Appeal court partially dismissed labor inspector's termination order and reinstated employee's dismissal due to medical grounds.
Legislator summary
AI generatedThe Panevėžys District Court partially overturned the first-instance judgment regarding the termination of an employee's contract based on medical incapacity. The employee argued that the labor inspector's decision to terminate his contract was invalid because he had been deemed fit for work after a medical examination. The court ruled that the termination order must be executed with a new date of October 2, 2015, while dismissing the request to annul the disciplinary penalties.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas: When an employee is terminated for medical reasons but subsequently deemed fit for work, the termination order must be executed with a new date rather than annulled.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                     CivilinÄ byla Nr. e2A-477-278/2017TeisÄja Ineta BaliukaitytÄ                                   Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06285-2015-2                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.4.6; 1.3.9.2.2; 3.2.9.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20                                                                           PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS                                         N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2017 m. birželio 19 d.
                                                     PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Laimanto MisiÅ«no, LaimutÄs SankauskaitÄs, BirutÄs ValiulienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) saugos tarnybos âArgusâ ir atsakovo A.
K. apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-12-488/2017 pagal ieÅ¡kovo UAB saugos tarnybos âArgusâ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dÄl PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 panaikinimo bei atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB saugos tarnybai âArgusâ dÄl drausminių nuobaudų panaikinimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas UAB saugos tarnyba âArgusâ praÅ¡Ä teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimÄ Nr. DGKS-2973 ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. NurodÄ, kad su atsakovu 2014-01-22 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ A. K. buvo priimtas dirbti apsaugos darbuotojo pareigose PanevÄžio skyriuje. Pildydamas anketÄ priÄmimui į darbÄ , A. K. nurodÄ, kad jo fizinÄ ir sveikatos bÅ«klÄ gera, jis neserga jokiomis lÄtinÄmis ligomis. 2014-07-16 atsakovas pateikÄ pažymÄ apie jam 2014-05-20 nustatytÄ neįgalumÄ su pažyma apie darbo pobÅ«dį. 2014-08-13 atsakovui atlikus sveikatos patikrinimÄ nustatyta, kad, įvertinus rizikos veiksnius, jis gali toliau dirbti, jokių papildomų apribojimų darbo vietai ir pareigoms nebuvo nustatyta.
TeigÄ, kad 2015-06-08 atsakovas pateikÄ praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso (toliau â DK) 127 straipsnio 2 dalį dÄl ligos, pridÄdamas 048/a sveikatos pažymos kopijÄ ir UAB âKipuâ iÅ¡raÅ¡Ä . NurodÄ, kad tenkinti praÅ¡ymÄ atsisakyta, nurodant, jog praÅ¡ymas nÄra pakankamai motyvuotas. 2015-07-30 buvo atliktas darbuotojo sveikatos patikrinimas, kurio iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad jis gali dirbti prisilaikant nurodytų apribojimų, taÄiau 2015-07-30 A. K. pateikÄ dar vienÄ praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodant ieÅ¡kovui nesilaikant darbo sutarties sÄ lygų.
PraÅ¡ymÄ atsisakius tenkinti, 2015-07-31 atsakovas atsisakÄ eiti į darbÄ . NurodÄ, kad 2015-08-03 A. K. kreipÄsi į Darbo ginÄų komisijÄ (toliau â DGK) dÄl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dÄl darbo sutarties sÄ lygų nesilaikymo. PanevÄžio teritorinio skyriaus darbo ginÄų komisija 2015-07-21 sprendimu Nr. DGKS-2973 UAB saugos tarnybÄ âArgusâ įpareigojo nutraukti darbo sutartį su A. K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.
3. TeigÄ, jog DGK sprendimas yra nepagrįstas, nes: 1) 2015-06-08 VÄ® Integruotų sveikatos paslaugų centro profilaktinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovas dirbti gali, iÅ¡skyrus darbo pozÄ , kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinÄ padÄtis nepertraukiamas sÄdÄjimas, 2015-07-08 VÄ® Integruotų sveikatos paslaugų centro buvo nurodyti kiti profesinÄs rizikos veiksniai â staigÅ«s judesiai, psichologinÄ Ä¯tampa, kas gali iÅ¡provokuoti ligos paÅ«mÄjimÄ .
2) UAB âKipuâ rekomendacijose nurodyta, kad A. K. nÄra draudžiamas ilgas sÄdÄjimas, jo metu rekomenduojama atlikti pertraukÄles, atsistoti, iÅ¡sitiesti. TeigÄ, jog nÄra jokių įrodymų, kad atsakovo pasirinktas darbas jam sukÄlÄ ligos progresavimÄ ir paÅ«mÄjimÄ . PrieÅ¡ingai, praÄjus reabilitacijÄ , soc. darbuotojas konstatavo, jog A. K. gyvenimo sÄ lygos geros, gyvenimo bÅ«das aktyvus, darbo sÄ lygos patenkinamos. Darbo ginÄų komisija neįvertino ieÅ¡kovo teiginio, kad psichosocialiniai veiksniai taip pat patenka į priimtinos rizikos rÄmus, o sprendimÄ pagrindÄ teiginiais, kurie prieÅ¡tarauja specialistų įvertintai profesinei rizikai.
NurodÄ, kad abejoja A. K. sÄ Å¾iningumu, nes po pakartotinio profilaktinio patikrinimo jis pakeitÄ savo atleidimo praÅ¡ymo pagrindÄ ir akivaizdžiai siekia gauti iÅ¡eitinÄ kompensacijÄ bei pasipelnyti įmonÄs sÄ skaita. TeigÄ, kad A. K. liga ar neįgalumas negali bÅ«ti pagrindu jo atleidimui iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, jeigu tai netrukdo atlikti darbÄ , nes nenustatyta objektyvių duomenų, jog jis negali atlikti pavesto darbo, nes jo darbo vieta ir darbo sÄ lygos atitinka sveikatai nustatytus apribojimus.
4. Atsakovas A. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä panaikinti UAB saugos tarnybos âArgusâ įsakymus dÄl drausminių nuobaudų paskyrimo, t. y. 2015-09-03 Nr. DDN-150903/1 skirtÄ papeikimÄ pagal DK 237 str. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 2015-10-02 Nr. DDN-151002/1 atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2015-10-02, pagal DK 237 str. 1 d. 3 p., 235 str. 2 d. 9 p., 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p.; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB saugos tarnybos âArgusâ jo naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki LR ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
5. NurodÄ, kad darbdavys nevykdÄ Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 ir darbo sutarties su juo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2015-07-21 nenutraukÄ. UAB saugos tarnybos âArgusâ dirbtinai ir sÄ moningai pritaikÄ jam dvi drausmines nuobaudas: papeikimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ darbo. Papeikimas buvo pritaikytas už jo neiÅ¡ÄjimÄ Ä¯ darbÄ visas darbo dienas nuo 2015-08-03 iki 2015-09-02, tai laikant Å¡iurkÅ¡Äiu darbo drausmÄs pažeidimu. TeigÄ, kad jis pasinaudojo DK numatyta teise â darbuotojo atsisakymu dirbti, nes darbdavys neužtikrino saugios darbo vietos, todÄl iÅ¡kilo pavojus jo darbo saugai ir sveikatai.
Be to, tai buvo padaryta jau esant priimtam ginÄijam darbo ginÄų komisijos sprendimui. NurodÄ, kad 2015-06-08 medicininÄs knygelÄs įraÅ¡e nurodyta, kad dirbti gali, iÅ¡skyrus darbo pozos, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinÄ padÄtis, nepertraukiamas sÄdÄjimas. TeigÄ, kad nuo 2015-03-03 iki 2015-06-08 buvo nedarbingas, o nuo 2015-05-22 iki 2015-06-08 buvo gydomas Sveikatingumo ir reabilitacijos centre âKipuâ. Be to, tuo metu nebuvo atliktas jo darbo vietos profesinÄs rizikos vertinimas. NurodÄ, kad dÄl pablogÄjusios sveikatos ir bÅ«damas negarantuotas darbo vietos saugumu, 2015-07-31 darbdaviui praneÅ¡Ä, kad dirbti atsisako DK 275 straipsnio 5 dalies ir 276 straipsnio pagrindais.
TeigÄ, jog atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, todÄl jis drausmÄs pažeidimo nepadarÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 6. PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ ir įpareigojo UAB saugos tarnybÄ âArgusâ vykdyti Lietuvos Respublikos ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimÄ Nr. DGKS-2973 nutraukti darbo sutartį su A.
K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2015-07-21. A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtÄ .
7. NustatÄ, kad 2014-01-22 tarp Å¡alių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 123/5 su 3 mÄn. iÅ¡bandymo laikotarpiu, pagal kuriÄ A. K. įsidarbino apsaugos darbuotojo pareigose. NurodÄ, kad  A. K. buvo supažindintas su visais tarnybos dokumentais, o jis anketoje nurodÄ, kad neįgalumo neturi, medikamentų nenaudoja ir lÄtinÄmis ligomis neserga, bei nurodÄ, kad âArgusâ saugos tarnyboje yra dirbÄs anksÄiau. Konstatavo, jog 2014-05-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje Nr. DPS 1575 A.
K. nuo 2014-05-09 iki 2016-05-08 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, iÅ¡duotas neįgaliojo pažymÄjimas. NustatÄ, kad 2015-04-30 atsakovas lankÄsi pas gydytojÄ dÄl nugaros skausmų, o 2015-05-20 â 2015-06-08 UAB âKipuâ pažymoje A. K. konstatuota stuburo osteochondrozÄ ir diskozÄ, radikolopatija, rekomenduota mankÅ¡tintis, sÄdimÄ padÄtį keisti, ilgo sÄdÄjimo metu atlikti pertraukÄles atsistojant ir iÅ¡sitiesiant, vengti staigių judesių. 2015-06-08 medicininÄs knygelÄs įraÅ¡e konstatuota, kad dirbti gali, iÅ¡skyrus darbo pozÄ , kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinÄ padÄtis, nepertraukiamas sÄdÄjimas.
NurodÄ, kad 2015-06-08 A. K. darbdaviui pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, remdamasis medicininÄs knygelÄs įraÅ¡u. 2015-06-10 atsakovas buvo darbdavio informuotas, kad jo praÅ¡ymas dÄl atleidimo nurodytu pagrindu nebus tenkinamas bei iÅ¡dÄstyti atsisakymo motyvai, į kurį atsakovas 2015-06-14 nurodÄ, kad jis savo praÅ¡ymÄ motyvuoja 139 dienų nedarbingumu per 10 mÄnesių, gydytojų konstatuojamais apribojimais darbui, naujai atsiradusia liga, dÄl sveikatos bÅ«klÄs negalÄjimu dalyvauti konfliktinių situacijų sprendime. 2015-06-11 darbdavys papraÅ¡Ä atsakovo patikslinti motyvus, dÄl kurių atsakovas negalÄs toliau dirbti, pateikÄ paklausimÄ VÄ® Integruotas sveikatos paslaugų centras dÄl darbuotojo tinkamumo dirbti. 2015-07-08 atsakyme Centras nurodÄ, kad A.
K. draudžiama dirbti periodiÅ¡kai bÅ«nant nepatogioje pozoje, priverstinÄje padÄtyje sÄdint, jis negali atlikti staigių judesių bei esant psichologinei įtampai, kuri gali iÅ¡provokuoti ligos paÅ«mÄjimÄ . 2015-07-30 A. K. buvo siunÄiamas atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimÄ , kurio metu 2015-07-30 UAB âMediCA klinikaâ nustatyta, kad darbuotojas gali dirbti pagal NDNT rekomendacijas.
8. NustatÄ, kad 2015-07-30 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog A. K. atsisakÄ atlikti sveikatos patikrinimÄ pas darbdavio nurodomÄ gydytojÄ ir paraÅ¡Ä praÅ¡ymÄ jį atleisti iÅ¡ darbo dÄl darbo sutarties sÄ lygų nesilaikymo. 2015-07-30 A. K. pateikÄ darbdaviui praÅ¡ymÄ dÄl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dÄl sutarties sÄ lygų nesilaikymo nuo 2015-08-03. Konstatavo, jog 2015-07-31 darbdavys A. K. informavo, kad jo praÅ¡ymas nebus tenkinamas. Atsakovas 2015-07-31 raÅ¡tu, vadovaudamasis DK 275 straipsnio 1 dalies ir DK 276 straipsnio pagrindais dirbti atsisakÄ, teigdamas, kad jo darbo sÄ lygos sudaro pavojų jo sveikatai. 2015-08-03 atsakovas kreipÄsi į darbo ginÄų nagrinÄjimo komisijÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dÄl darbo sutarties sÄ lygų nesilaikymo.
Teismas konstatavo, jog 2015-08-17 medicininÄs kortelÄs įraÅ¡e užfiksuoti apribojimai, kad A. K. negali dirbti periodiÅ¡kai bÅ«nant nepatogioje pozoje, priverstinÄje padÄtyje sÄdint, jis negali atlikti staigių judesių. 2015-10-19 atsakovas buvo konsultuotas chirurgo. 2016-05-13 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje Nr. DPS 1070 ir pažymoje Nr. 0903064 A. K. nuo 2016-05-09 iki 2037-06-25 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nurodant, kad jis negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikÅ¡Äiojimu. 2016-08-03 ValstybinÄs teismo medicinos ekspertizÄs akte Nr. EKG 75/2016(01) konstatuota, kad A.
K. neįgalumas nustatytas nuo 2014-05-20 dÄl žvynelinÄs artropatijos aktyvumo I laipsnio su I laipsnio funkcijos nepakankamumu; A. K. 2014-05-20 diagnozuotos ligos stuburo L4-L5 osteochondrozÄ ir diskozÄ, L5 radikolopatija nÄra visiÅ¡kai naujos ligos; jos yra toliau progresuojanÄių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninÄje dalyje pasekmÄs; lyginant A. K. neįgalumo laikotarpį tarp 2012-05-10 ir 2014-05-20, apribojimai jo darbo vietai pagal NDNT iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ dÄl darbo.
9. Teismas konstatavo, kad iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui jį atleisti iÅ¡ darbo dÄl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogÄjo ir jis nebegalÄjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų. NurodÄ, jog apsaugos darbuotojo darbas ekstremalioje situacijoje gali bÅ«ti susijÄs su staigiais judesiais bei psichologine įtampa, kÄ patvirtina atliktas atsakovo darbo vietos profesinÄs rizikos paskesnis vertinimas â 2015-09-02 buvo pripažinta didesnÄ saugos darbuotojo darbo vietos profesinÄ rizika. Ä®vertinÄs medicininius duomenis, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. sveikatos bÅ«klÄ jam nebeleidžia tinkamai vykdyti apsaugos darbuotojo funkcijų. Teismas, iÅ¡analizavÄs Darbo ginÄo komisijoje įvertintus Å¡alių pateiktus įrodymus, įvertinÄs naujus byloje surinktus įrodymus, darÄ iÅ¡vadÄ , kad PanevÄžio teritorinio skyriaus darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-2973 yra teisÄtas ir pagrįstas.
10. NurodÄ, kad darbdavys laiku neatliko darbo vietos profesinio vertinimo, jis buvo atliktas tik to pareikalavus valstybinei darbo inspekcijai. NurodÄ, kad 2015-09-02 buvo pripažinta didesnÄ saugos darbuotojo darbo vietos profesinÄ rizika nei 2009-05-02, kurios vertinimu buvo vadovaujamasi priimant A. K. į darbÄ . Teismas vertino, jog priimant A. K. į darbÄ darbdavys nepagrįstai nustatÄ, kad jo darbo vietos profesinÄ rizika yra priimtina.
11. Teismas pripažino, kad A. K. veikÄ nesÄ Å¾iningai, nepateikdamas apie savo sveikatÄ visos informacijos, taÄiau vertindamas darbdavio veiksmus, sužinojus Å¡iÄ faktinÄ aplinkybÄ, darÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavys tai toleravo, nes jokių drausminio poveikio priemonių jam netaikÄ. Konstatavo, jog Å¡iÄ aplinkybÄ, kaip vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindų, UAB saugos tarnyba âArgusâ naudoja nepagrįstai.
12. NustatÄ, kad 2015-09-08, 2015-09-14, 2015-09-17, 2015-10-02 tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota, jog A. K. neatvyko į darbÄ pagal numatytÄ grafikÄ ir, kad 2015-09-08, 2015-09-15 jam pateikti reikalavimai pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu. 2015-09-03 UAB saugos tarnyba âArgusâ įsakymu A. K. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ skirtas papeikimas. 2015-09-14 A. K. kreipÄsi į darbo ginÄų komisijÄ dÄl drausminÄs nuobaudos papeikimo panaikinimo, 2015-09-19 paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad jis į darbÄ neatvyko dÄl to, kad jo darbo vieta nesaugi ir jis turi 50 proc. neįgalumÄ , nÄra atliktas jo darbo vietos profesinÄs rizikos vertinimas. 2015-10-02 UAB saugos tarnyba âArgusâ įsakymu A.
K. už pasikartojantį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ nuo 2015-10-02 atleido iÅ¡ darbo. Teismas nustatÄ, kad nuo 2015 m. lapkriÄio mÄn. iki 2016 m. kovo mÄn. A. K. dirbo UAB âSigmasâ, o 2016-07-20 su UAB âMakvežaâ sudarÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ jis įsidarbino salÄs darbuotoju. Nuo 2016-01-13 iki 2016-03-24 A. K. buvo mokama ligos iÅ¡moka.
13. Teismas konstatavo, jog atmetus UAB saugos tarnyba âArgusâ reikalavimus, Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimas Nr. DGKS-2973 įsigalioja, todÄl A. K. taikytos drausminÄs nuobaudos, jau priimtos po nustatyto jo atleidimo iÅ¡ darbo, jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Tuo pagrindu teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus paliko nenagrinÄtus (CPK 296 str. 12 p.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikyti darbdaviui piniginÄ sankcijÄ už sprendimo nevykdymÄ nuo sprendimo priÄmimo, t. y. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB saugos tarnybos âArgusâ A.
K. naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo, nÄra pagrindo, nes darbdavys turi pareigÄ vykdyti tik įsiteisÄjusį 2015-07-21 Darbo ginÄų komisijos sprendimÄ . A. K. praÅ¡ymÄ dÄl darbo užmokesÄio iÅ¡ieÅ¡kojimo laikÄ nesavalaikiu ir jį paliko nenagrinÄtu, konstatuodamas atsakovo teisÄ jį reikÅ¡ti ateityje, jeigu darbdavys nevykdys įsiteisÄjusio teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas vykdyti darbo ginÄų komisijos sprendimÄ .
14. Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad atleidus A. K. iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį su visomis iÅ¡ to kylanÄiomis pasekmÄmis, jam iÅ¡mokÄjus 2 mÄnesių atlyginimo dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ , bus pilnai kompensuoti finansiniai praradimai atleidus jį dÄl ligos. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu A. K. praÅ¡o panaikinti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimÄ dalyje, kurioje prieÅ¡ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , panaikinti UAB saugos tarnybos âArgusâ 2015-09-03 ir 2015-10-02 įsakymais jam paskirtas drausmines nuobaudas ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
16. Nurodo, kad nepanaikinus darbdavio įsakymų dÄl drausminių nuobaudų jo atžvilgiu taikymo, UAB saugos tarnybos âArgusâ negalÄs įvykdyti Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973, t. y. nutraukti darbo sutartį su juo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2015-07-21, motyvuodamas, jog priimti įsakymai dÄl drausminių nuobaudų taikymo yra galiojantys, teisÄti ir nepanaikinti. Be to, mano, jog svarbus ir ieÅ¡kovo atliktų veiksmų jo atžvilgiu neteisÄtumo konstatavimo faktas. Pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2015-08-03 iki 2015-09-02 imtinai, taip pat laikotarpiu nuo 2015-09-03 iki 2015-10-02 imtinai neatvyko į darbÄ , taÄiau taip pasielgÄ pasinaudojÄs įstatyme numatyta teise â atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Kadangi Å¡is atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, todÄl jis darbo drausmÄs nepažeidÄ, o drausminÄs nuobaudos paskirtos nepagrįstai ir neteisÄtai.
17. Apeliaciniu skundu UAB saugos tarnyba âArgusâ praÅ¡o panaikinti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
18. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas aplinkybes, nepagrįstai nurodÄ, jog duomenis apie 2014-05-20 nustatytÄ neįgalumÄ ir neįgaliojo pažymÄjimÄ A. K. pateikÄ darbdaviui įsidarbinant, taÄiau faktiÅ¡kai Å¡ie duomenys darbdaviui buvo pateikti tik 2014-07-16, t. y. praÄjus beveik dviems mÄnesiams po neįgalumo nustatymo, A. K. įmonÄje dirbant beveik Å¡eÅ¡is mÄnesius. Mano, jog teismo klaidingi argumentai, prieÅ¡taraujantys faktinÄms aplinkybÄms, turÄjo įtakos neteisingo sprendimo priÄmimui. PrieÅ¡ingai, nei nurodÄ teismas, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad A. K. savo lÄtines ligas ir neįgalumÄ nuo darbdavio slÄpÄ, pateikÄ melagingus duomenis apie savo sveikatÄ Ä¯sidarbindamas, o apie tai, kad pateikti duomenys buvo melagingi, darbdavys sužinojo tik po A. K. atleidimo iÅ¡ darbo, civilinÄs bylos nagrinÄjimo metu, iÅ¡reikalavus jo medicininius dokumentus. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys toleravo darbuotojo nesÄ Å¾iningumÄ .
19. Teigia, jog teismas, pasisakydamas dÄl profesinÄs rizikos vertinimo darbo vietoje, nepagrįstai nurodÄ, kad priimant A. K. į darbÄ darbdavys nepagrįstai nustatÄ, kad jo darbo vietos profesinÄ rizika yra priimtina. Mano, jog tokie motyvai nurodomi dÄl to, kad 2015-09-02, atlikus profesinÄs rizikos vertinimÄ , buvo pripažinta didesnÄ saugos darbuotojo darbo vietos profesinÄ rizika nei 2009-05-02, kurios vertinimu buvo vadovaujamas priimant A. K. į darbÄ . Nurodo, kad nei vienu iÅ¡ atliktų profesinÄs rizikos vertinimo atveju nebuvo nustatyta, kad profesinÄ rizika A. K. darbo vietose bÅ«tų nepriimtina, nustatyti rizikos veiksniai nebuvo tokie, kurie ribotų jo sveikatos galimybÄ atlikti darbÄ , į kurį jis pats, laisva valia įsidarbino, žinodamas ir nuslÄpdamas savo progresuojanÄiÄ ligÄ .
20. Apeliantas nurodo, kad nevertindamas A. K. nesÄ Å¾iningo elgesio, priimant jį į darbÄ bei fakto, jog nÄra nei vieno pagrįsto ir objektyvaus medicininio dokumento, kuris patvirtintų, kad A. K. dirbamas darbas jam bÅ«tų netinkamas pagal sveikatos bÅ«klÄ arba, kad bÅ«tent dÄl vykdomų darbo funkcijų jo liga arba invalidumas bÅ«tų pasunkÄjÄ, teismas ieÅ¡kinį atmetÄ pažeisdamas CPK normas dÄl įrodymų vertinimo. Nurodo, kad netinkamai įvertinÄs byloje esanÄiÄ raÅ¡ytinÄ medžiagÄ ir medikų paaiÅ¡kinimus, teismas nepagrįstai konstatavo, jog iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui jį atleisti iÅ¡ darbo dÄl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogÄjo ir jis nebegalÄjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų.
Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog A. K. 2016-05-09 nustatomas dar mažesnis darbingumo lygis â 45 proc. už prieÅ¡ tai buvusį 50 proc., taÄiau visiÅ¡kai nevertino faktų, jog apribojimai, taikomi jo darbo vietai, atvirkÅ¡Äiai â Å¡velnÄjo ir mažÄjo. Teigia, kad prieÅ¡ingai nei sprendÄ teismas, beveik visi medicininiai dokumentai patvirtino faktÄ , kad darbuotojas gali dirbti laikantis NDNT nustatytų apribojimų, kurių visada buvo laikomasi, nuo to momento, kada darbuotojas informavo UAB saugos tarnybÄ âArgusâ apie Å¡iuos apribojimus.
Nuo Å¡ių apribojimų atsiradimo momento nei darbuotojo darbo rizika, nei apribojimų sunkumas nedidÄjo. PrieÅ¡ingai nei teigiama sprendime, faktiniai sveikatos duomenys patvirtina, kad A. K. sveikatos bÅ«klÄ keitÄsi nuolat ne pradÄjus dirbti apsaugos darbuotoju, bet dar žymiai anksÄiau iki įsidarbinimo, todÄl jau įsidarbindamas A. K. žinojo, suprato arba galÄjo suprasti, kur darbinasi, kokias rizikas tame darbe patirs, taÄiau jam jos buvo priimtinos, tinkamos ir netrukdÄ atlikti darbo. Be to, nors teismas nurodo, kad esminiu įrodymu byloje laiko ekspertizÄs aktÄ , taÄiau juo tinkamai nesivadovavo, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai nevertino.
Kaip matyti iÅ¡ teismo ekspertizÄs, dÄl A. K. galÄjimo užimti savo pareigas ir dirbti darbÄ , galÄjo nusprÄsti tik sveikatÄ tikrinÄ medikai, kurie, iÅ¡skyrus gyd. R. U., konstatavo, jog jis galÄjo dirbti laikantis NDNT nustatytų apribojimų. Teigia, jog neaiÅ¡ku, kodÄl teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino. Nors M. V. parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, taÄiau kritiÅ¡kai nevertino gydytojos R. U. parodymų, kurie akivaizdžiai prieÅ¡taravo visų kitų medikų iÅ¡vadoms dÄl galÄjimo dirbti darbÄ ir taikytinų apribojimų.
Ta aplinkybÄ, jog Å¡i gydytoja ilgÄ laikÄ buvo A. K. gydytoja ir galÄjo bÅ«ti subjektyvi bei Å¡aliÅ¡ka, teismui nepasirodÄ svarbi, nors M. V. atveju tokiu motyvu buvo pasiremta. Mano, jog teismas bylÄ nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kai ir vienus įrodymus laikÄ labiau patikimais nei kitus, nors objektyviai nebuvo motyvuotas toks nevienodas jų vertinimas, diskriminuojantis proceso Å¡alis.
21. Apeliantas mano, kad teismas neturÄjo jokio teisinio pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ . Teigia, jog teismas iÅ¡ tikrųjų iÅ¡nagrinÄjo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir dÄl jo reikalavimų pasisakÄ motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas aplinkybes, dÄl kurių reikalavimai yra nepagrįsti, taÄiau vis tiek juos formaliai paliko nenagrinÄtus. Apelianto įsitikinimu, toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CPK 296 straipsnio nuostatoms, kadangi pagrindo palikti prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ nebuvo. Nusprendus, kad darbo sutartis turi bÅ«ti nutraukta pagal Darbo ginÄų komisijos nustatytÄ datÄ ir jos nurodytu pagrindu, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti atmesti. Taip pat ir reikalavimai dÄl piniginÄs kompensacijos, nes teismas aiÅ¡kiai motyvavo jų nepagrįstumÄ . Nurodo, kad sprendimas turÄtų užbaigti Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, o ne sudaryti prielaidas iÅ¡ naujo A. K. kelti reikalavimus kitoje byloje, kokiÄ suteikia teisÄ ieÅ¡kinio palikimas nenagrinÄtu.
22. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ apelianto priteisÄ A. K. bei valstybei bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau nepriteisÄ UAB saugos tarnybos âArgusâ patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teigia, net tuo atveju jeigu apeliacinÄs instancijos teismas manytų, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu pagrįstai, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bylinÄjimosi iÅ¡laidos turÄtų bÅ«ti perskirstytos, kadangi teismas neįvertino A. K. procesinio elgesio, priežasÄių ir aplinkybių, kad dÄl jo pareikÅ¡tų nepagrįstų ar nesavalaikių reikalavimų bendrovÄ privalÄjo teikti atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus, dÄl ko patyrÄ iÅ¡laidų.
23. Atsiliepimu į UAB saugos tarnybos âArgusâ apeliacinį skundÄ A. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
24. Nurodo, kad sutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas privalÄjo iÅ¡nagrinÄti prieÅ¡ieÅ¡kinį, todÄl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas ir keistinas. TaÄiau nesutinka, jog prieÅ¡ieÅ¡kinys turÄtų bÅ«ti atmestas. Mano, jog kiti apelianto argumentai yra nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis ir iÅ¡tirtomis aplinkybÄmis.
25. Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundÄ UAB saugos tarnyba âArgusâ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
26. Nurodo, kad apeliaciniame skunde A. K. nenurodo jokių teisinių argumentų, dÄl kurių sprendimas dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio turÄtų bÅ«ti panaikintas jo nurodytų aplinkybių kontekste ir jo reikalavimai dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinti. UAB saugos tarnyba âArgusâ įsitikinimu, sprendimo panaikinimas dalyje dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio, nors ir bÅ«tinas, taÄiau ne A. K. nurodytų motyvų parindu, bet dÄl įmonÄs apeliaciniame skunde nurodytų motyvų. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad A. K. darbo vieta visada buvo saugi, o darbo sÄ lygos buvo tinkamos, priimtinos ir saugios pagal jo sveikatos bÅ«klÄ. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Apelianto A. K. apeliacinis skundas tenkintinas, o UAB saugos tarnybos âArgusâ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
28. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 str. 1 d.). TeisÄjų kolegija, nagrinÄdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinÄja Å¡iuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dÄl kurio reikÄtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
29. Apeliaciniame skunde UAB saugos tarnyba âArgusâ nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , netinkamai iÅ¡analizavo įrodymų visetÄ ir padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas, t. y. netinkamai įvertino byloje esanÄiÄ raÅ¡ytinÄ medžiagÄ ir medikų paaiÅ¡kinimus, nepagrįstai konstatavo, jog iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui atleisti jį iÅ¡ darbo dÄl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogÄjo ir jis nebegalÄjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų; teismas pažeidÄ CPK 296 straipsnio nuostatas, nes nebuvo pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ , o A.
K. reikalavimai turÄjo bÅ«ti atmesti. Apeliantas A. K. apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad nepanaikinus darbdavio įsakymų dÄl drausminių nuobaudų taikymo jo atžvilgiu, UAB saugos tarnyba âArgusâ negalÄs įvykdyti LR ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 nutraukti darbo sutartį su juo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.
30. Pagal galiojanÄias Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuluotas taisykles pripažįstama, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Motyvuodamas savo iÅ¡vadas, teismas neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginÄo Å¡alių pateikto įrodymo (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-59/2012).
IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginÄo teisinius santykius reglamentuojanÄios Darbo kodekso nuostatos ir pasisakyta dÄl visų Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų, todÄl atmestini UAB saugos tarnybos âArgusâ teiginiai, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir darÄ neteisingas iÅ¡vadas.
31. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisÄ nutraukti darbo sutartį dÄl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį, bet ir ligÄ ar neįgalumÄ , trukdantį tinkamai atlikti darbÄ , pagrindžianÄius įrodymus. DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta svarbi darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiÅ¡kimu priežastis â darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantys tinkamai atlikti darbÄ , nÄra tapati DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo be įspÄjimo pagrindui â kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.
Darbuotojas turi teisÄ pasinaudoti DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tuo atveju, kai jo sveikatos sutrikimas nÄra tokio sunkaus laipsnio, kad bÅ«tų nesuderinamas su tolesniu darbu, taÄiau jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos bÅ«klÄ patvirtinantiems įrodymams, todÄl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos bÅ«klÄ (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, nedarbingumo pažymÄjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį.
Vertinimas, ar darbdavys turÄjo pakankamai informacijos, kad įsitikintų darbuotojo nurodytos svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimu, priklauso nuo kiekvienos situacijos konkreÄių aplinkybių. DK 35 straipsnyje suformuluotos bendrosios darbo santykių dalyvių tarpusavio elgesio taisyklÄs reiÅ¡kia ir tai, kad darbdavys turi vertinti jam pateiktÄ darbuotojo pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo dÄl sveikatos bÅ«klÄs ne tik formalios jo atitikties įstatymo reikalaujamai formai, bet ir visų su Å¡iuo darbuotoju susijusių darbo santykių kontekste (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-547/2009 ir kt.).
32. Bylos duomenys patvirtina, jog A. K. 2015-06-08 įteikÄ darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo nuo 2015-06-11 pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad dÄl diagnozuoto susirgimo nebegalÄs tinkamai atlikti pavesto darbo, nes medicinos specialistai asmens medicininÄje knygutÄje F.048/a pagal darbo pobÅ«džius nurodÄ apribojimus. IÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o, medicininÄje knygutÄje F.048/a 2015-06-08 padaryto įraÅ¡o, Sveikatingumo ir reabilitacijos centro iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti darbdaviui kartu su praÅ¡ymu, matyti, kad A.
K. diagnozuota stuburo L4-5 ostechondrozÄ ir diskozÄ, L5 radikulopatija su II0 funkcijos nepakankamumu. MedicininÄje knygutÄje F.048/a 2015-06-08 padarytas įraÅ¡as, kuriame nurodyta, kad dirbti gali, iÅ¡skyrus darbo pozos, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinÄ padÄtis nepertraukiamas sÄdÄjimas. VSDFV pažymos patvirtina, kad 2014-09-17 - 2014-10-31 ir 2015-03-03 - 2015-06-08 laikotarpiais A. K. buvo nedarbingas, iÅ¡ jų 2015-05-22 - 2015-06-08 buvo gydomas Sveikatingumo ir reabilitacijos centre âKipuâ.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praÄjus keturiems mÄnesiams nuo darbo pradžios, A. K. nustatytas penkiasdeÅ¡imt procentų netekto darbingumo lygis. PraÄjus dar devyniems mÄnesiams jis lankÄsi pas gydytojÄ dÄl nugaros skausmų, o 2015-06-08 konstatuotas stuburo susirgimas: stuburo osteochondrozÄ ir diskozÄ, radikolopatija; nustatyta darbo vietoje užimamos pozos apribojimai. 2016-05-09 A. K. nustatytas dar mažesnis darbingumo lygis â 45 procentai. Esant minÄtoms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija sutinka su Darbo ginÄų komisijos ir teismo sprendimų motyvais, jog iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui jį atleisti iÅ¡ darbo dÄl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogÄjo, todÄl jis nebegalÄjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų.
MinÄtos faktinÄs aplinkybÄs buvo pakankamos darbdaviui sprÄsti apie darbuotojo ligÄ . PažymÄtina, kad 2016-08-03 ValstybinÄs teismo medicinos ekspertizÄs akte Nr. EKG 75/2016 (01) konstatuota, jog A. K. neįgalumas buvo nustatytas nuo 2014-05-20 dÄl žvynelinÄs artropatijos aktyvumo I laipsnio su I laipsnio funkcijos nepakankamumu; nors diagnozuotos ligos stuburo L4-L5 osteochondrozÄ ir diskozÄ, L5 radikolopatija nÄra visiÅ¡kai naujos ligos, taÄiau jos yra toliau progresuojanÄių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninÄje dalyje pasekmÄs.
33. Pagal LR VyriausybÄs 2002 m. rugsÄjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto pavojingų darbų sÄ raÅ¡o 13.7 punktÄ , inkasatorių, apsaugos darbuotojų ar budÄtojų, sauganÄių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas priskiriamas prie pavojingų darbų. IÅ¡ apsaugos darbuotojo pareiginÄs instrukcijos (19 p.) matyti, kad darbuotojas privalo užtikrinti saugomo objekto saugumÄ , saugo įmonÄs patalpas ir jose esanÄias materialines vertybes nuo grobstymo, sunaikinimo ir kt. poveikio bei asmenų įsibrovimo.
DÄl paminÄto darytina iÅ¡vada, kad apsaugos darbuotojas privalo atlikti ne tik pasyvius stebÄjimo veiksmus, bet ir proporcingus aktyvius veiksmus, siekiant apsaugoti objektus, užkardyti ir sulaikyti į objektų saugumÄ besikÄsinanÄius asmenis. TodÄl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apsaugos darbuotojo darbas ekstremalioje situacijoje gali bÅ«ti susijÄs su staigiais judesiais bei psichologine įtampa, kas Å¡iuo atveju A. K., atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klÄ, yra kenksminga. Be to, neabejotina, kad darbuotojas, kuriam stipriai skauda nugarÄ , negalÄs tinkamai sureaguoti į pavojaus signalÄ , atlikti staigių ir aktyvių veiksmų bei sulaikyti teisÄs pažeidÄjÄ , t. y. toks darbuotojas negalÄs tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų.
PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas UAB saugos tarnyba âArgusâ, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nekelia abejonių, jog A. K. nustatyta ligos diagnozÄ trukdo tinkamai atlikti apsaugos darbuotojo darbÄ , tuo tarpu darbdavys, netinkamai įvertino darbuotojo nurodytų priežasÄių egzistavimo svarbÄ , nors turÄjo pakankamai duomenų, leidžianÄių sprÄsti apie darbuotojo ligÄ , kurie objektyviai apsunkina tinkamÄ jo darbo pareigų vykdymÄ . 34. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog A.
K. darbo vietose atlikti profesinÄs rizikos vertinimais nebuvo nustatyta, jog profesinÄ rizika darbo vietose bÅ«tų nepriiimtina, taÄiau nepaneigta, jog 2015-09-02 atliktu darbo vietų profesinÄs rizikos vertinimu konstatuota, jog yra didesnÄ saugos darbuotojo darbo vietos profesinÄ rizika nei vadovautasi 2009-05-02 atliktu rizikos įvertinimu, A. K. priimant į darbÄ .
35. UAB saugos tarnyba âArgusâ nurodo, kad teismas tinkamai nesivadovavo ekspertizÄs aktu, jo visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai nevertino. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai ir pagrįstai nurodÄ, kad 2016-08-03 ValstybinÄs teismo medicinos ekspertizÄs akte Nr. EKG 75/2016 (01) detaliai iÅ¡nagrinÄta A. K. sveikatos bÅ«klÄ, kuriÄ teismo posÄdyje savo parodymuose patvirtino liudytojais apklausti gydytojai R. G., V. V. ir R. U.; ekspertizÄs aktu buvo panaikinti prieÅ¡taravimai tarp liudytojų R.
G. ir kitų dviejų A. K. gydžiusių ir konsultavusių medikių V. V. ir R. U. parodymų; todÄl esminiu A. K. sveikatos bÅ«klÄs įrodymu laikytinas ekspertizÄs aktas, kurio iÅ¡vadoje konstatuota, jog A. K. sveikatos bÅ«klÄ praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo metu buvo blogesnÄ su iki tol buvusia nustatyta sveikatos bÅ«kle; jam nustatytos ligos buvo toliau progresuojanÄių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninÄje dalyje pasekmÄs. EkspertizÄs akto iÅ¡vados 3 punkte yra atsakoma į klausimÄ , kaip keitÄsi apribojimai A.
K. darbo vietai. Ekspertai konstatavo, kad lyginant laikotarpį tarp 2012-05-10, kai dar nebuvo įtraukta stuburo osteochondrozÄs diagnozÄ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos siuntime vertinimui ir 2014-05-20, kuomet buvo įtraukta stuburo krÅ«tininÄs dalies ir juosmeninÄs srities osteochondrozÄ vertinimui, apribojimai jo darbo vietai pagal NDNT iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, veikiant ergonominiams rizikos veiksniams, sumažÄjo. Akte nurodoma, jog stuburo L4-5 osteochondrozÄ ir diskozÄ, L5 radikulopatija su II laipsnio nepakankamumu (M51.1) buvo nustatyta 2015-03-30, kas, ekspertų iÅ¡vada, yra pasekmÄ toliau progresuojanÄių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninÄje dalyje.
MinÄti duomenys leidžia konstatuoti, jog A. K. sveikatos bÅ«klÄ nuolat blogÄjo. Teismas jo sveikatos bÅ«klÄ vertino praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo dienai, t. y. 2015-06-08, todÄl teismo iÅ¡vados Å¡ioje dalyje yra pagrįstos ir neprieÅ¡taraujanÄios ekspertizÄs akto iÅ¡vadoms.
36. Atmestini UAB saugos tarnybos âArgusâ teiginiai, jog teismas be pagrindo nevertino kritiÅ¡kai gydytojos R. U. parodymų, kurie akivaizdžiai prieÅ¡taravo visų kitų medikų iÅ¡vadoms dÄl galÄjimo dirbti darbÄ ir taikytinų apribojimų, kas, apelianto manymu, rodo, jog teismas bylÄ nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kai ir vienus įrodymus laikÄ labiau patikimais nei kitus. Å iems teiginiams pagrįsti, apeliantas, iÅ¡skyrus savo paties nuomonÄ, nepateikÄ jokių įrodymų, kodÄl Å¡eimos gydytoja R.
U. galÄtų bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi ir kodÄl teismas jos parodymus turÄjo vertinti kritiÅ¡kai. Ta aplinkybÄ, jog liudytoja yra Å¡eimos gydytoja, neįrodo jos suinteresuotumo bylos baigtimi A. K. naudai, be to, prieÅ¡ingai, jai, kaip šeimos gydytojai, buvo gerai žinoma reali paciento sveikatos bÅ«klÄ. Be to, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima sprÄsti, kad teisÄja turÄjo asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Visais atvejais abejonÄs dÄl teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkreÄiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis.
Be to, manydamas, jog teismas yra Å¡aliÅ¡kas, apeliantas turÄjo teisÄ pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisÄjai, taÄiau Å¡ia teise nesinaudojo.
37. Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisija tiek ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino duomenis apie A. K. sveikatos bÅ«klÄ ir darÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. K. turÄjo pagrindÄ teikti darbdaviui  praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127straipsnio 2 dalies pagrindu.
38. Sutiktina, kad teikdamas praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ , A. K. anketoje klaidingai nurodÄ, jog neturi neįgalumo, nenaudoja medikamentų  ir lÄtinÄmis ligomis neserga, kas duoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ Â apie jo neatsakingumÄ , pateikiant duomenis apie savo sveikatos bÅ«klÄ. TaÄiau teisÄjų kolegija konstatuoja, jog nurodyta aplinkybÄ nesudarÄ pagrindo darbdaviui atsisakyti atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 127 straispnio 2 dalies pagrindu. Be to, sužinojus apie darbuotojo sveikatos bÅ«klÄ, nebuvo taikytos jokios drausminÄs priemonÄs A. K. atžvilgiu, t.y. darbdavys faktÄ toleravo.
39. TeisÄjų kolegija, įvertinusi abiejų apeliantų skundų argumentus bei teismo skundžiamame sprendime padarytas iÅ¡vadas dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtÄ be teisinio pagrindo, t. y. darÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB saugos tarnybos âArgusâ taikytos drausminÄs nuobaudos A. K., priimtos po teismo nustatyto jo atleidimo iÅ¡ darbo, jam nesukels jokių teisinių pasekmių (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
40. IeÅ¡kinio (Å¡iuo atveju â prieÅ¡ieÅ¡kinio) palikimas nenagrinÄtu yra vienas iÅ¡ bylos baigimo be teismo sprendimo bÅ«dų ir yra taikomas tada, kai dÄl iki iÅ¡keliant bylÄ buvusių ar vÄliau nagrinÄjimo eigoje atsiradusių aplinkybių iÅ¡sprÄsti ginÄÄ iÅ¡ esmÄs ir priimti sprendimÄ negalima tik Å¡iame procese, bet ne apskritai. Konstatuojama, jog asmuo turi teisÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tik netinkamai Å¡iÄ teisÄ Ä¯gyvendina, todÄl paÅ¡alinus priežastis, dÄl kurių pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinÄtas, ateityje galima kreiptis į teismÄ su tapaÄiu pareiÅ¡kimu (CPK 297 str. 2 d.).
IeÅ¡kinio palikimo nenagrinÄtu pagrindai iÅ¡vardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kadangi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Papildomus ieÅ¡kinio palikimo nenagrinÄtu atvejus taip pat gali numatyti ir kiti įstatymai, kai CPK suteikia pirmenybÄ tokių įstatymų normoms (CPK 1 str. 1 ir 2 d.). IeÅ¡kinio palikimo nenagrinÄtu pagrindai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami pleÄiamai, kadangi, nors ieÅ¡kinio palikimas nenagrinÄtu ir neužkerta galimybÄs kreiptis į teismÄ pakartotinai, taÄiau užkerta keliÄ tolesnei konkreÄios bylos eigai, riboja teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ ir nutolina teismo sprendimo dÄl pažeistos teisÄs gynimo priÄmimÄ .
41. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ ir tai, kad Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimas pripažintas teisÄtu ir galiojanÄiu, yra pagrindas sprÄsti dÄl A. K. reikalavimo panaikinti darbdavio jam skirtas drausmines nuobaudas. Atitinkamai Å¡ioje dalyje apelianto UAB saugos tarnybos âArgusâ reikalavimas atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dÄl drausminių nuobaudų panaikinimo, laikytini nepagrįstais.
42. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB saugos tarnybos âArgusâ personalo departamento vadovÄ 2015-09-03 įsakymu Nr. DDN-150903/1 dÄl nuobaudos A. K. skyrimo darbuotojui skyrÄ drausminÄ nuobaudÄ papeikimÄ (pagal DK 237 str. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p.), o 2015-10-02 įsakymu Nr. DDN-151002/1 - drausminÄ nuobaudÄ už pasikartojusį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2015-10-02 (pagal DK 237 str. 1 d. 3 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p.). Su paskirtomis drausminÄmis nuobaudomis A.
K. nesutiko, nes neiÅ¡eidamas į darbÄ nurodytomis įsakyme datomis pasinaudojo Darbo kodekso 275 straipsnio 5 dalyje ir 276 straipsnio 1 dalyje numatyta teise â atsisakymu dirbti, manant, kad darbdavys neužtikrina saugios darbo vietos, todÄl kyla pavojus darbo saugai ir sveikatai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. K. pripažįsta, jog 2015-08-03 - 2015-09-02 ir 2015-09-03 - 2015-10-02 laikotarpiais jis neatvyko į darbÄ , taÄiau taip pasielgÄ pasinaudojÄs įstatyme numatyta teise atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog blogÄjant A. K. sveikatai, jo atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, nes darbdavys netenkino jo praÅ¡ymo dÄl atleidimo iÅ¡ darbo, įstatymo jam suteiktu pagrindu, todÄl konstatuotina, jog darbuotojas darbo drausmÄs nepažeidÄ, o drausminÄs nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas dalyje dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, keiÄiamas, panaikinant UAB saugos tarnybos âArgusâ personalo departamento vadovÄs įsakymus dÄl drausminių nuobaudų paskyrimo A.
K..
43. TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog darbdaviui apskundus darbo ginÄų komisijos sprendimÄ ir jam įsiteisÄjus tik priÄmus Å¡iÄ nutartį bei įvertinus aplinkybÄ, jog A. K. iki 2015-08-03 dirbo, o, atleidus iÅ¡ darbo nuo 2015-10-02, jis dirbo ir kitose įmonÄse, yra tikslinga jo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , nurodytÄ Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendime, pakeisti, nurodant, jog A. K. iÅ¡ darbo atleistinas nuo 2015-10-02, DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.
44. Pasisakydama dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB saugos tarnybos âArgusâ A. K. naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki LR ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo, teisÄjų kolegija sutinka su teismo motyvais, jog atleidus iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, A. K. yra iÅ¡mokama jo dviejų mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka (DK 140 str. 3 d.).
Be to, atleidus iÅ¡ darbo A. K. dirbo kitose įmonÄse, gavo darbo užmokestį, todÄl, sutiktina, jog atleidus A. K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį su visomis iÅ¡ to kylanÄiomis pasekmÄmis ir jam iÅ¡mokÄjus 2 mÄnesių atlyginimo dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ , bus pilnai kompensuoti finansiniai praradimai. Pagal DK 296 straipsnį, nesutikdamos su darbo ginÄų komisijos sprendimu, Å¡alys per mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkÄs teisme.
UAB saugos tarnyba âArgusâ pasinaudojo Å¡ia teise, todÄl nÄra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog darbdavys vengÄ vykdyti sprendimÄ . DÄl paminÄtų motyvų, reikalavimas priteisti darbo užmokestį atmestinas.
45. UAB saugos tarnybos âArgusâ teigia, jog teismas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas A. K. ir valstybei, bet nepriteisÄ jo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka. Ä®vertinus tai, kad UAB saugos tarnybos âArgusâ reikalavimai atmesti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB saugos tarnybos âArgusâ turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, o iÅ¡ jo priteistinos iÅ¡laidos A. K. ir valstybei.
CPK 93 straipsnio nuostatos nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Å ių procesinių teisÄs normų pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ. Be to, darbdavys yra ir finansiÅ¡kai stipresnÄ šalis, todÄl ir iÅ¡ dalies tenkinant A. K. reikalavimus priteisti UAB saugos tarnybos âArgusâ patirtas iÅ¡laidas nÄra pagrindo (CKP 93 str. 4 d.).
46. DÄl aukÅ¡Äiau paminÄtų motyvų sprendimas iÅ¡ dalies keistinas.
47. A. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB saugos tarnybos âArgusâ 300 Eur už apeliacinį skundÄ bei 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . Kadangi A. K. apeliacinis skundas tenkinamas, jo praÅ¡oma priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 âDÄl Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimoâ, rekomenduojamo priteisti užmokesÄio, todÄl tenkintina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a: PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimÄ dalyje dÄl darbo ginÄų komisijos 2015 m. liepos 21d. sprendimo vykdymo iÅ¡ dalies pakeisti, nurodant naujÄ atleidimo datÄ , o dalyje dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ Â ir sprendimÄ Â minÄtose dalyse iÅ¡dÄstyti sekanÄiai:Uždarosios akcinÄs bendrovÄs saugos tarnybos âArgusâ reikalavimÄ panaikinti Lietuvos Respublikos ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus darbo ginÄų komisijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimÄ Nr. DGKS-2973, atmesti.
Ä®pareigoti uždarÄ ja akcinÄ bendrovÄ saugos tarnybÄ âArgusâ įvykdyti Lietuvos Respublikos ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus darbo ginÄų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-2973, įforminant darbo sutarties nutraukimÄ su A. K. nuo 2015 m. spalio 2 d. pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį.A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti uždarosios akcinÄs bendrovÄs saugos tarnybos âArgusâ personalo departamento vadovÄs 2015 m. rugsÄjo 3 d.
įsakymÄ Nr. DDN-150903/1, kuriuo A. K. skirta drausminÄ nuobauda â papeikimas bei 2015 m. spalio 2 d. įsakymÄ Nr. DDN-151002/1, kuriuo A. K. skirta drausminÄ nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2015 m. spalio 2 d.. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinÄs bendrovÄs saugos tarnybos âArgusâ (į. k. 141237452) 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. TeisÄjų kolegija                                                                                               Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                     LaimutÄ SankauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â BirutÄ ValiulienÄ