2025-04-02 Nr. BB-1784-1-01-0-00662-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-954/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00662-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo K. L. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius K. L. kasaciniu skundu prašo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Teigia, kad jo baudžiamoji byla sufabrikuota, o jam pateikti kaltinimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Byla, kaip teigia kasatorius, buvo pradėta prieš jį pagal nuteistojo V. Č. melagingus, šmeižikiškus parodymus, o jis apskritai nebuvo apklaustas dėl įvykusio tarpusavio konflikto, taip pat nebuvo informuotas apie V. Č. apklausą. Be to, pažymi, kad jam buvo atimta teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, taigi tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą, be to, padaryti ir kiti esminiai BPK 190 straipsnio bei BPK 196 straipsnio pažeidimai, kurių pirmosios instancijos teismas dėl galimo šališkumo neištaisė, kartu teismas ignoravo tai, kad jo veiksmai atitinka Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pažeidimą, bet ne nusikaltimą. Kasatorius akcentuoja, kad jis visgi veikė esant būtinosios ginties situacijai, kuri buvo išprovokuota nuteistojo V. Č. naudoto ilgalaikio psichologinio smurto prieš jį. Pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį V. Č., tačiau su ramentu jo nemušė, nes ramento neturėjo, o turėtos atraminės lazdelės panaudoti negalėjo, nes priešingu atveju, ji būtų prijungta prie bylos kaip nusikaltimo padarymo įrankis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, atsisakė priimti 2025 m. sausio 9 d. paduotą nuteistojo K. L. kasacinį skundą, nes jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalyje, BPK 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pagal BPK 372 straipsnio 6 dalį kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Tačiau iš naujo, 2025 m. kovo 10 d. paduotame kasaciniame skunde, kaip ir ankstesniajame, nuteistasis K. L. teigia, kad jo byla sufabrikuota, kartu ginčija žemesnės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir pateikia savą situacijos vertinimą, nurodydamas, kad V. Č. sudavė tik vieną smūgį, tačiau su ramentu jo nemušė, nes ramento neturėjo. Teigia, kad buvo išprovokuotas nukentėjusiojo ir veikė esant būtinosios ginties situacijai. Atrankos kolegija pažymi, kad tokie skundo argumentai nepatvirtina kasacijos pagrindų buvimo, nes yra susiję su faktinių bylos duomenų vertinimu, o faktų vertinimas, kaip nurodyta aukščiau, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, sudarančių pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas