Legislator Case Law & Legislation
cc126e3f-2d27-4312-8936-b4331cab0fe4 AI generated

Appeal court partially dismissed labor inspector's termination order and reinstated employee's dismissal due to medical grounds.

Case Number cc126e3f-2d27-4312-8936-b4331cab0fe4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys District Court partially overturned the first-instance judgment regarding the termination of an employee's contract based on medical incapacity. The employee argued that the labor inspector's decision to terminate his contract was invalid because he had been deemed fit for work after a medical examination. The court ruled that the termination order must be executed with a new date of October 2, 2015, while dismissing the request to annul the disciplinary penalties.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas: When an employee is terminated for medical reasons but subsequently deemed fit for work, the termination order must be executed with a new date rather than annulled.

Keywords

AI generated
labor termination medical labor inspector decision employee fitness assessment contract execution date disciplinary penalty annulment civil appeal procedure workplace incapacity

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                     Civilinė byla Nr. e2A-477-278/2017Teisėja Ineta Baliukaitytė                                   Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06285-2015-2                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.2.9.10.7; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.4.6; 1.3.9.2.2; 3.2.9.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20                                                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                         N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2017 m. birželio 19 d.

                                                     Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) saugos tarnybos „Argus“ ir atsakovo A.

K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-488/2017 pagal ieÅ¡kovo UAB saugos tarnybos „Argus“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 panaikinimo bei atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB saugos tarnybai „Argus“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB saugos tarnyba „Argus“ prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimÄ Nr. DGKS-2973 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu 2014-01-22 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ A. K. buvo priimtas dirbti apsaugos darbuotojo pareigose Panevėžio skyriuje. Pildydamas anketÄ priėmimui į darbÄ , A. K. nurodė, kad jo fizinė ir sveikatos bÅ«klė gera, jis neserga jokiomis lėtinėmis ligomis. 2014-07-16 atsakovas pateikė pažymÄ apie jam 2014-05-20 nustatytÄ neįgalumÄ su pažyma apie darbo pobÅ«dį. 2014-08-13 atsakovui atlikus sveikatos patikrinimÄ nustatyta, kad, įvertinus rizikos veiksnius, jis gali toliau dirbti, jokių papildomų apribojimų darbo vietai ir pareigoms nebuvo nustatyta.

Teigė, kad 2015-06-08 atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalį dėl ligos, pridėdamas 048/a sveikatos pažymos kopijÄ ir UAB „Kipu“ iÅ¡raÅ¡Ä . Nurodė, kad tenkinti praÅ¡ymÄ atsisakyta, nurodant, jog praÅ¡ymas nėra pakankamai motyvuotas. 2015-07-30 buvo atliktas darbuotojo sveikatos patikrinimas, kurio iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad jis gali dirbti prisilaikant nurodytų apribojimų, tačiau 2015-07-30 A. K. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodant ieÅ¡kovui nesilaikant darbo sutarties sÄ lygų.

PraÅ¡ymÄ atsisakius tenkinti, 2015-07-31 atsakovas atsisakė eiti į darbÄ . Nurodė, kad 2015-08-03 A. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (toliau – DGK) dėl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl darbo sutarties sÄ lygų nesilaikymo. Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2015-07-21 sprendimu Nr. DGKS-2973 UAB saugos tarnybÄ â€žArgus“ įpareigojo nutraukti darbo sutartį su A. K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.

3. Teigė, jog DGK sprendimas yra nepagrįstas, nes: 1) 2015-06-08 VÄ® Integruotų sveikatos paslaugų centro profilaktinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovas dirbti gali, iÅ¡skyrus darbo pozÄ , kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis nepertraukiamas sėdėjimas, 2015-07-08 VÄ® Integruotų sveikatos paslaugų centro buvo nurodyti kiti profesinės rizikos veiksniai – staigÅ«s judesiai, psichologinė įtampa, kas gali iÅ¡provokuoti ligos paÅ«mėjimÄ .

2) UAB „Kipu“ rekomendacijose nurodyta, kad A. K. nėra draudžiamas ilgas sėdėjimas, jo metu rekomenduojama atlikti pertraukėles, atsistoti, iÅ¡sitiesti. Teigė, jog nėra jokių įrodymų, kad atsakovo pasirinktas darbas jam sukėlė ligos progresavimÄ ir paÅ«mėjimÄ . PrieÅ¡ingai, praėjus reabilitacijÄ , soc. darbuotojas konstatavo, jog A. K. gyvenimo sÄ lygos geros, gyvenimo bÅ«das aktyvus, darbo sÄ lygos patenkinamos. Darbo ginčų komisija neįvertino ieÅ¡kovo teiginio, kad psichosocialiniai veiksniai taip pat patenka į priimtinos rizikos rėmus, o sprendimÄ pagrindė teiginiais, kurie prieÅ¡tarauja specialistų įvertintai profesinei rizikai.

Nurodė, kad abejoja A. K. sÄ Å¾iningumu, nes po pakartotinio profilaktinio patikrinimo jis pakeitė savo atleidimo praÅ¡ymo pagrindÄ ir akivaizdžiai siekia gauti iÅ¡eitinę kompensacijÄ bei pasipelnyti įmonės sÄ skaita. Teigė, kad A. K. liga ar neįgalumas negali bÅ«ti pagrindu jo atleidimui iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, jeigu tai netrukdo atlikti darbÄ , nes nenustatyta objektyvių duomenų, jog jis negali atlikti pavesto darbo, nes jo darbo vieta ir darbo sÄ lygos atitinka sveikatai nustatytus apribojimus.

4. Atsakovas A. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė panaikinti UAB saugos tarnybos „Argus“ įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo, t. y. 2015-09-03 Nr. DDN-150903/1 skirtÄ papeikimÄ pagal DK 237 str. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 2015-10-02 Nr. DDN-151002/1 atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2015-10-02, pagal DK 237 str. 1 d. 3 p., 235 str. 2 d. 9 p., 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p.; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB saugos tarnybos „Argus“ jo naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Nurodė, kad darbdavys nevykdė Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 ir darbo sutarties su juo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2015-07-21 nenutraukė. UAB saugos tarnybos „Argus“ dirbtinai ir sÄ moningai pritaikė jam dvi drausmines nuobaudas: papeikimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ darbo. Papeikimas buvo pritaikytas už jo neišėjimÄ Ä¯ darbÄ visas darbo dienas nuo 2015-08-03 iki 2015-09-02, tai laikant Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teigė, kad jis pasinaudojo DK numatyta teise – darbuotojo atsisakymu dirbti, nes darbdavys neužtikrino saugios darbo vietos, todėl iÅ¡kilo pavojus jo darbo saugai ir sveikatai.

Be to, tai buvo padaryta jau esant priimtam ginčijam darbo ginčų komisijos sprendimui. Nurodė, kad 2015-06-08 medicininės knygelės įraše nurodyta, kad dirbti gali, išskyrus darbo pozos, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis, nepertraukiamas sėdėjimas. Teigė, kad nuo 2015-03-03 iki 2015-06-08 buvo nedarbingas, o nuo 2015-05-22 iki 2015-06-08 buvo gydomas Sveikatingumo ir reabilitacijos centre „Kipu“. Be to, tuo metu nebuvo atliktas jo darbo vietos profesinės rizikos vertinimas. Nurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos ir būdamas negarantuotas darbo vietos saugumu, 2015-07-31 darbdaviui pranešė, kad dirbti atsisako DK 275 straipsnio 5 dalies ir 276 straipsnio pagrindais.

Teigė, jog atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, todėl jis drausmės pažeidimo nepadarė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir įpareigojo UAB saugos tarnybÄ â€žArgus“ vykdyti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimÄ Nr. DGKS-2973 nutraukti darbo sutartį su A.

K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2015-07-21. A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

7. Nustatė, kad 2014-01-22 tarp Å¡alių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 123/5 su 3 mėn. iÅ¡bandymo laikotarpiu, pagal kuriÄ A. K. įsidarbino apsaugos darbuotojo pareigose. Nurodė, kad  A. K. buvo supažindintas su visais tarnybos dokumentais, o jis anketoje nurodė, kad neįgalumo neturi, medikamentų nenaudoja ir lėtinėmis ligomis neserga, bei nurodė, kad „Argus“ saugos tarnyboje yra dirbęs anksčiau. Konstatavo, jog 2014-05-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje Nr. DPS 1575 A.

K. nuo 2014-05-09 iki 2016-05-08 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas. Nustatė, kad 2015-04-30 atsakovas lankėsi pas gydytojÄ dėl nugaros skausmų, o 2015-05-20 – 2015-06-08 UAB „Kipu“ pažymoje A. K. konstatuota stuburo osteochondrozė ir diskozė, radikolopatija, rekomenduota mankÅ¡tintis, sėdimÄ padėtį keisti, ilgo sėdėjimo metu atlikti pertraukėles atsistojant ir iÅ¡sitiesiant, vengti staigių judesių. 2015-06-08 medicininės knygelės įraÅ¡e konstatuota, kad dirbti gali, iÅ¡skyrus darbo pozÄ , kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis, nepertraukiamas sėdėjimas.

Nurodė, kad 2015-06-08 A. K. darbdaviui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, remdamasis medicininės knygelės įraÅ¡u. 2015-06-10 atsakovas buvo darbdavio informuotas, kad jo praÅ¡ymas dėl atleidimo nurodytu pagrindu nebus tenkinamas bei iÅ¡dėstyti atsisakymo motyvai, į kurį atsakovas 2015-06-14 nurodė, kad jis savo praÅ¡ymÄ motyvuoja 139 dienų nedarbingumu per 10 mėnesių, gydytojų konstatuojamais apribojimais darbui, naujai atsiradusia liga, dėl sveikatos bÅ«klės negalėjimu dalyvauti konfliktinių situacijų sprendime. 2015-06-11 darbdavys paprašė atsakovo patikslinti motyvus, dėl kurių atsakovas negalės toliau dirbti, pateikė paklausimÄ VÄ® Integruotas sveikatos paslaugų centras dėl darbuotojo tinkamumo dirbti. 2015-07-08 atsakyme Centras nurodė, kad A.

K. draudžiama dirbti periodiÅ¡kai bÅ«nant nepatogioje pozoje, priverstinėje padėtyje sėdint, jis negali atlikti staigių judesių bei esant psichologinei įtampai, kuri gali iÅ¡provokuoti ligos paÅ«mėjimÄ . 2015-07-30 A. K. buvo siunčiamas atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimÄ , kurio metu 2015-07-30 UAB „MediCA klinika“ nustatyta, kad darbuotojas gali dirbti pagal NDNT rekomendacijas.

8. Nustatė, kad 2015-07-30 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog A. K. atsisakė atlikti sveikatos patikrinimÄ pas darbdavio nurodomÄ gydytojÄ ir parašė praÅ¡ymÄ jį atleisti iÅ¡ darbo dėl darbo sutarties sÄ lygų nesilaikymo. 2015-07-30 A. K. pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl sutarties sÄ lygų nesilaikymo nuo 2015-08-03. Konstatavo, jog 2015-07-31 darbdavys A. K. informavo, kad jo praÅ¡ymas nebus tenkinamas. Atsakovas 2015-07-31 raÅ¡tu, vadovaudamasis DK 275 straipsnio 1 dalies ir DK 276 straipsnio pagrindais dirbti atsisakė, teigdamas, kad jo darbo sÄ lygos sudaro pavojų jo sveikatai. 2015-08-03 atsakovas kreipėsi į darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl darbo sutarties sÄ lygų nesilaikymo.

Teismas konstatavo, jog 2015-08-17 medicininės kortelės įraše užfiksuoti apribojimai, kad A. K. negali dirbti periodiškai būnant nepatogioje pozoje, priverstinėje padėtyje sėdint, jis negali atlikti staigių judesių. 2015-10-19 atsakovas buvo konsultuotas chirurgo. 2016-05-13 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadoje Nr. DPS 1070 ir pažymoje Nr. 0903064 A. K. nuo 2016-05-09 iki 2037-06-25 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nurodant, kad jis negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu. 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 75/2016(01) konstatuota, kad A.

K. neįgalumas nustatytas nuo 2014-05-20 dėl žvynelinės artropatijos aktyvumo I laipsnio su I laipsnio funkcijos nepakankamumu; A. K. 2014-05-20 diagnozuotos ligos stuburo L4-L5 osteochondrozė ir diskozė, L5 radikolopatija nėra visiÅ¡kai naujos ligos; jos yra toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje pasekmės; lyginant A. K. neįgalumo laikotarpį tarp 2012-05-10 ir 2014-05-20, apribojimai jo darbo vietai pagal NDNT iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ dėl darbo.

9. Teismas konstatavo, kad iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui jį atleisti iÅ¡ darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo ir jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų. Nurodė, jog apsaugos darbuotojo darbas ekstremalioje situacijoje gali bÅ«ti susijęs su staigiais judesiais bei psichologine įtampa, kÄ patvirtina atliktas atsakovo darbo vietos profesinės rizikos paskesnis vertinimas – 2015-09-02 buvo pripažinta didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika. Ä®vertinęs medicininius duomenis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad A. K. sveikatos bÅ«klė jam nebeleidžia tinkamai vykdyti apsaugos darbuotojo funkcijų. Teismas, iÅ¡analizavęs Darbo ginčo komisijoje įvertintus Å¡alių pateiktus įrodymus, įvertinęs naujus byloje surinktus įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-2973 yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Nurodė, kad darbdavys laiku neatliko darbo vietos profesinio vertinimo, jis buvo atliktas tik to pareikalavus valstybinei darbo inspekcijai. Nurodė, kad 2015-09-02 buvo pripažinta didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika nei 2009-05-02, kurios vertinimu buvo vadovaujamasi priimant A. K. į darbÄ . Teismas vertino, jog priimant A. K. į darbÄ darbdavys nepagrįstai nustatė, kad jo darbo vietos profesinė rizika yra priimtina.

11. Teismas pripažino, kad A. K. veikė nesÄ Å¾iningai, nepateikdamas apie savo sveikatÄ visos informacijos, tačiau vertindamas darbdavio veiksmus, sužinojus Å¡iÄ faktinę aplinkybę, darė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys tai toleravo, nes jokių drausminio poveikio priemonių jam netaikė. Konstatavo, jog Å¡iÄ aplinkybę, kaip vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindų, UAB saugos tarnyba „Argus“ naudoja nepagrįstai.

12. Nustatė, kad 2015-09-08, 2015-09-14, 2015-09-17, 2015-10-02 tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota, jog A. K. neatvyko į darbÄ pagal numatytÄ grafikÄ ir, kad 2015-09-08, 2015-09-15 jam pateikti reikalavimai pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu. 2015-09-03 UAB saugos tarnyba „Argus“ įsakymu A. K. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ skirtas papeikimas. 2015-09-14 A. K. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl drausminės nuobaudos papeikimo panaikinimo, 2015-09-19 paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis į darbÄ neatvyko dėl to, kad jo darbo vieta nesaugi ir jis turi 50 proc. neįgalumÄ , nėra atliktas jo darbo vietos profesinės rizikos vertinimas. 2015-10-02 UAB saugos tarnyba „Argus“ įsakymu A.

K. už pasikartojantį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ nuo 2015-10-02 atleido iÅ¡ darbo. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. A. K. dirbo UAB „Sigmas“, o 2016-07-20 su UAB „Makveža“ sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ jis įsidarbino salės darbuotoju. Nuo 2016-01-13 iki 2016-03-24 A. K. buvo mokama ligos iÅ¡moka.

13. Teismas konstatavo, jog atmetus UAB saugos tarnyba „Argus“ reikalavimus, Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimas Nr. DGKS-2973 įsigalioja, todėl A. K. taikytos drausminės nuobaudos, jau priimtos po nustatyto jo atleidimo iÅ¡ darbo, jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Tuo pagrindu teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus paliko nenagrinėtus (CPK 296 str. 12 p.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikyti darbdaviui piniginę sankcijÄ už sprendimo nevykdymÄ nuo sprendimo priėmimo, t. y. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB saugos tarnybos „Argus“ A.

K. naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo, nes darbdavys turi pareigÄ vykdyti tik įsiteisėjusį 2015-07-21 Darbo ginčų komisijos sprendimÄ . A. K. praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo laikė nesavalaikiu ir jį paliko nenagrinėtu, konstatuodamas atsakovo teisę jį reikÅ¡ti ateityje, jeigu darbdavys nevykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimÄ .

14. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atleidus A. K. iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį su visomis iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis, jam iÅ¡mokėjus 2 mėnesių atlyginimo dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , bus pilnai kompensuoti finansiniai praradimai atleidus jį dėl ligos. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu A. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimÄ dalyje, kurioje prieÅ¡ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , panaikinti UAB saugos tarnybos „Argus“ 2015-09-03 ir 2015-10-02 įsakymais jam paskirtas drausmines nuobaudas ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad nepanaikinus darbdavio įsakymų dėl drausminių nuobaudų jo atžvilgiu taikymo, UAB saugos tarnybos „Argus“ negalės įvykdyti Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973, t. y. nutraukti darbo sutartį su juo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2015-07-21, motyvuodamas, jog priimti įsakymai dėl drausminių nuobaudų taikymo yra galiojantys, teisėti ir nepanaikinti. Be to, mano, jog svarbus ir ieÅ¡kovo atliktų veiksmų jo atžvilgiu neteisėtumo konstatavimo faktas. Pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2015-08-03 iki 2015-09-02 imtinai, taip pat laikotarpiu nuo 2015-09-03 iki 2015-10-02 imtinai neatvyko į darbÄ , tačiau taip pasielgė pasinaudojęs įstatyme numatyta teise – atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Kadangi Å¡is atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, todėl jis darbo drausmės nepažeidė, o drausminės nuobaudos paskirtos nepagrįstai ir neteisėtai.

17. Apeliaciniu skundu UAB saugos tarnyba „Argus“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas aplinkybes, nepagrįstai nurodė, jog duomenis apie 2014-05-20 nustatytÄ neįgalumÄ ir neįgaliojo pažymėjimÄ A. K. pateikė darbdaviui įsidarbinant, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ie duomenys darbdaviui buvo pateikti tik 2014-07-16, t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams po neįgalumo nustatymo, A. K. įmonėje dirbant beveik Å¡eÅ¡is mėnesius. Mano, jog teismo klaidingi argumentai, prieÅ¡taraujantys faktinėms aplinkybėms, turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad A. K. savo lėtines ligas ir neįgalumÄ nuo darbdavio slėpė, pateikė melagingus duomenis apie savo sveikatÄ Ä¯sidarbindamas, o apie tai, kad pateikti duomenys buvo melagingi, darbdavys sužinojo tik po A. K. atleidimo iÅ¡ darbo, civilinės bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡reikalavus jo medicininius dokumentus. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys toleravo darbuotojo nesÄ Å¾iningumÄ .

19. Teigia, jog teismas, pasisakydamas dėl profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje, nepagrįstai nurodė, kad priimant A. K. į darbÄ darbdavys nepagrįstai nustatė, kad jo darbo vietos profesinė rizika yra priimtina. Mano, jog tokie motyvai nurodomi dėl to, kad 2015-09-02, atlikus profesinės rizikos vertinimÄ , buvo pripažinta didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika nei 2009-05-02, kurios vertinimu buvo vadovaujamas priimant A. K. į darbÄ . Nurodo, kad nei vienu iÅ¡ atliktų profesinės rizikos vertinimo atveju nebuvo nustatyta, kad profesinė rizika A. K. darbo vietose bÅ«tų nepriimtina, nustatyti rizikos veiksniai nebuvo tokie, kurie ribotų jo sveikatos galimybę atlikti darbÄ , į kurį jis pats, laisva valia įsidarbino, žinodamas ir nuslėpdamas savo progresuojančiÄ ligÄ .

20. Apeliantas nurodo, kad nevertindamas A. K. nesÄ Å¾iningo elgesio, priimant jį į darbÄ bei fakto, jog nėra nei vieno pagrįsto ir objektyvaus medicininio dokumento, kuris patvirtintų, kad A. K. dirbamas darbas jam bÅ«tų netinkamas pagal sveikatos bÅ«klę arba, kad bÅ«tent dėl vykdomų darbo funkcijų jo liga arba invalidumas bÅ«tų pasunkėję, teismas ieÅ¡kinį atmetė pažeisdamas CPK normas dėl įrodymų vertinimo. Nurodo, kad netinkamai įvertinęs byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir medikų paaiÅ¡kinimus, teismas nepagrįstai konstatavo, jog iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui jį atleisti iÅ¡ darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo ir jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų.

Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog A. K. 2016-05-09 nustatomas dar mažesnis darbingumo lygis – 45 proc. už prieÅ¡ tai buvusį 50 proc., tačiau visiÅ¡kai nevertino faktų, jog apribojimai, taikomi jo darbo vietai, atvirkščiai – Å¡velnėjo ir mažėjo. Teigia, kad prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, beveik visi medicininiai dokumentai patvirtino faktÄ , kad darbuotojas gali dirbti laikantis NDNT nustatytų apribojimų, kurių visada buvo laikomasi, nuo to momento, kada darbuotojas informavo UAB saugos tarnybÄ â€žArgus“ apie Å¡iuos apribojimus.

Nuo Å¡ių apribojimų atsiradimo momento nei darbuotojo darbo rizika, nei apribojimų sunkumas nedidėjo. PrieÅ¡ingai nei teigiama sprendime, faktiniai sveikatos duomenys patvirtina, kad A. K. sveikatos bÅ«klė keitėsi nuolat ne pradėjus dirbti apsaugos darbuotoju, bet dar žymiai anksčiau iki įsidarbinimo, todėl jau įsidarbindamas A. K. žinojo, suprato arba galėjo suprasti, kur darbinasi, kokias rizikas tame darbe patirs, tačiau jam jos buvo priimtinos, tinkamos ir netrukdė atlikti darbo. Be to, nors teismas nurodo, kad esminiu įrodymu byloje laiko ekspertizės aktÄ , tačiau juo tinkamai nesivadovavo, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai nevertino.

Kaip matyti iÅ¡ teismo ekspertizės, dėl A. K. galėjimo užimti savo pareigas ir dirbti darbÄ , galėjo nuspręsti tik sveikatÄ tikrinę medikai, kurie, iÅ¡skyrus gyd. R. U., konstatavo, jog jis galėjo dirbti laikantis NDNT nustatytų apribojimų. Teigia, jog neaiÅ¡ku, kodėl teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino. Nors M. V. parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, tačiau kritiÅ¡kai nevertino gydytojos R. U. parodymų, kurie akivaizdžiai prieÅ¡taravo visų kitų medikų iÅ¡vadoms dėl galėjimo dirbti darbÄ ir taikytinų apribojimų.

Ta aplinkybė, jog Å¡i gydytoja ilgÄ laikÄ buvo A. K. gydytoja ir galėjo bÅ«ti subjektyvi bei Å¡aliÅ¡ka, teismui nepasirodė svarbi, nors M. V. atveju tokiu motyvu buvo pasiremta. Mano, jog teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ir vienus įrodymus laikė labiau patikimais nei kitus, nors objektyviai nebuvo motyvuotas toks nevienodas jų vertinimas, diskriminuojantis proceso Å¡alis.

21. Apeliantas mano, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Teigia, jog teismas iÅ¡ tikrųjų iÅ¡nagrinėjo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir dėl jo reikalavimų pasisakė motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas aplinkybes, dėl kurių reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau vis tiek juos formaliai paliko nenagrinėtus. Apelianto įsitikinimu, toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CPK 296 straipsnio nuostatoms, kadangi pagrindo palikti prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ nebuvo. Nusprendus, kad darbo sutartis turi bÅ«ti nutraukta pagal Darbo ginčų komisijos nustatytÄ datÄ ir jos nurodytu pagrindu, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti atmesti. Taip pat ir reikalavimai dėl piniginės kompensacijos, nes teismas aiÅ¡kiai motyvavo jų nepagrįstumÄ . Nurodo, kad sprendimas turėtų užbaigti Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sudaryti prielaidas iÅ¡ naujo A. K. kelti reikalavimus kitoje byloje, kokiÄ suteikia teisę ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu.

22. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė A. K. bei valstybei bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepriteisė UAB saugos tarnybos „Argus“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, net tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad priešieškinys paliktas nenagrinėtu pagrįstai, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos, kadangi teismas neįvertino A. K. procesinio elgesio, priežasčių ir aplinkybių, kad dėl jo pareikštų nepagrįstų ar nesavalaikių reikalavimų bendrovė privalėjo teikti atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus, dėl ko patyrė išlaidų.

23. Atsiliepimu į UAB saugos tarnybos „Argus“ apeliacinį skundÄ A. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

24. Nurodo, kad sutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti priešieškinį, todėl šioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas ir keistinas. Tačiau nesutinka, jog priešieškinys turėtų būti atmestas. Mano, jog kiti apelianto argumentai yra nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis.

25. Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundÄ UAB saugos tarnyba „Argus“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

26. Nurodo, kad apeliaciniame skunde A. K. nenurodo jokių teisinių argumentų, dėl kurių sprendimas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio turėtų bÅ«ti panaikintas jo nurodytų aplinkybių kontekste ir jo reikalavimai dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinti. UAB saugos tarnyba „Argus“ įsitikinimu, sprendimo panaikinimas dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, nors ir bÅ«tinas, tačiau ne A. K. nurodytų motyvų parindu, bet dėl įmonės apeliaciniame skunde nurodytų motyvų. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad A. K. darbo vieta visada buvo saugi, o darbo sÄ lygos buvo tinkamos, priimtinos ir saugios pagal jo sveikatos bÅ«klę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Apelianto A. K. apeliacinis skundas tenkintinas, o UAB saugos tarnybos „Argus“ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

29. Apeliaciniame skunde UAB saugos tarnyba „Argus“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , netinkamai iÅ¡analizavo įrodymų visetÄ ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, t. y. netinkamai įvertino byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir medikų paaiÅ¡kinimus, nepagrįstai konstatavo, jog iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui atleisti jį iÅ¡ darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo ir jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų; teismas pažeidė CPK 296 straipsnio nuostatas, nes nebuvo pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , o A.

K. reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti. Apeliantas A. K. apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad nepanaikinus darbdavio įsakymų dėl drausminių nuobaudų taikymo jo atžvilgiu, UAB saugos tarnyba „Argus“ negalės įvykdyti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 nutraukti darbo sutartį su juo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.

30. Pagal galiojančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles pripažįstama, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Motyvuodamas savo iÅ¡vadas, teismas neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo Å¡alių pateikto įrodymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012).

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos ir pasisakyta dėl visų šalių pareikštų reikalavimų, todėl atmestini UAB saugos tarnybos „Argus“ teiginiai, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir darė neteisingas išvadas.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį, bet ir ligÄ ar neįgalumÄ , trukdantį tinkamai atlikti darbÄ , pagrindžiančius įrodymus. DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta svarbi darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiÅ¡kimu priežastis – darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantys tinkamai atlikti darbÄ , nėra tapati DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindui – kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.

Darbuotojas turi teisę pasinaudoti DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tuo atveju, kai jo sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkaus laipsnio, kad bÅ«tų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos bÅ«klę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos bÅ«klę (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį.

Vertinimas, ar darbdavys turėjo pakankamai informacijos, kad įsitikintų darbuotojo nurodytos svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimu, priklauso nuo kiekvienos situacijos konkrečių aplinkybių. DK 35 straipsnyje suformuluotos bendrosios darbo santykių dalyvių tarpusavio elgesio taisyklės reiÅ¡kia ir tai, kad darbdavys turi vertinti jam pateiktÄ darbuotojo pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo dėl sveikatos bÅ«klės ne tik formalios jo atitikties įstatymo reikalaujamai formai, bet ir visų su Å¡iuo darbuotoju susijusių darbo santykių kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009 ir kt.).

32. Bylos duomenys patvirtina, jog A. K. 2015-06-08 įteikė darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo nuo 2015-06-11 pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad dėl diagnozuoto susirgimo nebegalės tinkamai atlikti pavesto darbo, nes medicinos specialistai asmens medicininėje knygutėje F.048/a pagal darbo pobÅ«džius nurodė apribojimus. IÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o, medicininėje knygutėje F.048/a 2015-06-08 padaryto įraÅ¡o, Sveikatingumo ir reabilitacijos centro iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti darbdaviui kartu su praÅ¡ymu, matyti, kad A.

K. diagnozuota stuburo L4-5 ostechondrozė ir diskozė, L5 radikulopatija su II0 funkcijos nepakankamumu. Medicininėje knygutėje F.048/a 2015-06-08 padarytas įrašas, kuriame nurodyta, kad dirbti gali, išskyrus darbo pozos, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis nepertraukiamas sėdėjimas. VSDFV pažymos patvirtina, kad 2014-09-17 - 2014-10-31 ir 2015-03-03 - 2015-06-08 laikotarpiais A. K. buvo nedarbingas, iš jų 2015-05-22 - 2015-06-08 buvo gydomas Sveikatingumo ir reabilitacijos centre „Kipu“.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praėjus keturiems mėnesiams nuo darbo pradžios, A. K. nustatytas penkiasdeÅ¡imt procentų netekto darbingumo lygis. Praėjus dar devyniems mėnesiams jis lankėsi pas gydytojÄ dėl nugaros skausmų, o 2015-06-08 konstatuotas stuburo susirgimas: stuburo osteochondrozė ir diskozė, radikolopatija; nustatyta darbo vietoje užimamos pozos apribojimai. 2016-05-09 A. K. nustatytas dar mažesnis darbingumo lygis – 45 procentai. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su Darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimų motyvais, jog iki darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui jį atleisti iÅ¡ darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo, todėl jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų.

Minėtos faktinės aplinkybės buvo pakankamos darbdaviui spręsti apie darbuotojo ligÄ . Pažymėtina, kad 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 75/2016 (01) konstatuota, jog A. K. neįgalumas buvo nustatytas nuo 2014-05-20 dėl žvynelinės artropatijos aktyvumo I laipsnio su I laipsnio funkcijos nepakankamumu; nors diagnozuotos ligos stuburo L4-L5 osteochondrozė ir diskozė, L5 radikolopatija nėra visiÅ¡kai naujos ligos, tačiau jos yra toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje pasekmės.

33. Pagal LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto pavojingų darbų sÄ raÅ¡o 13.7 punktÄ , inkasatorių, apsaugos darbuotojų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas priskiriamas prie pavojingų darbų. IÅ¡ apsaugos darbuotojo pareiginės instrukcijos (19 p.) matyti, kad darbuotojas privalo užtikrinti saugomo objekto saugumÄ , saugo įmonės patalpas ir jose esančias materialines vertybes nuo grobstymo, sunaikinimo ir kt. poveikio bei asmenų įsibrovimo.

Dėl paminėto darytina iÅ¡vada, kad apsaugos darbuotojas privalo atlikti ne tik pasyvius stebėjimo veiksmus, bet ir proporcingus aktyvius veiksmus, siekiant apsaugoti objektus, užkardyti ir sulaikyti į objektų saugumÄ besikėsinančius asmenis. Todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apsaugos darbuotojo darbas ekstremalioje situacijoje gali bÅ«ti susijęs su staigiais judesiais bei psichologine įtampa, kas Å¡iuo atveju A. K., atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, yra kenksminga. Be to, neabejotina, kad darbuotojas, kuriam stipriai skauda nugarÄ , negalės tinkamai sureaguoti į pavojaus signalÄ , atlikti staigių ir aktyvių veiksmų bei sulaikyti teisės pažeidėjÄ , t. y. toks darbuotojas negalės tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas UAB saugos tarnyba „Argus“, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nekelia abejonių, jog A. K. nustatyta ligos diagnozė trukdo tinkamai atlikti apsaugos darbuotojo darbÄ , tuo tarpu darbdavys, netinkamai įvertino darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimo svarbÄ , nors turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie darbuotojo ligÄ , kurie objektyviai apsunkina tinkamÄ jo darbo pareigų vykdymÄ . 34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog A.

K. darbo vietose atlikti profesinės rizikos vertinimais nebuvo nustatyta, jog profesinė rizika darbo vietose bÅ«tų nepriiimtina, tačiau nepaneigta, jog 2015-09-02 atliktu darbo vietų profesinės rizikos vertinimu konstatuota, jog yra didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika nei vadovautasi 2009-05-02 atliktu rizikos įvertinimu, A. K. priimant į darbÄ .

35. UAB saugos tarnyba „Argus“ nurodo, kad teismas tinkamai nesivadovavo ekspertizės aktu, jo visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai ir pagrįstai nurodė, kad 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 75/2016 (01) detaliai iÅ¡nagrinėta A. K. sveikatos bÅ«klė, kuriÄ teismo posėdyje savo parodymuose patvirtino liudytojais apklausti gydytojai R. G., V. V. ir R. U.; ekspertizės aktu buvo panaikinti prieÅ¡taravimai tarp liudytojų R.

G. ir kitų dviejų A. K. gydžiusių ir konsultavusių medikių V. V. ir R. U. parodymų; todėl esminiu A. K. sveikatos bÅ«klės įrodymu laikytinas ekspertizės aktas, kurio iÅ¡vadoje konstatuota, jog A. K. sveikatos bÅ«klė praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo metu buvo blogesnė su iki tol buvusia nustatyta sveikatos bÅ«kle; jam nustatytos ligos buvo toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje pasekmės. Ekspertizės akto iÅ¡vados 3 punkte yra atsakoma į klausimÄ , kaip keitėsi apribojimai A.

K. darbo vietai. Ekspertai konstatavo, kad lyginant laikotarpį tarp 2012-05-10, kai dar nebuvo įtraukta stuburo osteochondrozės diagnozė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos siuntime vertinimui ir 2014-05-20, kuomet buvo įtraukta stuburo krÅ«tininės dalies ir juosmeninės srities osteochondrozė vertinimui, apribojimai jo darbo vietai pagal NDNT iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, veikiant ergonominiams rizikos veiksniams, sumažėjo. Akte nurodoma, jog stuburo L4-5 osteochondrozė ir diskozė, L5 radikulopatija su II laipsnio nepakankamumu (M51.1) buvo nustatyta 2015-03-30, kas, ekspertų iÅ¡vada, yra pasekmė toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje.

Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog A. K. sveikatos būklė nuolat blogėjo. Teismas jo sveikatos būklę vertino prašymo atleisti iš darbo dienai, t. y. 2015-06-08, todėl teismo išvados šioje dalyje yra pagrįstos ir neprieštaraujančios ekspertizės akto išvadoms.

36. Atmestini UAB saugos tarnybos „Argus“ teiginiai, jog teismas be pagrindo nevertino kritiÅ¡kai gydytojos R. U. parodymų, kurie akivaizdžiai prieÅ¡taravo visų kitų medikų iÅ¡vadoms dėl galėjimo dirbti darbÄ ir taikytinų apribojimų, kas, apelianto manymu, rodo, jog teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ir vienus įrodymus laikė labiau patikimais nei kitus. Å iems teiginiams pagrįsti, apeliantas, iÅ¡skyrus savo paties nuomonę, nepateikė jokių įrodymų, kodėl Å¡eimos gydytoja R.

U. galėtų bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi ir kodėl teismas jos parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Ta aplinkybė, jog liudytoja yra Å¡eimos gydytoja, neįrodo jos suinteresuotumo bylos baigtimi A. K. naudai, be to, prieÅ¡ingai, jai, kaip šeimos gydytojai, buvo gerai žinoma reali paciento sveikatos bÅ«klė. Be to, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad teisėja turėjo asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis.

Be to, manydamas, jog teismas yra Å¡aliÅ¡kas, apeliantas turėjo teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisėjai, tačiau Å¡ia teise nesinaudojo.

37. Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija tiek ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino duomenis apie A. K. sveikatos bÅ«klę ir darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. K. turėjo pagrindÄ teikti darbdaviui  praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127straipsnio 2 dalies pagrindu.

38. Sutiktina, kad teikdamas praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ , A. K. anketoje klaidingai nurodė, jog neturi neįgalumo, nenaudoja medikamentų  ir lėtinėmis ligomis neserga, kas duoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ Â apie jo neatsakingumÄ , pateikiant duomenis apie savo sveikatos bÅ«klę. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyta aplinkybė nesudarė pagrindo darbdaviui atsisakyti atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 127 straispnio 2 dalies pagrindu. Be to, sužinojus apie darbuotojo sveikatos bÅ«klę, nebuvo taikytos jokios drausminės priemonės A. K. atžvilgiu, t.y. darbdavys faktÄ toleravo.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų apeliantų skundų argumentus bei teismo skundžiamame sprendime padarytas iÅ¡vadas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ be teisinio pagrindo, t. y. darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB saugos tarnybos „Argus“ taikytos drausminės nuobaudos A. K., priimtos po teismo nustatyto jo atleidimo iÅ¡ darbo, jam nesukels jokių teisinių pasekmių (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

40. IeÅ¡kinio (Å¡iuo atveju – prieÅ¡ieÅ¡kinio) palikimas nenagrinėtu yra vienas iÅ¡ bylos baigimo be teismo sprendimo bÅ«dų ir yra taikomas tada, kai dėl iki iÅ¡keliant bylÄ buvusių ar vėliau nagrinėjimo eigoje atsiradusių aplinkybių iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ negalima tik Å¡iame procese, bet ne apskritai. Konstatuojama, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tik netinkamai Å¡iÄ teisę įgyvendina, todėl paÅ¡alinus priežastis, dėl kurių pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, ateityje galima kreiptis į teismÄ su tapačiu pareiÅ¡kimu (CPK 297 str. 2 d.).

IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindai iÅ¡vardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Papildomus ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu atvejus taip pat gali numatyti ir kiti įstatymai, kai CPK suteikia pirmenybę tokių įstatymų normoms (CPK 1 str. 1 ir 2 d.). IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami plečiamai, kadangi, nors ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu ir neužkerta galimybės kreiptis į teismÄ pakartotinai, tačiau užkerta keliÄ tolesnei konkrečios bylos eigai, riboja teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo priėmimÄ .

41. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ ir tai, kad Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimas pripažintas teisėtu ir galiojančiu, yra pagrindas spręsti dėl A. K. reikalavimo panaikinti darbdavio jam skirtas drausmines nuobaudas. Atitinkamai Å¡ioje dalyje apelianto UAB saugos tarnybos „Argus“ reikalavimas atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, laikytini nepagrįstais.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB saugos tarnybos „Argus“ personalo departamento vadovė 2015-09-03 įsakymu Nr. DDN-150903/1 dėl nuobaudos A. K. skyrimo darbuotojui skyrė drausminę nuobaudÄ papeikimÄ (pagal DK 237 str. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p.), o 2015-10-02 įsakymu Nr. DDN-151002/1 - drausminę nuobaudÄ už pasikartojusį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2015-10-02 (pagal DK 237 str. 1 d. 3 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p.). Su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis A.

K. nesutiko, nes neiÅ¡eidamas į darbÄ nurodytomis įsakyme datomis pasinaudojo Darbo kodekso 275 straipsnio 5 dalyje ir 276 straipsnio 1 dalyje numatyta teise – atsisakymu dirbti, manant, kad darbdavys neužtikrina saugios darbo vietos, todėl kyla pavojus darbo saugai ir sveikatai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. K. pripažįsta, jog 2015-08-03 - 2015-09-02 ir 2015-09-03 - 2015-10-02 laikotarpiais jis neatvyko į darbÄ , tačiau taip pasielgė pasinaudojęs įstatyme numatyta teise atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog blogėjant A. K. sveikatai, jo atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, nes darbdavys netenkino jo praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo, įstatymo jam suteiktu pagrindu, todėl konstatuotina, jog darbuotojas darbo drausmės nepažeidė, o drausminės nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, keičiamas, panaikinant UAB saugos tarnybos „Argus“ personalo departamento vadovės įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo A.

K..

43. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog darbdaviui apskundus darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir jam įsiteisėjus tik priėmus Å¡iÄ nutartį bei įvertinus aplinkybę, jog A. K. iki 2015-08-03 dirbo, o, atleidus iÅ¡ darbo nuo 2015-10-02, jis dirbo ir kitose įmonėse, yra tikslinga jo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , nurodytÄ Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendime, pakeisti, nurodant, jog A. K. iÅ¡ darbo atleistinas nuo 2015-10-02, DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.

44. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimo išieškoti iš UAB saugos tarnybos „Argus“ A. K. naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo, teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, jog atleidus iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, A. K. yra išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.).

Be to, atleidus iÅ¡ darbo A. K. dirbo kitose įmonėse, gavo darbo užmokestį, todėl, sutiktina, jog atleidus A. K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį su visomis iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis ir jam iÅ¡mokėjus 2 mėnesių atlyginimo dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , bus pilnai kompensuoti finansiniai praradimai. Pagal DK 296 straipsnį, nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu, Å¡alys per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme.

UAB saugos tarnyba „Argus“ pasinaudojo Å¡ia teise, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog darbdavys vengė vykdyti sprendimÄ . Dėl paminėtų motyvų, reikalavimas priteisti darbo užmokestį atmestinas.

45. UAB saugos tarnybos „Argus“ teigia, jog teismas nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas A. K. ir valstybei, bet nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Įvertinus tai, kad UAB saugos tarnybos „Argus“ reikalavimai atmesti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB saugos tarnybos „Argus“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš jo priteistinos išlaidos A. K. ir valstybei.

CPK 93 straipsnio nuostatos nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Šių procesinių teisės normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Be to, darbdavys yra ir finansiškai stipresnė šalis, todėl ir iš dalies tenkinant A. K. reikalavimus priteisti UAB saugos tarnybos „Argus“ patirtas išlaidas nėra pagrindo (CKP 93 str. 4 d.).

46. Dėl aukščiau paminėtų motyvų sprendimas iš dalies keistinas.

47. A. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB saugos tarnybos „Argus“ 300 Eur už apeliacinį skundÄ bei 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . Kadangi A. K. apeliacinis skundas tenkinamas, jo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl tenkintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimÄ dalyje dėl darbo ginčų komisijos 2015 m. liepos 21d. sprendimo vykdymo iÅ¡ dalies pakeisti, nurodant naujÄ atleidimo datÄ , o dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ Â ir sprendimÄ Â minėtose dalyse iÅ¡dėstyti sekančiai:Uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ reikalavimÄ panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimÄ Nr. DGKS-2973, atmesti.

Ä®pareigoti uždarÄ ja akcinę bendrovę saugos tarnybÄ â€žArgus“ įvykdyti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-2973, įforminant darbo sutarties nutraukimÄ su A. K. nuo 2015 m. spalio 2 d. pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį.A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ personalo departamento vadovės 2015 m. rugsėjo 3 d.

įsakymÄ Nr. DDN-150903/1, kuriuo A. K. skirta drausminė nuobauda – papeikimas bei 2015 m. spalio 2 d. įsakymÄ Nr. DDN-151002/1, kuriuo A. K. skirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2015 m. spalio 2 d.. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ (į. k. 141237452) 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjų kolegija                                                                                               Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                     Laimutė Sankauskaitė                                                                                                             Birutė Valiulienė