cc1091c7-bb5e-4f6e-8120-e08c4dcffe3f · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-385-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03111-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-413-892/2022 pagal ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį atsakovei M. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. S. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės M. S. 24 895,61 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iki 2018 m. lapkričio 15 d. su atsakove vedė bendrÄ Å«kį, kartu augino du mažamečius vaikus. Atsakovė 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl to, jog 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise ieÅ¡kovas neva naudojo smurtÄ artimoje aplinkoje, kas pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovas neva pagriebė tuometinei savo sugyventinei atsakovei už rankos ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ , tokiu bÅ«du jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Minėto pareiÅ¡kimo pagrindu 2018 m. lapkričio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas 2018 m. lapkričio 15 d. buvo sulaikytas ir parÄ laiko praleido areÅ¡tinėje, o jį iÅ¡ areÅ¡tinės paleidus, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., buvo priimtas nutarimas skirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kuriuo ieÅ¡kovui buvo uždrausta bendrauti su atsakove, o ieÅ¡kovas buvo įpareigotas nesilankyti jam pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, adresas (duomenys neskelbtini), kuriuose iki tol gyveno su atsakove ir dviem mažamečiais vaikais.

IeÅ¡kovas nurodė, kad kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi kol vyko ikiteisminis tyrimas ir buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, neturėjo, todėl buvo priverstas nuomotis vieÅ¡butį, o vėliau butÄ . Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. ieÅ¡kovas nuomojosi kambarį vieÅ¡butyje, kur už nuomos paslaugas sumokėjo 540 Eur. 2018 m. lapkričio 28 d. ieÅ¡kovas sudarė buto nuomos sutartį, kurios pagrindu iÅ¡sinuomojo butÄ Vilniaus mieste įsipareigodamas už buto nuomÄ per mėnesį mokėti 570 Eur, taip pat mokėti komunalinius mokesčius.

IeÅ¡kovas butÄ nuomojosi iki 2021 m. balandžio 18 d. ir per buto nuomos laikotarpį sumokėjo 18 603,61 Eur (nuomos paslaugos sudarė 16 330 Eur, o komunaliniai mokesčiai sudarė 2 273,61 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-741-929/2019 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo nuspręsta ieÅ¡kovÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jis patyrė ir neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5 000 Eur. IeÅ¡kovas teigė, kad jo sulaikymas 2018 m. lapkričio 15 d. vyko vieÅ¡oje vietoje – prekybos centro aikÅ¡telėje, kuomet jis buvo atvykęs su mažamečiais vaikais papietauti į kavinę. Tokia situacija, kuomet ieÅ¡kovÄ mažamečių vaikų akivaizdoje iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai, jam sukėlė didelį stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl vaikų pojūčių, savijautos ir nuomonės dėl tėvo.

Nors iÅ¡ sulaikymo buvo paleistas kitÄ dienÄ , tačiau laikino sulaikymo vieta ir aplinka (areÅ¡tinė) buvo blogos bÅ«klės, kur visÄ sulaikymo laikÄ ieÅ¡kovas praleido antisanitarinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas bÅ«damas sulaikytas tokiomis sÄ lygomis jautė pažeminimÄ , didelį stresÄ ir neaiÅ¡kumÄ dėl savo ateities (yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, garbaus amžiaus tėvų sÅ«nus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas ir darbuotojas), kadangi nežinojo, kiek laiko reikės praleisti gyvenant tokiomis sÄ lygomis, kiek laiko bus atskirtas nuo savo dviejų mažamečių vaikų, kitų artimųjų, nuo savo verslo ir nuo ieÅ¡kovo priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų.

IeÅ¡kovo sulaikymo faktas buvo pavieÅ¡intas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Tokia situacija ieÅ¡kovui, ypač kuomet jis buvo nepagrįstai kaltinamas (tÄ vėliau konstatavo ir teismai), kėlė begalinį stresÄ , ieÅ¡kovas jaudinosi tiek dėl vaikų, tiek artimųjų ir draugų, įmonės darbuotojų nuomonės, nes sulaikymas nepriklausomai nuo to, ar esi sulaikomas teisėtai, ar ne, yra susijęs su sulaikomo asmens pagarbos, reputacijos sumažėjimu ar visiÅ¡ku praradimu. Didelį nerimÄ ir stresÄ dėl vykdymo ikiteisminio tyrimo ir vėliau nagrinėjamos baudžiamosios bylos jautė viso proceso metu.

Nors ieÅ¡kovas buvo nekaltas ir teisus dėl savo gynybinės pozicijos, ieÅ¡kovas nebuvo tikras, kaip byloje surinktÄ medžiagÄ vertins teismai, ar jis bus iÅ¡teisintas, ar jo atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Viso proceso metu ieÅ¡kovas turėjo skirti daug laiko teisminei gynybai, taip pat bendravimui su vaikais, artimaisiais, draugais, pažįstamais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, kuriems reikėjo paaiÅ¡kinti situacijÄ , patikinti, kad ieÅ¡kovas nėra smurtautojas, o atsakovė tokiu bÅ«du siekia suvesti sÄ skaitas dėl nenusisekusio bendro gyvenimo, pretenduojant į ieÅ¡kovo asmeninį turtÄ , kuris buvo užgyventas dar iki pažinties su atsakove pradžios.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje dėl nebÅ«to smurto atsakovės naudai buvo reikalaujama priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, ieÅ¡kovas mano, kad dvigubai mažesnė neturtinės žalos suma, sudaranti 5 000 Eur, bÅ«tų teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimas, atitinkantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

3. Atsakovė M. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po įvykusio smurto atvejo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko ir užbaigė ikiteisminį tyrimÄ , perduodami baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu nagrinėti teismui, tačiau patraukti ieÅ¡kovÄ baudžiamojon atsakomybėn nepakako įrodymų, todėl jis buvo iÅ¡teisintas, nepriklausomai nuo to, koks buvo teisinis bylos nutraukimo pagrindas. Nors ieÅ¡kovas ir nebuvo nuteistas, o jo prieÅ¡ atsakovę atlikti veiksmai nenustatyti kaip nusikalstami, tačiau jis neabejotinai smurtavo prieÅ¡ atsakovę. Vien faktas, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nesudaro pagrindo teigti, jog smurtas neegzistavo.

4. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas pagal pateiktus prie ieÅ¡kinio įrodymus neprašė nei teismo, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų panaikinti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę ir nustatytus įpareigojimus. Kardomosios priemonės galiojimo laikotarpiu (nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) ieÅ¡kovas vedė nepanašų į turtinę bei neturtinę žalÄ patyrusio asmens gyvenimo bÅ«dÄ . Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas nuo 2018 m. lapkričio mėn. gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir Å¡eimos name Norvegijoje, kurioje jis valdo 2013 ir 2017 m. įsteigtų dviejų kompanijų verslÄ . Todėl kardomoji priemonė ieÅ¡kovui nebuvo priežastimi tariamiems jo nuostoliams patirti, atsakovė ne tik nėra atsakinga už jo gyvenamosios vietos nuomos iÅ¡laidas, tačiau ir pats ieÅ¡kovas turėjo ne vienÄ gyvenamosios vietos pasirinkimÄ .

5. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad atsakovė nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai jo atžvilgiu inicijavo ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminį tyrimÄ pradėjo ne atsakovė ir kardomÄ jÄ priemonę ieÅ¡kovui pritaikė taip pat ne atsakovė, o tokiÄ teisę ir kompetencijÄ turinti institucija, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinusi situacijÄ , įžvelgdama ieÅ¡kovo elgesyje prieÅ¡ atsakovę akivaizdžius galimos nusikalstamos veikos požymius bei pareiÅ¡kus įtarimÄ pritaikius kardomÄ jÄ priemonę.

Atsakovė, paduodama ikiteisminio tyrimo institucijai pareiÅ¡kimÄ dėl patirto smurto ieÅ¡kovo veiksmais, gynė savo asmens sveikatos, gyvybės ir nuosavybės neliečiamumÄ nuo nusikalstamo ieÅ¡kovo kėsinimosi. Atsakovės elgesys konkrečioje konfliktinėje situacijoje po patirto fizinio smurto bei jos duoti parodymai nuo pat pirminio kreipimosi pagalbos į policijÄ yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje ir jie niekuo neiÅ¡siskiria nuo įprastoje situacijoje smurtÄ ir prievartÄ patyrusių asmenų elgesio.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų ikiteisminio tyrimo dokumentų matyti, jog pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu bei atlikti bÅ«tinus tyrimo veiksmus buvo pakankamas pagrindas. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovui buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, t. y. laikinas sulaikymas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Nėra jokių duomenų, kad minėtos procesinės prievartos priemonės ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirtos nepagrįstai ar neteisėtai.

Procesinių prievartos priemonių taikymo neteisėtumÄ gali patvirtinti tik jų skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kovas, nei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai nenurodė BPK nuostatų, reglamentuojančių procesinių prievartos priemonių taikymÄ , pažeidimo fakto. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju neįrodinėja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų neteisėtumo, ieÅ¡kinio dėl Å¡ių institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos valstybei nepareiÅ¡kė.

IeÅ¡kovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose neužsimenama apie tai, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas nepagrįstai, ar, kad procesinės prievartos priemonės (laikinas sulaikymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti) taikytos neteisėtai. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas konkrečiai nurodo, kad jis kelia ginÄÄ dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis), atsakovei pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei naudojimosi ikiteisminio proceso ir baudžiamosios bylos proceso metu jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovo teigimu, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neatidaus ir neapdairaus veikimo, piktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis teisėmis) inicijuojant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kovas nurodo aiÅ¡kiÄ pozicijÄ , kad nagrinėjamu atveju valstybei reikalavimo neteikia, o atsakovu byloje turi bÅ«ti M. S.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo patvirtintas žaizdos atsakovės deÅ¡inėje plaÅ¡takoje faktas.

Jį pripažino ieÅ¡kovas 2018 m. lapkričio 27 d. vykusios akistatos metu, jo neginčijo ieÅ¡kovas ir bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas nurodė galėjęs netyčia įdrėksti atsakovei atimdamas telefonÄ . Teismai konstatavo, kad atimdamas telefonÄ D. S. nesiekė nei sukelti fizinio skausmo, nei nežymiai sutrikdyti sveikatÄ M. S. – jo tikslas buvo atimti mobilųjį telefonÄ , todėl jo veiksmuose nėra tyčios sužaloti nukentėjusiÄ jÄ ar sukelti jai fizinį skausmÄ .

8. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovės valiÄ atėmė jai patikėtÄ telefonÄ , tokių veiksmų pasekoje atsakovės rankoje esant įdrėskimui, konfliktui vykstant atsakovė subjektyviai galėjo tokius ieÅ¡kovo veiksmus vertinti kaip smurtÄ jos atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo institucijos pareigÅ«nas konstatavo, kad pakankama duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, prokurorė, perdavė bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui bei pateikė apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡teisinamojo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio.

Taigi, asmenys, turintys teisinį iÅ¡silavinimÄ bei patirtį baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso taikymo srityje buvo pakankamai įsitikinę dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. IeÅ¡kovo atstovo argumentai, kad smurto artimoje aplinkoje atveju visada panaÅ¡iai elgiamasi, yra deklaratyvÅ«s, nei patvirtina, nei paneigia, kad atsakovės veiksmai praneÅ¡ant apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo aiÅ¡kus piktnaudžiavimas teise.

9. Teismų nuosprendžiuose nenurodyta, jog M. S. pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai melagingos. Å ioje byloje ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad atsakovės pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės buvo akivaizdžiai neteisingos ir ji melagingÄ pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai dėl neva buvusio smurto jos atžvilgiu pateikė tiesiogine tyčia, aiÅ¡kiai suprasdama savo veiksmų neteisėtumÄ , siekdama neteisėtų tikslų. Vien iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys tokios iÅ¡vados nesuponuoja.

10. Atsakovė, bÅ«dama ieÅ¡kovo sugyventinė (kaip nurodė ieÅ¡kovas, Å¡alys iki 2018 m. lapkričio 15 d. vedė bendrÄ Å«kį, augino vaikus) pagrįstai subjektyviai įvykusį konfliktÄ darbe galėjo vertinti kaip smurtÄ artimoje aplinkoje jos atžvilgiu, nes, kaip minėta, praneÅ¡imo metu ji neturėjo pareigos tinkamai suvokti visų BK 140 straipsnio 2 dalyje esančių nusikalstamos veikos požymių. Vien aplinkybė, kad atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė smurtas telefoninių pokalbių bendruoju pagalbos telefonu metu nepatvirtina, kad ji pateikė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai, tai yra neįrodo jos neteisėto veikimo, netiesiogiai nepatvirtina, kad jos pareiÅ¡kimas visiÅ¡kai nepagrįstas. Smurto požymius atsakovė nurodė atvykus pareigÅ«nams.

11. Atsakovės polinkis kreiptis pagalbos skambinant Bendrojo pagalbos centro telefonu nesuponuoja iÅ¡vados dėl jos neteisėto elgesio 2018 m. lapkričio 15 d. pateikiant pareiÅ¡kimÄ , nes nagrinėjamu atveju vertinamos konkretaus įvykio aplinkybės. Baudžiamosios bylos metu liudytoju apklaustas A. N. nurodė, kad atvykus nukentėjusioji buvo susijaudinusi, apsiverkusi, kaip nekalbiÄ jÄ apibÅ«dino ir kaltinamojo liudytojas R. T., aplinkybė, kad nukentėjusiosios balsas buvo susijaudinęs skambinant į BPC nurodyta ir 2018 m. gruodžio 15 d. objekto apžiÅ«ros protokole. IeÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kodėl vien telefono atėmimas bei SIM kortelės grÄ Å¾inimas, kaip ieÅ¡kovas nurodo, taikiu bÅ«du, sÄ lygojo tokiÄ atsakovės reakcijÄ â€“ susijaudinimÄ , apsiverkimÄ , nes, logiÅ¡kai vertinant, į susitikimÄ su Ž. M. kavinėje ji galėjo nuvykti.

12. Duomenų, kad atsakovė nesant jokio konflikto tarp Å¡alių, jokių ieÅ¡kovo veiksmų jos atžvilgiu, pateikė tikrovės neatitinkantį pareiÅ¡kimÄ , byloje nėra. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kimas buvo pateiktas po tarp Å¡alių įvykusio konflikto, kurio aplinkybes abi Å¡alys nurodė skirtingai. Valstybinės medicinos tarnybos specialisto 2018 m. lapkričio 15 d. 15:20 val. iÅ¡vadoje buvo nurodyti atsakovės apžiÅ«ros ir medicininių dokumentų pagrindu nustatyti sužalojimai; 2018 m. lapkričio 15 d.

UAB „Baltupių Å¡eimos medicinos centras“ iÅ¡raÅ¡e objektyviai diagnozuoti atsakovės kÅ«no sužalojimai – drėkstinė žaizda su pridžiÅ«vusiu krauju. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad minėti dokumentai buvo suklastoti. IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti minėtų dokumentų patikinimu. Du bylÄ nagrinėję teismai nekonstatavo, kad atsakovė pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė aiÅ¡kiai tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra pateikė melagingÄ praneÅ¡imÄ .

13. Nors atsakovės parodymai baudžiamojoje byloje buvo vertinami kaip nenuoseklÅ«s, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad atsakovė, subjektyviai vertindama susidariusiÄ situacijÄ , neturėjo teisės kreiptis, dėl jos manymu, pažeistų teisių gynybos, juolab, kad dalis jos kÅ«no sužalojimų bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino (drėkstinė žaizda rankoje). IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio paskelbimo stenogramos matyti, kad teismas pripažino, jog kontaktas buvo, grumtynės buvo.

Minėti ir kiti bylos duomenys pakankamai patvirtina, jog atsakovė ieÅ¡kovo veiksmus jos atžvilgiu subjektyviai galėjo suvokti kaip smurtÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas netinkamai vertino bylai reikÅ¡mingus įrodymus, kai kuriuos iÅ¡ jų ignoravo, dėl ko nepagrįstai nenustatė, kad atsakovės teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodo, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų inicijuojant ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o savo menamai pažeistas teises gintų civilinės teisės tvarka.

Teismas sprendime pasisakė tik dėl tokių aplinkybių vertinimo, kurias subjektyviai galėjo įvertinti kaip pateisinančias atsakovės kreipimÄ si į teisėsaugos institucijas, o tų, kurios buvo nepalankios atsakovei, tiesiog nevertino. 14.2. Teismas nevertino konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. skambučių iÅ¡klotinių, kuomet iÅ¡kart po menamo smurto atsakovė du kartus skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ telefonu 112. Pagrindinė konfliktinės situacijos problema (aÅ¡is) buvo ne menamas smurtas ir (ar) kÅ«no sužalojimas, o ieÅ¡kovo įmonei priklausančio mobilaus telefono paėmimas ir atsakovės siekis jį atgauti, kÄ liudija atsakovės skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (112) iÅ¡klotinė, kuri Å¡ioje byloje nebuvo tinkamai įvertinta.

Dviejų telefoninių pokalbių su Bendruoju pagalbos centru metu atsakovė negalėjo nurodyti jokių konkrečių smurtinių veiksmų, kurie prieÅ¡ jÄ buvo atlikti, atsisakė medicininės pagalbos, o tik akcentavo net ne jai priklausiusio mobilaus telefono paėmimÄ . Apelianto teigimu, Å¡is svarbus raÅ¡ytinis įrodymas liko neanalizuotas. 14.3. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas niekaip nepagrindė savo teiginio, kaip turėtų elgtis smurtÄ patyręs asmuo. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ieÅ¡kovas Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovės elgesys (jeigu ji iÅ¡ tikrųjų patyrė smurtÄ ) turėjo bÅ«ti kitoks, nei esamu atveju.

Teismas nepasisakė dėl detalių ieÅ¡kovo argumentų, kad atsakovės reakcija, jeigu ji iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų patyrusi smurtÄ , buvo tinkama, protinga ir atidi. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs atsakovės deklaruotus, tačiau nepaaiÅ¡kintus smurtinius veiksmus, atsakovė Å¡iuos veiksmus bÅ«tų nurodžiusi jau pirmųjų dviejų telefoninių pokalbių metu. Jeigu prieÅ¡ atsakovę bÅ«tų panaudotas fizinis smurtas, pasireiÅ¡kęs kÅ«no sužalojimu, pagrindinis atsakovės dėmesys bendraujant su bendruoju pagalbos centru bÅ«tų sutelktas bÅ«tent į smurto faktÄ , jo fiksavimÄ ir apibÅ«dinimÄ , o ne į siekį atgauti paimtÄ telefonÄ ir grasinimus kreiptis į policijÄ , jeigu telefonas nebus atiduotas. 14.4.

Atsakovė savo manomai pažeistas teises turėjo ginti ne kaip suprato (raÅ¡ant nepagrįstÄ nepareiÅ¡kimÄ dėl nebÅ«tų dalykų), o protingai ir atidžiai, įvertinant, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę jokio smurto nenaudojo. IeÅ¡kovas byloje neneigė, kad paimant telefonÄ jis netyčia galėjo nagu įdrėksti atsakovei į rankos plaÅ¡takÄ , arba atsakovė galėjo įsidrėksti sau pati kitos rankos nagu, kuomet bandė iÅ¡laikyti telefonÄ savo rankose, tačiau toks įdrėskimas, kurio netgi atsiradimo mechanizmas nėra aiÅ¡kus, neturi nieko bendra su muÅ¡imu ar smurtavimu. 14.5.

Atsakovė yra subrendęs, teisinį darbÄ dirbantis asmuo, turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl suprato arba bent jau turėjo suprasti, kad dėl paimto telefono pareiÅ¡kimas dėl smurto artimoje aplinkoje neturėtų bÅ«ti raÅ¡omas, o jeigu jos pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės nepasitvirtins, o dėl tokio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovas patirs turtinių ir (ar) neturtinių nuostolių, bÅ«tent ji bus laikoma už juos atsakinga ir ieÅ¡kovo patirtus nuostolius privalės atlyginti. 14.6.

Teismas sprendime netinkamai įvertino ir kitus bylai reikšmingus, nors ir netiesioginius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė neturėjo pakankamo pagrindo rašyti pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismo neįvertintas atsakovės piktybiškas nusiteikimas ieškovo asmens atžvilgiu. 14.7. Teismas ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo net nenagrinėjo ir atitinkamai dėl to sprendime nepasisakė, nors ieškovo tiesioginiai nuostoliai sudarė 11 776,92 Eur.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė M. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio pagrindÄ aiÅ¡kina plečiamai, iÅ¡eidamas už 2018 m. lapkričio 15 d. konfliktinės situacijos su atsakove ribų, ir remiasi jau kitais motyvais. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepasisako dėl savo ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovei, kuriuo jis prašė atlyginti tariamai susidariusius nuostolius laikotarpiu nuo 2019-09-26 (kada buvo baigta nagrinėti baudžiamoji byla ir panaikinta kardomoji priemonė) iki 2021-04-18.

IÅ¡ Å¡io apeliacinio skundo motyvo nėra aiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kia tariamos ieÅ¡kovės atsakomybės sÄ lygos Å¡ioje ginčo dalyje. 15.2. Atsakovė į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne dėl telefono, kuriuo ji naudojosi, „paėmimo“, kaip suÅ¡velnintai pateikia telefono atėmimo iÅ¡ atsakovės faktÄ ieÅ¡kovas, o dėl smurtinio incidento, kurio metu atsakovė patyrė fizinį ieÅ¡kovo smurtÄ . SmurtÄ patyręs asmuo dėl savo ypatingos bÅ«senos ne visada gali detaliai nurodyti įvykio aplinkybes, gali bÅ«ti tokios bÅ«senos, kad iÅ¡ viso nieko nepasakyti, kadangi jo bÅ«sena apsunkina adekvataus mÄ stymo procesus, bet tai nereiÅ¡kia, kad jis nepatyrė smurto.

Dar daugiau, skambučio BPC numeriu metu atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovas smurtavo. 15.3. IeÅ¡kovas subjektyviai perpasakoja tik dalį 2018-11-15 kilusio konflikto, kuris negali bÅ«ti laikomas darbinio pobÅ«džio konfliktu, aplinkybių, nepagrįstai laikydamas, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas nepaneigė teismo sprendimo motyvų, pagal kuriuos atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti ir gynė taip, kaip ji konkrečioje situacijoje reagavo į jos atžvilgiu neteisėtÄ ir galimai smurtinį ieÅ¡kovo elgesį. 15.4.

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai įvardijo jos veiksmus, kurių pagrindu kildina ieÅ¡kinio reikalavimus, t.y. atsakovė tariamai neteisėtai elgėsi kreipdamasi į policijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas tik abstrakčiai pažymėjo tariamai nepateisinamus atsakovės veiksmus, tačiau Å¡ių savo tariamų nuostolių neįrodinėjo civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų kontekste, o bendrai susiejo su 2018-11-15 konfliktu.

IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , teigdamas, esÄ atsakovė elgesys niekaip negalėjo bÅ«ti pateisinamas savavaliÅ¡kai užėmus turtÄ net neleidžiant Å¡iuo turtu naudotis jo teisėtam savininkui. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad yra nustatytas faktas, jog atsakovė savavaliÅ¡kai užėmė ieÅ¡kovo turtÄ , antra, atsakovė teisėtai naudojasi ieÅ¡kovo vardu registruotu turtu nuo jo įsigijimo ir pritaikymo gyventi Å¡alių Å¡eimai, kadangi jame apsigyveno kartu su pačiu ieÅ¡kovu ir dviem jų mažamečiais vaikais. 15.5.

Konkretaus gyvenamojo bÅ«sto nuoma ir konkrečiomis sÄ lygomis buvo ieÅ¡kovo pasirinkimas, niekaip nesusijęs su tariamai neteisėtais atsakovės veiksmais. Atsakovė, kaip smurtÄ patyręs asmuo, kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teisėsaugos institucijas, o pastarųjų veiksmai ir procesiniai sprendimai nuo atsakovės visiÅ¡kai nepriklausė. Apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos yra ieÅ¡kinio motyvų perraÅ¡ymas, kuris niekaip nesusietinas su apeliacijos procesu ir apeliacinio skundo motyvais.

16. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su juo nesutiko, prašė jį atmesti bei iÅ¡ skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-892/2022 motyvuojamosios dalies 35 punkto paÅ¡alinti teismo iÅ¡vadas „<...> nes minėtos iÅ¡laidos bei ieÅ¡kovo neigiami iÅ¡gyvenimai atsidaro dėl vykusio baudžiamojo proceso, kurio trukmę, sÄ lygas, priimamus sprendimus lėmė ne atsakovės, bet teisėsaugos institucijų veiksmai“.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas sekančiais argumentais: 16.1. Kadangi apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės yra susiję su teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovės M. S. veiksmų vertinimo, dėl Å¡ių argumentų trečiasis asmuo neturi kompetencijos pasisakyti. 16.2. Teismui, nenustačius pirmosios civilinės atsakomybės sÄ lygos - neteisėto veikimo - nebuvo pagrindo byloje spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, įskaitant ir priežastinio ryÅ¡io vertinimÄ , todėl teismo sprendimo 35 punkte nurodytos iÅ¡vados, jog „tarp atsakovės praneÅ¡imo dėl patirto smurto ir ieÅ¡kovo iÅ¡laidų turto nuomai, mokėjimų už komunalines paslaugas, teismo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo nurodomos patirtos neturtinės žalos nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io, nes minėtos iÅ¡laidos bei ieÅ¡kovo neigiami iÅ¡gyvenimai atsidaro dėl vykusio baudžiamojo proceso, kurio trukmę, sÄ lygas, priimamus sprendimus lėmė ne atsakovės, bet teisėsaugos institucijų veiksmai “, Å¡alintinos iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies.

Tokių iÅ¡vadų teismas negalėjo padaryti dar ir dėl to, kad teisėsaugos institucijų veiksmų ir sprendimų jų atitikimo teisės aktams nevertino ir jų neanalizavo, nes tai nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismo iÅ¡vados, neparemtos byloje surinktais ir įvertintais įrodymais negali bÅ«ti laikomos bylos motyvais ir vėliau naudojamos kituose teisminiuose procesuose teisminio precedento tvarka. 16.3. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas valstybei nėra pareikÅ¡tas, kad ginčas nėra susijęs su valstybės institucijų pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padaryta žala, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti turtinė žala apima ir laikotarpį, kai ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas bei remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, CPK 47 straipsnio nuostatomis, mano, jog valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, iÅ¡ trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų sÄ raÅ¡o turėjo bÅ«ti paÅ¡alinta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovė M. S. 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl to, jog 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10:00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, ieÅ¡kovas naudojo smurtÄ artimoje aplinkoje, tai yra, pagriebė atsakovei už rankos ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ , tokiu bÅ«du jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Minėto pareiÅ¡kimo pagrindu 2018 m. lapkričio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2018 m. lapkričio 15 d. 18.00 val. ieÅ¡kovas buvo sulaikytas.

IeÅ¡kovas paleistas į laisvę 2018 m. lapkričio 16 d. 14.55 val. 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu ieÅ¡kovui skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-741-929/2019 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo nuspręsta ieÅ¡kovÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį 2019 m. gegužės 17 d. apskundė prokurorė.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prokurorės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė tenkinti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-460-576/2019 prokurorės apeliacinį skundÄ atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. iÅ¡teisinamuoju nusprendžiu buvo panaikinta ieÅ¡kovui taikyta kardomoji priemonė (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti). Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d.

21. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paÅ¡tu bei registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kuriuo pareikalavo atsakovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jam priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. spalio 28 d. 2021 m. balandžio 18 d. laiÅ¡ke atsakovei ieÅ¡kovas rašė, kad, kai reikėjo keletÄ kartų patekti į namus, jis negalėjo, nes atsakovė buvo pakeitusi raktÄ .

22. IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl aplinkybių, kurioms esant atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, neįvertino netiesioginių įrodymų reikÅ¡mės, dėl ko, apelianto nuomone, padarytos nepagrįstos iÅ¡vados vertinant atsakovės veiksmus.

23. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

24. Deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

25. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

26. IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovei dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iÅ¡ atsakovės veiksmų inicijuojant ikiteisminį tyrimÄ dėl 2018 m. lapkričio 15 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpose kilusio konflikto. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikÅ¡mės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų iÅ¡teisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga konstatuojant, ar nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo, kas teismui bÅ«tų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Å iuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais bÅ«tų pagrindas pripažinti tokį kreipimÄ si dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

27. Nagrinėjamu atveju svarbu įverti tai, ar atsakovės, iÅ¡ kurios praÅ¡oma priteisti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę), atitinkamas veikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtas, žalÄ apeliantui sukėlęs veiksmas, kÄ byloje siekė įrodyti apeliantas.

28. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga elgtis atsargiai ir dėmesingai, kitaip tariant, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, o nustatant, ar veiksmai buvo teisėti, taikytini ir protingumo, sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo standartai.

29. Kaip jau minėta, įstatymas numato galimybę asmenims teikti pareiÅ¡kimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ikiteisminės įstaigos pareigÅ«nams tenka diskrecijos teisė nuspręsti, ar duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti pagal nukentėjusiojo asmens pareiÅ¡kimÄ pakanka, ar jo nepradėti, ar pradėtÄ nutraukti, ar perduoti bylÄ Ä¯ teismÄ . Tai, kas numatyta įstatymo, t. y. naudojimasis įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali bÅ«ti laikoma prieÅ¡ingu teisei (neteisėtu) elgesiu, jeigu nenustatytas piktnaudžiavimas Å¡ia teise.

30. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino raÅ¡ytinių įrodymų, t.y. 2018 m. lapkričio 15 d. skambučių iÅ¡klotinių, kuomet atsakovė du kartus skambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Apelianto nuomone, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad Å¡alių konflikto priežastis buvo įmonei priklausančio telefono paėmimas ir atsakovės siekis jį atgauti, o ne smurtas, todėl atsakovė, pati turėdama teisinį iÅ¡silavinimÄ ir teisinio darbo patirties, turėjo savo teises ginti kitais bÅ«dais, o ne inicijuodama ikiteisminį tyrimÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka.

31. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. skambučių iÅ¡klotines vertino detaliai ir iÅ¡samiai, nurodydamas, kad atsakovė nekonkretizavo patirto smurto aplinkybių, tik nurodė, kad iÅ¡ jos buvo atimtas telefonas, taip pat padarydamas iÅ¡vadÄ , kad vien aplinkybė, jog atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė smurtas telefoninių pokalbių bendruoju pagalbos telefonu metu nepatvirtina, kad ji pateikė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai, tai yra neįrodo jos neteisėto veikimo, netiesiogiai nepatvirtina, kad jos pareiÅ¡kimas nepagrįstas.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad:

i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

33. Vien tai, kad apeliantas skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina skambučių iÅ¡klotinių turinį ir jo emocinį fonÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas Å¡ių įrodymų nevertino ar juos įvertino neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skambučių iÅ¡klotinėse nurodyta, kad atsakovės balsas susijaudinęs, abiejų skambučių turinys nuosekliai sutampa (atsakovė įvardija smurtÄ ir telefono atėmimÄ ). 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad D.

S. pripažino, kad imdamas telefonÄ iÅ¡ nukentėjusiosios rankų, galėjo nagu jai įdrėksti, kas papildomai patvirtina konfliktinę to momento situacijÄ . IÅ¡ 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad susijaudinusiÄ atsakovės emocinę bÅ«klę patvirtino liudytojo A. N. bei liudytojos K. P. parodymai. Baudžiamojoje byloje taip pat buvo patvirtintas žaizdos atsakovės deÅ¡inėje plaÅ¡takoje faktas, tik skiriasi Å¡alių versijos dėl jo kilmės. Visi Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai labiau tikėti buvus situacijai, kuri suteikė pagrindÄ atsakovei jaustis nesaugiai, jausti grėsmę, subjektyviai situacijÄ suvokti kaip smurtÄ artimoje aplinkoje jos atžvilgiu ir tokiose aplinkybėse reaguoti kreipiantis į teisėsaugos institucijas, t.y. atsakovės veiksmai visiÅ¡kai atitiko rÅ«pestingo ir atidaus asmens standartÄ tokio pobÅ«džio situacijose.

Apelianto teiginiai, kad patyrusi realų smurtÄ atsakovės elgesys praneÅ¡ant apie įvykį, bÅ«tų buvęs visiÅ¡kai kitos, atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir paremti subjektyviu ieÅ¡kovo vertinimu.

34. Atmestini ir apelianto teiginiai apie atsakovės teisinį iÅ¡silavinimÄ , teisinį staÅ¾Ä ir iÅ¡ to tariamai kylančiÄ pareigÄ reaguoti atidžiau, rÅ«pestingiau ir pasirenkant kitas savo teisių gynimo priemones. Kaip jau minėta, nustatyta, kad Å¡alis sieja ne tik darbiniai, bet ir artimi asmeniniai santykiai (Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, augino tris vaikus), kas lemia didesnį emocinį įsitraukimÄ Ä¯ bendravimÄ , sukelia stipriau iÅ¡reikÅ¡tas asmenines emocijas, tad apelianto pozicija, kad atsakovė tarpusavio konfliktinėse ir emociÅ¡kai ar fiziÅ¡kai nesaugiose situacijose privalo reaguoti profesionaliai vertintina kaip visiÅ¡kai nepagrįsta.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas - ikiteisminio tyrimo institucijos pareigÅ«nas konstatavo, kad pakankama duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, prokurorė, perdavė bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui bei pateikė apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡teisinamojo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, t.y. asmenys, turintys teisinį iÅ¡silavinimÄ bei patirtį baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso taikymo srityje buvo pakankamai įsitikinę dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

35. Nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į netiesioginius byloje esančius įrodymus, t. y., kad atsakovė dėl bet kokių buitinių konfliktų nesutarimų sprendimo siekia pasitelkti policijos pareigÅ«nus, nebuvo vertintas atsakovės piktybiÅ¡kas nusiteikimas ieÅ¡kovo atžvilgiu, galimai lėmęs ikiteisminio tyrimo inicijavimÄ . Pirma, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių apelianto argumentų motyvuotai pasisakė skundžiamame sprendime, ir, kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl to, ar pagrįstai atsakovė inicijavo ikiteisminį tyrimÄ , svarbios bÅ«tent 2018 m. lapkričio 15 d. įvykio aplinkybės ir jų vertinimas, o ne retrospektyvus Å¡alių tarpusavio santykių bendras vertinimas.

36. Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ baigėsi ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimu pagal BK140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, vien Å¡io fakto nepakanka atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Å ios aplinkybės nepaneigia, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

37. Byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo. Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, o vien tas faktas, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas iÅ¡ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti. Nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra sÄ lygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ kilti, taigi ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra sÄ lygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

38. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl turtinės žalos už laikotarpį po jam paskirtos kardomosios priemonės galiojimo pabaigos nuo 2019 m. birželio 29 d. iki 2021 m. balandžio 18 d., nes atsakovė jo ir toliau neįleido į namus. IÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad visÄ reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas sieja iÅ¡imtinai dėl, ieÅ¡kovo vertinimu, neteisėtų atsakovės veiksmų inicijuojant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (ieÅ¡kinio 65 pastraipa), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės veiksmai, inicijuojant ikiteisminį tyrimÄ , buvo teisėti, pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ visa apimtimi, detaliai nepasisakydamas dėl atskirų ieÅ¡kovo nurodytų turtinės žalos atsiradimo laikotarpių.

39. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria tiek teismo iÅ¡vadoms, tiek atsakovės atsiliepimo į skundÄ argumentams, daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, apelianto reikalavimai neįrodyti. Konkrečiu atveju iÅ¡ apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

41. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, praÅ¡ymo 42.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ taip pat formuluoja reikalavimÄ iÅ¡ 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-892/2022 motyvuojamosios dalies 35 punkto paÅ¡alinti teismo iÅ¡vadas „<...> nes minėtos iÅ¡laidos bei ieÅ¡kovo neigiami iÅ¡gyvenimai atsidaro dėl vykusio baudžiamojo proceso, kurio trukmę, sÄ lygas, priimamus sprendimus lėmė ne atsakovės, bet teisėsaugos institucijų veiksmai“.

43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali bÅ«ti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikÅ¡mę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręsto klausimo) galiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas).

44. Å iuo atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, manydama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis turi bÅ«ti keistina paÅ¡alinant iÅ¡ jos atitinkamus motyvus, turėjo teisę teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundÄ dėl 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų sprendimo. Trečiajam asmeniui nerealizavus savo teisės į apeliacijÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, o atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ formuluojamo reikalavimo nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 45. Atsakovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ patyrė 600,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurios atmetus apeliacinį skundÄ , priteistinos atsakovei iÅ¡ apelianto (CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė