cc10cdec-87cd-4080-aab5-6b00f957045a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

ATP byla 11-1993-19/05

        ATP byla Nr. II-14-426/2010

       (Proceso Nr. 4-61-3-00665-2009-4)           Â

                                                                                      Â

    Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 73

 (S)

N U T A R I M A S

 2010 m. sausio 28 d.

 Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J.

P. – D., jos atstovui advokatui Rimantui Simaičiui, nukentėjusiam asmeniui T. M., jo atstovui advokatui Domantui Skebui, viešame teismo

posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylÄ pagal J. P. – D. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo

policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimų panaikinimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

Vilniaus m. VPK VP EPT įgaliotas pareigÅ«nas 2007 m. lapkričio 6 d. J. P. – D.i surašė ATP protokolÄ (b. l. 47) pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji tÄ dienÄ apie 11 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama

automobilį „Volvo S80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš apsisukdama, iš anksto nepasitraukė prie pat

važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto ir susidūrė su pravažiuojančiu automobiliu „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (jį vairavo T. M.). Pastaroji transporto priemonė nuo smūgio atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Mitsubishi Galant“ v. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino tris transporto priemones. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais J.

P. - Dagelienė pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 150 p. reikalavimus. Vilniaus m. VPK VP EPT Tarnybos organizavimo poskyrio virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. E830238 (b. l. 52) byla J. P. – D. atžvilgiu nutraukta nesant jos veiksmuose pažeidimo sudėties. TÄ pačiÄ dienÄ T. M. buvo suraÅ¡ytas ATP protokolas (b. l. 50) pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis, vairuodamas automobilį nevažiavo deÅ¡iniau nuo ženklinimo dvigubos iÅ¡tisinės linijos 1.3, nepasirinko saugaus greičio ir atitinkamai atstumo iki priekyje važiavusio „Volvo S80“, todėl stabdant automobiliui „Volvo S80“ į jį atsitrenkė. To pasekoje buvo apgadintos abi

transporto priemonės. Po to „Renault Espace“ atsitrenkė į stovintį „Mitsubishi Galant“

ir jį apgadino. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais T. M. pažeidė KET 161 ir 171 p. reikalavimus. Vilniaus m. VPK VP EPT Tarnybos organizavimo

poskyrio viršininko 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. E822669 (b. l. 51) T. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo paskirta administracinė

nuobauda - 155 Lt bauda.

T. M. abu Å¡iuos nutarimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašė teismÄ abu minėtus nutarimus panaikinti, bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, o J. P. – D. atžvilgiu - perduoti institucijai iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi T. M. skundÄ atmetė.

T. M. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundÄ patenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi (b. l. 42-44) T. M. apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį bei Vilniaus m. VPK VP EPT 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimus

dėl administracinės nuobaudos T. M. paskyrimo bei bylos J. P. – D. atžvilgiu nutraukimo panaikino, grÄ Å¾ino bylÄ

Vilniaus m. VPK VP EPT atlikti papildomÄ tyrimÄ .

Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. E830238 (b. 1. 25-26)  už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymÄ ,

J. P. – D. skyrė administracinę nuobaudÄ - 150 Lt baudÄ . Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 822669 (b. l. 27-28) nutarė T. M. atžvilgiu ATP bylÄ nutraukti.

           J. P. – D. prašo:

1) panaikinti Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. birželio

12 d. nutarimÄ Nr. E830238  ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti;

2) panaikinti Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. birželio 12 d. Nr. E822669 ir grÄ Å¾inti bylÄ dėl T. M. padarytų KET bei administracinių teisės pažeidimų Vilniaus apskrities VPK KPV, nurodant Å¡iai institucijai tinkamai kvalifikuoti T. M. padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Skunde (b. l. 2-10) paaiÅ¡kino, kad 2007 m. lapkričio 6 d. apie 11 val. 40 min. Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. eismo įvykio metu į jos vairuojamÄ automobilį „Volvo S80“, važiavusį antrÄ ja eismo juosta, atsitrenkė ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos važiavęs ir lenkęs jos automobilį T. M. vairuojamas „Renault Espace“. Pastaroji transporto priemonė virÅ¡ijo leistinÄ greitį bei pažeidė dvigubÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ . SusidÅ«rimo metu užkabino iÅ¡suktÄ jos automobilio

ratÄ ir jos automobilį iÅ¡ inercijos įtempė į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . T. M. automobilis autoįvykio pabaigoje atsitrenkė į

priešpriešinėje eismo juostoje stovėjusį „Mitsubishi Galant“.

Byloje esančioje T. M. dar anksčiau prieÅ¡ tai padarytų KET pažeidimų istorijoje matyti, kad jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairiausius KET pažeidimus: greičio virÅ¡ijimÄ , autoįvykių su kitų transporto priemonių apgadinimu sukėlimÄ ,

reikiamų dokumentų neturėjimÄ , kelių ženklinimo nesilaikymÄ ir kt. J. P. pažymi, kad ji už KET pažeidimus nebausta nė karto.

Atliekant papildomÄ tyrimÄ , Vilniaus apskrities VPK KPV skyrė autotechninę ekspertizę, kuri pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (toliau ir LTEC). Sužinojusi, kad LTEC buvo perduota neiÅ¡sami medžiaga apie autoįvykį bei kad klausimai ekspertams suformuluoti kaip menami klausimai, palaikantys T. M. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ , kreipėsi į bylÄ nagrinėjančius pareigÅ«nus su praÅ¡ymu užtikrinti objektyviÄ ir iÅ¡samiÄ ekspertizę, perduoti ekspertams tiksliÄ ir visÄ susijusiÄ informacijÄ bei medžiagÄ , geros kokybės spalvotas fotonuotraukas bei pateikti papildomus klausimus, kurie leistų visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti autoįvykio aplinkybes. Tačiau Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. balandžio 2 d. raÅ¡tu Nr. 10-10-S-5805 buvo informuota, kad jos praÅ¡ymas netenkintas. Atsisakymas tenkinti praÅ¡ymÄ motyvuotas pareigÅ«no diskrecijos teise spręsti, kaip objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybes. To rezultatas - LTEC ekspertizė buvo atliekama pagal neiÅ¡samiÄ ir netiksliÄ medžiagÄ bei tendencingai suformuluotus menamus klausimus.

Susipažinusi su LTEC 2009 m. gegužės 4 d. ekspertizės aktu Nr. 11-874(09), pamatė, kad jos bÅ«gÅ¡tavimai dėl neobjektyvaus ir aiÅ¡kiai tendencingo tyrimo pasitvirtino. Eksperto akte, neturint iÅ¡samių duomenų ir medžiagos, o taip pat dėl tendencingai suformuluotų menamų klausimų, padaryta gausybė esminių klaidų. Dėl Å¡ių esminių klaidų į LTEC eksperto naudotÄ kompiuterinę programÄ buvo įvesti klaidingi, prielaidinio ir spėlionių pobÅ«džio bei iÅ¡kreipti iÅ¡eities duomenys. Teigia, kad iÅ¡ neteisingų prielaidų (neteisingų iÅ¡eities duomenų) negali bÅ«ti padarytos tinkamos ir teisingos iÅ¡vados. Dar daugiau, ekspertas ir pareigÅ«nai net nesiaiÅ¡kino, koks tiksliai leistinas greitis buvo autoįvykio vietoje. IÅ¡ Å¡ios ekspertizės matyti, kad ekspertas klaidingai manė, jog leistinas greitis buvo 50 km/h. Tuo tarpu jos į bylÄ pateiktos eismo įvykio vietoje greitį ribojančio ženklo fotonuotraukos patvirtino, kad leistinas greitis Å¡ioje vietoje buvo apribotas iki 40 km/h.

2009 m. birželio 3 d. nagrinėjimo metu pateikė pareiÅ¡kimÄ su raÅ¡ytiniais prieÅ¡taravimais dėl tokios ekspertizės, nurodydama pačias Å¡iurkščiausiais, net ne specialistui matomas klaidas. Taip pat informavo, kad susipažinus su LTEC ekspertizės aktu buvo priversta kreiptis į Vilniaus Gedimino technikos universitetÄ (toliau VGTU) su užsakymu atlikti pakartotinę ekspertizę. BylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas patenkino jos praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , pritardamas pakartotinės VGTU ekspertizės atlikimui ir sudarant sÄ lygas pateikti VGTU ekspertų iÅ¡vadas.

2009 m. birželio 10 d. nagrinėjimo metu pateikė VGTU 2009 m. birželio 9 d. eksperto iÅ¡vadÄ , kurioje padarytos iÅ¡samiai ir pagal mokslinę metodikÄ pagristos iÅ¡vados, jog LTEC ekspertizės prielaidos ir paskaičiavimai neatitinka tikrovės, todėl LTEC padarytos galutinės iÅ¡vados yra klaidingos. VGTU ekspertizė patvirtino, kad pagrindinė autoįvykio priežastis yra T. M. veiksmai - žymiai virÅ¡ytas leistinas greitis ir saugios distancijos nesilaikymas nuo priekyje ta pačia kryptimi važiavusio jos automobilio. Tačiau gavęs VGTU eksperto iÅ¡vadas bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas su jomis iÅ¡samiai net nesusipažino. Per kelias minutės pervertęs virÅ¡ 20 psl. apimties dokumentÄ , pareiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuostatÄ , kad VGTU ekspertize jis neketina vadovautis ir bylÄ spręs iÅ¡imtinai vien pagal LTEC ekspertizės iÅ¡vadas.

Matant tokį aiÅ¡kiai neobjektyvų pareigÅ«no elgesį ji ir jos atstovas pareiÅ¡kė, jog prieÅ¡tarauja tokiam Å¡aliÅ¡kam bylos nagrinėjimui. Nedelsdama per dienÄ surašė ir 2009 m. birželio 11 d. įteikė raÅ¡tiÅ¡kÄ bylÄ nagrinėjančio pareigÅ«no nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ su praÅ¡ymu stabdyti bylos nagrinėjimÄ . Apie nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo padavimo faktÄ ir praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo iÅ¡sprendimo informavo bylÄ nagrinėjusį pareigÅ«nÄ . Jis visaip vengė asmeniÅ¡kai patvirtinti, kad gavo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo kopijÄ . Tai patvirtina įraÅ¡ai nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime.

Nepaisydamas to, bylÄ nagrinėjantis Vilniaus apskrities VPK PK KPV pareigÅ«nas S. K. 2009 m. birželio 12 d. surašė ir jai įteikė 2009 m.

birželio 10 d. datuotus nutarimus Nr. E822669 ir Nr. E830238. Su šiais nutarimais kategoriškai nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti dėl šių motyvų:

1. Pagal ATPK 1, 248, 252, 257, 284-286 str. pareigÅ«nas, iÅ¡nagrinėdamas ATP bylÄ ir priimdamas nutarimÄ , turi visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti visus turimus įrodymus, motyvuotai pagrįsti priimamÄ nutarimÄ , kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais vadovaujasi. Tuo tarpu tiek iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių, tiek iÅ¡ skundžiamų nutarimų teksto matyti, kad juos priėmęs pareigÅ«nas Å¡ias ATPK normas pažeidė. Nutarimuose, nors ir pripažįstama, kad LTEC ekspertas padarė esmines klaidas (nutarimuose vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinta, kad LTEC ekspertizėje neteisingai nurodyta jos automobilio masė ir neįvertinta tai, jog T. M. žymiai virÅ¡ijo leistinÄ greitį), tačiau absoliučiai nemotyvuotai teigiama, neva Å¡ios klaidos nėra reikÅ¡mingos. Net nepaaiÅ¡kinta, o dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokia moksline metodika vadovaudamasis pareigÅ«nas S. K. nusprendė, kad Å¡ios klaidos neturi reikÅ¡mės. Tuo tarpu didžiausiÄ nutarimo motyvų dalį sudaro bandymas sukritikuoti galutinių VGTU eksperto iÅ¡vadų fragmentus, visiÅ¡kai nekreipiant dėmesio į Å¡ias iÅ¡vadas pagrindžiančio ir iÅ¡samiai apraÅ¡yto tyrimo (tiriamosios dalies) esmę, detales ir priedus, kurie aiÅ¡kiai patvirtina, kad LTEC iÅ¡vados yra iÅ¡ esmės klaidingos.

2. Vykdant papildomÄ tyrimÄ ir priimant skundžiamus nutarimus Å¡iurkščiai pažeistos atvirÄ , objektyviÄ , sÄ Å¾iningÄ ir tinkamÄ ATP bylos nagrinėjimo procedÅ«rÄ reglamentuojančios teisės normos, kas nulėmė neteisėtų ir nepagrįstų nutarimų Å¡ioje byloje priėmimÄ .

2.1. LTEC ekspertams perdavus neiÅ¡samius duomenis ir ne visÄ bylos medžiagÄ bei aiÅ¡kiai tendencingai, palaikant T.

M. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ suformulavus menamus klausimus ekspertui, pažeistos ATPK 248, 272, 273 str. normos;

2.2. Ignoravus ir jokiu procesiniu dokumentu neiÅ¡sprendus jos 2009 m. birželio 10 d. žodžiu ir nedelsiant po to 2009 m. birželio 11 d. raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ bei praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimo, pažeistos ATPK 1, 248, 252 str. nuostatos dėl neÅ¡aliÅ¡ko ir objektyvaus bylos nagrinėjimo;

2.3. Faktiškai skundžiami nutarimai buvo priimti tik 2009 m. birželio 12 d. Tačiau, galimai siekiant išvengti nušalinimo pareiškimo tinkamo išnagrinėjimo, nutarimuose klaidingai nurodyta kita jų priėmimo data

- 2009 m. birželio 10 d. Tuo bÅ«du pažeistos ATPK 286 str. 2 d. ir 288 str. 1 d. nuostatos, užkirsta galimybė į objektyvų Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ Kelių policijos valdyboje.

3. Priimant skundžiamÄ 2009 m. birželio 10 d. nutarimÄ Nr. E 830238 dėl administracinės nuobaudos jai skyrimo, pažeistas taip pat ATPK

35 str. nustatytas 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas ir net vienerių metų naikinamasis terminas nuo autoįvykio dienos traukti jÄ administracinėn atsakomybėn. Pažymi, kad 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu jos atžvilgiu byla buvo nutraukta. Byloje visÄ Å¡Ä¯ laikÄ , daugiau kaip pusantrų metų, buvo nukentėjusioji. Todėl ATPK 35 str. 4 d. nustatytos taisyklės dėl terminų skaičiavimo iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutarimÄ dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn jos atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos, nes nustatytais terminais administracinėn atsakomybėn ji nebuvo patraukta.

4. Aukščiau nurodyti pažeidimai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad jos atžvilgiu buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

Nurodo, kad 2009 m. birželio 10 d. nutarimai priimti remiantis išimtinai vien LTEC 2009 m. gegužės 4 d. ekspertizės aktu Nr. 11-874

(09) ir bandant abstrakčiais argumentais „apginti“ šį aktÄ bei nemotyvuotai paneigti jame padarytas esmines klaidas ir jų įtakÄ galutinių iÅ¡vadų teisingumui. LTEC ekspertizės akte padarytos tokios esminės klaidos, nulėmusios absoliučiai neteisingas galutines iÅ¡vadas:

1. IÅ¡ pateiktų eismo įvykio nuotraukų po susidÅ«rimo jos automobilio „Volvo S80“ p/k rato pėdsakas krypsta į kairę pusę darydamas Å¡velnų lankÄ , tačiau LTEC eksperto atliktoje eismo įvykio atkÅ«rimo schemoje „Volvo S80“ padėtis atkuriama taip, kad „Volvo S80“ pasislenka deÅ¡iniau. PareiÅ¡kėjai sunku suvokti, kaip gali automobilio p/k ratas važiuoti į kairę, o pats automobilis važiuoti į deÅ¡inę. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad LTEC ekspertui nebuvo pateiktos įvykio vietos fotolentelės ir ekspertas vadovavosi eismo įvykio dienÄ pareigÅ«nų nubraižyta schema, su kuria ji griežtai nesutiko. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų schemoje matosi akivaizdžios pavaizdavimo klaidos. Eismo įvykis įvyko dvipusio eismo iÅ¡ keturių eismo juostų Å eÅ¡kinės gatvėje, ties pastatu Nr. 24. Pirmos eismo juostos plotis buvusia prieÅ¡ eismo įvykį automobilių „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ važiavimo kryptimi link Ukmergės g. yra 3,8 m, antros - 3,5 m. PrieÅ¡ingų krypčių transporto srautus skiria dviguba iÅ¡tisinė linija 1.3. Eismo įvykio schemoje pavaizduota, kad „Renault Espace“ stabdymo žymės lūžta prieÅ¡ingo eismo juostoje, tačiau matavimuose nurodoma, kad žymės lūžta 7,2 m nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Pirmos ir antros eismo juostos bendras plotis yra 7,3 m, 7.2 < 7.3, todėl akivaizdu, kad lūžis ir pirminis kontaktas įvyko antrojoje eismo juostoje. Tai patvirtina ir eismo įvykio vietos fotolentelės, iÅ¡ kurių matoma, kad stabdymo žymių lūžio vidinė pusė yra apie 10 cm nuo 1.3 dvigubos iÅ¡tisinės linijos antrojoje važiavimo juostoje. Pridėjus automobilio „Renault Espace“ rato plotį teigia, kad „Volvo S80“ p/k ratas susidÅ«rimo metu buvo apie 20-40 cm nuo dvigubos iÅ¡tisinės linijos 1.3, savo važiuojamojoje dalyje. PareigÅ«nų nubraižytoje eismo įvykio schemoje visiÅ¡kai nepavaizduotas „Volvo S80“ stabdymo-slydimo pėdsakas;

2. LTEC ekspertizėje teigiama, kad norint nustatyti galimÄ eismo įvykio eigÄ , reikia kompiuterio programai PC Crash 8.0 priimti įvairius techninius parametrus, kaip stabdymo žymių pėdsakų koordinates, automobilių parametrus, jų sugadinimų požymius ir t. t. Eismo įvykio eigai atkurti į kompiuterio programÄ buvo suvesti nepilni ir netikslÅ«s duomenys. Vadovautasi klaidinga įvykio vietos schema, nesinaudojant stabdymo žymes tiksliai atvaizduojančiomis fotografijomis, kuriomis vadovaujantis galima objektyviai pakoreguoti įvykio vietos schemos netikslumus;

3. LTEC eksperto buvo blogai įvestas automobilio „Volvo S80“ svoris, ekspertizėje - 1 644,5 kg, techniniame pase - 1 770 kg. Ženkliai netiksliai įvedus mases, automobilių padėčių tiksliai atkurti neįmanoma, nes keičiasi jėgų įtakojančių susidÅ«rimo mechanizmÄ dydis ir atitinkamai keičiasi automobilių judėjimo trajektorijos bei automobilio svorio centras. Automobilių masės turi įtakos ir nustatant jų greičius. Å iuo atveju „Renault Espace“ didesniu greičiu trenkėsi į „Volvo S80“, todėl „Volvo S80“ veikia kaip stabdis, sugeriantis energijÄ . Kuo „Volvo S80“ sunkesnis, tuo daugiau energijos jis sugeria ir tuo didesniu greičiu „Renault Espace“ reikia trenktis į „Volvo S80“, kad po susidÅ«rimo bÅ«tų 3,7 m stabdymo žymės. Taip LTEC ekspertas dirbtinai pamažino „Renault Espace“ greitį;

4. Dar vieni parametrai, kurie nulemia PC Crash 8.0 programos klaidas - automobilių apgadinimai. Iš policijos pareigūno ekspertui

pateiktų „Volvo S80“ apgadinimo nuotraukų negalima įžiūrėti absoliučiai nieko, išskyrus

didelę juodÄ dėmę. „Renault Espace“ apgadinimų nuotraukos apskritai nėra pateikiamos, jų nėra ir byloje, todėl tikslių apgadinimų neįmanoma nustatyti. Ekspertas remiasi policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje nurodytais pavirÅ¡iniais apgadinimais. Tačiau net ir įvesdamas duomenis apie „Renault Espace“ apgadinimus iÅ¡ pareigÅ«nų po įvykio suraÅ¡ytų papildomų duomenų LTEC ekspertas padarė dar viena reikÅ¡mingÄ klaidÄ - nepažymėjo, kad buvo apgadintos ir „Renault Espace“ priekinės deÅ¡inės pusės durys. Dėl to kompiuterio programa aiÅ¡kiai neteisingai paskaičiavo automobilių susidÅ«rimo kampÄ . O tai savo ruožtu sÄ lygojo ir neteisingÄ â€žRenault Espace“ greičio apskaičiavimÄ bei neteisingÄ jos automobilio judėjimo greičio bei krypties prieÅ¡ pat autoįvykį nustatymÄ . Detaliai apie tai pasisakė VGTU ekspertas savo iÅ¡vadoje;

5. LTEC ekspertas neanalizavo „Volvo S80“ apgadinimų pobūdžio ir įtakos „Renaul Espace“ greičio apskaičiavimui. Iš autoserviso remonto išrašų, matyti, kad „Volvo S80“ buvo pažeistos vidinės pagrindinės automobilio konstrukcinės dalys - guolis, amortizatorius, pakaba. Taigi, buvo padaryti rimti vidiniai pažeidimai, kas rodo, kad LTEC ekspertas vėlgi dirbtinai pamažino T. M. vairuoto automobilio greitį;

6. LTEC eksperto iÅ¡vadų 3 puslapyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad „Renault Espace“ greitis Å¡io eksperto apskaičiuotas vien pagal 3,7 m ilgio Å¡io automobilio stabdymo pėdsakÄ . Taigi, akivaizdu, kad LTEC ekspertizėje neįvertinta, tai kad „Renault Espace“ visiÅ¡kai sustojo tik atsitrenkęs į priparkuotÄ prieÅ¡ingos eismo krypties juostoje automobilį „Mitsubishi Galant“. Tuo bÅ«du „Renault Espace“ greitis pamažintas dar bent 10 km/h. Tai detaliai aptarta VGTU ekspertizės akte. Visų Å¡ių klaidų ir netikslių apskaičiavimų iÅ¡davoje LTEC ekspertas „Renault Espace“ greitį dirbtinai sumažino mažiausiai apie 20-30 km/h;

7. Iš PC Crash 8.0 programa atkurtos įvykio vietos schemos matyti, kad užfiksuota „Renault Espace“ padėtis po susidūrimo visiškai neatitinka padėties, užfiksuotos įvykio vietoje (pareigūnų nubraižytoje

schemoje). Ä®vykio vietoje „Renault Espace“ stovėjo atsitrenkęs į priparkuotÄ â€žMitsubishi

Galant“, o atkurtoje įvykio schemoje „Renault Espace“ su „Mitsubishi Galant“ nekontaktuoja. IÅ¡ „Volvo S80“ apgadinimų nuotraukų ties tarpu tarp priekinių ir užpakalinių durelių matoma prasidedanti braukimo aÅ¡tria brauna žymė, esanti apie 5 cm žemiau durelių lango. TokiÄ Å¾ymiÄ gali palikti tik „Renault Espace“ Å¡oninis veidrodėlis. Kadangi tai yra labiausiai į „Volvo S80“ galÄ nutolęs apgadinimas, galima teigti (plačiau iÅ¡nagrinėta VGTU ekspertizėje), kad Å¡is braukimas buvo pirminis „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ susidÅ«rimo kontaktas. Toks braukimas parodo, kad kampas tarp „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ susidÅ«rimo metu buvo minimalus ir tikrai ne toks kaip pavaizduota LTEC ekspertizėje PC Crash 8.0 programos atkurtoje schemoje. IÅ¡ to iÅ¡eina, kad ir padėtis, iÅ¡ kurios automobilis pradėjo judėti link dvigubos iÅ¡tisinės linijos, yra atkurta netiksliai. „Volvo S80“ turėjo bÅ«ti daug arčiau dvigubos iÅ¡tisinės linijos (pagal VGTU atliktÄ ekspertizę apie 84 cm nuo 1.3 linijos);

8. IÅ¡ LTEC ekspertizėje pateiktos schemos ir iÅ¡vadų matyti, kad „Renault Espace“ prieÅ¡ pradėdamas nusukinėti į kairę, jau važiavo kairiosios pusės ratais užvažiavęs ant 1.3 dvigubos iÅ¡tisinės linijos. Tuo bÅ«du aiÅ¡kiai pažeisti KET 161 p. reikalavimai. Tačiau TLEC ekspertui ir vėliau policijos pareigÅ«nui tai atrodo normaliu vairavimu. Nors PC Crash 8.0 programa nubraižyta schema yra netiksli visais kitais atžvilgiais, Å¡iuo atveju „Renault Espace“ padėtis iki susidÅ«rimo yra pavaizduota teisingai, nes pozicija atkurta pagal stabdymo žymes. Tačiau po susidÅ«rimo, stabdymo žymėms lūžtant, iÅ¡ nuotraukų matyti, kad stabdymo žymė, po staigaus krypties pakeitimo gerokai pastorėja, tai reiÅ¡kia, kad po smÅ«gio į „Volvo S80“ p/k ratÄ , „Renault Espace“ p/d ratas buvo pasuktas ir slydo Å¡onu. Tokio slydimo nėra pavaizduota LTEC ekspertizėje, bet į jį atsižvelgiama VGTU atliktoje ekspertizėje;

9. Suformuodamas savo pagrindinę eismo įvykio priežasties iÅ¡vadÄ LTEC ekspertas teigia, kad ji neva suko kairėn jos vairuojamÄ â€žVolvo“ S80 neleistinoje vietoje (kirsdama dvigubÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ 1.3, skiriančiÄ prieÅ¡ingų transporto srautus, kuriÄ kirsti draudžiama). Tačiau net pačioje :TEC ekspertizėje matyti, kad pirminis kontaktas tarp „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ įvyko antrojoje eismo juostoje, kuria ji važiavo iki susidÅ«rimo ir dvigubÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ â€žVolvo S80“ kirto tik po smÅ«gio. AiÅ¡kiai matyti, kad LTEC ekspertas daro iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai nepagrįsdamas jos jokiais įrodymais, o vien spėliodamas ir Å¡ias spėliones tendencingai pagrįsdamas iÅ¡imtinai tik T. M. pateiktais paaiÅ¡kinimais;

10. AiÅ¡kiai neteisingos ir LTEC eksperto iÅ¡vados, susijusios su „Renault Espace“ stabdymo keliu. LTEC ekspertas teigia, kad „Volvo S80“ pradėjus daryti manevrÄ atstumas nuo susidÅ«rimo vietos iki „Renault Espace“ buvo 26,5 m. Tuo tarpu važiuojant 49,2 km/h greičiu, kuri nustatė LTEC ekspertas, stabdymo kelias įskaičiavus reakcijos laikÄ turėtų bÅ«ti 31,4 m. VGTU ekspertizėje nurodyta, kad net apskaičiavus minimalų greičio praradimÄ dėl susidÅ«rimo su „Volvo S80“ ir „Mitsubishi Galant“ automobilio „Renault Espace“ greitis turėjo bÅ«ti ne mažesnis, kaip 63,6 km/h;

11. Paskutinė paminėtina itin svarbi LTEC eksperto klaida - visiÅ¡kai neįvertinta aplinkybė, kad T. M. žymiai virÅ¡ijo autoįvykio vietoje leistinÄ 40 km/h greitį. LTEC ekspertas nustatė, kad

T. M. vairuojamas automobilis prieÅ¡ autoįvykį važiavo 49,2 km/h greičiu. Taigi, netgi nekreipiant dėmesį į tai, kad Å¡is greitis yra bent 20-30 km/h mažesnis nei realus „Renault Espace“ greitis prieÅ¡ autoįvykį (detaliai apie tai pasisakyta aukščiau ir VGTU eksperto iÅ¡vadose), nesuvokiama, kaip galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks žymus greičio virÅ¡ijimas neva neturėjo įtakos autoįvykiui kilti. T. M. bÅ«tent dėl tyčia ar neatsargiai nepasirinkto saugaus greičio, žymiai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, pažeisdamas KET reikalavimus dėl iÅ¡sidėstymo važiuojamojoje dalyje ir kirsdamas iÅ¡tisinę dvigubÄ linijÄ bei nesilaikydamas distancijos leistinÄ greitį virÅ¡ijančiu greičiu rėžėsi į priekyje jo važiavusį automobilį. Pažymi, kad tai, jog „Renault Espace“ važiavo ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu, ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu pripažino pats T. M. (žr. jo skundÄ dėl 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimų, paaiÅ¡kinimus teisme ir kt.). Jei „Renault Espace“ bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu (40 km/h), jo stabdymo kelias, įskaičiuojant reakcijos laikÄ , bÅ«tų 23 m. Tokios stabdymo distancijos bÅ«tų visiÅ¡kai pakakę „Renault Espace“ sustabdyti ir susidÅ«rimo nebÅ«tų.

Akcentuoja, kad LTEC ekspertizės aktas suraÅ¡ytas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neobjektyviai, jame gausu itin reikÅ¡mingų klaidų ir neatitikimų. To priežastis, administracinė atsakomybėn patrauktos pilietės manymu, KPV specialistų Å¡aliÅ¡ki veiksmai, menami klausimai ir neiÅ¡samios medžiagos pateikimas, kas neleido objektyviai atlikti ekspertizės. Antai, klausimas - „iÅ¡ kokios važiuojamosios dalies vietos automobilis „Volvo S80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo posÅ«kio manevrÄ â€œ aiÅ¡kiai parodo policijos nusistatymÄ byloje, jog ji tariamai apsisukinėjo. Nors ankstesnė komisija bei teismas apskritai apsisukinėjimo galimybę atmetė ir ji pati kategoriÅ¡kai visÄ laikÄ neigė tariamai dariusi posÅ«kį neleistinoje vietoje. Å iuo atveju iÅ¡vada formuluojama pačiame menamame pareigÅ«no klausime. LTEC neklausiama, ar apskritai posÅ«kio manevras įvykio vietoje įmanomas, ar yra objektyvÅ«s posÅ«kio manevro įrodymai. Vienintelis tikslus nustatymas Å¡ioje ekspertizėje yra „Renault Espace“ padėtis iki susidÅ«rimo.

Pasak pareiÅ¡kėjos, VGTU ekspertizės iÅ¡vados visus Å¡iuos netikslumus ir klaidas paÅ¡alina bei pateikia objektyvias ir patikimas iÅ¡vadas. Pažymi, kad pastaroji ekspertizė buvo daryta kaip pakartotinė ekspertizė. VGTU ekspertui buvo pateikta jau užbaigta LTEC ekspertizė. Be to, pateikta detali avarijos medžiaga, geros kokybės nuotraukos ir pan. Nagrinėjantis bylÄ pareigÅ«nas 2009 m. birželio 3 d. pritarė tokios pakartotinės ekspertizės atlikimui. BÅ«tent tiriamojoje VGTU ekspertizės akto dalyje aiÅ¡kiai atsiskleistos visos esminės LTEC eksperto klaidos ir netikslumai. Ir tik iÅ¡ tiriamosios VGTU ekspertizės akto dalies galima suprasti bei tinkamai įvertinti galutines iÅ¡vadas. PareigÅ«nas S. K. ėmėsi kritikuoti galutinių VGTU iÅ¡vadų atskirus fragmentus nesivadovaudamas jokia aiÅ¡kia moksline metodika ir neturėdamas reikiamos kvalifikacijos bei darbo teismo ekspertu patirties. Mano, jog tai papildomai patvirtina iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ jÄ ir aiÅ¡kų neobjektyvumÄ vertinant įrodymus.

BylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas, priimdamas skundžiamus nutarimus, bandė remtis 2007 m. lapkričio 6 d. policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu. Jame teigiama, neva ji prisipažino nepastebėjusi dvigubos iÅ¡tisinės linijos ir apsisukinėjo neleistinoje vietoje. Tačiau neatkreiptas dėmesys į aplinkybes, kurios sudaro tvirtÄ pagrindÄ atmesti šį tarnybinį praneÅ¡imÄ , kaip nepatikimÄ Ä¯rodymÄ :

1. 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybinis pranešimas surašytas policininko, kuris pats asmeniškai eismo įvykio nematė;

2. Tarnybiniame praneÅ¡ime kalbama apie jos policijos pareigÅ«nui tariamai duotus paaiÅ¡kinimus. T. y. remiamasi antriniu subjektyviuoju įrodinėjimo Å¡altiniu, kas neiÅ¡vengiamai sÄ lygoja didelę tikimybę dėl atpasakojamųjų faktų iÅ¡kraipymo;

3. IÅ¡kart po avarijos buvo Å¡oko bÅ«senos ir su pareigÅ«nais nebendravo. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų paaiÅ¡kinimų nedavė. DidžiÄ jÄ dalį laiko praleido savo motinos L. P. automobilyje. PaaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir žodžiu davė tik nuvykusi į Eismo priežiÅ«ros tarnybos patalpas. Jos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai aiÅ¡kiai paneigia tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytus faktus;

4. Tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas po to, kai kategoriÅ¡kai paprieÅ¡taravo atmestinai nubraižytai autoįvykio schemai ir joje neteisingai pažymėtam T. M. automobilio stabdymo kelio pažymėjimui. Tai, kad schema neatitiko faktinės padėties, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. LTEC eksperto iÅ¡vadoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad pareigÅ«nai net nenurodė duomenų apie „Renault Espace“ tiksliÄ pozicijÄ po avarijos. Taigi, tarnybinis praneÅ¡imas raÅ¡ytas pareigÅ«no, kuris buvo nepatenkintas jos teisingomis ir pagrįstomis kritinėmis pastabomis dėl jo netinkamai atlikto darbo;

5. Tarnybinio pranešimo teiginiai surašyti vien iš T. M., su kuriuo šis policijos pareigūnas daugiausiai ir

bendravo jam atvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kinimų;

6. 2007 m. lapkričio 6 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose tiksliai nurodyta, jog ji rodė posÅ«kio į kairę signalÄ ketindama sukti į kiemÄ , esantį už 30 metrų nuo autoįvykio vietos, kur pasibaigia iÅ¡tisinė dviguba linija, o ne apsisukti draudžiamoje vietoje. PosÅ«kio manevro nebuvo pradėjusi, jį planavo pradėti už 30 metrų;

7. Autoįvykio vieta ir jos ženklinimas jai puikiai žinomi. Dažnai čia važiuoja lankydama Å eÅ¡kinės poliklinikoje dirbančiÄ savo motinÄ . Todėl tarnybinio praneÅ¡imo teiginys, neva ji galėjo nepastebėti iÅ¡tisinės dvigubos linijos, yra aiÅ¡kiai neteisingas ir neatitinkantis tikrovės.

Akcentuoja, kad iÅ¡vadÄ apie jos menamÄ ketinimÄ apsisukti tiek LTEC ekspertas, tiek ATP bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas padarė remdamiesi vien prielaidomis ir spėlionėmis. Nesuvokia, kaip galima tvirtinti, kad ji ketino apsisukti, kai prieÅ¡ autoįvykį jos vairuojamas automobilis nebuvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ antrosios eismo juostos, kÄ nustatė ekspertai. Ta trajektorija bei greitis, kuriais judėjo jos automobilis, buvo techniÅ¡kai neįmanoma apsisukti. Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų, kad ji ketino

bÅ«tent apsisukti, o ne pasukti kairėn į už 30 metrų esantį kiemÄ . T. M. teiginiai, neva ji prieÅ¡ tai buvo sustojusi deÅ¡inėje

kelio pusėje, nerodė posūkio signalo, nepagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais.

Tuo tarpu paties T. M. įvykdyti KET pažeidimai, susiję su greičio virÅ¡ijimu, distancijos nesilaikymu, jos automobilio lenkimu draudžiamoje vietoje kertant dvigubÄ iÅ¡tisinę skiriamÄ jÄ juostÄ yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir patikimai įrodyti. Å ie pažeidimai nurodyti LTEC iÅ¡vadoje bei skundžiamuose nutarimuose, tačiau absoliučiai netinkamai įvertinti bei netinkamai teisiÅ¡kai ir techniÅ¡kai kvalifikuoti. Pagrindinė avarijos priežastis buvo T. M. neteisėti veiksmai, pažeidžiantys KET 50, 53, 161, 171, 172, 173, 181, 184.5 p. nuostatas: atsargaus elgesio kelyje principo nesilaikymas, žymus leistino greičio virÅ¡ijimas, greičio nesumažinimas ar automobilio nesustabdymas iki saugaus greičio pastebėjus kliÅ«tį (jos vairuojamÄ automobilį) priekyje, saugios distancijos iki priekyje važiavusio jos automobilio nesilaikymas, manevravimas pažeidžiant dvigubÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ su tikslu aplenkti jos automobilį neleistinu bÅ«du dalinai iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir neleistinoje vietoje, jos rodomo kairiojo posÅ«kio signalo ignoravimas.

           Teismo posėdyje J. P. –

D. ir jos atstovas skundÄ palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

           T. M. ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjos skundu nesutiko.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Nagrinėjant ATP bylÄ bÅ«tina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas, ar pareiÅ¡kėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotÄ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytÄ pažeidimÄ , turi bÅ«ti nustatyta pažeidimo sudėtis, kuriÄ sudaro keturi organiÅ¡kai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties elemento, negalima konstatuoti, jog yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia paÅ¡alinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali bÅ«ti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Visų pirma paminėtina, kad terminas administracinei nuobaudai paskirti šiuo atveju nebuvo praleistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį bei Vilniaus m. VPK

VP EPT 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimus dėl administracinės nuobaudos T. M. paskyrimo bei bylos J. P. atžvilgiu

nutraukimo, grÄ Å¾ino bylÄ Vilniaus m. VPK VP EPT atlikti papildomÄ tyrimÄ . Skundžiamas nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo buvo priimtas 2009 m. birželio 10 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 str. įtvirtinto 6 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti.

Nagrinėtinu atveju būtina nustatyti, kurio asmens -

T. M. ar J. P. – D. veiksmai/neveikimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykio vietoje važiuojamoji dalis yra iš keturių eismo juostų, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Priešingų krypčių eismas atskirtas horizontalaus ženklinimo dviguba ištisine linija 1.3. Abu automobiliai po susidūrimo eismo įvykio schemoje (b. l. 54) buvo užfiksuoti priešpriešinio eismo juostoje - T. M. vairuotas automobilis „Reanault Espace“ į ja buvo važiavęs pilnai, o „Volvo“ - pusiau įvažiavęs.

PareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai neigia padariusi teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d.. Jos pozicija yra nuosekli visose teisenos stadijose. J. P. – D. tvirtino, kad važiavo leistinu,  apie 10-20 km/h greičiu, rodė kairiojo posÅ«kio signalÄ , galinio vaizdo veidrodėlyje matė dideliu greičiu artėjantį automobilį „Renault Espace“. Ji tvirtino, kad ieÅ¡kojo vietos apsisukti, kad T. M. vairuotas automobilis atsitrenkė lenkdamas jos automobilį kirtęs iÅ¡tisinę dvigubÄ linijÄ . Automobiliai „susikabino“ dar tos pačios krypties eismo juostoje ir iÅ¡ inercijos jos transporto priemonė, užkabinus ratÄ , buvo nutempta į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ .

Gi T. M. teigimu, prieÅ¡ jį važiavęs automobilis („Volovo S80“) važiavo antrÄ ja eismo juosta ir stabdydamas pasidavė deÅ¡iniau, vėliau staigiai suko į kairę, kas ir lėmė autoįvykį.

Å iuo atveju vairuotojų parodymai dėl eismo įvykio iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringi. Liudytojų, kurie galėtų pateikti objektyviÄ informacijÄ apie eismo įvykį, ATP byloje nenustatyta. „Mitsubishi Galant“ vairuotoja eismo įvykio vietoje autoavarijos metu nebuvo ir negalėjo pateikti konkrečių paaiÅ¡kinimų (b. l. 57).

Esant tokiems prieÅ¡taringiems paaiÅ¡kinimams, bÅ«tina iÅ¡naudoti visas įrodinėjimo galimybes, nustatant objektyviÄ tiesÄ - kaip įrodinėjimo tikslÄ - pažeidimo byloje.

           Siekiant pilnai ir objektyviai išaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, policijos institucija 2009 m. kovo 19 d. nutarimu (b. l. 45) skyrė autotechninę ekspertizę.

2009 m. gegužės 4 d. ekspertizės akte (b. l. 35-40) padarytos šios išvados:

1) automobilio „Volvo S80“ vairuotoja J.

P. vairuojamo automobilio pasukimo kairėn pradžios momentu važiavo apie 2,2 m atstumu nuo ženklinimo linijos 1.3, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus bei vairuojamo automobilio ratais apžergusi ženklinimo linijÄ 1.5, žyminčiÄ pirmos ir antros eismo juostų ribÄ ;

2) šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio „Volvo S80“ vairuotoja J. P., dvipusio eismo iš keturių

eismo juostų Šeškinės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), važiuodama apie 2,2 m atstumu nuo dvigubos ištisinės

ženklinimo linijos 1.3, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, apie

12 km/h greičiu pasuko kairėn neleistinoje vietoje (esant ženklinimo linijai 1.3, skiriančiai prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, kuriÄ kirsti draudžiama). Paskui ta pačia kryptimi antra eismo juosta apie 16,5 m atstumu nuo jos vairuojamo automobilio galo, tikėtina, kairiaisiais ratais užvažiavęs ant ženklinimo linijos 1.3, apie 49,2 km/h greičiu važiavo T. M. vairuojamas automobilis „Renault Espace. Ekspertizėje tvirtinama, kad a/m „Volvo“

vairuotoja sukliudydė jo eismui. Šiomis aplinkybėmis, vairuotojas T. M., neturėdamas techninės galimybės stabdymo būdu

iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pasukusiu kairėn automobiliu „Volvo S80“, vengdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, priverstinai nusuko vairuojamÄ automobilį į kairę ir užstabdė jį, tačiau susidÅ«rimo neiÅ¡vengė. Važiuodamas stabdymo režimu apie 30,5 km/h greičiu vairuojamo automobilio priekiniu deÅ¡iniu kampu ir priekiniu deÅ¡iniuoju ratu ant ženklinimo linijos 1.3 suėjo į smÅ«ginį - slystamÄ sÄ lytį su sukusio kairėn automobilio „Volvo S80“ kairiuoju Å¡onu, t. y. jo priekinėmis kairiosiomis durelėmis, priekinio kairiojo sparno Å¡ono galine ir vidurine dalimi, priekiniu kairiuoju ratu, po ko automobiliai sustojo eismo įvykio schemoje užfiksuotoje vietoje bei padėtyse;

3) susidariusiomis prieÅ¡ eismo įvykį aplinkybėmis pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui techniniu požiÅ«riu buvo tai, kad automobilio „Volvo S80“ vairuotoja J. P. suko kairėn vairuojamÄ automobilį neleistinoje tam vietoje (kirsdama dvigubÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ 1.3, skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, kuriÄ kirsti draudžiama) iÅ¡ anksto nepasitraukusi prie pat ženklinimo linijos 1.3, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus bei sukliudydama (neduodama

kelio) iš paskos ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam T. M. vairuojamam automobiliui „Renault Espace“.

           Pareiškėjos iniciatyva 2009 m. gegužės 25 d. - 2009 m. birželio 9 d. VGTU buvo atliktas ekspertinis tyrimas dėl minėto autoįvykio (b. l. 64-83). Jo metu buvo padarytos tokios išvados:

1) įvertinus automobilių sugadinimus, apraÅ¡ytus tyrimui pateiktoje medžiagoje ir „Volvo  S80“ sugadinimus, charakterizuotus spalvotuose fotonuotraukose, o taip pat ir kelio ruožo įvykio vietoje fotonuotraukas, automobilis „Volvo S80“ įvykio metu prieÅ¡ susidÅ«rimÄ manevravo į kairę iÅ¡ 2-os eismo juostos, pasukdamas (automobilio iÅ¡ilginė simetrijos aÅ¡is) į kairę aÅ¡inės kelio linijos atžvilgiu smailiu apie (3°-5°) kampu ir priekiniu kairiuoju savo ratu užvažiuodamas ant dvigubos aÅ¡inės kelio linijos;

2) esant 1-me iÅ¡vados punkte apraÅ¡ytai automobilio „Volvo S80“ judėjimo trajektorijai ir automobiliui „Renault Espace“ kertant iÅ¡tisinę dvigubÄ aÅ¡inę kelio linijÄ ir lenkiant šį automobilį iÅ¡ kairės bei judant stabdymo režime ir čiuožiant, pasukus į kairę apie 8° kampu kelio aÅ¡inės linijos atžvilgiu, automobilis „Renault Espace“ pradžioje savo deÅ¡iniuoju atbulinio vaizdo veidrodėliu tangentiniu (liečiamuoju) judesiu gilėjančiai kontaktavo su automobilio „Volvo S80“ kairiojo Å¡ono durelių virÅ¡utinėmis briaunomis. Po to - savo p/d kampu bei sparnu smÅ«giniai, gilėjančiai kontaktavo su „Volvo S80“ p/k durelių priekine briauna, sparnu, o jo p/d ratui užkliuvus už iÅ¡sukto į kairę automobilio „Volvo S80“ p/k rato ir jo galinei daliai įstrigus Å¡io rato galinėje dalyje (tarp „Volvo S80“ iÅ¡sukto rato ir posparnio bei p/k sparno galinės dalies ir slenksčio pradžios). Automobilis „Volvo S80“ buvo tempiamas kartu su stabdomu ir slystančiu jau Å¡oniniu slydimu automobiliu „Renault Espace“ į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur automobilis „Renault Espace“ dar atsitrenkė savo p/k kampu į priparkuoto prie kairiojo Å¡aligatvio skersai gatvę automobilio „Mitsubishi Galant“ galinį bamperį, o tuo metu „Volvo S80“ savo p/k sparno Å¡onine priekine dalimi įsirėmė į „Renault Espace“ p/d sparno Å¡onÄ ;Â

3) sprendžiant iÅ¡ „Volvo S80“ rato palikto Å¡oninio slydimo pėdsako, palikto ant dvigubos aÅ¡inės kelio linijos konfigÅ«racijos, automobilis „Volvo S80“ praktiÅ¡kai smÅ«gio metu stovėjo vietoje (jo varantysis ratas nesisuko), o automobilis „Renault Espace“ prieÅ¡ stabdymÄ judėjo greičiu ne mažesniu kaip 63,6 km/h, o pirminio kontakto su „Volvo S80“ metu Å¡io automobilio greitis buvo ne mažesnis kaip 49 km/h;Â

4) atliktas tyrimas leidžia teigti techniniu požiÅ«riu, kad pagrindinė Å¡io eismo įvykio priežastis yra automobilio „Renault Espace“ važiavimas dideliu greičiu konkrečiose kelio sÄ lygose žymiai virÅ¡ijant leistinÄ (63,6 km/h » 40 km/h) bei saugios distancijos nesilaikymas nuo priekyje ta pačia eismo juosta žymiai lėčiau judančio ir (galimai) kairįjį posÅ«kį rodančio automobilio „Volvo S80“. Siekiant iÅ¡vengti tiesioginio smÅ«gio į pastarÄ jį (į Å¡io automobilio galinę dalį), stabdymas, lenkiant pastarÄ jį iÅ¡ kairės, kertant dvigubÄ aÅ¡inę kelio linijÄ ir iÅ¡važiuojant į prieÅ¡ingos eismo krypties juostÄ (nes saugiai pravažiuoti per laisvÄ tarpÄ automobiliui „Volvo S80“ iÅ¡ deÅ¡inės, tarp jo ir prie 1-je eismo eilėje priparkuotų automobilių, važiuojant nustatytu greičiu (63,6 km/h) ir paliekant saugius intervalus tarp Å¡onų, Å¡is „koridorius“ buvo nepakankamas techniniu požiÅ«riu).

           Taigi, atliktos eismo įvykio ekspertizės

taip pat yra prieÅ¡taringos: pagal LTEC atliktÄ tyrimÄ eismo įvykį lėmė bÅ«tent D. P. – D. veiksmai, o pagal VGTU Automobilių transporto

katedros specialistės pateiktÄ iÅ¡vadÄ autoavarijos priežastimi buvo T. M. veiksmai. Vertinant, kurio iÅ¡ vairuotojų KET

pažeidimas lėmė autoįvykį, būtina detaliai tirti ir kitus ATP byloje esančius įrodymus.

           Kaip matyti iš stabdymo pėdsakų, užfiksuotų eismo įvykio schemoje, transporto priemonių susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje automobilių judėjimo kryptimi. Nors T.

M. tvirtino, kad prieÅ¡ jį važiavęs automobilis („Volvo S80“) važiavo antrÄ ja eismo juosta ir stabdydamas pasidavė deÅ¡iniau, vėliau staigiai suko į kairę, tačiau tokia jo pateikta įvykio versija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (liudytojų parodymais, filmuota medžiaga ir pan.). T.

M. teigė, kad pareiÅ¡kėja nerodė posÅ«kio signalo, tačiau pati J. P. minėjo, kad kairįjį posÅ«kio signalÄ ji rodė.

Objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šias aplinkybes, ATP byloje taip pat nėra.

           Nutarimas dėl J. P. –

D. nubaudimo grindžiamas ir policijos pareigūno 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 53) nurodytais duomenimis (kad J.

P. – D. nepastebėjusi dvigubos iÅ¡tisinės linijos apsisukinėjo ir kt.). Tačiau tai tik netiesioginis įrodymas ATP byloje. Pats pareigÅ«nas eismo įvykio nestebėjo, todėl negali detaliai paaiÅ¡kinti eismo įvykio mechanizmo. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2007 m. lapkričio 6 d., raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 59) pareiÅ¡kėja nurodė visai kitas aplinkybes, t. y. kad tik ketino sukti į maždaug už 20-30 m esantį kiemÄ kitoje gatvės pusėje, kad abu automobiliai „susikabino“ dar tos pačios krypties eismo juostoje ir iÅ¡ inercijos jos vairuotas automobilis, užkabinus ratÄ , buvo nutemptas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Teismas laiko, kad paties eismo įvykyje dalyvavusio asmens pasiraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas Å¡iuo atveju turi didesnę įrodomÄ jÄ vertę nei minėtas policijos pareigÅ«no, tiesiogiai nestebėjusio autoįvykio, 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybinis praneÅ¡imas apie tos dienos įvykio aplinkybes. Todėl minėtame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas Å¡iuo atveju vertina kritiÅ¡kai.

           Nutarime J. P. – D. skirti administracinę nuobauda pažymima, kad „Jeigu ratai bÅ«tų susikabinę, tai jiems slystant jų paliekami pėdsakai bÅ«tų lygiagretÅ«s. Tai paneigia tempimo versijÄ â€œ. Su tokia iÅ¡vada teismas visiÅ¡kai sutikti negali, kadangi transporto priemonės įtempimas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ galėjo bÅ«ti ir ne iÅ¡tisinis veiksmas, ko pasekoje galėjo atsirasti ir minimas „Renault Espace“ ratų pėdsakų staigus lūžimas. Tas pats pasakytina ir apie automobilių iÅ¡sidėstymÄ kelio aÅ¡inės linijos atžvilgiu.

           IÅ¡ kitos pusės, LTEC atlikta ekspertizė kritiÅ¡kai vertintina ir dėl to, kad joje neteisingai buvo nurodyta automobilio „Volvo S80“ masė (b. l. 103). Å is faktas buvo paminėtas ir 2009 m. birželio 10 d. nutarime Nr. E822669. Netinkamai nurodžius automobilio masę, paprastai koreguojasi ir transporto priemonių važiavimo greitis, o tai galėjo lemti netinkamos iÅ¡vados suformulavimÄ . Be to, vienas iÅ¡ ekspertui užduotų klausimų iÅ¡ esmės suformuluotas kaip menamas klausimas: „iÅ¡ kokios važiuojamosios dalies

vietos automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo posÅ«kio manevrÄ ?“, taip iÅ¡ esmės palaikant T. M. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ . Todėl teismui kilo abejonių

dėl LTEC padarytos ekspertizės objektyvumo.

           Kaip matyti iš byloje esančių fotolentelių (b. l. 55), automobilio „Volvo S80“ apgadinimai nėra koncentruoti vienoje

vietoje, o yra slystamojo pobÅ«džio, kas iÅ¡ esmės paneigia versijÄ , kad J. P. – D. manevruodama kelyje staiga užtvėrė keliÄ kitam

vairuotojui.

Kaip nurodyta 2009 m. birželio 10 d. nutarime Nr. E822669, abiejose ekspertizės iÅ¡vadose nustatyta, kad T. M. virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo vertinta kaip tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastimi. Kadangi byloje akivaizdžiai trÅ«ksta tikslių vienareikÅ¡miÅ¡kų duomenų apie eismo įvykio mechanizmÄ , nėra pilnai aiÅ¡ku, ar nutarime padaryta iÅ¡vada dėl greičio virÅ¡ijimo yra pagrįsta.

Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigtų J. P. – D. skunde iÅ¡keltÄ autoįvykio versijÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog D. P. – D. padarė 2009 m. birželio 10 d. nutarime Nr. E830238 įvardintÄ pažeidimÄ , todėl byloje esamos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo). ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Darytina iÅ¡vada, kad D. P. – D. nepagrįstai buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatas. Jos atžvilgiu priimtas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pažeidimo byla nutraukiama.

Nesant pakankamai duomenų apie J.

P. – D. veiksmų atitiktį KET pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, teismas iÅ¡ esmės negali nuspręsti, ar adekvačius veiksmus stabdant automobilį „Renault Espace“ atliko T. M., todėl vertintina, kad ATP bylos nutraukimas jo atžvilgiu iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ dėl T. M. nubaudimo remiantis ATPK 127 str. 2 d. nuostatomis nėra.

Teismas pažymi, kad ankstesni T. M. padaryti pažeidimai (juos patvirtina KET pažeidimų suvestinė, b. l. 60-63) bei faktas, kad J. P. – D. neturėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neapsprendžia to, kad bÅ«tent T. M. Å¡iuo atveju yra kaltas dėl autoįvykio. Å i aplinkybė galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga tik sprendžiant klausimÄ dėl atitinkamo dydžio baudos parinkimo pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatas, ankstesnius pažeidimus vertinant kaip pakartotinius (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nesant patikimų įrodymų dėl to, kas kaltas dėl autoįvykio sukėlimo, ankstesni asmens pažeidimai Å¡iuo atveju jokios juridinės reikÅ¡mės neturi.

Taip pat pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja tik priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, kartu patikrindamas, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str. 1 ir 2 d.) bei Å¡iuo atveju nesprendžia turtinės žalos atlyginimo klausimo. Kilus ginčus dėl turtinės žalos atlyginimo, Å¡alys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1, 2 p., 128 str.,

n u t a r ė :

J.

P. – D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. birželio 10 d. nutarimÄ Nr. E830238, kuriuo J. P. – D. paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ J. P. – D. atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. birželio 10 d. nutarimÄ Nr. E822669, kuriuo nutarta T. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, palikti nepakeistÄ .

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Â

 Rūta Miliuvienė