuo metu, kai jie jį gulintį spardė, R. S. Å¡uo jam du kartus įkando į deÅ¡inę kojÄ â€“ vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡launį ir vienÄ kartÄ Ä¯ blauzdÄ .

Kažkokia moteris tuo metu pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ ir jie nustojo jį daužyti. Jam atrodo, kad Å¡aukė parduotuvės „Vynoteka“ pardavėja. Jie tuomet kažkur nuėjo, o jis atsikėlęs parėjo į namus susitvarkyti, nes dėl muÅ¡tynių jam suplėšė džinsines kelnes, medžiaginę striukę ir įskėlė jo mobilaus telefono SAMSUNGA GALAXY S6 apsauginį stikliukÄ . Dėl suplėšytų kelnių padaryta 40 Eur žala, dėl striukės – 65 Eur žala, o dėl telefono apsauginio stikliuko – 8 Eur.

Viso patyrė 113 Eur žalÄ . Po viso įvykio į medikus nesikreipė. Susitvarkęs jis nuėjo pas savo tetÄ R. B., kuri yra medikė. Ji jį apžiÅ«rėjo, sutvarstė ir liepė stebėti savo bÅ«klę ir jei pablogės kreiptis į medikus rimtesnei apžiÅ«rai ir tyrimams. Anksčiau jis su L. U. nebendraudavo, tik 2019 m. rugsėjo 2 d. jis jam buvo iÅ¡daužęs automobilio lango stiklÄ ir dėl to buvo rašęs pareiÅ¡kimÄ . Daugiau nei vieno, nei kito sutikęs nebuvo ir jokių konfliktų ar grasinimų iÅ¡ jų nebuvo sulaukęs. Ar jie Å¡io konflikto metu buvo girti, pasakyti negali, bet iÅ¡ pažiÅ«ros buvo apsvaigę.

Ir L. U., ir R. S., kiek žino, yra konfliktiÅ¡ki ir agresyvÅ«s ir nuo jų nukentėjęs yra ne vienas asmuo. 2020 m. balandžio 25 d., apie 14-15 val., jis su K. J. ėjo namo ir (duomenys neskelbtini)namu pamatė einantį L. U., kuris pamatęs juos iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė sulankstomÄ peilį „plaÅ¡takę“, jį pademonstravo ir nieko nesakęs ir, kad iÅ¡vengtų susitikimo su jais, pasuko į Å¡onÄ ir nuėjo link Å ilo garažų. Peiliu jis negrasino, tik parodė, kad turi. Civilinio ieÅ¡kinio Å¡iuo metu nereiÅ¡kia, jį pareikÅ¡ vėliau, kai žinos visas gydymo ir kitas iÅ¡laidas.

Dėl tokio L. U. ir R. S. elgesio jis dabar nuogÄ stauja dėl savęs ir dėl savo mamos saugumo (1 t., b. l. 25-28).

11. Nukentėjusysis P. K., apklaustas 2020 m. birželio 9 d., papildomos apklausos metu parodė, kad jis pilnai tvirtina visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina tai, kad konfliktÄ , įvykusį 2020 m. balandžio 23 d., tikrai pradėjo L. U.. Pirmas jam smÅ«giuoti pradėjo L. U., iÅ¡ karto jis jam smÅ«giavo į galvos ir krÅ«tinės sritis, bet jis apsigynė, blokavo jo smÅ«gius rankomis, pirmÄ smÅ«gį jam pataikė R. kumščiu į kaktos deÅ¡inę pusę. Po R. suduoto smÅ«gio jis pargriuvo ant asfalto ir prarado sÄ monę, be sÄ monės galėjo bÅ«ti keletÄ sekundžių, atsipeikėjęs jis pajuto smÅ«gius į pilvo sritį, į Å¡onus, buvo bandoma suduoti jam smÅ«gius ir į galvÄ , bet jis susilenkė į pusrutulį, tokiÄ gynybinę pozicijÄ , savo galvÄ užsidengė rankomis, tad kuris, kiek smÅ«gių, į kurias kÅ«no vietas jam galėjo suduoti, tiek L.

U., tiek R. S., jis nežino, negali atsakyti, jam buvo suduota smÅ«giai ir rankomis, ir kojomis, jų buvo daug, mano, bendrai apie 30 smÅ«gių, visas jo muÅ¡imas truko keletÄ minučių, mano kol pavargo R. su L.. Kai jam įkando R. Å¡uo, jis negirdėjo, kad jis ant jo bÅ«tų specialiai užsiundytas, mano, Å¡uo galėjo ginti R., t. y. tiksliau darė tai, kÄ darė jo Å¡eimininkas, puolė jį. Pradėjus Å¡aukti pardavėjai, L. U. su R. S. pabėgo. R. S. Å¡uo tikrai buvo be pavadžio ir antsnukio, jis lakstė Å¡alia R..

Jis R. S., žodinio konflikto su L. U. metu, kai jis jį vadino „ožiu“ ir pan., tikrai jokių įžeidžiančių žodžių nesakė, jis stovėjo šalia ir viskas, jis visiškai nesuprato, dėl ko R. S. jam sudavė smūgį, mano, solidarizavosi su L. U., pamatė, kad L. U. nepavyksta jam suduoti jokių smūgių, kad jis apsigina, tai jis jam iš pasalų ir trenkė. Įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai, tai bliuzonas ir džinsinės kelnės. Šie drabužiai sugadinti nepataisomai, jie jau netinkami nešiojimui, nori juos pateikti prie ikiteisminio tyrimo bylos, jam jie nėra reikalingi.

Taip pat nori pasakyti, kad jis po Å¡io įvykio kreipėsi į psichiatrÄ D. M., nes po Å¡io įvykio jį apniko panikos atakos, jis bijojo iÅ¡eiti į laukÄ , kažkaip Å¡is L. U. ir R. S. užpuolimas jį labai paveikė psichologiÅ¡kai. Jis teiks civilinį ieÅ¡kinį, tiek moralinei, tiek turtinei žalai, bet jį pateiks teismui (1 t., b. l. 40-43).

12. Liudytojas K. J., teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. labai gerai, L. nelabai gerai, su P. – geriausi draugai yra. 2020 m. balandžio 23 d. dienÄ buvo pas P. K. namuose, nuėjo namo pavalgyti ir grįžęs pamatė jį sumuÅ¡tÄ , kruvinÄ , Å¡oko bÅ«senoje, jie tarėsi, kalbėjosi ir jis nusprendė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ir nupasakojo įvykį, kaip ir kas vyko. Jis sakė, kad ėjo į parduotuvę „Citrinukas“, dabar – alkoholio parduotuvė, ir susitiko su Å¡iais dviem asmenimis.

Paulius buvo su M. K.. Jie pradėjo su jais kalbėtis, apie kÄ kalbėjo, neatsimena, ir L. U. pradėjo smÅ«giuoti į P. K., ir R. S. iÅ¡ pasalų prisidėjo prie daromo nusikaltimo. Tada P. sukrito, atsijungė, jie jį talžė nukritusį ir dar P. sakė, kad Å¡uo įkando jam į kojÄ . Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad kai grįžo į P. K. močiutės namus, jam P. nupasakojo apie įvykį, jie svarstė, kaip kÄ daryti ir M. K. sumišęs buvo, drebėjo visas, daug panikos buvo, nutarė laukti kitos dienos, kad nurimtų emocijos.

TÄ dienÄ jie su P. nieko nevartojo. Praeityje teko P. ragauti narkotinių medžiagų. Dabar nevartoja. Buvo toks įvykis, kai jis su P. ėjo į parduotuvę „Greta“ ir susikirto jų keliai su L. U., jis iÅ¡sitraukė ir parodė jiems peilį, jis jiems negrasino, jis buvo nugara į juos. Jie apsisuko ir nuėjo namo. Atsakydamas į advokato V. G. klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad jo draugas P. buvo išėjęs į alkoholio parduotuvę, nežino, kÄ jis pirko. Ne, jis nebuvo atsinešęs alkoholio.

13. Liudytojas K. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 25 d., liudytojo apklausos metu parodė, kad P. K. yra geriausias jo draugas, jį pažįsta nuo penkerių metų. L. U. jis, galima sakyti, žino tik iÅ¡ matymo, su juo kurį laikÄ bendravo. 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos jis nurodyti negali, nežino, kiek buvo valandų, bet galimai dienos metu, jis atėjo pas P. K. močiutę į namus. Jam atėjus, P. buvo kartu su M. K., jie abu buvo sutrikę. Matė, kad P. yra kruvinas, buvo kruvina jo galva, buvo kruvini jo drabužiai nuo galvos iki batų.

Jis, t. y. P. su M. drebėjo, buvo iÅ¡sigandę, Å¡oko bÅ«senoje. Jam paklausus kas nutiko, į tai P. pasakė vardus – L. U. ir R. S. ir tada P. detaliai papasakojo kas nutiko. P. papasakojo, kad jis su M. ėjo iki „Citrinukas“ parduotuvės ir gatvėje sutiko L. U. su R. S.. P. sakė, kad iÅ¡ karto L. U. su R. S. priėjo prie jo su M. ir kalbėjosi gražiai. Tada P. pasakojo, kad L. U. pradėjo jį gÄ sdinti dėl ankstesnių įvykių, jis žino, kad anksčiau buvo iÅ¡daužtas P. automobilio lango stiklas, dėl ko jis buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ ir dėl ko įtarinėjo L.

U.. Tada P. pasakojo, kad L. U. pradėjo jam smÅ«giuoti kumščiais į galvÄ , bet jis apsigynė blokais. Tada tarp jo, t. y. L. U. su P. įsiterpė R. S., kuris kažkuo smogė P. į galvÄ . Tada P. sakė, kad jis sukrito, t. y. pargriuvo ant žemės, ant kokio pavirÅ¡iaus nežino, bet mano, kad prie parduotuvės „Citrinukas“ greičiausiai buvo betonas. Tada P. pasakojo, kad jį dar paspardė gulintį, jo manymu abu, tai L. U. ir R. S.. KÄ tuo metu darė M., jis nežino, bet, kiek jis suprato, tai stovėjo ir žiÅ«rėjo, nes buvo iÅ¡sigandęs. Žino, kad P. sakė, kad jam gulinčiam į deÅ¡inės kojos Å¡launį įkando R.

S. Å¡uo. P. sakė, kad jis nesureagavo, kiek, kuris jam smÅ«gių sudavė, sakė, kad viskas labai greitai įvyko, kad jis buvo praradęs sÄ monę. Jis tada dėl Å¡io įvykio nieko daugiau P. neklausinėjo. P. su M. buvo blaivÅ«s. P. svarstė, kÄ jam daryti, niekur neskubėjo, norėjo įvertinti visÄ situacijÄ , todėl iÅ¡ karto policijos pareigÅ«nų nekvietė. Gal po Å¡io įvykio praėjus penkioms dienos, jis kartu su P. ėjo iki parduotuvės „Greta“, buvo dienos metas, gal apie 15 val.

Einant link parduotuvės, jie gatvėje sutiko L. U., jis ėjo priešais juos, jis susidairė, tarsi būtų atpažinęs juos ir tada jis nusuko taip pat link „Gretos“ parduotuvės, o jis su P. gavosi taip, kad ėjo jam iš paskos. Eidamas link parduotuvės, toliau link garažų, L. U. iš kelnių kairės kišenės išsitraukė peilį ir ėjo toliau, peilį nešdamasis kairėje nuleistoje rankoje, jis į juos su tuo peiliu neatsisuko, tiesiog išsiėmė iš kišenės peilį ir jį nešėsi, matė, kad tai peilis „plaštakė“, tai toks peilis, kai iš peilio rankenos galų išsiskleidžia geležtės ir gaunasi toks, kaip durklas.

Jis mano, kad L. U. taip pasielgė, kad jie prie jo nesiartintų, tokiu savo elgesiu ir to peilio demonstravimu, jis mano, kad jis norėjo juos atbaidyti. Jie tuo metu L. U. nieko nesakė ir jis jiems nieko nesakė, į juos atsisukęs su peiliu rankoje nebuvo. Jam nesuprantamos priežastys, kodėl L. U. ir R. S. užpuolė P. K., jis pats nuo L. U. ir R. S. nėra nukentėjęs. R. S. yra buvęs geras jo draugas. Po įvykio, kai matė P., tai matė jo perkÄ stÄ kojÄ , matė žaizdÄ galvoje ir guzÄ bei įvairius nubrozdinimus kÅ«ne, jį tokį jis rado tik kÄ po įvykio.

Mano, kad L. U. kartu su R. S. šiaip yra „kenkėjiškos“ asmenybės, jiems nereikia priežasčių žmogui užpulti (1 t., b. l. 75-78).

14. Liudytoja R. S. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nėra mačiusi L. U. ir R. S., yra P. K. teta. Jai atrodo, kad 2020 m. balandžio 24 d. viskas vyko. Paties įvykio ji nematė, tačiau sÅ«nėnas kreipėsi į jÄ pagalbos. Matėsi, kad buvo sumuÅ¡tas, buvo kaktoje guzas, kruvini džinsai, buvo įkasta Å¡uns į kojÄ . Kadangi buvo karantinas, nutarė niekur nevažiuoti, ji yra gydytoja, nuplovė žaizdÄ , dezinfekavo ir uždėjo tvarstį, kadangi siÅ«ti nereikėjo, jie niekur nesikreipė.

Jis pats buvo patyręs stresÄ , nežino kodėl jie niekur nesikreipė. IÅ¡ pradžių P.nenorėjo jokio ieÅ¡kinio, bet pagalvojo, jeigu žmogų užpuola antrÄ kartÄ , tai turi ir atsakyti. Yra girdėjusi, kad ne pirmÄ kartÄ jie konfliktuoja, įtarimai buvo, kad maÅ¡inos langÄ iÅ¡daužė. Atsakydama į teisėjo klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad iÅ¡rengusi jo nebuvo, bet kaktoje buvo mėlynė ir nubrozdinimas ir patinimas, o deÅ¡inė koja buvo iÅ¡ nugarinės pusės, maždaug per vidurį – įkandimas.

Ant Å¡launies įkandimas ir kaip nagų žymės. Apsvaigimo požymių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų nebuvo. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad P. sakė, kad du pažįstami vaikinai jį sumušė, sakė kokios pavardės, bet ji neprisimena. Taip, tai Å¡itos pavardės (U. ir S.). Atsakydama į advokatės V. B. klausimÄ , liudytoja nurodė, kad konfliktas įvyko, ėjo jis iÅ¡ parduotuvės ir sutiko pažįstamus, jie jį pradėjo ožiu vadinti, nes jis pasiskundė dėl tos maÅ¡inos ir įvyko konfliktas.

Atsakydama į advokato V. G. klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad lygtai iÅ¡ „Pivonija“ parduotuvės ėjo P.. Nežino kÄ jis pirko. Jie 2020 m. gegužės 2 d. kreipėsi į priėmimÄ , nes iÅ¡liko vėmimas ir galvos svaigimas, bijojo dėl rimtesnės galvos traumos, bet viskas gerai, nieko nenustatė. Jis negalėjo miegoti, prašė jos vaistų raminamųjų. Jis pasakojo, kad bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bijojo susitikti. Buvo likę mamos vaistų, davė kelias tabletes. Konsultavosi su psichiatru nuotoliniu bÅ«du.

15. Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 2 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad P. K. jis pažįsta, yra buvę klasiokai, šiaip dabar kartas nuo karto bendrauja. L. U. ir R. S. jis pažįsta, anksčiau su šiais vaikinais ir pabendraudavo, kažkada seniai visi draugavo, bet tai buvo seniai. 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos jis nurodyti negali, jis apie 15-17 val., tikslaus laiko negali nurodyti, nenori pameluoti, kartu su draugu P. K. ėjo į parduotuvę „Vynoteka“, kuri jei neklysta, yra (duomenys neskelbtini).

Tiek jis, tiek P. buvo blaivÅ«s. Einant link „Vynoteka“ jie pamatė prie parduotuvės stovinčius R. ir U., su jais kartu buvo, kiek jis žino, R. Å¡uo, kuris jo manymu yra veislinis, gal pitbulis, Å¡uo buvo be pavadėlio. Priėjus arti jų, L. U. iÅ¡ karto P. pradėjo vadinti „ožiu“, kaip jis supranta dėl to, kad anksčiau P. yra rašęs pareiÅ¡kimÄ dėl savo automobilio lango stiklo iÅ¡daužymo. Kaip jis suprato, L. U. dėl to ir užpykęs ant P., kad Å¡is dėl niekų parašė pareiÅ¡kimÄ , sakė „kÄ tu čia ožy, dėl nieko pareiÅ¡kimus raÅ¡ai“, kažkaip panaÅ¡iai, jis supranta, kad P. įtarinėjo L.

U., kad Å¡is langÄ iÅ¡daužė, o L. sakė, kad nieko jis nedarė. P. neneigė, kad parašė pareiÅ¡kimÄ , o tuo tarpu L. U. vis nirÅ¡o, jis pradėjo nusirenginėti megztinį ir priėjęs arčiau prie P. rankas sukėlė į kovinę pozicijÄ , bet jokių smÅ«gių P. nesudavė. Tada jis priėjo arčiau P. su L. ir pasakė jiems „baikit chebra, kÄ jÅ«s čia muÅ¡itės“, bandė viskÄ nuraminti, kad niekas nesimuÅ¡tų. Ä® šį jo raminimÄ nei P., nei L. U., nei R. niekaip nesureagavo, vyko toliau žodinis konfliktas tarp L. ir P..

R. S. nieko nesakė, nieko nedarė, jis stovėjo Å¡one ir viskas. Å io konflikto tarp P. ir L. metu, R. Å¡uo nieko nedarė, jis vaikščiojo tiesiog tarp jų ir viskas. P. R. tikrai jokių įžeidžiančių žodžių nesakė, jis tik su L. U. ginčijosi, o Å¡io ginčo metu R. stovėdamas P. iÅ¡ deÅ¡inės, nieko nesakęs, Å¡onu tiesdamas deÅ¡inę rankÄ , trenkė P. į deÅ¡inės pusės kaktÄ , tai buvo tyčinis R. suduotas smÅ«gis P. be jokios priežasties. Po Å¡io suduoto R. smÅ«gio, P. sulinko, abejomis rankomis susiėmė už galvos, tuo tarpu prie P. priÅ¡oko abu, tai R. ir L., jie, kiek matė, P. sudavė smÅ«gius rankomis į kÅ«nÄ , manytų Å¡iais smÅ«giais kažkokios didžiulės žalos P. sveikatai jie nepadarė.

Visas Å¡is P. muÅ¡imas vyko apie 10 sekundžių, jie abu per tÄ laikÄ galėjo suduoti po 5-10 smÅ«gių P. į kÅ«nÄ . Vyko toks chaosas, viskÄ sunku atpasakoti, jis nežino, ar P. buvo pargriuvęs ant žemės ar ne, negali tiksliai pasakyti, žino, kad P. parklupęs ant kelių tai tikrai buvo. Jis nežino, ar P. L. su R. spardė ar ne, prieÅ¡ais jį, nugaromis, buvo L. su R., o P. buvo už jų, jis P. nematė. Tada į šį konfliktÄ Ä¯siterpė ir jis, jis nutraukė toliau nuo P. L. U., suėmė jam rankas iÅ¡ už nugaros ir nuvedė, sakydamas „baikit, chebra, baikit, nesimuÅ¡kit“, kažkaip pan., tada kaip ir viskas kažkiek aprimo.

Tada R. kažkiek taip pat nuo P. atsitraukė. Å io konflikto metu, kai P. mušė R. su L., R. Å¡uo lakstė aplink juos, be jokios komandos, jis kaip ir norėjo saugoti R.. Žino, kad kai R. nuo P. atsitraukė, ir ėjo nuo jo, Å¡uo įkando P. į deÅ¡inę kojÄ , matė, kad Å¡uo kando kažkiek virÅ¡ kulno, bet paskui P. jam dar sakė, kad Å¡uo jam dar įkando ir į deÅ¡inę Å¡launį, bet Å¡ito jis nematė. Gali pasakyti tai, kad P. Å¡uo įkando be jokios komandos, be jokio užsiundymo ant P..

Po Å¡io Å¡uns įkandimo P. baigėsi ir visas konfliktas, matė, kad P., kaip supranta nuo R. smÅ«gio buvo prakirsta kakta, jis buvo kruvinas, todėl jis sakė, kad eina pas savo tetÄ susitvarkyti, jis P. laukė prie laiptinės. R. su L. U. daugiau nieko nesakė, nedarė. Jis nežino, ar kai Å¡uo įkando P., R. savo Å¡unį pakvietė ar ne, Å¡uo, įkandęs P. tiesiog, atsitraukė pats. Gali pasakyti tai, kad pirmÄ smÅ«gį P. sudavė R., iki tol vyko tik žodinis konfliktas tarp L. ir P., kurį pradėjo L..

Žino, kad po Å¡io įvykio P. skaudėjo galvÄ , paskui jis kelias dienas prastai jautėsi, kiek žino, vėliau parašė ir pareiÅ¡kimÄ . Jis Å¡io įvykio metu nenukentėjo. Å io įvykio metu R. S. Å¡uo buvo be pavadžio ir be antsnukio. Po kelių dienų jam P. rodė dvi įkandimo į kojÄ Å¾ymes. Jis nežino, Å¡io įvykio metu P. buvo drabužiai suplėšyti ar ne, jis buvo visas kruvinas, t. y. buvo kruvinas ir veidas, ir drabužiai. Jis nematė, ar gindamasis P. sudavė kokius smÅ«gius L. ar R., tikrai to nematė.

Po konflikto jis nepastebėjo, kad L. ar R. bÅ«tų buvę su kokiomis smurto žymėmis, gal kuris ir buvo kiek kruvinas nuo P., nes P. stipriai bėgo kraujas iÅ¡ kaktos. Jo manymu, įvykio metu L. su R. buvo blaivÅ«s, bet to tiksliai nežino, jam jie abu tiesiog pasirodė pavargę. Jis apie jokius ankstesnius konfliktus tarp P. ir L. U. nežino. Šį sekmadienį, t. y. 2020 m. birželio 7 d. jis iÅ¡važiuoja dirbti į OlandijÄ , kiek laiko ten bus nežino, bet planuoja apie 4 mėnesius (1 t., b. l. 87-90).

16. Liudytoja A. M., apklausta teismo posėdžio metu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. PaaiÅ¡kino, kad jos nesieja jokie santykiai su visais. 2020 m. balandžio 23 d. buvo dienos laikas, ji dirbo, iÅ¡sinešė takelį iÅ¡kratyti. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , gal už 50 metrų nuo jos, tada pamatė 3 vaikinus, jie buvo susikabinę, ji pagalvojo, kad jie girti, ji užrėkė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Buvo 3 jaunuoliai ir Å¡uniukas bėgiojo. Atsakydama į teisėjo klausimÄ , liudytoja parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini).

Ji išėjo iÅ¡kratyti takelį (o ne dėl triukÅ¡mo) ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Jie stovėjo susikabinę ir rėkavo, ji pagalvojo, kad jie girti. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad Å¡uo vidutinio dydžio, rudos spalvos. Už parduotuvės kampo nefilmuojama. Jie stovėjo į pievos pusę, į gyvenamus namus daugiau. Ten pieva, namo renovacija vyksta, ji suÅ¡uko, kad kvies policijÄ , vienas bėgo link gyvenamųjų namų, kiti pastovėjo ir nuėjo. Nepasakys kÄ jie apsivilkę buvo, bet buvo apsivilkę.

IÅ¡ salėje esančių neprisimena, kuris vaikinas buvo parduotuvėje. Už parduotuvės yra plytelės. Parduotuvėje negirdėjo rėkavimų, nėra pas juos langų, užstatyti prekėmis. Atsitiktinumo dėka ji juos pamatė. Dienos metas buvo, nežino kiek valandų buvo, gal 2 ar 3, ne, 17 val. negalėjo bÅ«ti. Ä® bylÄ jÄ Ä¯rašė nukentėjusysis turbÅ«t, nes ji kai užrėkė, jie iÅ¡siskirstė, gal dėl to. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad gulinčio žmogaus nematė, kamerų ten nėra, jų kameros filmuoja tik priekį.

Atsakydama į advokato V. G. klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad ramybės jai jie nesutrukdė, ji užrėkė, kad žmonės bijos ateiti. Atsakydama į advokatės V. B. klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad jų kameros filmuoja tik priekį, įėjimÄ Ä¯ parduotuvę, o ten kur prekes pristato, nėra kamerų. Kur vyko įvykis – pieva, stoviniavo jie aikÅ¡telėje. Atsakydama į advokato V. G. klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad ji matė tik 3 jaunuolius. Atsakydama į teisėjo klausimÄ , liudytoja nurodė, kad iÅ¡ gyvenamųjų namų geriau galėjo matyti viskÄ .

Atsakydama į advokatės V. B. klausimÄ , liudytoja paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ gyvenamųjų namų nebuvo žmonių išėję. Atsakydama į kaltinamojo L. U. klausimÄ , liudytoja parodė, kad ji matė, kad jie ten susikabinę buvo, smÅ«gių nematė.

17. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. birželio 3 d. įtariamojo R. S. ir liudytojo M. K. akistatos protokolo, akistata pradėta – 11:05 val., akistata baigta – 11:29 val., nustatyta: pateikus klausimÄ , ar suvesti į akistatÄ asmenys pažįsta vienas kitÄ ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatÄ asmenys parodė: M. K. – prieÅ¡ais sėdintį vaikinÄ aÅ¡ pažįstu, tai R. S., mÅ«sų tarpusavio santykiai yra normalÅ«s. 17.1. R. S. – prieÅ¡ais sėdintį vaikinÄ aÅ¡, žinoma, kad pažįstu, tai M.

K., mes esame pažįstami, draugai. 17.2. Suvestiems į akistata asmenims pasiÅ«lius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iÅ¡aiÅ¡kinti jie suvesti, jie parodė: M. K., atsakydamas į klausimÄ kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas P. K. 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), parodė, kad pirmiausia tai įvyko barnis tada tarp L. U. ir P. K.. KonfliktÄ pirmas pradėjo L. U.. Å io žodinio konflikto metu tarp L. U. ir P. K. jis sakė jiems, kad jie nurimtų, nekonfliktuotų, tuo tarpu R.

S. į konfliktÄ nesikiÅ¡o, jis stovėjo Å¡alia ir viskas. Å io konflikto metu P. K. su L. U. aiÅ¡kinosi savo tarpusavio santykius, nei vienas iÅ¡ jų, nei manęs, nei R. S. neįžeidinėjo, nekeikė. Jo manymu R. be jokios priežasties, L. U. ir P. K. žodinio konflikto metu, tyčia sudavė smÅ«gį kumščiu P. K. į kaktÄ . Tada ir prasidėjo visos Å¡ios muÅ¡tynės, po R. suduoto smÅ«gio P. į kaktÄ , jį, t. y. P., pradėjo muÅ¡ti L. U. ir R. S.. Matė, kad R. S. su L. U. sudavė P. smÅ«gius kumščiais į kÅ«nÄ , nematė, kad P. bÅ«tų pargriuvęs ant žemės, jis lyg buvo suklupęs, kaip ir sakė, jam P. užstojo muÅ¡dami jį L.

U. su R. S.. Å ios muÅ¡tynės truko keletÄ sekundžių, po to jis nutraukė nuo P. L. U. ir tada Å¡iek tiek viskas aprimo. Tad jau nueinant P. pamatė, kad R. Å¡uo įkando P. į kojÄ virÅ¡ kulno. Å uo įkando P. savarankiÅ¡kai, jam niekas jokios komandos nedavė, ant P. neužsiundė. Å uo buvo be pavadėlio, be antsnukio. Gali pasakyti tai, kad žodinį konfliktÄ pradėjo L. U., o muÅ¡tynes pirmas pradėjo R., be jokios aiÅ¡kios priežasties suduodamas smÅ«gį P. į kaktÄ . 17.3. R. S., atsakydamas į klausimÄ ar girdėjo, suprato ir tvirtina M.

K. parodymus, atsakė, kad M. K. parodymus girdėjo, suprato, juos tvirtina dalinai, mano aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tiesos M. papasakojo. Gali pasakyti tai, kad yra įsitikinęs, kad jo Å¡uo buvo su pavadėliu, bet be antsnukio. Taip pat nesutinka su M. pasakymu, kad jis P. K. sudavė be priežasties, priežastis buvo, P. jo atžvilgiu panaudojo kelis necenzÅ«rinius, įžeidžius žodžius, kokius, jau praėjus mėnesiui laiko po įvykio, jis neprisimena, bet žino, kad tie žodžiai tuo metu jį tikrai įžeidė, todėl jis ir sudavė P. smÅ«gį į kaktÄ .

Daugiau pilnai tvirtina M. parodymus, nieko papildomai paaiÅ¡kinti negali. 17.4. M. K., atsakydamas į klausimÄ ar galėjo kokių nors P. K. iÅ¡sakytų įžeidžių žodžių R. S. neiÅ¡girsti, M. K. atsakė, kad nežino, jis tikrai jokių įžeidžių žodžių, iÅ¡sakytų R. atžvilgiu iÅ¡ P. negirdėjo, tikrai buvo didelis triukÅ¡mas, didelis chaosas, negali to nei paneigti, nei patvirtinti. Atsakydamas į klausimÄ , ar Å¡io konflikto metu ant žemės kartu buvo parvirtę P. K. ir R.

S., M. K. atsakė, kad nežino, nematė, nepastebėjo, tikrai, galbūt tuo momentu, kai jis į šalį nutempė L. U., jį ramindamas, tai galėjo būti, bet jis šito dalyko tikrai nematė (1 t., b. l. 95-97).

18. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. birželio 12 d. įtariamojo R. S. ir liudytojo P. K. akistatos protokolo, akistata pradėta – 08:57 val., akistata baigta – 09:28 val., nustatyta: pateikus klausimÄ , ar suvesti į akistatÄ asmenys pažįsta vienas kitÄ ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatÄ asmenys parodė: R. S. – prieÅ¡ais sėdintį vaikinÄ aÅ¡ pažįstu, tai P. K., mÅ«sų tarpusavio santykiai iki Å¡io įvykio buvo normalÅ«s, dabar su juo jokių santykių nepalaikau. 18.1.

P. K. – prieÅ¡ais sėdintį vaikinÄ aÅ¡ pažįstu, tai R. S., mÅ«sų tarpusavio santykiai yra – pažįstami, anksčiau su juo bendravome, dabar su juo jokių santykių aÅ¡ nepalaikau. 18.2. Suvestiems į akistata asmenims pasiÅ«lius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iÅ¡aiÅ¡kinti jie suvesti, jie parodė: P. K., atsakydamas į klausimÄ kokiomis aplinkybėmis jis nukentėjo 2020 balandžio 23 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val. jis ėjo kartu su draugu M.

K. į parduotuvę, kai sutiko R. S. ir po kažkiek laiko iÅ¡ parduotuvės „Vynoteka“ išėjo L. U.. Å alia R. buvo Å¡uo, jis bėgiojo Å¡alia, buvo be pavadėlio, be antsnukio. Žino, kad su R. jis pasisveikino, davė „žaibÄ â€œ. Tada, išėjęs iÅ¡ parduotuvės, L. U. iÅ¡ karto pradėjo jį vadino „ožiu“ ir pan. L. U. iÅ¡ karto bandė jam suduoti smÅ«gius kumščiais į galvos ir krÅ«tinės sritis, bet nesugebėjo jam suduoti nei vieno smÅ«gio, nes jis jo smÅ«gius užblokavo rankomis.

Tuo metu R. ir M. buvo Å¡alia, jie nesikiÅ¡o į konfliktÄ , M. ramino, sakydamas „baikim, baikim, viskas“. Tada vienu metu, be jokios priežasties, R., jam stovėjęs iÅ¡ deÅ¡inės, kažkokiu kairėje rankoje laikytu daiktu, jam sudavė į kaktos deÅ¡inę pusę, po ko pradėjo bėgti kraujas, jis pargriuvo, neteko sÄ monės. SÄ monę, mano, buvo praradęs trumpam, atsipeikėjo gulėdamas ant žemės, jį mušė R. su L., smÅ«giai ėjo vienas po kito. Mano, tokiu intensyvumu smÅ«gių vienas žmogus nebÅ«tų galėjęs jam tiek suduoti.

Jis gulėjo susirietęs, galvÄ dengėsi rankomis. Mano, jam rankomis ir kojomis buvo suduoti iki 30 smÅ«gių. Vienu metu nuo parduotuvės iÅ¡girdo Å¡aukiant, mano, pardavėjÄ , ji Å¡aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tai tuomet L. su R. ir nustojo jį muÅ¡ti. Iki pardavėjai suÅ¡unkant, jam į deÅ¡inės kojos Å¡launį ir virÅ¡ kulno po kartÄ Ä¯kando R. Å¡uo, viso Å¡uo įkando du kartus. Gali pasakyti tai, kad L. U. pradėjo visÄ Å¡Ä¯ konfliktÄ , bandė jam suduoti smÅ«gius, jam nepavykus, pirmÄ smÅ«gį sudavė R., mano, R. trenkė dėl to, kad L. to nepavyko padaryti ir tada jam parkritus, R. su L. sudavė jam iki 30 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir jų muÅ¡imo metu jam dar du kartus į deÅ¡inę kojÄ Ä¯kando Rimo Å¡uo. 18.3.

R. S., klausiamas ar girdėjo, suprato ir tvirtina P. K. parodymus, atsakė: P. K. parodymus girdėjo, suprato, juos pilnai tvirtina, tik nėra tikras dėl savo Å¡uns, mano, kad Å¡uo Å¡io įvykio metu buvo su pavadėliu. Gali pasakyti tai, kad jis neneigia sudavęs smÅ«gį P., kaip jau ir minėjo savo pirmoje apklausoje, P. sudavė smÅ«gį ranka į kaktÄ dėl to, kad jis jį įžeidė pavadindamas „dÅ«chu“ ir pan. Po jo suduoto smÅ«gio, P. suklupo, tada jis (P.) kažkokiu bÅ«du jį (R.

S.) pargriovė ir tada jie su P. pasivoliojo, P. akimirkÄ buvo virÅ¡uje jo, mano, jis kažkokių smÅ«gių tuo metu P. nesudavė, kažkaip jį turėjo nuo savęs nusikelti, žino tik tai, kad tuo metu, kol P. buvo ant jo, L. U. jam tikrai kažkur kažkokius smÅ«gius sudavė. Tada kažkuriuo metu išėjo lyg pardavėja ir jie iÅ¡siskirstė. Žino, kad P. jis tikrai sudavė smÅ«gį į kaktÄ kai voliojosi su juo, gali bÅ«ti, kad kažkiek ir sudavė smÅ«gių, nežino. Jis nematė kaip jo Å¡uo įkando P., mano, tai galėjo įvykti tuomet, kaip P. buvo ant jo.

Jis nori P. atsipraÅ¡yti, norėtų jam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ dėl drabužių, labai apgailestauja dėl Å¡uns, tikrai, Å¡uo taip niekada nesielgdavo, jo P. įkasti jis tikrai nesiundė, pasikarščiavo dėl keiksmažodžių ir viskas, tikrai labai apgailestauja. 18.4. P. K., paklaustas ar Å¡io įvykio metu jis sakė įžeidžius žodžius R. S. atžvilgiu, nurodė, kad: ne, nesakė. Paklaustas, ar įvykio metu buvo blaivus, atsakė, kad taip, buvo blaivus. 18.5. R. S. paklausus, ar įvykio metui buvo blaivus atsakė, kad taip, buvo blaivus (1 t., b. l. 61-63).

19. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. birželio 12 d. įtariamojo L. U. ir liudytojo P. K. akistatos protokolo, akistata pradėta – 11:45 val., akistata baigta – 12:10 val., nustatyta: pateikus klausimÄ , ar suvesti į akistatÄ asmenys pažįsta vienas kitÄ ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatÄ asmenys parodė: P. K. – prieÅ¡ais sėdintį vaikinÄ aÅ¡ pažįstu, tai L. U.. MÅ«sų tarpusavio santykiai yra pažįstami, anksčiau bendravome, dabar nepalaikome jokių santykių. 19.1.

L. U. – prieÅ¡ais sėdintį vaikinÄ aÅ¡ pažįstu, tai P. K., mÅ«sų tarpusavio santykiai yra ne kokie. 19.2. Suvestiems į akistata asmenims pasiÅ«lius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iÅ¡aiÅ¡kinti jie suvesti, jie parodė: P. K., atsakydamas į klausimÄ kokiomis aplinkybėmis jis nukentėjo 2020 balandžio 23 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val., jis kartu su draugu M. K. ėjo iki parduotuvės, tada sutiko R. S.. Jis su R. pasisveikino, tada iÅ¡ parduotuvės „Vynoteka“ išėjo L.

U.. Tik išėjęs iÅ¡ parduotuvės, L. pradėjo jam grasinti, vadino „ožiu“ ir pradėjo jį pulti, jis pradėjo smÅ«giuoti iÅ¡ rankų į galvos ir krÅ«tinės sritis, bet smÅ«gių jis nepataikė, nes liudytojas blokavo rankomis jo smÅ«gius. L. nepataikius nei vieno, į kaktos deÅ¡inę pusę, stovėdamas jam iÅ¡ deÅ¡inės, kairėje rankoje su kažkokiu laikytu daiktu jam į kaktÄ trenkė R.. Po suduoto R. smÅ«gio jis pargriuvo ant grindinio ir neteko sÄ monės. Praradęs sÄ monę buvo akimirkÄ , atsibudo gulėdamas, jautė, kaip jam buvo suduodami smÅ«giai, mano, rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, jis buvo susisukęs į kamuolį, galvÄ dengėsi abejomis rankomis, kad nebÅ«tų sužeista galva.

Mano, jam smÅ«gius sudavė ir L., ir R., nes smÅ«gių buvo daug, jis nemano, kad vienas asmuo tiek smÅ«giu galėjo suduoti, jam buvo suduoda iki 30 smÅ«gių. Kai jį mušė L. su R., jam į deÅ¡inę kojÄ â€“ Å¡launį ir virÅ¡ čiurnos, įkando R. S. Å¡uo. 19.3. L. U., paklaustas girdėjo, suprato ir tvirtina P. K. parodymus, atsakė, kad P. K. parodymus girdėjo, suprato, juos dalinai tvirtina. Žodinį konfliktÄ , gali bÅ«ti, kad pradėjo ir jis (L. U.), bet jis pyko ant P., kad jis parašė ant jo pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡daužto automobilio galinio lango, neneigia P. vadinęs „ožiu“.

Jis nebandė P. jokių smÅ«gių suduoti, nematė, kaip smÅ«gį sudavė R., kad viskas labai greitai įvyko. Jam konfliktuojant žodžiais su P., P. jam bandė suduoti smÅ«gį į smakrÄ , bet nepataikė, nepasisekė, tada, jam atrodo, kad P. užmynė Å¡uniui ant kojos arba jam įspyrė, tiksliai net nežino, girdėjo, kad Å¡uo sucypė, dėl to R. paėmė kažkaip P. už pečių ir R. su P. kažkaip abu pargriuvo ant asfalto, jie abu pradėjo voliotis ant žemės, nematė, kad vienas kitam bÅ«tų sudavęs smÅ«gius, mano, R. buvo apsvaigęs kažkiek, tai jis nelabai galėjo suduoti jam smÅ«gius, o gal jam jau iÅ¡ pykčio taip atrodė, kad R. apsvaigęs. Tada jis su K. puolė skirti R. su P., K. norėjo P. nuo R. patraukti, jis – R., gavosi tokia sumaiÅ¡tis, dar Å¡uo aplinkui sukiojosi.

Tada jie greitai visi ir išsiskirstė. Jis P. tikrai jokių smūgių nesudavė, kad ir R. jam jokių rimtų smūgių nesudavė, buvo kažkokie pavieniai smūgiai ir viskas. Jis nematė, kad būtų šuo įkandęs P.. Šuo tikrai labai geras, jis žmonių nepuola, o ir P. šuo labai gerai pažįsta. Jis dėl šio įvykio, dėl konflikto gailisi. 19.4. L. U. paklausus, ar įvykio metui buvo blaivus atsakė, kad taip, buvo blaivus, o gal ir ne, neprisimena (1 t., b. l. 69-71).

20. IÅ¡ byloje esančios BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės 2020 m. balandžio 24 d. praneÅ¡imo su pateiktomis fotonuotraukomis matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d., 18:08 val. buvo gautas praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ : vakar, 2020 m. balandžio 23 d., apie 17:00 val. ėjau iki parduotuvės „Vynoteka“ nuo savo namų ir buvau užpultas dviejų asmenų. Viskas prasidėjo, kai jie pamatė mane einantį gatve. Minėti asmenys abu buvo be kaukių karantino laikotarpiu, su nepririÅ¡tu koviniu Å¡uniu, kurio spalva oranžinė/bordinė su baltais plėmais.

Abu asmenis žinau. Jie manęs sulaukė, kol ateisiu arčiau ir buvau užpultas dėl to, kad ant vieno iÅ¡ tų asmenų jau buvau parašęs pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡daužto maÅ¡inos stiklo. Minėti asmenys yra L. U. gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir R. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jiems priėjus prie manęs, pradėjo rėkauti įžeidžiančiais žodžiais, kad esu „ožys“, kad man bus blogai, su manimi bus susidorota, kad aÅ¡ dar pamatysiu, kas manęs laukia, grasinta susidoroti ir vėliau, manau, turėta omenyje ne tik apie mane, bet ir apie mano maÅ¡inÄ , o gal net kitÄ turtÄ ar Å¡eimÄ .

Manau, Å¡ie grasinimai tikrai gali iÅ¡sipildyti, kadangi tai yra jau ne pirmas kartas, buvo iÅ¡daužtas maÅ¡inos stiklas, pastoviai grasinama gatvėje. Esu gavęs skambučių iÅ¡ mamos, kad kažkas lauke prisikabinėja „vaikiÅ¡kai“, tai su lazeriukais Å¡viečia naktį, tai juokiasi. Po grasinimų L. U. pradėjo mane pulti rankomis, pamačius, kad jis vienas man nieko nepadarys ir yra per silpnas, iÅ¡ pasalų puolė R. S., suduodamas man su smailiu ar buku daiktu į galvÄ (mačiau, kad kažkÄ laiko rankoje, ir iÅ¡ to kažko man trenkia).

Po smÅ«gio parkritau bei laikinai praradau sÄ monę, aptemo vaizdas. Kai atsipeikėjau, jaučiau tik smÅ«gių lavinÄ , kokias 2-3 minutes iÅ¡ kojų ir rankų į visas kÅ«no dalis (pagrinde galva, krÅ«tinės sritis). Po smÅ«gio iÅ¡ buko ar smailo daikto į kaktos sritį, man pradėjo smarkiai bėgti kraujas, sutrenkta vieta iÅ¡tino, susiformavo lipoma (guzas ant galvos, per pusę kaktos, su paminkÅ¡tėjimu centre dėl smÅ«gio). Nurodyta papildoma informacija apie patikrinimÄ : Ukmergės rajono PK.

Baisu, kad ir užmuÅ¡ti galėjo, nes smÅ«gis yra prie pat smilkinio ir akies. Puolė ir nepririÅ¡tas R. S. Å¡uo, kuris buvo be antsnukio, du kartus įkando į kojÄ . Å io Å¡uns veislė yra StafordÅ¡yro bulterjeras, kiek žinau, Å¡is Å¡uo priklauso kovinių ir pavojingų Å¡unų veislių sÄ raÅ¡ui. Å uo neturi nei dokumentų, nemanau, kad ir yra skiepytas, kad turi „microchipÄ â€œ t. y laikomas neleistinai. Å eimininkas jo vieÅ¡ose vietose nepririÅ¡a, neaprÅ«pina visų saugumo priemonių (antsnukio, pavadėlio).

IÅ¡kart po sumuÅ¡imo buvau sutrikęs. Pamatęs, kad mano visi rÅ«bai kruvini, iÅ¡ kaktos nepaliaujamai bėga kraujas, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos ėjau namo nusiprausti, persirengti ir susitvarkyti sumuÅ¡imų. IÅ¡ karto po įvykio nesikreipiau į policijÄ ar greitÄ jÄ nes buvau iÅ¡sigandęs ir nežinojau kÄ daryti. IÅ¡kart po minėto užpuolimo mačiau, kad yra iÅ¡lindusi „Vynoteka“ pardavėja, ji rėkė, kad kvies policijÄ . Manau, dėl patirto streso pasielgiau neracionaliai ir nepasilikau įvykio vietoje, nežinau ir ar buvo iÅ¡kviesti pareigÅ«nai.

SumuÅ¡imo metu buvo sugadinti mano rÅ«bai, jie ne tik kruvini, bet ir suplėšyti, padaryta žala apie 120 Eur. Å ie asmenys turi labai prastÄ reputacijÄ (1 t., b. l. 14-22).

21. IÅ¡ byloje esančios BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės 2020 m. balandžio 25 d. praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. balandžio 25 d. buvo gautas praneÅ¡imas, kuriame nurodoma: Esu parašęs pareiÅ¡kimÄ dėl įvykio 2020 m. balandžio 23 d., dėl užpuolimo. Papildymas: Å¡iandien, eidamas pro namus kartu su draugu K. J., pamatėme L. U.. Pamatęs mus, jis iÅ¡sitraukė peilį (pademonstravo, kad turi) ir pakeitė ėjimo kryptį. Peilis vadinamas „plaÅ¡take“. Baisu, kad tÄ peilį gali panaudoti prieÅ¡ mus ar artimus. Galimi liudytojai: K. J.. Galimi įtariamieji: L. U.. Kada susisiekti: reaguokite kuo greičiau. Nukentėję fiziniai asmenys: papildymas praeito pareiÅ¡kimo, P. K. (1 t., b. l. 13).

22. Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. G 1139/2020 (01) matyti, kad P. K. padaryta:

1) poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje šlaunyje, keliuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinėje čiurnoje;

2) sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais;

3) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

4) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu, t. y. 2020 m. balandžio 23 d. (1 t., b. l. 36-37).

23. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 12 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentelėmis, apžiūra pradėta – 15:00 val., apžiūra baigta – 15:27 val., nustatyta – apžiūros objektas 1. vasarinė striukė, 2020 m. birželio 9 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas;

2. džinsinės kelnės, 2020 m. birželio 9 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Apžiūros atlikimo eiga:

1) Vasarinė striukė „Nike“ su kapiÅ¡onu, kapiÅ¡one yra baltos spalvos virvelė. Striukė yra geltonos, žalios ir nude spalvų. Striukės priekyje, kairės pusės virÅ¡uje, iÅ¡siuvinėtas „NIKE“ ženklas. Striukės Å¡onuose yra po kiÅ¡enę, užsegamÄ geltonos spalvos užtrauktukais. Striukės viduje yra tinklelinis pamuÅ¡alas. Striukės vidinėje pusėje, ties apykakle, yra pakaba ir juodos spalvos etiketė su užraÅ¡u „Nike“ ir užraÅ¡ais „Made In Vietnam Fabrique au Vietnam“. Striukės priekyje matyti rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , kurios yra taÅ¡kinės, nubėgančios. Rusvos spalvos dėmių daugiau matyti striukės deÅ¡inėje pusėje ir ant deÅ¡inės rankoves. Striukė yra „L“ dydžio.

2) Džinsinės kelnės yra šviesiai mėlynos spalvos. Kelnių juosmenyje, vidinėje, nugarinėje pusėje yra juodos spalvos etiketė su baltos spalvos užrašais „Bershka“ „Skinnyjogger Fit“. Kelnės yra M dydžio. Kelnių juosmuo yra su guma ir baltos spalvos virvele. Kelnių šonuose yra po kišenę, kelnių dešinėje klešnyje yra apie 35 cm ilgio vertikalus įplėšimas nelygiais kraštais, kuris nuo kelnių viršaus yra apie 19 cm atstumu, o nuo kelnių išorinės siūlės apie 6 cm atstumu.

Kelnių kairėje kleÅ¡nyje, ties keliu, yra horizontali, nelygių kraÅ¡tų skylė apie 14 cm ilgio, kuri apdriskusi, kurios gamyklinė. Kelnių deÅ¡inėje kleÅ¡nyje matomos rusvos spalvos, panaÅ¡ios į kraujÄ , dėmės, kurios yra laÅ¡o formos, kai kurios – nubėgančios. Kelnių kairėje kleÅ¡nyje matomi pavieniai, rusvos spalvos, panaÅ¡Å«s į kraujÄ , sutepimai (dėmės). Kelnių nugarinėje pusėje yra po uždėtinę kiÅ¡enę ties sėdmenimis. Kelnių deÅ¡inėje kleÅ¡nyje, nuo juosmens virÅ¡aus apie 39 cm atstumu, nuo kelnių kleÅ¡nės iÅ¡orinės siÅ«lės apie 8 cm atstumu matoma 2 cm ilgio, apie 0,5 cm pločio rusvos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ , o Å¡alia jos matyti penkios skylės, iÅ¡sidėstę netaisyklingu ratu (1 t., b. l. 47-53).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 24. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018).

Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

25. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡Ä ja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikÅ¡tės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame Å¡venčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos Å¡ventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muÅ¡tynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398/2006, 2K-241/2009, 2K-159/2009, 2K-53-693/2018).

Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, o smÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai net ir ne žmonių minioje reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-452/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-19-511/2020 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ , kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-367-511/2018).

26. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad L. U. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su R. S., L. U. ir P. K. konflikto metu, R. S. sudavus kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos deÅ¡inę pusę ir Å¡iam parkritus, jis, t. y.

L. U., kartu su R. S., tyčia sudavė nemažiau 3 smÅ«gių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kÅ«no vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami Å¡io nuosprendžio 1 punkte nurodytus sveikatos sužalojimus. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. S. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su L.

U., L. U. ir P. K. konflikto metu, sudavė kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos deÅ¡inę pusę ir Å¡iam parkritus, jis, t. y. R. S., kartu su L. U., tyčia sudavė nemažiau 3 smÅ«gių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kÅ«no vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami Å¡io nuosprendžio 3 punkte nurodytus sveikatos sužalojimus. Teismas Å¡iais iÅ¡vadas daro įvertindamas nukentėjusiojo P. K., kaltinamojo R. S., liudytojų K. J., R. S. B., A. M. parodymus, akistatos, daiktų apžiÅ«ros protokoluose, kituose tarnybiniuose protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto iÅ¡vadÄ , kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus.

27. Nuosprendžio 1, 3, ir 26 punktuose teismo nustatytas aplinkybes patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiojo P. K. parodymai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo M. K. teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai. Tiek nuketėjusysis, tiek liudytojas M. K. teigia, kad žodinio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo L. U. metu nukentėjusiajam į kaktos sritį smÅ«gį sudavė kaltinamasis R. S.. Å iÄ aplinkybę, t. y. smÅ«gio sudavimÄ , patvirtina ir pats kaltinamasis R.

S.. Nors teisiamojo posėdžio metu L. U. teigė, kad jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė ir R. S. teigė, kad taip pat daugiau smÅ«gių nesudavė. Tačiau atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „negali pasakyti ar spyrė. Kažkiek smÅ«gių buvo iÅ¡ jo pusės, buvo 4 -5 smÅ«giai, ne daugiau“. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. akistatos su P. K. metu nurodė, kad „Žino, kad Pauliui jis tikrai sudavė smÅ«gį į kaktÄ kai voliojosi su juo, gali bÅ«ti, kad kažkiek ir sudavė smÅ«gių, nežino“.

Kaltinamojo L. U. neigimÄ fakto, kad jis sudavė smÅ«gių nukentėjusiajam, paneigia R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kai jis nurodė, kad „Lukas galėjo taip pat suduoti smÅ«gius Pauliui, jis jį pažįsta, tai tiki, kad jis nestovėjo nieko nedarydamas, nes Paulius ir jį įžeidinėjo“. Pažymėtina ir tai, kad akistatos su P. K. metu, R. S. taip pat nurodė, kad „žino tik tai, kad tuo metu, kol Paulius buvo ant jo, L. U. jam tikrai kažkur kažkokius smÅ«gius sudavė“.

Å iuos R. S. parodymus patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamojo posėdžio metu: „tuo tarpu prie Pauliaus priÅ¡oko abu, tai Rimas ir Lukas, jie, kiek matė, Pauliui sudavė smÅ«gius rankomis į kÅ«nÄ â€œ. Å iuos parodymus liudytojas M. K. nuosekliai davė ir akistatų metu. Kadangi nukentėjusysis tiksliai negali nurodyti smÅ«gių skaičių, o liudytojas M. K. taip pat tiksliai nenurodė smÅ«gių skaičių, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, yra nustatyta, kad R.

S. ir L. U. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, teismas atsižvelgdamas į specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ aplinkybę, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, daro iÅ¡vadÄ , kad L. U. ir R. S. nukentėjusiajam sudavė mažiausiai 4 smÅ«gius: 1 smÅ«gį sudavė R. S. į nukentėjusiojo kaktos sritį, o kitus smÅ«gius R. S. ir L. U. sudavė nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis buvo parkritęs. 2 trauminius poveikius padarė Å¡uo – Å¡ias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai (kad du kartus įkando).

Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo parkritęs, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, R. S. parodymai (kad jie su nukentėjusiojo pasivoliojo), šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir M. K. parodymai, kad jis matė, kaip nukentėjusysis susmuko.

28. Dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos tarp kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieÅ¡taravimų nėra – viskas įvyko prie parduotuvės „Vynoteka“, prie (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta Å¡io nuosprendžio 25 punkte, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡Ä ja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikÅ¡tės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, namo kiemai ir laiptinės (žr.

Å¡io nuosprendžio 25 punktÄ ). Nagrinėjamu atveju konfliktas, muÅ¡tinės vyko prie parduotuvės, taip pat prie daugiabučio namo, visus įvykius matė tiek liudytojas M. K., tiek liudytoja A. M.. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad konfliktas ir nukentėjusiojo sumuÅ¡imas įvyko vieÅ¡oje vietoje.

29. Pažymėtina ir tai, kad padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , patvirtina ne tik smurto panaudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį, bet ir kitų žmonių reakcija – liudytojas M. K. buvo ir Å¡okiruotas, ir iÅ¡sigandęs, nors tiesiogiai prieÅ¡ jį nebuvo panaudotas smurtas. Å iÄ aplinkybę, kad liudytojas M. K. buvo Å¡okiruotas ir iÅ¡sigandęs patvirtina liudytojo K. J. parodymai: „<...> ir M. K. sumišęs buvo, drebėjo visas, daug panikos buvo, nutarė laukti kitos dienos, kad nurimtų emocijos“.

30. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų L. U. ir R. S. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Dėl bausmės skyrimo 31. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad prokuroras siÅ«lė pripažinti kaltinamajam R. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis R. S. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje prisipažino ne dėl visų aplinkybių. IÅ¡ pradžių jis teigė, kad buvo sudavęs nukentėjusiajam tik vienÄ smÅ«gį, o kai R.

S. ir nukentėjusysis buvo ant žemės, jis jam smÅ«gių nesudavė. Tik vėliau, apklausos metu, R. S. atsakydamas į prokuroro klausimÄ , nurodė, kad gal ir buvo kažkiek smÅ«gių, bet kaltinamajame akte jų per daug. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, kad kaltinamasis neprisipažino dėl visų nusikalstamos veikos aplinkybių rodo, kad kaltinamasis tikėjosi palengvinti savo atsakomybę ir vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo R. S. žodžiai, kad jis prisipažįsta ir gailisi, vertintini taip pat kaip bandymas palengvinti atsakomybę.

L. U. žodžius dėl prisipažinimo ir gailėjimosi teismas taip pat vertina kaip bandymÄ palengvinti savo atsakomybę, nes L. U. neprisipažino dėl to, kad jis kartu su R. S. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius.

32. Abejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad abu kaltinamieji, nukentėjusiajam bÅ«nant ant žemės, sudavė jam smÅ«gius. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus ir į tai, kuriuos patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai, prasidėjus konfliktui ir L. U. nepavykus suduoti smÅ«gių nukentėjusiajam, jam smÅ«gį sudavė R. S., po kurio nukentėjusiajam parkritus ant žemės, abu kaltinamieji tęsė smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam bendrai. Kaltinamojo L. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

33. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamieji padarė vienÄ užbaigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Teismas įvertina kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia (nors kaltinamieji ir neturėjo konkretaus tikslo pažeisti visuomenės tvarkÄ ir vieÅ¡Ä jÄ rimtį, tačiau bendrais bruožais suprato, kad yra vieÅ¡oje vietoje, suprato, kad suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam gali sutrikdyti jo sveikatÄ , sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , suprato, kad muÅ¡tynės vieÅ¡oje vietoje prie parduotuvės ir daugiabučio namo gali Å¡okiruoti ir iÅ¡gÄ sdinti kitus žmones, tačiau taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (žr. pvz., LAT nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018).

34. Kaltinamasis R. S. yra neteistas, baustas administracine tvarka, paskutinį karta 2019 m. liepos 3 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 20–22), apie psichiatrinį gydymÄ ir priklausomybės ligų gydymÄ , įskaitÄ nėra duomenų. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė pavojingu bÅ«du, t. y. suduodamas smÅ«gį į žmogui gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , kas gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimÄ . Atsižvelgiant į tai, taip pat į Å¡io nuosprendžio 31–33 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam R.

S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminÄ parenkant didesnį nei vidurkis (atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra atsakomybė sunkinanti aplinkybė). Teismo vertinimu pagrįstas ir teisingas laisvės apribojimo terminas bus 1 metai ir 3 mėnesiai. Atsižvelgiant į R. S. charakterizuojančius duomenis, taip pat į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė, nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, teismÄ , intensyvi priežiÅ«ra R. S. neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai ir draudimai:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajam (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

4) uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

35. Kaltinamasis L. U. teistas 5 kartus, tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kartÄ â€“ už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymÄ bei vienÄ kartÄ už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Paskutinį kartÄ nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. kovo 20 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinio nusižengimo nuobaudų, paskutinį kartÄ baustas administracine nuobauda 2019 m. spalio 24 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (smulki vagystė), apie psichiatrinį gydymÄ ir priklausomybės ligų gydymÄ , įskaitÄ nėra duomenų.

Pažymėtina, kad L. U. jau buvo kartÄ teistas už smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , tuo metu jam buvo skirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. L. U. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nukreipto į nusikalstamas veikas, nedaro, smurtinis L. U. elgesys nėra atsitiktinumas, o pasikartojantis reiÅ¡kinys. Teisme L. U. nukentėjusiojo atsiprašė, teigė, kad nevartoja narkotinių medžiagų, nerÅ«ko, sportuoja. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Å¡io nuosprendžio 31–33 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam L.

U. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant šiek tiek mažiau už vidurkį. Teismo vertinimu pagrįstas ir teisingas laisvės atėmimo bausmės terminas yra 1 metai, bausmę atliekant pataisos namuose.

36. Pažymėtina, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matoma, kad L. U. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡is nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas procesinį sprendimÄ skelbs 2020 m. lapkričio 6 d. Esant tokioms aplinkybėms, L. U. skirtina bausmė Å¡iuo nuosprendžiu nebendrinama su ankstesniu nuosprendžiu. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 37. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 124,64 Eur turtinės žalos ir 2 875,36 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų.

38. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

39. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

40. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji (civiliniai atsakovai) R. S. ir L. U. atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 284 straipsnyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) P. K..

41. Nukentėjusysis P. K. ieÅ¡kinyje nurodo, kad jam buvo padaryta 124,64 Eur turtinė žala, kuriÄ sudaro 100 Eur vertės drabužiai, kurie buvo sugadinti nusikalstamos veikos padarymo metu, 15,96 Eur iÅ¡laidos kurui vykimui iÅ¡ Ukmergės į Vilnių pas teismo medicinos ekspertus, 8,68 Eur iÅ¡laidos vaistams. Visos minėtos iÅ¡laidos pagrindžiamos leistinais įrodymais: medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ais (t. 2, b. l. 85), vaistų pirkimo kvitais, kuro pylimo kvitais (t. 2, b. l. 86), daiktų apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 47-53).

Iš byloje esančių įrodymų taip pat konstatuotina, kad minėta turtinė žala atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat konstatuotina, kad kaltinamieji yra kalti dėl šios atsiradusios žalos, nes būtent dėl jų neteisėtų veiksmų ir dėl to, kad jie nebuvo apdairūs ir rūpestingi, atsirado ši žala. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamųjų solidariai priteistinas 124,64 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo naudai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

42. Nukentėjusysis P. K. ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti jam 2 875,36 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . P. K. nurodo, kad po to, kai jis buvo sumuÅ¡tas kaltinamųjų, jis labai iÅ¡sigando, patyrė Å¡okÄ , jam teko kęsti fizinį skausmÄ , didelį baimės, bejėgiÅ¡kumo jausmÄ . P. K. taip pat nurodo, kad patyrė dvasinį sukrėtimÄ , vidinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , reputacijos suprastėjimÄ , nes smurtas prieÅ¡ jį buvo naudojamas liudininkų akivaizdoje. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad buvo patyręs panikos atakÄ , jam buvo taikyta gydytojo psichiatro pagalba, skirtas medikamentinis gydymas. Nukentėjusysis nurodo, kad jis iki Å¡iol vartoja raminamuosius, patiria stresÄ ir baimės jausmÄ .

43. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

45. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamųjų Å¡io nuosprendžio 1 ir 3 punktuose nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajam buvo padaryta psichologinė trauma, dėl kurios jam buvo paskirta tęstinis psichologinis gydymas ir medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 85). Po Å¡io nuosprendžio 1 ir 3 punktuose apraÅ¡ytų įvykių nukentėjusysis buvo iÅ¡sigandęs, buvo patyręs stresÄ , jam buvo galvos svaigimas, vėmimas, negalėjo miegoti, bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, prašė raminamųjų vaistų – Å¡ias aplinkybes patvirtino liudytoja R.

S. B. (šio nuosprendžio 14 punktas). Liudytojas K. J. taip pat tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis P. K. po nusikalstamos veikos padarymo buvo išsigandęs, jam buvo šokas (šio nuosprendžio 12, 13 punktai). Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje šlaunyje, keliuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinėje čiurnoje (1 t., b. l. 36-37).

Dėl minėtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus. Nukentėjusiojo kitos nurodytos aplinkybės: reputacijos suprastėjimas ir pažeminimas, panikos ataka, taip pat aplinkybė, kad nukentėjusysis iki šiol vartoja raminamuosius – jokiais įrodymais byloje nepatvirtintos.

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

47. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Bylose, kuriose asmenimis padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-468/2020, 31 punktÄ ).

48. Atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 43–47 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, apraÅ¡ytos Å¡iame nuosprendyje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos mastÄ , taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pagrįstas ir teisingas yra 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai 49.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vasarinė striukė ir džinsinės kelnės, įpakuotos į spec. paketÄ Nr. 465529, kvitas B Nr. URPK001381, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

50. Pažymėtina, kad prokuroras prašė patikslinti nusikalstamos veikos padarymo datÄ â€“ vietoje kaltinamajame akte nurodytos 2020 m. balandžio 23 d. nurodyti 2020 m. balandžio 24 d. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas nenustatė pagrindo tikslinti nusikalstamos veikos padarymo datÄ . Visi liudytojai ir kaltinamieji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė 2020 m. balandžio 23 d., iÅ¡skyrus liudytojÄ R. S. B.. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. data užfiksuota ir BIRT ataskaitos žiÅ«ryklėje (1 t., b. l. 14-22), kurioje apraÅ¡ant įvykį, nurodyta „vakar, 2020-04-23“, o praneÅ¡imas užregistruotas 2020 m. balandžio 24 d.

Nukentėjusysis P. K. įvykių datÄ pakeitė po liudytojos R. S. B. parodymų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta teisinga nusikalstamos veikos padarymo data – 2020 m. balandžio 23 d. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais ir 5 dalies 4 punktu, R. S. bausmės atlikimo laikotarpiu skirti šiuos įpareigojimus ir draudimus 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajam;

4) uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti solidariai iÅ¡ R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 124,64 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt keturių eurų 64 ct) turtinės žalos ir 900 Eur (devynių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vasarinę striukę ir džinsines kelnės, įpakuotas į spec. paketÄ Nr. 465529, kvitas B Nr. URPK001381, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus.

Teisėjas Dmitrij Rancev