2016-11-29 Nr. AB-22553-3-61-3-01697-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-74-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01697-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Clipper“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Daigera“, uždarosios akcinės bendrovės „Eturas“, uždarosios akcinės bendrovės „AAA Wrislit“, uždarosios akcinės bendrovės „Aviaeuropa“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Clipper“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Tours Vilnius“, uždarosios akcinės bendrovės „Grand Voyage“, uždarosios akcinės bendrovės „Freshtravel“, uždarosios akcinės bendrovės „Guliverio kelionės“, uždarosios akcinės bendrovės „Kalnų upė“, uždarosios akcinės bendrovės „Keliautojų klubas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kelionių akademija“, uždarosios akcinės bendrovės „Kelionių gurmanai“, uždarosios akcinės bendrovės „Kelionių laikas“, turizmo uždarosios akcinės bendrovės „Litamicus“, uždarosios akcinės bendrovės „Megaturas“, uždarosios akcinės bendrovės „Neoturas“, uždarosios akcinės bendrovės „Smaragdas travel“, uždarosios akcinės bendrovės „TopTravel“, uždarosios akcinės bendrovės „Travelonline Baltics“, uždarosios akcinės bendrovės „Vestekspress“, uždarosios akcinės bendrovės „Visveta“, uždarosios akcinės bendrovės „Zigzag Travel“, uždarosios akcinės bendrovės „Ferona“, uždarosios akcinės bendrovės „Zip Travel“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aljus ir Ko“, uždarajai akcinei bendrovei „Gustus vitae“, uždarajai akcinei bendrovei „Tropikai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vipauta“, uždarajai akcinei bendrovei „Vistus“, uždarajai akcinei bendrovei „700LT“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai UAB „Eturas“, UAB „Freshtravel“, UAB „Neoturas“ su skundais (34 t., b. l. 1–12, 47–56; 12 t., b. l. 1–12, 47–56; 50 t., b. l. 1–12, 72–83) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba, atsakovas) 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas), priimtą pareiškėjų atžvilgiu, ir kreiptis į Europos Komisiją, kad pareikštų nuomonę šioje byloje dėl susitarimo vertinimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų konkurencijos teisės normų požiūriu. Taryba pareiškėjų skundus prašė atmesti (34 t., b. l. 94–115; 12 t., b. l. 71–95; 12 t., b. l. 71–95).

Pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“ skunde (28 t., b. l. 1–28, 132–161) prašė: 1) panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir 2 punktą, kuriuo UAB „Baltic Tours Vilnius“ paskirta 112 000 Lt dydžio bauda; 2) nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir nepanaikinus Nutarimo tiek, kiek jis yra taikomas pareiškėjui, sumažinti UAB „Baltic Tours Vilnius“ paskirtą baudą. Taryba atsiliepime (29 t., b. l. 16–39) pareiškėjo skundą prašė atmesti.

Pareiškėjai UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Grand voyage“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Megaturas“, UAB „TopTravel“, UAB „ZigZag Travel“, UAB „Visveta“, UAB „ZIP Travel“ savo skunduose (46 t., b. l. 1–20, 179–199; 8 t., b. l. 1–18, 76–94; 6 t., b. l. 1–5; 14 t., b. l. 1–32; 22 t., b. l. 1–11; 36 t., b. l. 1–16; 20 t., b. l. 1–20, 56–66; 10 t., b. l. 1–16, 99–107; 37 t., b. l. 1–6) prašė panaikinti atitinkamą Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjai pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir panaikinti paskirtą baudą. Atsakovas pareiškėjų skundus prašė atmesti (46 t., b. l. 136–155, 47 t., b. l. 51–54; 8 t., b. l. 115–132; 6 t., b. l. 137–149; 14 t., b. l. 155–173; 22 t., b. l. 85–99; 36 t., b. l. 85–99; 20 t., b. l. 104–122; 11 t., b. l. 1–24; 37 t., b. l. 160–174).

Pareiškėjas UAB „Kalnų upė“ skunde (5 t., b. l. 1–9) prašė sumažinti Tarybos Nutarimu pareiškėjui paskirtą baudą iki 3 830 Lt. Taryba prašė skundą atmesti (5 t., b. l. 80–92).

Pareiškėjai UAB „Daigera“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Smaragdas travel“, turizmo UAB „Litamicus“ (toliau – ir UAB „Litamicus“), UAB „Ferona“ savo skunduose (1 t., b. l. 1–3, 40–43; 41 t., b. l. 1–23, 44 t., b. l. 4–24; 34 t., b. l. 1–22, 78–98; 19 t., b. l. 1–5, 123–129; 16 t., b. l. 70–86, t. 17, b. l. 1–5) prašė panaikinti atitinkamą Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjai pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; panaikinti paskirtą baudą; panaikinti įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. UAB „Ferona“ taip pat prašė kreiptis į Europos Komisiją, kad pareikštų nuomonę dėl susitarimo vertinimo SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų konkurencijos teisės normų požiūriu. Atsakovas pareiškėjų skundus prašė atmesti (44 t., b. l. 161–181; 34 t., b. l. 161–181; 18 t., b. l. 59–65, 19 t., b. l. 91–106; 16 t., b. l. 146–165, 17 t., b. l. 70–73).

Pareiškėjai UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Vestekspress“ skunduose (48 t., b. l. 1–7, 58–63; 27 t., b. l. 1–29; 24 t., b. l. 1–32) prašė: 1) panaikinti Nutarimo dalį, kuria pareiškėjai pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) jeigu būtų nuspręsta, kad pareiškėjai pažeidė konkurencijos teisės reikalavimus, paskirtą baudą sumažinti. Atsakovas prašė skundus atmesti (48 t., b. l. 148–164; 27 t., b. l. 138–161; t. 26, b. l. 69–92).

Pareiškėjai UAB „Kelionių akademija“ ir UAB „Travelonline Baltics“ savo skunduose (32 t., b. l. 1–18, 92–111; 30 t., b. l. 1–16, 90–105) prašė panaikinti Nutarimo dalis, kuriomis pripažinta, kad pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjai įpareigoti nutraukti pažeidimą bei paskirta bauda. Atsakovas prašė skundus atmesti (33 t., b. l. 31–57; 30 t., b. l. 181–200, 31 t., b. l. 1–3).

Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ skunde, patikslintame skunde (2 t., b. l. 1–33, 123–141) prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies: 1 punktą tiek, kiek jame UAB „Baltic Clipper“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir Nutarimo 2.4 punktą, kuriuo pareiškėjui skirta 154 600 Lt bauda.

Paaiškino, kad Tarybos išvados nėra pagrįstos individualia pareiškėjo veiksmų analize. Nutarime ir bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas inicijavo / dalyvavo bendrovės „Eturas“ vykdytoje apklausoje ir žinojo apie apklausos rezultatus bei gavo sisteminį 2009 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą apie nuolaidos ribojimo nustatymą. Prisijungus pareiškėjui prie E-TURO sistemos, skiltyje „Informaciniai pranešimai“ jokių vidinių įrašų nėra. Atsakovas įrodinėja žinutės sisteminį pobūdį remdamasis išimtinai UAB „Eturas“ direktoriaus parodymais, kurie buvo prieštaringi.

Pareiškėjas neginčija, jog pastebėjo, kad E-TURO sistemoje bendrovė „Eturas“ nustatė nuolaidos dydžio apribojimą, tačiau pareiškėjas nedalyvavo jokioje komunikacijoje nei su bendrove „Eturas“, nei su kitomis kelionių agentūromis dėl atitinkamo pakeitimo. Manė, kad nebuvo visų kelionių agentūrų valios dėl nuolaidos ribojimo nustatymo sutapimo. Taryba atsiribojimą sieja su sutarties tarp bendrovės „Eturas“ ir pareiškėjo nutraukimu, nepaaiškindama, kaip kitos kelionių agentūros tokiu atveju sužinotų apie atsiribojimą.

Nutarime daromos išvados bendrai visų kelionių agentūrų atžvilgiu, nors įrodymai yra susiję su keliomis kelionių agentūromis, tarp kurių pareiškėjo nėra. Taryba nenagrinėjo aplinkybės, kad daugiau kaip 98 proc. bendrovės „Tez Tour“ kelionių parduoda per kelionių agentus ir tik 2 proc. bendrovės „Tez Tour“ kelionių pardavimai sudarė visų bendrovės „Baltic Clipper“ parduodamų kelionių apyvartos per bendrovės „Eturas“ sistemą, o pardavimai per sistemą sudarė vos 0,3 proc. visų kelionių pardavimų. Atsakovas nevertino, kad kelionių agentūros galėjo turėti skirtingus ekonominius interesus.

Manė, kad nenagrinėtas ir neįrodytas tiesioginis ar netiesioginis kontaktas tarp pareiškėjo ir kitų kelionių agentūrų dėl nuolaidų ribojimo per bendrovės „Eturas“ sistemą. Teigė, kad Nutarimu paskirta bauda yra neteisėta, nes apskaičiuota retroaktyviai taikant baudų skyrimą reglamentuojančias taisykles. Aprašas, kuriuo remdamasi Taryba skyrė baudas, įsigaliojo 2012 m. sausio 27 d., o pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimo terminas yra 2009 m. rugpjūčio mėnuo–2010 m. kovo mėnuo. Be to, baudos dydis pažeidžia teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, Taryba netinkamai apskaičiavo bazinį baudos dydį, nes neteisingai nustatė pareiškėjo su tariamu pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių paslaugų pardavimų pajamas.

Taryba neatsižvelgė, kad pažeidimas yra susijęs tik su kelionių pardavimų per bendrovės „Eturas“ sistemą ir tai, kad per šią sistemą pareiškėjas platino išimtinai tik bendrovės „Tez Tour“ keliones.

Atsakovas Taryba su UAB „Baltic Clipper“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (3 t., b. l. 127–148) paaiškino, kad aplinkybių visuma (faktas, kad pareiškėjas naudojosi bendrovės „Eturas“ sistema, sistemos nustatymų bendrumas visiems jos naudotojams, apklausa ir sisteminis pranešimas apie nuolaidos apribojimą, techniniai sistemos pakeitimai) leido Tarybai daryti išvadą, kad bendrovės „Eturas“ sistemą naudojusios kelionių agentūros derino veiksmus dėl maksimalios nuolaidos kelionių užsakymams internetu nustatymo.

Nėra pagrindo teigti, kad sistema naudojęsi subjektai galėtų nekreipti dėmesio į su jų ūkinėje veikloje naudojamomis priemonėmis susijusius pranešimus. 2012 m. birželio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, jog pareiškėjas negavo sisteminio pranešimo, nes protokolas surašytas po pažeidimo padarymo ir Nutarimo priėmimo. Pareiškėjas pripažino, kad žinojo apie nuolaidos sistemoje apribojimą, todėl nepagrįstais laiko teiginius, jog nežinojo apie tarp kelionių agentūrų derintą nuolaidos dydį ir nuolaidos apribojimą bendrovės „Eturas“ sistemoje.

Susitarimų neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, tad Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Nepaisant to, jog būtent bendrovė „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, kelionių agentūros nepaprieštaravo tokiems sistemos pakeitimams ir toliau ja naudojosi, todėl tokiu savo elgesiu pritarė per šią sistemą inicijuotam bendram veiksmų planui. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo paaiškino, kad Tarybai suteikta laisvė skiriant baudas.

Pareiškėjas Tarybos pareigūnų išvadas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų gavo jau po Aprašo įsigaliojimo, todėl Taryba baudą skaičiavo vadovaudamasi Aprašu. Šioje byloje prekės rinka buvo preliminariai apibrėžta kaip organizuotos kelionės pardavimas; skirtingi kelionių pardavimo kanalai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Taryba baudai skaičiuoti ėmė su visų kelionių pardavimu susijusių pajamų dalį, o ne dalį, susijusią su atskiru kelionių pardavimų kanalu ar konkretaus kelionių organizatorių kelionių pardavimu.

Bendrovės „Baltic Clipper“ bauda skaičiuota nuo 1 325 519,75 Lt, nes pareiškėjas 2010 metais gautų pajamų išskaidyme nurodė, kad iš kelionių organizatorių kelionių paketų ir atskirų paslaugų pardavimo gautos pajamos 2010 m. sudarė 10,8 procento bendrųjų pardavimų pajamų, t. y. 12 273 33 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies.

Teismas sutiko su Nutarimo pozicija, jog kelionių organizatorių parduodamos kelionės ir kelionių agentūrų parduodamos kelionės yra priskirtinos tai pačiai prekės rinkai – organizuotų kelionių pardavimui. Nagrinėjami susitarimai laikytini pagal tikslą ribojančiais konkurenciją, todėl konkretus poveikis, neigiamos pasekmės rinkai nenustatinėjamos. Atitinkamos rinkos apibrėžimas pažeidimams kvalifikuoti esminės reikšmės neturi. Teismas, įvertinęs sutarčių tarp UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų turinį, vienodą E-TURAS sistemos vaizdinę išraišką visų ją naudojančių kelionių agentūrų integruotuose interneto puslapiuose, liudytojų paaiškinimus, darė išvadą, jog pareiškėjai turėjo suprasti, kad E-TURAS yra bendra sistema, kuria naudojasi daugelis kelionių agentūrų. Būtent UAB „Eturas“ organizavo apklausą, siuntė sisteminį pranešimą, techninėmis priemonėmis apribojo 3 proc. nuolaidos taikymą E-TURAS sistemoje. Taigi nėra svarbu, kad UAB „Eturas“ su kelionių agentūromis nebuvo konkurentai, ji aktyviais veiksmais (buvo iniciatorė) prisidėjo prie draudžiamo susitarimo ir išreiškė bendrą valią dėl nuolaidų ribojimo internetu.

Dėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. sisteminio pranešimo ir nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje, teismas pažymėjo, kad iš šio sisteminio pranešimo turinio akivaizdu ir aišku, kad jį gavusios kelionių agentūros privalėjo suprasti apie naujai įvedamas nuolaidų kelionių užsakymams internetu „lubas“ bei tai, kad šis pranešimas yra bendras visoms E-TURAS sistemos naudotojoms. Visos kelionių agentūros, kurios naudojosi E-TURAS sistema, turėjo realias (objektyvias) galimybes susipažinti su sisteminiu pranešimu. Kita vertus, techniškai negalėdamos taikyti didesnių nei 3 proc. nuolaidų parduodamoms kelionėms internetu, pareiškėjos turėjo vienareikšmiškai suvokti apie įvykdytus E-TURAS sistemos pakeitimus. Visos šios aplinkybės patvirtino, kad bendrovė „Eturas“ derino ateities veiksmus su kelionių agentūromis dėl 3 proc. nuolaidos dydžio nustatymo rinkoje tiek raštu, tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais, tiek konkrečiais veiksmais, t. y. bendrovė „Eturas“ buvo organizatorė, tariantis su kelionių agentūromis dėl kainų fiksavimo, buvo iniciatorė nustatant kainą parduodamai kelionei internetu.

Teismas pažymėjo, kad kelionių agentūros derino veiksmus, nustatydamos maksimalią nuolaidą užsakymams internetu, todėl tokie veiksmai turėtų būti laikomi susitarimais, jais siekiama riboti konkurenciją pagal tikslą, neigiamos pasekmės konkurencijai yra preziumuojamos. Šiuo atveju konkurenciją ribojantis tikslas tarp ūkio subjektų pasireiškė tuo, kad E-TURAS sistemoje apribojus galimybę kelionių agentūroms pačioms pritaikyti nuolaidą, jos prarado teisę savo nuožiūra nusistatyti kainą, atsisakė vieno ūkinės veiklos vykdymo elementų – konkuruoti kainomis. Tiek bendrovė „Eturas“, tiek kelionių agentūros, kurios naudojosi E-TURAS internetine sistema, negalėjo nesuprasti, kad sistemoje padaryti 3 proc. nuolaidos dydžio apribojimai daro įtaką kelionių agentūrų ūkinei veiklai parduodant keliones. Nesvarbu, ar kelionių agentūros taikė papildomas nuolaidas, ar ne, jų ir bendrovės „Eturas“ suderintų veiksmų konkurenciją ribojančio tikslo tai nepašalina. Nuolaidų taikymas viename iš pardavimo kanalų galėjo paveikti ir nuolaidų dydį parduodant kelionę kitais būdais. Šiuo atveju tiesioginio kelionių agentūrų kontakto nebuvo, tačiau veiksmai buvo derinami tyliu pritarimu, todėl pareiškėjos, norėdamos atsiriboti nuo šių veiksmų derinimo, turėjo aiškiai išreikšti tokią poziciją.

Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad 3 proc. nuolaidos dydžio fiksavimo kelionėms E-TURAS sistemoje nepastebėjo, nes iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. jų galimybės taikyti norimo dydžio nuolaidas nebuvo ribojamos, o apie daugiau kaip 3 proc. bazinės nuolaidos taikymo pasirinkimo savo nuožiūra apribojimą visos kelionių agentūros buvo informuotos sisteminiu pranešimu. Teismo nuomone, faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kelionių agentūros veiksmus derino netiesiogiai, keitėsi informacija per vienodai veikiančią E-TURAS sistemą. Netiesioginis keitimasis informacija šiuo atveju pasireiškė tuo, kad po bendrovės „Eturas“ veiksmų (2009 m. rugpjūčio 25 d. apklausos, 2009 m. rugpjūčio 27 d. sisteminio pranešimo, 3 proc. nuolaidos apribojimo parduodamoms kelionėms internetu) kelionių agentūros tokiems E-TURAS administratoriaus veiksmams neprieštaravo, išreiškė tylų pritarimą, dar daugiau – ir toliau naudojosi šia sistema, leido pagrįstai numanyti, jog ir ateityje tokios pozicijos laikysis. Argumentai, jog jos nematė sisteminio pranešimo, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. O nesidomėjimas E-TURO sistemos sąlygomis negali būti laikomi logišku apdairaus ir atsakingo ūkio subjekto elgesiu. UAB „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, buvo iniciatorė, tačiau tokie veiksmai nelaikytini vienašaliais. Teismas atkreipė dėmesį, kad apie konkurentus, kurie taip pat naudojasi E-TURAS sistema ir atitinkamai nuolaidas kelionėms taiko ne didesnes nei 3 proc., kelionių agentūros galėjo žinoti įvertindamos E-TURAS sistemai būdingą bendrą vizualinį vaizdą visose ją naudojusiose konkurentų interneto svetainėse bei suprasdamos, jog E-TURAS sistema naudojasi kartu su kitomis kelionių agentūromis. Tai, kad, susumavus galimas pritaikyti nuolaidas, bendra nuolaida vartotojui viršijo 3 proc. nekeičia kelionių agentūrų draudžiamų veiksmų ribojant konkurenciją, nes buvo nustatytos ribos bazinei nuolaidai. Suderinus veiksmus dėl nuolaidų, parduodamų internetu per E-TURAS sistemą, maksimalios ribos teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad nuolaida kelionės pirkėjui nebuvo siūloma kelionių agentūrai laisvai nustatant bazinės nuolaidos dydį ir vienas galutinės kainos elementas iš esmės tapo nulemtas nebe konkurencijos, o pareiškėjų susitarimo.

Teismo nuomone, šiuo atveju bendrovę „Eturas“ su kelionių agentūromis siejo vertikalus santykis, bet dėl sistemos veikimo principo, jos pobūdžio ir dėl to, kad E-TURAS sistema naudojosi kelionių agentūros parduodamos internetu organizuotas keliones, jos yra konkurentės, jas sieja horizontalus ryšys, o horizontalaus pobūdžio konkurencijos ribojimas būna tik tarp konkurentų. Todėl vertikalių santykių buvimas savaime nepašalina horizontalaus susitarimo, jei konkurencijos ribojimas pasireiškia tarp konkurentų (kelionių agentūrų), t. y. horizontaliame lygmenyje. Bendrovė „Eturas“, būdama suinteresuota mažesnių nuolaidų internetu parduodamoms kelionėms taikymu, taip pat imdamasi priemonių E-TURAS sistemoje, kad būtų nustatytas maksimalios nuolaidos dydžio ribojimas, savo elgesiu ne tik pritarė kelionių agentūrų suderintiems veiksmams, bet ir prie jų prisidėjo, juos organizavo, iš esmės buvo šios nuolaidos ribojimo organizatorė. Todėl Taryba pagrįstai pripažino bendrovę „Eturas“ buvusią kelionių agentūrų suderintų veiksmų bendrininke. Bendrovė „Daigera“ teigė, kad nagrinėjamu atveju Taryba neanalizavo ūkio subjektų suderintų veiksmų, joks susitarimas nėra įformintas. Teismas su tokiais argumentais nesutiko, nes konkurencijos teisėje pakanka ketinimo išraiškos, pritarimo ar tylaus pritarimo, kad būtų gerokai sumažintas netikrumas kitiems konkurentams dėl savo tikėtino elgesio rinkoje.

Teismas atmetė UAB „Aviaeuropa“ teiginius, kad neturėjo prieigos prie E-TURAS sistemos, nė karto nebuvo prisijungusi. Pareiškėjas nepaprieštaravo E-TURAS sistemos pakeitimams, toliau ja naudojosi, todėl tokiu elgesiu pritarė per E-TURAS sistemą inicijuotam bendram kelionių agentūrų veiksmų planui. Pareiškėjai UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Vestekspress“, UAB „Kelionių laikas“ ir UAB „Keliautojų klubas“ teigė, kad konstatuojant pažeidimą buvo būtina išsami bendrovės „Tez Tour“ vaidmens analizė. Teismas sprendė, kad Taryba pagrįstai netyrė bendrovės „Tez Tour“ parduodamų kelionių per E-TURAS sistemą, nes tai nebuvo tyrimo objektas, šios aplinkybės apskritai neturėtų įtakos konstatuotam pažeidimui. Be to, byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad bendrovė „Tez Tour“ būtų inicijavusi, dalyvavusi ar kitaip prisidėjusi prie konkrečios nuolaidos ribojimo. UAB „Baltic Tours Vilnius“ argumentą, kad bendrovės „Eturas“ sistemos naudotojas nežino, kokie kiti subjektai yra prisijungę prie sistemos, teismas laikė nepagrįstu. Teismas nesutiko su UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir UAB „Kelionių laikas“ argumentais dėl procedūrinių pažeidimų, nes esminių pažeidimų teismas nenustatė.

UAB „Grand Voyage“ teigė, kad draudžiamo susitarimo laikotarpiu visiškai nenaudojo E-TURAS sistemos, kitos bendrovės taip pat teigė, jog taikė didesnes nuolaidas. Teismas konstatavo, kad konkurencijos teisėje nėra svarbu pasekmės, kai konkurencija yra ribojama pagal tikslą (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju). Šiuo atveju pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Tuo pačiu pagrindu atmesti ir pareiškėjų argumentai dėl nežinojimo apie draudžiamą susitarimą dėl jų darbuotojų kaltės, ligos ir kitų vidinių organizacinių priežasčių.

Pareiškėjų UAB „Freshtravel“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Neoturas“ ir UAB „Smaragdas travel“ argumentai, kad jie neturėtų būti laikomi konkurentais bendrovei „Eturas“, kelionių organizatoriams, atmesti. Bendrovė „Eturas“ ir kelionių agentūros yra konkurentai, juos sieja horizontalus ryšys, o horizontalaus pobūdžio konkurencijos ribojimas būna tik tarp konkurentų. Taryba pagrįstai pripažino, kad bendrovė „Eturas“ buvo kelionių agentūrų suderintų veiksmų netaikyti didesnių nei 3 proc. nuolaidų internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms bendrininkė, nes aktyviai juose dalyvavo. Pareiškėjo argumentai dėl bendrovės „Eturas“ neva vykdytos fiktyvios apklausos nėra priimtini, nes ši viena iš aplinkybių (apklausa) nedaro įtakos išvadoms dėl kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ veiksmų derinimo. Byloje yra kitų aplinkybių (pareiškėjas naudojosi bendrovės bendrai veikiančia E-TURAS sistema, sisteminis pranešimas, 3 proc. nuolaidos fiksavimas, kelionių agentūrų elgesys) aiškiai patvirtina, kad bendrovės „Eturas“ sistemą naudoję pareiškėjai derino veiksmus dėl maksimalios nuolaidos kelionių užsakymams internetu nustatymo.

Pareiškėjas UAB „Guliverio kelionės“ ginčijo Nutarimą tuo pagrindu, kad Taryba neįrodė jo dalyvavimo suderintuose veiksmuose. Teismas su šiais argumentais nesutiko, nes konkurencijos teisėje pakanka to, kad savo ketinimais konkurentas eliminavo arba bent jau sumažino netikrumą kitiems konkurentams dėl savo tikėtino elgesio rinkoje. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl 6 mėnesių pažeidimo trukmės.

Teismas nesutiko su pareiškėjų UAB „Keliautojų klubas“ ir UAB „Smaragdas travel“ teiginiu, kad UAB „Eturas“ ir UAB „Tez Tour“ yra susijusios agentavimo santykiais, nuolaidų ribojimas yra nesąžiningų pardavimo sąlygų primetimas, šie veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nes byloje apskritai nėra duomenų, kad bendrovė „Tez Tour“ būtų inicijavusi, dalyvavusi ar kitaip prisidėjusi prie konkrečios nuolaidos derinimo.

UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“, UAB „Top Travel“ apeliavo į tai, kad 3 proc. nuolaidą, kaip bazinę nuolaidą per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms, taikė ir iki 2009 m. rugpjūčio 25–27 d., ir po šios datos. Su šiais argumentais teismas taip pat nesutiko, nes vien sisteminiu pranešimu bendrovės buvo vienareikšmiškai informuotos apie negalėjimą laisvai nustatyti nuolaidų; kelionių agentūros turėjo suprasti tai, kad jų konkurentams, kurie taip pat naudojasi šia sistema, yra nustatyti analogiški apribojimai.

UAB „Litamicus“ teigė, kad nenustatė bazinės ar papildomos nuolaidos, bet taikė bendrą nuolaidą atsižvelgusi į suminę, o ne procentinę išraišką. Teismas su šiuo teiginiu nesutiko, nes toks nuolaidos dydis turi nusistovėti veikiant normaliems rinkos dėsniams, o ne konkurentų suderintiems veiksmams. Atmestas argumentas, jog 2009 m. rugsėjo mėn. sistema nesinaudojo.

Teismas nesutiko su bendrovės „Neoturas“ argumentais, kad apklausa dėl taikytinos nuolaidos dydžio buvo fiktyvi, nedaro įtakos išvadoms dėl kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ veiksmų derinimo. Aplinkybė, kad kai kurios kelionių agentūros, parduodamos keliones internetu, galėjo pritaikyti ar pritaikydavo papildomas nuolaidas, reikšmės kelionių agentūrų suderintų vertinimui neturi, nes buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis. Nuolaidos ribojimas savaime galėjo daryti įtaką tam vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, nuo kurio galėjo būti taikomos papildomos nuolaidos. Kelionė bet kokiu atveju yra susijusi su kita valstybe, todėl ūkio subjektų veiksmai galėjo paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Pareiškėjai UAB „Baltic Clipper“, UAB „Zigzag travel“ ir UAB „Kelionių akademija“ skunduose teigė, kad tam tikru momentu pastebėjo, jog E-TURO sistemoje techninėmis priemonėmis bendrovė „Eturas“ nustatė kelionės agentūros suteikiamos nuolaidos dydžio apribojimą, tačiau pastarąją aplinkybę traktavo kaip vienašalį veiksmą. Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjų klaidingas supratimas nekeičia draudžiamo susitarimo fakto, nes su šiuo apribojimu kelionių agentūros bendros valios išreiškimu sutiko ir jokia forma neprieštaravo.

Pareiškėjas UAB „Ferona“ neskelbė 3 proc. nuolaidos interneto svetainėje, tačiau tai nereiškia, kad jis internetu parduodamoms kelionėms netaikė šios nuolaidos apribojimo. Bendrovė „ZIP Travel“ teigė, kad apklausa buvo siųsta darbuotojui, kuris tyrimo metu jau nebedirbo bendrovėje. Teismo nuomone, tokie argumentai konkurencijos teisėje nėra reikšmingi. Aplinkybė, jog pareiškėjas pritaikydavo papildomas nuolaidas, reikšmės suderintų veiksmų vertinimui neturi.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjos kelionių agentūros neprieštaravo E-TURAS sistemos pakeitimams dėl nuolaidų apribojimo (3 proc. nuolaidos), tyliai tam pritarė ir tokiu būdu išreiškė bendrą valią, t. y. dalyvavo horizontaliame susitarime, jų veiksmai atitiko Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio pažeidimą, kitų pareiškėjų išdėstytų argumentų teismas nenagrinėjo, nurodydamas, kad jie neturėjo reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į ginčą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nustatytas faktines bylos aplinkybes ir aktualią teismų praktiką teismas padarė išvadą, kad kelionių agentūros kartu su bendrove „Eturas“ derino draudžiamus veiksmus dėl maksimalios nuolaidos kelionėms, parduodamos internetu, nustatymo, tokiu būdu pažeisdamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio reikalavimus.

Dėl pažeidimo trukmės teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtino, kad pažeidimo pradžia laikytina 2009 m. rugpjūčio 27 d., kai bendrovės „Eturas“ darbuotojas, administruojantis E-TURO sistemą, fiksavo 3 proc. nuolaidos ribojimą. Be to, tą pačią dieną sistemoje buvo paskelbtas sisteminis pranešimas dėl nuolaidos mažinimo. Tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių 3 proc. ribojimo pabaigą. Teismas padarė išvadą, kad veiksmų derinimas tarp kelionių agentūrų dėl 3 proc. nuolaidos ribojimo internetu parduodamoms kelionėms tęsėsi nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. kovo mėnesio pabaigos. Šiame susitarime, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, dalyvavo bendrovės „700LT“, „AAA Wrislit“, „Aviaeuropa“, „Baltic Clipper“, „Baltic Tours Vilnius“, „Daigera“, „Ferona“, „Freshtravel“, „Grand Voyage“, „Guliverio kelionės“, „Gustus vitae“, „Kalnų upė“, „Keliautojų klubas“, „Kelionių akademija“, „Kelionių gurmanai“, „Kelionių laikas“, „Litamicus“, „Megaturas“, „Neoturas“, „Smaragdas travel“, „Travelonline Baltics“, „Tropikai“, „Vestekspress“, „Vipauta“, „Vistus“, „Visveta“, „Zigzag Travel“, „ZIP Travel“ ir „Eturas“. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad bendrovė „Top Travel“ E-TURAS sistema naudojosi iki 2010 m. sausio mėnesio.

Dėl mažareikšmiškumo išimties taikymo teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba 2000 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 1 patvirtino Reikalavimus ir sąlygas susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos (Tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1S-172 redakcija). Atsižvelgiant į šio nutarimo 4.1, 7.1 punktus, į tai, kad nagrinėjamu atveju UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų suderinti veiksmai pasireiškė internetu parduodamoms kelionėms taikytinos nuolaidos dydžio apribojimu, t. y. tiesioginiu įtakos darymu parduodamų kelionių kainoms, kurio tikslas konkurencijos ribojimas taikyti išimtį dėl mažareikšmiškumo pagal minėtą Konkurencijos tarybos nutarimą (Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1S-172 redakcija) nėra teisinio pagrindo.

Dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudžiamas susitarimas apėmė visos Lietuvos Respublikos teritoriją. Rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktika, pagal kurią konkurenciją ribojantys susitarimai, kurie apima visą valstybės narės teritoriją, dažniausiai laikomi ribojančiais prekybą tarp valstybių narių, kadangi tai gali sustiprinti pasidalijimą rinkomis nacionaliniu pagrindu. Teismas sutiko su Tarybos Nutarime padarytomis išvadomis, jog organizuotų kelionių pardavimas yra neišvengiamai susijęs su skirtingose valstybėse narėse veikiančių ūkio subjektų prekybiniais santykiais. Padarė išvadą, kad Taryba teisingai įvertino susitarimo riboti nuolaidos dydį parduodamoms kelionėms internetu galimumą daryti poveikį prekybai ne mažiau kaip tarp dviejų valstybių narių, todėl pagrįstai konstatavo SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Dėl bazinių baudų dydžių teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nurodžius kainą (pritaikant atitinkamą nuolaidą) internete, ji paveikia kelionės, perkamos biure, kainą. Todėl atsakovas pagrįstai, nustatydamas pardavimų vertę, skaičiavo visas su organizuotų kelionių pardavimu susijusias pajamas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prekės rinka pagrįstai apibrėžta kaip organizuotų kelionių pardavimas, o ne organizatoriaus UAB „Tez Tour“ kelionių pardavimas, todėl tiesioginėmis ir netiesioginėmis organizuotų kelionių pardavimo pajamomis pagrįstai laikytos visų kelionių organizatorių parduotų kelionių pardavimų pajamos. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis dėl kelionių organizatorių parduodamų kelionių ir kelionių agentūrų parduodamų kelionių pakeičiamumo vartotojų požiūriu, todėl, prekės rinką apibrėžus kaip organizuotos kelionės pardavimą, nebuvo jokio pagrindo nustatant pardavimų vertę išskirtinai skaičiuoti nuo pareiškėjo gautų pajamų tik už kelionių pardavimą veikiant kaip agentui, kai jis gavo atitinkamas pajamas ir už kelionių organizavimą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Kalnų upė“ veikė kaip kelionių agentūra. Teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai pardavimų vertę UAB „Kalnų upė“ skaičiavo nuo visų bendrųjų metinių pajamų, kai pareiškėjas paaiškino, kad jo gauti komisiniai mokesčiai, kurie, atsižvelgiant į specifinę veiklos rūšį, laikytini pardavimų pajamomis. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Kelionių akademija“ pardavimų vertė teisingai apskaičiuota nuo pajamų sumos, gautos iš bendrųjų pajamų, nurodytų pareiškėjo pelno (nuostolių) ataskaitoje, atėmus pajamas, gautas iš vaikų stovyklų, vizų ir draudimo polisų, kitas pajamas bei finansinės ir investicinės veiklos pajamas. UAB „Litamicus“ Tarybai, skunde teikė prieštaringus duomenis, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pardavimų vertę skaičiavo pagal pirminį pareiškėjo pateiktą gautų pajamų išskaidymą, t. y. nuo kelionių pardavimų pajamų.

Dauguma pareiškėjų nesutiko su pardavimų vertės skaičiavimu, atsižvelgus į pažeidimo trukmę. Atsakovas, įvertinęs ūkio subjektų dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį, pardavimų vertę, UAB „Top Travel“ skaičiavo 4/12 pajamų dalis, UAB „Aljus ir KO“ – 2/12 pajamų dalis, o kitiems pareiškėjams – 7/12 pajamų dalis. Teismas su tokiais atsakovo skaičiavimais sutiko.

Dėl pažeidimo pavojingumo teismas paminėjo, kad atsakovas įvertino pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, bet ir SESV 101 straipsnio reikalavimai, bei nustatė minimalų 20 proc. baudos dydį už pažeidimo pavojingumą nuo pajamų vertės dalies. Teismas pažeidimo pavojingumą laikė nustatytu tinkamai.

Teismas konstatavo, kad Taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, tinkamai įvertino ir pažeidimo trukmę metais. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu bazinis baudos dydis apskaičiuotas dauginant iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus – UAB „Aljus ir Ko“ ir UAB „Top Travel“ dauginta iš 0,5, visiems kitiems pareiškėjams dauginta iš vieno. Atsakovas pareiškėjus UAB „Aviaeuropa“, UAB „Freshtravel“ pripažino kliudžiusius atlikti tyrimą, todėl jiems apskaičiuotą bazinį baudos dydį padidino 20 procentų. Teismas su tokiu baziniu baudos dydžio didinimu sutiko, nes bylos medžiaga patvirtino, kad šios bendrovės neteikė atsakovo prašomų duomenų, nors Taryba į jas kreipėsi keletą kartų.

Teismas padarė išvadą, kad Taryba nepagrįstai nenustatė ūkio subjektų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visi pareiškėjai, išskyrus UAB „Aviaeuropa“, UAB „Freshtravel“, teikė atsakovui joms žinomą informaciją, atsakė į Tarybos paklausimus. Šios aplinkybės lėmė teismo išvadą, jog pareiškėjai (išskyrus UAB „Aviaeuropa“, UAB „Freshtravel“) padėjo Tarybai tyrimo metu, todėl jiems bazinis baudos dydis mažintinas 20 proc. Tai, kad tyrimo metu pareiškėjai nepripažino Tarybos nustatytų esminių aplinkybių, nesudaro pagrindo nepripažinti vienos iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, Taryba neįvertino, kad UAB „Top Travel“, nutraukdama paslaugų teikimo sutartį su UAB „Eturas“, pati nutraukė pažeidimą, todėl šiai bendrovei bazinis baudos dydis mažintinas dar 10 proc.

Nagrinėdamas ūkio subjektų įtaką pažeidimui padaryti, teismas sutiko su Tarybos išvadomis dėl UAB „Eturas“ pripažinimo pažeidimo iniciatoriumi, organizatoriumi ir atitinkamai bazinio baudos dydžio 20 proc. didinimu.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nė viena ginčo kelionių agentūra aktyvių veiksmų neišreiškė. Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad naudojimasis E-TURAS sistema buvo naujas kelionių pardavimo būdas, dauguma kelionių agentūrų iki pažeidimo pradžios šia sistema naudojosi neilgai, todėl tikėtina, kad galėjo nespėti jos tinkamai išanalizuoti. Teismas nurodė, kad skiriant baudas už nustatytą pažeidimą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjos kelionių agentūros per E-TURAS sistemą iš esmės pardavė nedidelę dalį organizuotų kelionių, kai kurios bendrovės jų apskritai nepardavė (pvz., UAB „Freshtravel“, „Aviaeuropa“). Teismo nuomone, kelionių agentūrų ir UAB „Eturas“ dalyvavimo pažeidime įtaka akivaizdžiai skiriasi, todėl pareiškėjoms apskaičiuotas bazinis baudos dydis mažintinas 40 proc.

Teismas sumažino pareiškėjams paskirtas baudas: UAB „Daigera“ – 38 046 Lt; UAB „Eturas“ – 41 552 Lt; UAB „AAA Wrislit“ – 172 200 Lt; UAB „Aviaeuropa“ – 747 Lt; UAB „Baltic Clipper“ – 74 229 Lt; UAB „Baltic Tours Vilnius“ – 53 755 Lt; UAB „Grand Voyage“ – 1 043 Lt; UAB „Freshtravel“ – 7 348 Lt; UAB „Guliverio kelionės“ – 335 564 Lt; UAB „Kalnų upė“ – 4 289 Lt; UAB „Keliautojų klubas“ – 2 803 Lt; UAB „Kelionių akademija“ – 198 774 Lt; UAB „Kelionių gurmanai“ – 7 736 Lt; UAB „Kelionių laikas“ – 54 677 Lt; UAB „Litamicus“ – 28 112 Lt; UAB „Megaturas“ – 952 229 Lt; UAB „Neoturas“ – 51 360 Lt; UAB „Smaragdas travel“ – 9 040 Lt; UAB „TopTravel“ – 60 014 Lt; UAB „Travelonline Baltics“ – 34 428 Lt; UAB „Vestekspress“ – 78 848 Lt; UAB „Visveta“ – 6 175 Lt; UAB „Zigzag Travel“ – 6 300 Lt; UAB „Ferona“ – 18 591 Lt; UAB „Zip Travel“ – 4 185 Lt.

III. Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 184–198) prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjams sumažintos baudos, atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus ir pripažinti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-9 visa apimtimi pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėjai UAB „Megaturas“, UAB „Daigera“, UAB „Litamicus“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Eturas“, UAB „Freshtravel“, UAB „Neoturas“, UAB „Visveta“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „TopTravel“, UAB „Ferona“, UAB „ZIP Travel“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Guliverio kelionės“ apeliaciniuose skunduose (52 t., b. l. 121–135; 139–144; 146–153155–168; 174–182; 53 t., b. l. 1–30; 34–61; 66–94; 99–112; 116–127; 131–144; 148–158; 161–169; 54 t., b. l. 1–5; 29–38; 162–171; 151–155) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ apeliaciniame skunde (54 t., b. l. 84–104) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimo dalį, kurioje UAB „Baltic Clipper“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir UAB „Baltic Clipper“ skirta bauda.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti draudžiamo susitarimo sudarymą tik tuo atveju, jeigu būtų nustatęs, jog pareiškėjas ir UAB „Eturas“ bei kitos kelionių agentūros prieš nuolaidos ribojimo nustatymą E-TURO sistemoje, tiesiogiai ar netiesiogiai susitarė dėl nuolaidos ribojimo ir šį nuolaidos ribojimą įgyvendino pasinaudodamos UAB „Eturas“. Tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjas nedalyvavo jokiose UAB „Eturas“ vykdytose apklausose ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas žinojo apie nuolaidos nustatymą E-TURAS sistemoje prieš tai, kai šį techninį sprendimą įdiegė UAB „Eturas“. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas apskritai pradėjo naudotis E-TURAS sistema jau po to, kai techninis apribojimas buvo nustatytas. Vienintelis kelionių agentūras vienijantis faktas – naudojimasis E-TURAS sistema standartinėmis UAB „Eturas“ vienašališkai nustatytomis sąlygomis. Tačiau šio fakto nepakanka konstatuoti, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas / derinami veiksmai tarp konkurentų – kelionių agentūrų, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismo nustatytos aplinkybės, dėl kurių bauda buvo sumažinta, ir bendrieji teisės principai sudaro pagrindą apskritai netaikyti baudos pareiškėjui. Mažindamas baudą pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas bazinį baudos dydį, t. y., neteisėtai įtraukė ir pareiškėjo pajamas, gautas iš pareiškėjo kaip kelionių organizatoriaus veiklos, nors pažeidimas yra susijęs išimtinai su pareiškėjo kaip kelionių agento veikla.

Net ir mažindamas baudą pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas, priešingai nei kitos kelionių agentūros, naudojosi sistema trumpiau. Pareiškėjo atveju pažeidimo laikotarpis turėjo būti 6 mėn., o ne 7 mėn. kaip kitų kelionių agentūrų atveju.

Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas sumažintą baudos dydį, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas išimtinai susijęs su kelionių pardavimu E-TURAS sistemoje. Tai, ar kelionės kainų nustatymas internete paveikė kelionės, perkamos biure, kainą, yra objektyvi aplinkybė, kuri galėjo būti nustatyta, bet nebuvo nustatinėjama Konkurencijos tarybos tyrimo metu. Byloje taip pat nėra tokį ryšį patvirtinančių įrodymų. Mažintina bauda turėjo būti skaičiuojama išimtinai nuo pareiškėjo pajamų, susijusių su kelionių pardavimu per E-TURAS sistemą. Manant, kad būtina pareiškėją atgrasyti nuo pažeidimų ateityje (nors tokia atgrasymo būtinybė, atsižvelgiant į inkriminuojamo pažeidimo pobūdį, neegzistuoja), pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo svarstyti galimybę skaičiuoti baudą maksimaliai nuo UAB „Tez Tour“ kelionių organizatoriaus kelionių pardavimų internetu ir biure, nes per E-TURO sistemą pareiškėjas platino išimtinai UAB „Tez Tour“ kelionių organizatoriaus keliones.

Nurodė, kad P. J. 2010 m. balandžio 7 d. protokole nurodyti duomenys apie tai, kad jis neva žodžiu diskutavo su pareiškėju, yra nepatikimi, nes jie neatitinka byloje esančių kitų įrodymų, yra netikslūs ir teikiami asmens, kuris teikė paaiškinimus Konkurencijos tarybos patikrinimo UAB „Eturas“ patalpose metu, ir kuris vėliau teikė visiškai kitokius paaiškinimus.

Pareiškėjas UAB „Keliautojų klubas“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos bei UAB „Kelionių akademija“, UAB „Vestekspress“ ir UAB „Megaturas“ apeliacinius skundus (55 t., b. l. 12–25), kuriuo prašė atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjai UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „AAA Wrislit“ ir UAB „Visveta“ pateikė atsiliepimus į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (55 t., b. l. 29–34; 91–96; 56 t., b. l. 1–6; 64–68; 150–156), kuriuose prašė atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą, kiek jis yra susijęs su pareiškėjais.

Pareiškėjas UAB „TopTravel“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (56 t., b. l. 158–163) ir prašė panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą.

Pareiškėjai UAB „Ferona“, UAB „Megaturas“ pateikė atsiliepimus į pareiškėjų apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. UAB „Ferona“ taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 97–101, 127–134, 136–139, 141–144; 56 t., b. l. 122–126).

Pareiškėjai UAB „Vestekspress“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Kelionių laikas“ pateikė atsiliepimus į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 165–171; 173–179; 180–186), kuriuose prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti pareiškėjų apeliaciniuose skunduose nurodytus prašymus.

Atsakovas Konkurencijos Taryba atsiliepime į apeliacinius skundus (57 t., b. l. 1–24) prašė atmesti pareiškėjų apeliacinius skundus bei tenkinti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu (59 t., b. l. 1–130) (kurio rašymo apsirikimas ištaisytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi (59 t., b. l. 133–134)) pareiškėjų UAB „AAA Wrislit“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Neoturas“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ apeliacinius skundus tenkino.

Pareiškėjo UAB „Megaturas“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjų UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“ apeliacinius skundus atmetė. Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjai UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Zip Travel“ pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „AAA Wrislit“ skirta 358 800 Lt bauda, 2.3 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Aviaeuropa“ skirta 12 100 Lt bauda, 2.8 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Ferona“ skirta 33 200 Lt bauda, 2.9 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Freshtravel“ skirta 12 200 Lt bauda, 2.10 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Grand Voyage“ skirta 1 900 Lt bauda, 2.11 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Guliverio kelionės“ skirta 639 800 Lt bauda, 2.13 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Kalnų upė“ skirta 131 300 Lt bauda, 2.14 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Keliautojų klubas“ skirta 202 500 Lt bauda, 2.16 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Kelionių gurmanai“ skirta 14 400 Lt bauda, 2.17 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Kelionių laikas“ skirta 107 500 Lt bauda, 2.18 punktą, kuriuo pareiškėjui turizmo UAB „Litamicus“ skirta 58 600 Lt bauda, 2.20 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Neoturas“ skirta 107 000 Lt bauda, 2.21 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Smaragdas travel“ skirta 229 400 Lt bauda, 2.22 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „TopTravel“ skirta 138 900 Lt bauda, 2.23 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Travelonline Baltics“ skirta 115 900 Lt bauda, 2.25 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Vestekspress“ skirta 164 300 Lt bauda, 2.28 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Visveta“ skirta 131 400 Lt bauda, 2.29 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Zigzag Travel“ skirta 13 100 Lt bauda, 2.30 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „ZIP Travel“ skirta 8 700 Lt bauda.

Pakeitė Nutarimo rezoliucinės dalies 2.5 punktą ir pareiškėjui UAB „Baltic Tours Vilnius“ skirtą baudą sumažino iki 95 990 Lt (27 800 Eur), 2.6 punktą ir pareiškėjui UAB „Daigera“ skirtą baudą sumažino iki 33 970 Lt (9 838 Eur), 2.15 punktą ir pareiškėjui UAB „Kelionių akademija“ skirtą baudą sumažino iki 385 834 Lt (111 745 Eur), 2.19 punktą ir pareiškėjui UAB „Megaturas“ skirtą baudą sumažino iki 211 461 Lt (61 243 Eur). Likusią Nutarimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo Konkurencijos tarybos pareiškėjui UAB „Ferona“ 1 865 Lt (540,14 Eur), o UAB „Kelionių gurmanai“ – 1 502 Lt (435,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Taryba Nutarime nustatė, kad nagrinėjamu atveju atitinkama rinka – organizuotų kelionių pardavimo Lietuvos Respublikoje rinka. Atsižvelgiant į kelionių agentūrų paaiškinimus bei į paklausos pakeičiamumo nustatymo kriterijų (hipotetinį kainų padidėjimą nuo 5 iki 10 proc.), teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad organizuotos kelionės, parduodamos biure, ir organizuotos kelionės, parduodamos internetu, yra tarpusavyje pakeičiamos ir sudaro vieną atitinkamą rinką. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Litamicus“ teiginys, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neturi kompiuterinio raštingumo, viena vertus, nėra pagrįstas įrodymais, antra vertus, kriterijus, naudojamas nustatant atitinkamą rinką, yra ar pakeičiamumas tarp produktų (paslaugų) yra pakankamas, kad neapsimokėtų didinti kainų, nes sumažėtų pardavimas, taigi atsižvelgtina į numatomą kainos padidinimo poveikį prekių pardavimui, dėl kurio neapsimokėtų didinti kainų, t. y., į pakankamai žymios organizuotų kelionių pirkėjų dalies tikėtiną elgesį, 5–10 proc. padidinus parduodamų biuruose kelionių kainas. Kaip nurodė kelionių agentūros, jau apie 3 proc. taikomos nuolaidos skatina pirkti internetu.

Pareiškėjai teigė, jog Taryba nepagrįstai nustatė, kad yra pažeista ir SESV 101 straipsnio 1 dalis. Teismas vadovavosi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 3 straipsnio 1 dalimi, Europos Komisijos Paaiškinimų dėl Sutarties [101] ir [102] straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ Nr. 2004/C 101/07 (toliau – ir Paaiškinimai dėl poveikio prekybai) 18, 23, 26, 28, 45, 50 punktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju veiksmai buvo suderinti pardavinėjant keliones internetu. Byloje nėra duomenų, kad kelionių agentūrų tinklapiai veikė ir užsienio kalba, tačiau keliones galėjo įsigyti ir užsienyje gyvenantys lietuviškai kalbantys pirkėjai. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad galimai suderinti veiksmai tarp kelionių agentūrų kvalifikuotini kaip galintys daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių. Atmesti pareiškėjų argumentai, jog Taryba privalėjo atlikti konkrečius skaičiavimus, kokį poveikį prekybai tarp valstybių narių padarė nagrinėjamas susitarimas, kadangi, remiantis ESTT praktika, pakanka nustatyti, jog susitarimas gali tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos struktūrą, kas, atsižvelgiant į kelionių agentūrų parduodamų paslaugų pobūdį ir tai, jog susitarimas apima atitinkamą Lietuvos rinką, Nutarime yra tinkamai pagrįsta.

Pagal Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnį visuose nacionaliniuose procesuose dėl SESV 101 straipsnio taikymo pareiga įrodyti SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą tenka šaliai ar institucijai, pareiškusiai, kad būta tokio pažeidimo. Tokia pati pareiga Konkurencijos tarybai tenka ir siekiant įrodyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, SESV 101 straipsnio 1 dalies a punktu. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti, ar pareiškėjai suderino veiksmus pažeisdami SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vertino, ar nagrinėjamu atveju kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu galima nustatyti veiksmų derinimą, elgesį rinkoje, priežastinį ryšį tarp įmonių veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog tokios aplinkybės, kai ūkio subjektams per informacinę sistemą yra perduodama informacija apie nuolaidų dydžio parduodant paslaugas toje informacinėje sistemoje apribojimą, ir ūkio subjektai žino apie taikomą apribojimą bei supranta, jog tas apribojimas taip pat yra taikomas ir kitiems ūkio subjektams (konkurentams), besinaudojantiems ta pačia informacine sistema, ir neprieštarauja tokiam nuolaidos apribojimui, t. y. jį nebyliai priima, yra vertintini kaip suderinti šių ūkio subjektų veiksmai. Tačiau svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju Taryba surinko pakankamai įrodymų, kad kiekvienas ūkio subjektas, ginčijantis atsakovo priimtą Nutarimą, žinojo apie nustatytą nuolaidos apribojimą ir jam neprieštaravo.

Spręsdama, ar pareiškėjai žinojo apie nuolaidos ribojimą, teisėjų kolegija vertino byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgė inter alia ir į pakankamai trumpą nuolaidos ribojimo E-TURAS sistemoje trukmę bei tai, kad dauguma pareiškėjų, naudodamiesi E-TURAS sistema, tik pradėjo pardavinėti keliones internetu, o parduodamų internetu kelionių kiekis daugumai pareiškėjų sudarė itin mažą bendro parduodamų kelionių kiekio dalį.

Atsižvelgdama į kelionių agentūrų ir UAB „Eturas“ sutarčių nuostatas, bei į kelionių agentūrų pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija darė išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kelionių agentūros suprato, kad ta pačia E-TURAS sistema standartinėmis sąlygomis naudojasi ir daugelis kitų kelionių agentūrų.

Konkurencijos taryba kelionių agentūrų suderintus veiksmus grindė sisteminio pranešimo patalpinimu E-TURAS sistemoje bei elektroninių laiškų su nuorodomis į apklausų tekstus išsiuntimu kai kurioms kelionių agentūroms. Konkurencijos taryba Nutarime nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. 12 val. 20 min. E-TURAS sistemoje, grafoje „Informaciniai pranešimai“, buvo patalpintas sisteminis pranešimas. Vis dėlto, priimant ginčijamą Nutarimą nebuvo surinkta įrodymų, jog su šio informacinio pranešimo turiniu kuri nors kelionių agentūra susipažino nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu ar prieš nustatant šį apribojimą. Dėl šio sisteminio pranešimo E-TURAS sistemoje pažymėta, kad, kaip nurodė ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime C-74/14, išvada, kad suinteresuotosios kelionių agentūros turėjo žinoti pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, padaryta remiantis vien jo išsiuntimo faktu, prieštarautų nekaltumo prezumpcijai. Taigi vien faktinė aplinkybė, kad šis sisteminis pranešimas buvo patalpintas E-TURAS sistemos grafoje „Informaciniai pranešimai“, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, kad kelionių agentūros jį perskaitė ir taip sužinojo apie šio pranešimo turinį ir numatomą nuolaidų apribojimą. Taip pat vertinti ir įrodymai dėl elektroninių laiškų su nuorodomis į apklausų tekstus išsiuntimo kai kurioms kelionių agentūroms. Todėl šie Tarybos surinkti įrodymai savaime nepatvirtino, kad pareiškėjai žinojo apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos ribojimą.

Ginčijamame Nutarime konstatuodama buvus suderintus veiksmus Konkurencijos taryba taip pat rėmėsi kai kurių kelionių agentūrų svetainėse skelbta informacija apie taikomas 3 proc. nuolaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patys savaime neleidžia daryti išvados, kad šios kelionių agentūros suprato apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos apribojimą, kadangi nerodo, kad kelionių agentūros anksčiau taikė didesnę nuolaidą ir dėl įvesto apribojimo jų taikyta nuolaida sumažėjo, ar kad jos kažkokiais veiksmais ar neveikimu derino tokios nuolaidos dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tos kelionių agentūros, kurios iki nuolaidos dydžio ribojimo įvedimo per E-TURAS sistemą pardavinėjo keliones su didesne nei 3 proc. nuolaida, ir po nuolaidos apribojimo įvedimo jų taikomos nuolaidos sumažėjo iki 3 proc., negalėjo nepastebėti, kad jų taikomos nuolaidos dydis, o kartu ir uždirbamų pajamų dydis pasikeitė. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad tos kelionių agentūros, kurių per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikytos nuolaidos faktiškai sumažėjo įvedus nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, žinojo apie įvestą apribojimą nuo pirmosios su mažesne nuolaida parduotos kelionės dienos, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad E-TURAS sistema naudojosi standartinėmis sąlygomis, šios kelionių agentūros suprato ir tai, kad atitinkamas apribojimas įvestas ir kitoms kelionių agentūroms, kurios naudojasi E-TURAS sistema.

Teismas pažymėjo, taikant SESV 101 straipsnio 1 dalį sąvoka „suderinti veiksmai“, be suinteresuotųjų įmonių veiksmų suderinimo, apima elgesį rinkoje po šio suderinimo ir priežastinį šių dviejų elementų ryšį. ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime nurodė, kad kelionių agentūra gali nuginčyti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją, jeigu įrodys, kad viešai atsiribojo nuo šių veiksmų arba pranešė apie juos administracinėms institucijoms arba aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė prieštaravimą E‑TURAS sistemos administratoriui arba įrodė, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida.

Kai kurie pareiškėjai nurodė, jog papildomų lojalumo nuolaidų taikymo galimybė reiškė, jog iš esmės nuolaidų ribojimo nebuvo. Buvo apribota bazinė (pagrindinė) nuolaida, o kitą, lojalumo nuolaidą pirkėjams buvo galima gauti tik atlikus papildomus veiksmus, papildomas nuolaidas taikė tik nedaugelis kelionių agentūrų. Todėl vien tik papildomos lojalumo nuolaidos suteikimo galimybė, jos sistemingai netaikant praktikoje, neleido daryti išvados, kad nebuvo valios derinti kainas, kad kelionių agentūros, žinojusios apie pagrindinės nuolaidos apribojimą, ir toliau konkuravo kainomis taip pat, kaip iki nuolaidos dydžio ribojimo E-TURAS sistemoje įvedimo. Vis dėlto, kaip nurodė ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime, priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpciją galima būtų paneigti įrodžius, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida.

Konkurencijos taryba surinko įrodymus, kad UAB „Baltic Clipper“ iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. parduotoms kelionėms per E-TURAS sistemą taikė 4 proc. nuolaidas, nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. kovo 30 d. visoms 112 parduotų kelionių per E-TURAS sistemą taikė 3 proc. nuolaidas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtino, kad UAB „Baltic Clipper“ apie nuolaidos apribojimą sužinojo pirmosios kelionės su apribota nuolaida pardavimo dieną. UAB „Baltic Clipper“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė įrodymus, kad parduodant keliones ne per E-TURAS sistemą, o kitais pardavimo kanalais, taikė vidutiniškai didesnes nei 3 proc. nuolaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnių nuolaidų taikymas parduodant keliones kitais pardavimo kanalais neleidžia daryti išvados, kad kelionių agentūra tokiu būdu paneigė dalyvavimo suderintuose veiksmuose prezumpciją. Nesant sisteminio didesnės nei 3 proc. nuolaidos taikymo parduodant keliones per E-TURAS sistemą, kelionių agentūros, žinojusios apie taikomą nuolaidos apribojimą, pašalino netikrumą viena kitos atžvilgiu dėl nuolaidos, taikomos parduodant keliones internetu, taikymo, ir tai galėjo paveikti (tačiau nebūtinai suvienodinti) jų kitais pardavimo kanalais taikomos nuolaidos dydį. Todėl pareiškėjo UAB „Baltic Clipper“ argumentai, kad kitais pardavimo kanalais taikytos didesnės nuolaidos paneigia priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje prezumpciją, atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“, žinodamas, kad kelionių pardavimams per E-TURAS sistemą taikomas nuolaidų apribojimas, ir toliau pardavinėjo keliones su apribota nuolaida, taip pat suprato, kad atitinkamas apribojimas yra taikomas kitoms kelionių agentūroms, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, teisėjų kolegija darė išvadą, jog tokiu būdu UAB „Baltic Clipper“, kartu su kitomis kelionių agentūromis, supratusiomis apie taikomą ribojimą, pašalino netikrumą dėl taikomų nuolaidų parduodant keliones per E-turo sistemą, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

UAB „Baltic Tours Vilnius“ kelionėms, parduotoms per E-TURAS sistemą 2009 m. rugpjūčio mėn., taikė 4 proc. nuolaidas, 2009 m. rugsėjo 16 d. parduotai kelionei ir daugumai kelionių, parduotų iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos, taikė 3 proc. nuolaidą. Atsižvelgdama į tai, jog UAB „Baltic Tours Vilnius“, žinodamas, kad kelionių pardavimams per E-TURAS sistemą taikomas nuolaidų apribojimas, ir toliau pardavinėjo keliones su apribota nuolaida, taip pat suprato, kad atitinkamas apribojimas yra taikomas kitoms kelionių agentūroms, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, teisėjų kolegija darė išvadą, jog Taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Baltic Tours Vilnius“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

UAB „Kelionių akademija“ Tarybai pateiktoje nuomonėje pažymėjo, kad peržiūrėjus pardavimus pastebėta, jog iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo taikoma 4 proc. nuolaida, o nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. automatiškai sumažinta iki 3 proc. Atsižvelgdama į tai, jog UAB „Kelionių akademija“, žinodamas, kad kelionių pardavimams per E-TURAS sistemą taikomas nuolaidų apribojimas, ir toliau pardavinėjo keliones su apribota nuolaida, taip pat suprato, kad atitinkamas apribojimas yra taikomas kitoms kelionių agentūroms, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, teisėjų kolegija darė išvadą, jog Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Kelionių akademija“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

UAB „Megaturas“ 2009 m. rugpjūtį, iki šio mėnesio pabaigos per E-TURAS sistemą parduotoms kelionėms taikė 4 proc. nuolaidą, 2009 m. rugsėjo 2 d. ir 2009 m. rugpjūčio 30 d. parduotoms kelionėms UAB „Megaturas“ jau taikė 3 proc. nuolaidas, ir vėliau ginčo laikotarpiu taikė tik 3 proc. nuolaidas. Teisėjų kolegija sprendė, kad UAB „Megaturas“ negalėjo nepastebėti faktiškai pasikeitusio nuolaidos dydžio (taip pat ir pasikeitusio gaunamų pajamų dydžio), tad UAB „Megaturas“ sužinojo apie minėtą nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Megaturas“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija darė išvadą, jog Taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Megaturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

UAB „Travelonline Baltics“ nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. 11 val. taikė 4 proc. nuolaidą, nuo tos pačios dienos 14 val. 33 min. keliones pradėjo parduoti su 3 proc. nuolaida. Nuolaidos apribojimo laikotarpiu UAB „Travelonline Baltics“ per E-TURAS sistemą pardavė 464 keliones, iš kurių 115, t. y. 24,8 proc. pritaikė didesnes nei 3 proc. nuolaidas. Paskutiniais nuolaidos apribojimo mėnesiais didesnes nei 3 proc. nuolaidas UAB „Travelonline Baltics“ pritaikė kone pusei per E-TURAS sistemą parduotų kelionių. UAB „Travelonline Baltics“ per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms sistemingai taikė didesnę nei 3 proc. nuolaidą, ir tokiu būdu savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija darė išvadą, kad Taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „Travelonline Baltics“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

UAB „Vestekspress“ 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 iš 6 kelionių pardavė su ne mažesne nei 4 proc. nuolaida, nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Vestekspress“ keliones pradėjo parduoti daugiausia su 3 proc. nuolaida. Iš Tarybos byloje esančių įrodymų matyti, kad 6 iš 20 kelionių, parduotų per E-TURAS sistemą nuolaidos apribojimo laikotarpiu, buvo parduotos su didesne nei 3 proc. nuolaida. Tai rodė, kad UAB „Vestekspress“ sistemingai taikė didesnę nei 3 proc. nuolaidą ir tokiu būdu savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija darė išvadą, kad Taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „Vestekspress“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Konkurencijos taryba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šios kelionių agentūros pripažino žinojusios apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje: UAB „Baltic Clipper“, UAB „Daigera“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „ZIP Travel“. Pažymėta, kad UAB „Baltic Clipper“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ ir UAB „Travelonline Baltics“ atžvilgiu Konkurencijos taryba surinko įrodymus, jog dėl nuolaidos apribojimo įvedimo pasikeitė jų taikytų nuolaidų dydis, todėl nustatyta, kad šios kelionių agentūros žinojo apie įvestą nuolaidos apribojimą šio apribojimo metu.

Atsižvelgiant į UAB „Daigera“ atsakymus į Tarybos klausimus, ypač į Konkurencijos tarybos tyrimo metu pateiktus paaiškinimus, jog UAB „Daigera“ neturėjo informacijos apie galimybę taikyti nuolaidas savo nuožiūra, teisėjų kolegija darė išvadą, kad UAB „Daigera“ žinojo apie tai, kad per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomoms nuolaidoms buvo nustatytas apribojimas. UAB „Daigera“ nuolaidos apribojimo laikotarpiu per E-TURAS sistemą pardavė 6 keliones su 3 proc. nuolaida, pirmąją iš jų pardavė 2009 m. spalio 2 d., todėl UAB „Daigera“ apie nuolaidos apribojimą sužinojo ne vėliau kaip pirmosios kelionės pardavimo dieną. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas UAB „Daigera“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija darė išvadą, jog Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Daigera“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija sprendė, kad Konkurencijos taryba nesurinko įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Ferona“ dalyvavo suderintuose veiksmuose. Taigi Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Ferona“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Freshtravel“ paaiškinimai teismo proceso metu nepatvirtina, jog UAB „Freshtravel“ žinojo apie E-TURAS sistemoje taikomą nuolaidos dydžio apribojimą tuo laikotarpiu, kai šis apribojimas buvo taikomas. Taip pat kritikuoti Tarybos argumentai, konkurencijos teisės pažeidimą, už kurį ūkio subjektas jau yra nubaustas, grindžiantys vien tik teismo proceso metu pateiktais paaiškinimais. Nesant įrodymų teisėjų kolegija konstatavo, kad Taryba nepagrįstai sprendė, jog UAB „Freshtravel“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Litamicus“, UAB „Neoturas“, UAB „Zigzag Travel“ žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje šio apribojimo taikymo metu, todėl Taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šie pareiškėjai dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „TopTravel“ direktorius dar prieš nuolaidos ribojimo įvedimą išreiškė nedviprasmišką prieštaravimą nuolaidos ribojimui, o nuolaidą apribojus – nutraukė sutartį su UAB „Eturas“ dėl netinkamų sutarties sąlygų, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „TopTravel“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „TopTravel“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į ESTT išaiškinimą, bei į tai, jog UAB „ZIP Travel“ keturioms iš penkių per E-TURAS sistemą parduotoms kelionėms pritaikė didesnes nei 3 proc. nuolaidas, teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „ZIP Travel“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „ZIP Travel“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareiškėjų UAB „AAA Wrislit“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“ pažymėta, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad šios kelionių agentūros parduodamos keliones per E-TURAS sistemą prieš nuolaidos apribojimo įvedimą taikė didesnę nei 3 proc. nuolaidą, byloje taip pat nėra kitokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šie pareiškėjai žinojo apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos apribojimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „AAA Wrislit“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“ atžvilgiu Taryba nesurinko įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu apie šį apribojimą žinojo, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „AAA Wrislit“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija sprendė ir dėl tų pareiškėjų, kurie nepadavė apeliacinio skundo, atžvilgiu priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo visa apimtimi.

UAB „Aviaeuropa“ atžvilgiu Taryba nesurinko įrodymų nei dėl jo taikytų nuolaidų kelionėms, parduotoms per E-TURAS sistemą, nei kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ši bendrovė žinojo apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidų apribojimą. Todėl Taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Aviaeuropa“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Iš UAB „Grand Voyage“ paaiškinimų matyti, kad UAB „Grand Voyage“ tiksliai nežinojo apie konkrečią taikytos nuolaidos ribą, iš jų nėra aišku, ar UAB „Grand Voyage“ apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje žinojo šio apribojimo metu, todėl teisėjų kolegija darė išvadą, kad Konkurencijos taryba nesurinko įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Grand Voyage“ per E-TURAS sistemą derino veiksmus, tad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Grand Voyage“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Teismas darė išvadą, kad Taryba nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Kalnų upė“ per E-TURAS sistemą derino veiksmus, tad Taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Kalnų upė“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog UAB „Keliautojų klubas“ nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu žinojo apie šį apribojimą, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Keliautojų klubas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad UAB „Smaragdas travel“ nuolaidos dydžio apribojimo E-TURAS sistemoje metu žinojo apie šį apribojimą, teisėjų kolegija sprendė, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Smaragdas travel“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime konstatavo, kad UAB „Eturas“ aktyviai dalyvavo suderintuose veiksmuose ir juos organizavo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Eturas“ organizavo kelionių agentūrų apklausą dėl E-TURAS sistemoje taikytinų nuolaidų dydžio, patalpino E-TURAS sistemoje pranešimą apie taikytinos nuolaidos maksimalaus dydžio nustatymą bei techninėmis priemonėmis sistemoje apribojo galimos pritaikyti nuolaidos dydį iki 3 proc. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Eturas“ ne tik žinojo apie maksimalios nuolaidos apribojimą, bet ir jį organizavo bei nustatė E-TURAS sistemoje, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu pritarė Konkurencijos tarybos ir pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Kai kurie iš pareiškėjų apeliaciniuose skunduose pažymėjo, kad UAB „Eturas“ neveikia kelionių platinimo rinkoje, todėl jo inicijuoti veiksmai negali būti pripažinti horizontaliuoju susitarimu. Šiuo aspektu pažymėta, kad ESTT yra ne kartą konstatavęs, jog įmonė gali būti pripažinta sudariusia susitarimą pažeisdama SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą, kai tokio elgesio tikslas yra koordinuojant su kitomis įmonėmis riboti konkurenciją konkrečioje atitinkamoje rinkoje, esančioje bendrojoje rinkoje, ir tai nereiškia, kad ši įmonė privalo būti aktyvi toje atitinkamoje rinkoje.

Papildomai pažymėta, kad UAB „Eturas“, nors tiesiogiai nepardavinėjo kelionių, teikė informacinių technologijų paslaugas kelionių agentūroms, ir už tai gavo ne tik fiksuotą užmokestį už atitinkamą laikotarpį, bet ir tam tikrą procentinę dalį užmokesčio už kiekvieną per E-TURAS sistemą parduotą kelionę. Kaip ir kelionių agentūros, UAB „Eturas“ gavo pajamas iš kelionių pardavimo, taigi veikė itin susijusioje rinkoje. Kai kurie pareiškėjai teigė, kad nuolaidos apribojimas E-TURAS sistemoje buvo vienašališkas UAB „Eturas“ veiksmas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra tam tikrų duomenų, jog pirminė iniciatyva riboti nuolaidas E-TURAS sistemoje kilo iš kelionių agentūrų. Vis dėlto, net ir taikant alternatyvų paaiškinimą, kad bendrovė „Eturas“ siekė išsaugoti sistemos patrauklumą kelioms stambioms kelionių agentūroms – bendrovės „Eturas“ veiksmai būtų pagrįsti jos klienčių, kurios nebyliai pritarė šiai iniciatyvai, interesais. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija darė išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Eturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjai apeliaciniuose skunduose nurodė, kad jiems nepagrįstai buvo nepritaikyta de minimis išimtis, t. y., jog suderinti veiksmai nagrinėjamu atveju dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad nagrinėjamas susitarimas tarp kelionių agentūrų yra „pažeidimas dėl susitarimo tikslo“, t. y. susitarimas dėl kainos, taigi jis dėl savo pobūdžio ir, neatsižvelgiant į bet kokį konkretų jo poveikį, yra reikšmingas konkurencijos apribojimas, todėl Taryba bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mažareikšmiškumo išimtis pagal minėtus teisės aktus jam netaikytina.

Kai kurie pareiškėjai rėmėsi ESTT 2004 m. sausio 6 d. sprendimu byloje Nr. C-2/01 ir C-3/01 Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV ir Europos Bendrijų Komisija prieš Bayer AG. Atsižvelgdama į skirtingą nagrinėtų (vertikalių) susitarimų pobūdį šiame ESTT sprendime, teisėjų kolegija darė išvadą, kad ESTT sprendime išdėstyti kriterijai yra netaikytini nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiama dėl horizontalių suderintų veiksmų.

Kai kurie pareiškėjai apeliaciniuose skunduose rėmėsi informacijos apsikeitimo per centrinį subjektą (angl. hub and spoke collusion) doktrina. Nagrinėjamu atveju informacijos apsikeitimas vyko kitaip nei informacijos apsikeitimo per centrinį subjektą (hub and spoke collusion) atveju, todėl teisėjų kolegija atmetė šį apeliantų argumentą kaip nepagrįstą.

Kai kurie pareiškėjai nurodė, kad Tarybos bei pirmosios instancijos teismo nurodyti ESTT sprendimai yra netaikytini nagrinėjamoje byloje, nes minėtose bylose nagrinėtais atvejais įmonės dalyvavo susitikimuose, o nagrinėjamu atveju kelionių agentūros nedalyvavo susitikimuose, kuriuose būtų sprendžiamas nuolaidos klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra tai, kad nagrinėjamu atveju kelionių agentūras pasiekė informacija, jog parduodamų kelionių nuolaidos yra ribojamos. Nors ši informacija konkrečias kelionių agentūras pasiekė ne susitikimų metu, o per E-TURAS sistemą, tai nelemia skirtingo paties pažeidimo vertinimo. Tai, jog kelionių agentūros, žinodamos apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, jam neprieštaravo ir toliau naudojosi E-TURAS sistema, rodo, kad jos nebyliai pritarė tokiam ribojimui ir taip tarpusavyje suderino veiksmus.

UAB „Megaturas“ apeliaciniame skunde rėmėsi Konkurencijos įstatymo 6 straipsniu ir nurodė, kad prekybos internetu plėtra turi poveikio skatinant techninę pažangą bei leidžia vartotojams gauti papildomą naudą ir patogumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuolaidos ribojimas nėra būtinas, siekiant vystyti kelionių pardavimo internetu veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas UAB „Megaturas“ nepagrindė nuolaidos ribojimo būtinumo, siekiant užtikrinti prekybos internetu plėtrą, šis jo argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai UAB „Megaturas“ ir UAB „Kelionių akademija“ nurodė, kad, siekdami pardavinėti keliones internetu, neturėjo galimybės pasirinkti alternatyvius paslaugos tiekėjus, kadangi tuo metu ši kelionių platinimo sistema neturėjo analogų rinkoje. Pažymėta, kad kai kurios kelionių agentūros platino keliones internetu savarankiškai, ne per E-TURAS sistemą, todėl galima daryti išvadą, kad naudojimasis šia sistema nebuvo vienintelė galimybė siekiant platinti keliones internetu. Taip pat pažymėta, kad net ir tuo atveju, jei naudojimasis E-TURAS sistema būtų buvusi vienintelė galimybė platinti keliones internetu, pareiškėjai galėjo priešintis nustatytam nuolaidos ribojimui pareikšdami prieštaravimą E-TURAS sistemos administratoriui, sistemingai taikydami didesnes (papildomas) nuolaidas per E-TURAS sistemą ar kreipdamiesi į Konkurencijos tarybą dėl konkurencijos ribojimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šie pareiškėjai priešinosi nustatytam nuolaidos ribojimui, todėl šis pareiškėjų argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

Kai kurie apeliantai nurodė, kad ginčijamas Nutarimas buvo paskelbtas pažeidžiant taisykles, taikomas Konkurencijos tarybos priimamų nutarimų dėl įstatymų pažeidimų paskelbimui, be to, Konkurencijos taryboje 2012 m. gegužės 10 d. vykusio posėdžio metu nebuvo individualiai ir tinkamai įvertintas kiekvieno ūkio subjekto atsakomybės klausimas ir buvo iš esmės paneigta teisė į gynybą ir replikos teisės paskirtis. Ginčijamame Nutarime nebuvo pateiktas procedūros dalyvių paaiškinimų vertinimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog šie argumentai jau buvo pateikti skunduose pirmosios instancijos teismui ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo šiuos argumentus bei padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo atlikimo ir Nutarimo paskelbimo metu nebuvo padaryta tokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų galėję lemti nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“ ir UAB „Megaturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose, remiantis Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas spręsti dėl sankcijų šiems pareiškėjams taikymo. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto nuostatomis.

Dėl bazinio baudos dydžio teismas vadovavosi Aprašo 8, 10, 5 punktais. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kokios pajamos šiuo atveju turėtų būti laikomos pajamomis, gautomis iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl to, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, visų pirma atsižvelgtina į konkrečiu atveju nustatytą atitinkamą rinką, kadangi laikytina, kad apribojus tam tikros prekės kainą, šis apribojimas lemia ar gali lemti ir kitos prekės, esančios toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kainą. Nagrinėjamu atveju Taryba nustatė, kad atitinkama rinka yra organizuotų kelionių pardavimo rinka Lietuvos Respublikoje. Taigi pritarta išvadai, jog skaičiuojant bazinį baudos dydį atsižvelgtina į kelionių agentūrų pajamas, gautas iš organizuotų kelionių pardavimo. Teisėjų kolegija pritarė Tarybos ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tiek pačių pareiškėjų, tiek kitų kelionių organizatorių organizuotos kelionės yra tarpusavyje pakeičiamos galutinio pirkėjo požiūriu, nagrinėjamu atveju nuolaida buvo apribota parduodant jas galutiniam pirkėjui, todėl Taryba, skaičiuodama bazinį baudos dydį, pagrįstai susijusiomis su pažeidimu pajamomis laikė pajamas, gautas iš kitų kelionių organizatorių organizuotų kelionių pardavimo veiklos, ir pajamas, gautas pardavus pačių pareiškėjų organizuotas keliones. Skaičiuodama baudas Konkurencijos taryba rėmėsi duomenimis, pateiktais Tarybai tyrimo metu.

Atsižvelgdama į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Konkurencijos taryba kitoms kelionių agentūroms baudas skaičiavo nuo jų 2010 m. gautų komisinių, o ne nuo visos kitų kelionių organizatorių organizuotų kelionių pardavimų vertės sumos, vadovaudamasi vienodo vertinimo principu, teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo UAB „Megaturas“ su pažeidimu susijusių pajamų vertė taip pat turėtų būti skaičiuojama nuo už tarpininkavimo veiklą gautų pajamų (komisinių). Taigi teisėjų kolegija vadovavosi UAB „Megaturas“ pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis. Pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“ teismui nepateikė įrodymų, rodančių kitokias su pažeidimu susijusias pajamas, nei buvo pateikta Konkurencijos tarybai tyrimo metu, todėl teisėjų kolegija rėmėsi šiais byloje esančiais duomenimis.

Pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie 2010 m. gautas pajamas ir paaiškino, kad pirmosios instancijos teismui per klaidą nurodė, jog pajamos pateiktos su PVM. Teisėjų kolegija atsižvelgė į šiuos pateiktus įrodymus ir jais vadovavosi skaičiuodama sankciją. UAB „Kelionių akademija“ teigė, jog skaičiuojant baudą turėtų būti atsižvelgiama tik į pajamas (komisinius), gautas už tarpininkavimą parduodant kitų kelionių organizatorių parduotas keliones, tačiau ne į pajamas, kurios gautos už paties pareiškėjo UAB „Kelionių akademija“ organizuotas keliones, taip pat nurodė, kad UAB „Kelionių akademija“ organizuojamos kelionės nėra pakaitalai kitų kelionių organizatorių organizuojamoms kelionėms. Teisėjų kolegija nepritarė tokiems pareiškėjo UAB „Kelionių akademija“ argumentams, kadangi, sprendžiant dėl su pažeidimu susijusių pajamų, atsižvelgtina į nagrinėjamu atveju nustatytą atitinkamą rinką. UAB „Kelionių akademija“ teigė, kad jo organizuojamos kelionės nėra tarpusavyje pakeičiamos su kitų kelionių organizatorių organizuojamomis kelionėmis, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvoje nėra kitų kelionių organizatorių, platinančių panašias į pareiškėjo parduodamas organizuotas keliones, todėl šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi skaičiuodama UAB „Kelionių akademija“ baudos dydį teisėjų kolegija atsižvelgė į šio pareiškėjo 2010 m. gautas pajamas iš kelionių organizavimo ir iš kitų kelionių organizatorių organizuotų kelionių platinimo.

Pareiškėjas UAB „Eturas“ apeliaciniame skunde nurodė, kad nepardavinėjo kelionių per E-TURAS sistemą, tik ją administravo, todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai rėmėsi šio pareiškėjo nurodytomis pajamomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba pagrįstai atsižvelgė į šio pareiškėjo nurodytas 2010 m. gautas pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su kelionių pardavimo veikla, pareiškėjas, administruodamas E-TURAS sistemą, gavo pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su kelionių pardavimo veikla.

Nustatant bazinį baudos dydį, aktuali ir konkretaus ūkio subjekto dalyvavimo pažeidime trukmė. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Clipper“ sužinojo apie nustatytą nuolaidos ribojimą ir dalyvavo suderintuose veiksmuose nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., UAB „Baltic Tours Vilnius“ – nuo 2009 m. rugsėjo 16 d., UAB „Daigera“ – nuo 2009 m. spalio 2 d., UAB „Kelionių akademija“ – nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d., UAB „Megaturas“ – nuo 2009 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Eturas“ nustatė nuolaidos ribojimą E-TURAS sistemoje, ir dalyvavo pažeidime nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d.

Konkurencijos Taryba Nutarime nustatydama, kad pažeidimas tęsėsi iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos, rėmėsi UAB „700LT“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Eturas“ direktoriaus paaiškinimais ir 2010 m. kovo 24 d. bei 2010 m. kovo 26 d. Konkurencijos tarybos aktais ir jų priedais. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pažeidimas tęsėsi iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, rodančių, jog pažeidimas baigėsi anksčiau, pritarė, kad iš surinktų įrodymų galima daryti išvadą, jog pažeidimas baigėsi 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje.

Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimo pradžią ir pabaigą kiekvieno iš pareiškėjų, dalyvavusių suderintuose veiksmuose, atžvilgiu, pažymėta, kad UAB „Baltic Clipper“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose septynis mėnesius, UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir UAB „Daigera“ – šešis mėnesius. Teismas vadovavosi Aprašo 5 punktu. Todėl, 2010 m. pardavimų pajamos, gautos iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, daugintinos atitinkamai iš 7/12 (UAB „Baltic Clipper“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ atveju) ir 6/12 (UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir UAB „Daigera“ atveju).

Konkurencijos taryba, nustatydama 20 procentų pardavimų vertės dydį už pažeidimo pavojingumą, vadovavosi Aprašo 11 punktu bei atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju kelionių agentūrų ir UAB „Eturas“ veiksmais buvo pažeisti ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, tačiau ir SESV 101 straipsnio reikalavimai, kad tokie veiksmai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, taip pat į tai, jog šiuo atveju draudžiamas susitarimas buvo tiesiogiai susijęs su kainų nustatymu, vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į taikytiną teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad buvo suderinti veiksmai dėl kainų, o tai yra pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas, be to, vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, Konkurencijos taryba pagrįstai rėmėsi 20 procentų pardavimų vertės dalimi.

Remiantis Aprašo 12 punkto nuostata ir nustatyta pareiškėjų dalyvavimo pažeidime trukme, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ pagal Aprašo 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginama iš 1, o ir UAB „Daigera“ – iš 0,5.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjams, dalyvavusiems suderintuose veiksmuose nustatytinas toks bazinis baudos dydis: UAB „Baltic Clipper“ – 154 643 Lt, UAB „Baltic Tours Vilnius“ – 95 990 Lt, UAB „Daigera“ – 33 970 Lt, UAB „Eturas“ – 43 283 Lt, UAB „Kelionių akademija“ – 385 834 Lt, UAB „Megaturas“ – 211 461 Lt.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas rėmėsi Aprašo 4 punktu, Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat į bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad kelionių agentūros ir UAB „Eturas“ tik teikė Konkurencijos tarybos prašomą informaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, nelaikydama šių ūkio subjektų veiksmų lengvinančia aplinkybe, neperžengė savo diskrecijos ribų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu sumažino baudas pareiškėjams, dalyvavusiems suderintuose veiksmuose.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nei viena iš kelionių agentūrų aktyvių veiksmų neišreiškė, per E-TURAS sistemą pardavė tik labai nedidelę dalį organizuotų kelionių, todėl apskaičiuotą bazinį baudos dydį mažino 40 proc. Nagrinėjimu atveju kelionių agentūrų, dalyvavusių suderintuose veiksmuose, pažeidimas pasireiškė neveikimu (nebyliu pritarimu nuolaidų ribojimui), sutikta su Konkurencijos tarybos pozicija, kad pats pažeidimo pobūdis, be kita ko, „Eturas“ atlikti aktyvūs veiksmai, nulėmė, kad kitiems pareiškėjams aktyvių veiksmų atlikti nebereikėjo. Atsižvelgiant į tokį konkurencijos teisės pažeidimo pobūdį daryta išvada, kad Konkurencijos taryba, nelaikydama šios aplinkybės lengvinančia aplinkybe, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kelionių agentūrų, dalyvavusių suderintuose veiksmuose, atsakomybės, nepagrįstai sumažino jiems skirtas baudas pagal Aprašo 18 punktą.

Ginčijamame Nutarime Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Eturas“ buvo suderintų veiksmų iniciatorius, dėl to jam skirta bauda padidinta 20 procentų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Eturas“ ne tik žinojo apie maksimalios nuolaidos apribojimą, bet ir jį organizavo bei įdiegė E-TURAS sistemoje. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „Eturas“ suderintų veiksmų iniciatoriumi ir padidino baudos dydį 20 procentų. Konkurencijos taryba, skaičiuodama baudos dydį UAB „Eturas“, taip pat pagrįstai atsižvelgė į šio ūkio subjekto 2010 m. bendrųjų pajamų dydį, nustatydama baudos dydį ne didesnį kaip 10 procentų 2010 m. šio pareiškėjo gautų bendrųjų pajamų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ nurodė, kad ginčijamame Nutarime pateikiama pažeidimo kvalifikacija yra naujas precedentas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti skirtos baudos panaikinimo visa apimtimi klausimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad suderintų veiksmų draudimas konkurencijos teisėje nėra naujas, o tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai suderino veiksmus per E-TURAS sistemą, nekeičia paties pažeidimo esmės, t. y. kelionių agentūros, žinojusios apie E-TURAS sistemoje nustatytą nuolaidos apribojimą, jam nebyliai pritarė (suderino savo veiksmus dėl kainos). Susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainos yra pavojingi konkurencijos teisės pažeidimai, tai aiškiai nustatyta ir taikytinuose teisės aktuose (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 15 dalis, 36 straipsnis, Aprašo 11 punktas, SESV 101 straipsnio 1 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino baudos tiems pareiškėjams, kurie dalyvavo suderintuose veiksmuose.

Pareiškėjas UAB „Megaturas“ pažymėjo, kad dėl pažeidimo kilo tik mažareikšmis neigiamas poveikis vartotojams, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta skiriant sankciją. Draudžiami susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainų, net ir nenustačius konkretaus poveikio rinkai, yra laikomi žalingais ir pavojingais konkurencijos teisės pažeidimais. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba nagrinėjamu atveju skirdama sankciją neprivalėjo atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai, tad neperžengė savo diskrecijos ribų.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjams, dalyvavusiems suderintuose veiksmuose, ginčijamu Nutarimu skirtos baudos yra keistinos taip: pareiškėjui UAB „Baltic Tours Vilnius“ ginčijamu Nutarimu skirta bauda mažintina iki 95 990 Lt; pareiškėjui UAB „Daigera“ skirta bauda mažintina iki 33 970 Lt; pareiškėjui UAB „Kelionių akademija“ skirta bauda mažintina iki 385 835 Lt; pareiškėjui UAB Megaturas“ skirta bauda mažintina iki 211 461 Lt; pareiškėjams UAB „Baltic Clipper“ ir UAB „Eturas“ skirtos baudos paliktinos nepakeistos.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip išdėstyta anksčiau, Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjai UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Zip Travel“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, šiems pareiškėjams skirtos baudos naikintinos.

V. Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ pateikė prašymą (61 t., b. l. 78–99) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, kurioje 2016 m. gegužės 2 d. buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas (ištaisytas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi). Atnaujinus procesą: sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo (ištaisyto 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi) vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla; panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir jį ištaisančią 2016 m. gegužės 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. Nutarimą Nr. 2S-9 toje dalyje, kurioje UAB „Baltic Clipper“ yra pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jos atžvilgiu yra paskirta 154 600 Lt (44 775,25 Eur) bauda.

Mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu buvo esmingai nukrypta nuo toje pačioje administracinėje byloje gauto ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudicinio sprendimo ir taip padarytas esminis materialinės teisės normų SESV 101 straipsnio 1 dalies ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 2 d. 10 p.). Nukrypimas nuo prejudicinio sprendimo, yra negalimas ir nepateisinamas. Šiuo aspektu yra būtina užtikrinti vienodos teisingos ir teisėtos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

Prejudicinio sprendimo 34 punkte buvo išaiškinta, kad: „atsakymas į klausimą, ar vien pranešimo, kaip antai nagrinėjimo pagrindinėje byloje, išsiuntimas, atsižvelgiant į visas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui žinomas aplinkybes, gali būti pakankamas įrodymas siekiant nustatyti, kad jo adresatai susipažino ar turėjo susipažinti su jo turiniu, neišplaukia iš sąvokos „suderinti veiksmai“ ir nėra neatsiejamai su ja susijęs. Iš tiesų šį klausimą reikia laikyti susijusiu su įrodymų vertinimu ir su reikalaujamu įrodinėjimo standartu, todėl pagal procesinės autonomijos principą ir, nepažeidžiant lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, jam taikoma nacionalinė teisė“. Pagal nacionalinę teisę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nenustatyta aplinkybė apie tai, kad UAB „Baltic Clipper“ būtų mačiusi ir perskaičiusi sisteminį pranešimą, negalėjo būti pagrindu pripažinti, kad UAB „Baltic Clipper“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Prejudicinio sprendimo 40 punkte išaiškinta, kad: „nekaltumo prezumpcijai neprieštarautų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo išsiuntimo faktu, atsižvelgiant į kitus objektyvius ir nuoseklius požymius, galima grįsti prezumpciją, kad pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros nuo šio pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, paliekant šioms kelionių agentūroms galimybę ją nuginčyti“. Akivaizdu, jog ši prezumpcija administracinėje byloje yra nuginčyta. UAB „Baltic Clipper“ negavo pranešimo ir jo turinio nežinojo.

ESTT aiškiai apibrėžė tris privalomus / būtinus suderintų veiksmų sudėties elementus, kurių visuma (o ne kuris nors atskirai) gali būti pagrindu pripažinti UAB „Baltic Clipper“ pažeidus konkurencijos teisės normų reikalavimus. Pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai ir nedviprasmiškai pripažinęs, kad bent vienas iš trijų būtinų elementų administracinėje byloje nėra nustatytas, t. y. UAB „Baltic Clipper“ pranešimo negavo ir su jo turiniu nesusipažino.

Teisingumo Teismas, išaiškindamas dėl galimybės paneigti elgesio rinkoje prezumpciją, nenurodė, jog sistemingos nustatytą ribą viršijančios nuolaidos turėjo būti taikomos būtent ir tik E-TURAS sistemoje. Remiantis administracinės bylos medžiaga, aktualiu laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. kovo 31 d. UAB „Baltic Clipper“ per E-TURAS sistemą su 3 proc. nuolaida pardavė tik 112 vnt. tarptautinio kelionių organizatoriaus TEZ TOUR kelionių. Tuo pačiu laikotarpiu per kitus pardavimo kanalus su didesne nei 3 proc. nuolaida (vidutiniškai su 5,82 proc. nuolaida) UAB „Baltic Clipper“ pardavė net 586 vnt. tarptautinio kelionių organizatoriaus TEZ TOUR kelionių.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog UAB „Baltic Clipper“ būtų derinusi veiksmus su kitomis kelionių agentūromis. Prejudicinio sprendimo 45 punkte yra nurodyta, jog „jei neįmanoma įrodyti, kad kelionių agentūra žinojo apie minėtą pranešimą, jos dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus negalima grįsti vien pagrindinėje byloje nagrinėjamoje sistemoje nustatyto techninio apribojimo buvimu, jeigu remiantis kitais objektyviais ir nuosekliais požymiais neįrodyta, kad ji nebyliai pritarė antikonkurenciniams veiksmams“. Nežiūrint į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas UAB „Baltic Clipper“ dalyvavimą atliekant suderintus veiksmus pagrindė vien tik E-TURAS sistemoje nustatyto techninio apribojimo buvimu. Tokiu būdų buvo iš esmės pažeistas ESTT prejudicinis sprendimas ir SESV 101 straipsnio 1 dalis bei Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Nei Konkurencijos taryba, nei administracinę bylą nagrinėję teismai nesiaiškino E-TURAS sistemos techninių veikimo ypatumų bei techninio santykio / ryšio su tokios kelionių agentūros kaip UAB „Baltic Clipper“ vidinėmis kompiuterinėmis užsakymų bei apskaitos sistemomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė neteisingą išvadą, jog kai kurios kelionių agentūros, inter alia UAB „Baltic Clipper“, žinojo apie įvestą apribojimą nuo pirmosios su mažesne nuolaida parduotos kelionės dienos. Nors, remiantis ESTT prejudiciniu sprendimu, techninio apribojimo buvimas ir / ar jo pastebėjimas nėra reikšminga aplinkybė.

Pažymi, kad E-TURAS sistema UAB „Baltic Clipper“ kelionių pardavimų portfelyje užėmė ypatingai mažą dalį. UAB „Baltic Clipper“ didžiausią dalį kelionių visais laikais parduodavo ir šiuo metu parduoda per kelionių agentus. E-TURAS sistema ir vidinės UAB „Baltic Clipper“ užsakymų ir apskaitos sistemos veikė iš esmės automatizuotai, o E-TURAS sistemoje atsiradęs nuolaidos ribojimas jokių reikšmingų pastebimų pokyčių nesukėlė.

Priešingai nei kitoms kelionių agentūroms, UAB „Baltic Clipper“ E-TURAS sistema buvo tik viena iš nereikšmingų priemonių platinti TEZ TOUR keliones. Būtent neribotų nuolaidų taikymas atitiko ir atitinka UAB „Baltic Clipper“ interesus, kadangi, taikydama didesnes nuolaidas, UAB „Baltic Clipper“ įgyja konkurencinį pranašumą kitų kelionių agentūrų, kurios didelių nuolaidų pelningai taikyti negalėtų, atžvilgiu. Pareiškėjas jokiuose suderintuose veiksmuose nedalyvavo ir neturėjo pagrindo ir / ar intereso dalyvauti, kadangi jam priklausančių komisinių sąskaita tiek parduodama keliones per kelionių agentus, tiek internetu, tiek ir per E-TURAS sistemą galėjo taikyti ir taikė didesnes nuolaidas nei dauguma konkurentų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas esmingai suklydo taikydamas SESV 101 straipsnio 1 dalį bei Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi, neteisingai aiškindamas ESTT prejudicinį sprendimą, nepagrįstai sutapatino sisteminio pranešimo gavimo ir susipažinimo su jo turiniu aplinkybę su techninio apribojimo E-TURAS sistemoje buvimu, o taip pat susiaurino ESTT išvadą ir UAB „Baltic Clipper“ teisę dėl įrodymų apie sistemingą nustatytą ribą viršijančios nuolaidos taikymą rinkoje. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas esmingai pažeidė UAB „Baltic Clipper“ nekaltumo prezumpciją.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepagrįstai ir neteisėtai, nukrypstant nuo Teisingumo Teismo Prejudicinio sprendimo, aiškinant ir taikant Europos Sąjungos teisės normą ir, tuo pačiu, analogišką nacionalinę teisės normą, buvo šiurkščiai paminti pamatiniai Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo vienovės ir darnumo principai bei tikslai. Pažeidimas yra visiškai akivaizdus, esminis, kadangi būtent jo pagrindu administracinėje byloje buvo padarytos išvados dėl to, kad UAB „Baltic Clipper“ pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalies ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, už ką jai taikyta atitinkama labai reikšminga sankcija. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikos aptariamu klausimu Lietuvos Respublikoje suformuota nėra, todėl tik atnaujinus procesą aptariamoje administracinėje byloje bus galima išvengti jos formavimo klaidinga, pažeidžiančia Europos Sąjungos ir valstybės narės santykį, teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisingumo, asmenų lygybės ir nekaltumo prezumpcijos principus, linkme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 3 d.).

Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-97-858/20156 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose teismo priimtu baigiamuoju aktu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir jame numatytais pagrindais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo instituto išimtinumo, yra pripažinęs, kad nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją).

Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu nėra pakankamai argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis nustato, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 2 d., pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2016 m. birželio 1 d., todėl, atsižvelgiant į prašyme atnaujinti procesą nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 ir 12 p.), prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus termino.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą, nukrypo nuo to, ką ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniu sprendimu išaiškino dėl SESV 101 straipsnio taikymo tokiomis aplinkybėmis, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje: Prejudicinio sprendimo 34 punkto išaiškinimas bei teismo sprendimo 94 puslapyje konstatuota aplinkybė reiškia, kad teismo nenustatyta aplinkybė, jog UAB „Baltic Clipper“ būtų mačiusi ir perskaičiusi sisteminį pranešimą, negalėjo būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (prašymo 18–18.1.3 p.); nėra nuginčyta Prejudicinio sprendimo 41 punkte aptarta nekaltumo prezumpcija, kad pareiškėjas žinojo pranešimo turinį (prašymo 18.2–18.3 p.); atsižvelgiant į Prejudicinio sprendimo 42 ir 44 punktuose pateiktus išaiškinimus, ESTT aiškiai apibrėžė tris privalomus elementus, tik kurių visuma, o ne kuris nors atskirai, gali būti pagrindu pripažinti UAB „Baltic Clipper“ pažeidus konkurencijos teisės normų reikalavimus (prašymo 18.4. p.): teismas pats pripažino, kad vienas iš jų – UAB „Baltic Clipper“ pranešimo negavo ir su jo turiniu nesusipažino – nėra nustatytas (prašymo 18.4.–18.4.2 p.);

ESTT, išaiškindamas dėl galimybės paneigti elgesio rinkoje prezumpciją, nenurodė, jog sistemingos, nustatytą ribą viršijančios nuolaidos turėjo būti taikomos būtent ir tiktai E-Turas sistemoje. ESTT prejudiciniame sprendime nenumatė galimybių / diskrecijos teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tokį ESTT išaiškinimą aiškinti siaurinamai. UAB „Baltic Clipper“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. kovo 31 d. sistemingai taikė 3 proc. ribą viršijančią nuolaidą tarptautinio kelionių organizatoriaus TEZ TOUR kelionėms – šiuo laikotarpiu per E-Turas sistemą su 3 proc. nuolaida pardavė 112 vnt.

šio kelionių organizatoriaus kelionių, o per kitus pardavimo kanalus su didesne nei 3 proc. nuolaida – net 586 vnt., todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad didesnių nuolaidų taikymas parduodant keliones kitais pardavimo kanalais neleidžia daryti išvados, kad kelionių agentūra tokiu būdu paneigė dalyvavimo suderintuose veiksmuose prezumpciją, esmingai prieštarauja ESTT prejudiciniam sprendimui (prašymo 18.4.3–18.4.3.12 p.); administracinėje byloje visiškai nėra jokių duomenų / įrodymų apie tai, kad UAB „Baltic Clipper“ būtų derinusi veiksmus su kitomis kelionių agentūromis.

Prejudicinio sprendimo 45 punkte yra nurodyta, jog jei neįmanoma įrodyti, kad kelionių agentūra žinojo apie minėtą pranešimą, jos dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus negalima grįsti vien pagrindinėje nagrinėjamoje sistemoje nustatyto techninio apribojimo buvimu, jeigu remiantis kitais objektyviais ir nuosekliais požymiais neįrodyta, kad ji nebyliai pritarė antikonkurenciniams veiksmams. Nepaisant to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ignoravo Prejudicinį sprendimą ir UAB „Baltic Clipper“ dalyvavimą atliekant suderintus pagrindė vien tik E-TURAS sistemoje nustatyto techninio apribojimo buvimu (prašymo 18.4.3.13.–18.4.3.16. p.).

Įvertinusi prašymo atnaujinti procesą pagrindu nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, dėl kurių neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje: kaip jau minėta, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, t. y. proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas sudaryti galimybę prašyti iš naujo vertinti argumentus dėl materialinės teisės normų taikymo, buvusius ginčo dalyku apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas anksčiau aptartus argumentus, pagrindžiančius jo prašymą atnaujinti procesą dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo, iš esmės jau buvo nurodęs bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas juos įvertino ir dėl jų pasisakė, priimdamas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą. Jokių naujų argumentų, patvirtinančių buvus padarytą akivaizdų ir esminį materialinės teisės normų pažeidimą, savo ruožtu padariusiu priimtą sprendimą galimai neteisėtu, pareiškėjas nenurodė.

Šiame kontekste visgi paminėtina, ką būtent ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime, aiškindamas dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo tokiomis aplinkybėmis, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, nurodė:

- pagal Teisingumo Teismo praktiką kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai nustatyti politiką, kurios ketina laikytis bendrojoje rinkoje. Šiam savarankiškumo reikalavimui prieštarauja bet koks tiesioginis ar netiesioginis ūkio subjektų kontaktas, kuris galėtų daryti įtaką esamo ar galimo konkurento veiklai rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui, kaip toks ūkio subjektas nusprendė elgtis šioje rinkoje, jeigu šiuo kontaktu siekiama sukurti arba yra sukuriamos konkurencijos sąlygos, neatitinkančios normalių sąlygų atitinkamoje rinkoje (Prejudicinio sprendimo 27 p.);

- Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir aiškus neprieštaravimas jiems laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio tokiai įmonei gali kilti atsakomybė pagal SESV 101 straipsnį, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepranešant apie ją administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimą ir kliudo jį atskleisti (Prejudicinio sprendimo 28 p.);

- kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar pranešimo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, išsiuntimas gali būti pakankamas įrodymas siekiant nustatyti, kad sistemoje dalyvavę ūkio subjektai žinojo ar turėjo žinoti jo turinį, primintina, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnį visuose nacionaliniuose procesuose dėl SESV 101 straipsnio taikymo pareiga įrodyti SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą tenka šaliai ar institucijai, pareiškusiai, kad būta tokio pažeidimo (Prejudicinio sprendimo 29 p.);

- nors Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnyje aiškiai reglamentuojamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas, šiame reglamente nėra nuostatų dėl labiau specifinių procesinių aspektų. Pavyzdžiui, šiame reglamente nėra nuostatų dėl principų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo standartą, reikalaujamą nacionaliniame procese dėl SESV 101 straipsnio taikymo. Šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 1/2003 5 konstatuojamoji dalis, kurioje aiškiai numatyta, kad šiuo reglamentu nepažeidžiamos nacionalinės taisyklės dėl įrodinėjimo standarto (Prejudicinio sprendimo 30–31 p.);

- remiantis nusistovėjusia teismo praktika, jeigu nėra šią sritį reglamentuojančių Sąjungos taisyklių, pagal procesinės autonomijos principą jos turi būti įtvirtintos kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje su sąlyga, kad jos nebūtų mažiau palankios nei taisyklės, reglamentuojančios panašias situacijas, kurioms taikoma vidaus teisė (lygiavertiškumo principas), ir kad dėl jų netaptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis teisėmis (veiksmingumo principas). Tiesa, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpcija, pagal kurią šios įmonės, jei toliau veikia rinkoje, pasirinkdamos savo elgesį atsižvelgia į informaciją, kuria buvo pasikeista su konkurentais, išplaukia iš SESV 101 straipsnio 1 dalies, todėl ji yra sudėtinė Sąjungos teisės, kurią privalo taikyti nacionalinis teismas, dalis (Prejudicinio sprendimo 32–33 p.);

- tačiau, skirtingai nuo šios prezumpcijos, atsakymas į klausimą, ar vien pranešimo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, išsiuntimas, atsižvelgiant į visas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui žinomas aplinkybes, gali būti pakankamas įrodymas siekiant nustatyti, kad jo adresatai susipažino ar turėjo susipažinti su jo turiniu, neišplaukia iš sąvokos „suderinti veiksmai“ ir nėra neatsiejamai su ja susijęs. Iš tiesų šį klausimą reikia laikyti susijusiu su įrodymų vertinimu ir su reikalaujamu įrodinėjimo standartu, todėl pagal procesinės autonomijos principą ir, nepažeidžiant lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, jam taikoma nacionalinė teisė (Prejudicinio sprendimo 34 p.);

- vis dėlto pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad nacionalinės nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir reikalaujamą įrodinėjimo standartą, nepadarytų Sąjungos konkurencijos taisyklių įgyvendinimo neįmanomo arba pernelyg sudėtingo, visų pirma nekenktų veiksmingam SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui. Šiuo atžvilgiu primintina, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, daugeliu atvejų išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas. Todėl pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą būtų galima įrodyti ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir remiantis duomenimis, su sąlyga, kad jie yra objektyvūs ir nuoseklūs (Prejudicinio sprendimo 35–37 p.);

- kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi abejonių dėl to, ar atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją galima pripažinti, kad kelionių agentūros žinojo arba turėjo žinoti apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą pranešimą, primintina, kad ši prezumpcija yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris šiandien įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje. Nekaltumo prezumpcijai prieštarautų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvada, kad suinteresuotosios kelionių agentūros turėjo žinoti pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, padaryta remiantis vien jo išsiuntimo faktu. Tačiau nekaltumo prezumpcijai neprieštarautų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo išsiuntimo faktu, atsižvelgiant į kitus objektyvius ir nuoseklius požymius, galima grįsti prezumpciją, kad pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros nuo šio pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, paliekant šioms kelionių agentūroms galimybę ją nuginčyti (Prejudicinio sprendimo 38–40 p.);

- kalbant apie šį nuginčijimą, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali reikalauti perteklinių ar neįmanomų veiksmų. Pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros turi turėti galimybę nuginčyti prezumpciją, kad nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, pavyzdžiui, įrodydamos, jog negavo šio pranešimo, nesusipažino su atitinkama skiltimi arba susipažino su ja tik praėjus tam tikram laikui po išsiuntimo (Prejudicinio sprendimo 41 p.);

- antra, kiek tai susiję su suinteresuotųjų kelionių agentūrų dalyvavimu atliekant suderintus veiksmus, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, viena vertus, primintina, jog taikant šią nuostatą sąvoka „suderinti veiksmai“, be suinteresuotųjų įmonių veiksmų suderinimo, apima elgesį rinkoje po šio suderinimo ir priežastinį šių dviejų elementų ryšį (Prejudicinio sprendimo 42 p.);

- kita vertus, svarbu pažymėti, kad pagrindinei bylai, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo konstatuotų aplinkybių, būdinga tai, kad nagrinėjamos informacinės sistemos administratorius nusiuntė pranešimą dėl šioje sistemoje dalyvaujančių kelionių agentūrų bendrų antikonkurencinių veiksmų, kad su šiuo pranešimu buvo galima susipažinti tik nagrinėjamos informacinės sistemos skiltyje „informaciniai pranešimai“ ir kad kelionių agentūros nepateikė aiškaus atsakymo į jį. Po šio pranešimo išsiuntimo buvo nustatytas techninis apribojimas, kuriuo šioje sistemoje pateikiamiems užsakymams galimos taikyti nuolaidos buvo apribotos iki 3 proc. Nors šis apribojimas neužkirto kelio atitinkamoms kelionių agentūroms taikyti savo klientams didesnes nei 3 proc. nuolaidas, vis dėlto jis lėmė būtinumą atlikti papildomus techninius formalumus norint tai padaryti (Prejudicinio sprendimo 43 p.);

- šios aplinkybės gali įrodyti kelionių agentūrų, žinojusių pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, veiksmų derinimą ir jas galima pripažinti nebyliai pritarusiomis bendriems antikonkurenciniams veiksmams, jeigu taip pat bus nustatyti kiti du suderintų veiksmų sudėties elementai, priminti šio sprendimo 42 punkte. Atsižvelgiant į tai, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vertins įrodymus, bus galima preziumuoti, kad kelionių agentūra dalyvavo atliekant suderintus veiksmus nuo to momento, kai susipažino su pranešimo turiniu (Prejudicinio sprendimo 44 p.);

- priešingai, jei neįmanoma įrodyti, kad kelionių agentūra žinojo apie minėtą pranešimą, jos dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus negalima grįsti vien pagrindinėje byloje nagrinėjamoje sistemoje nustatyto techninio apribojimo buvimu, jeigu remiantis kitais objektyviais ir nuosekliais požymiais neįrodyta, kad ji nebyliai pritarė antikonkurenciniams veiksmams (Prejudicinio sprendimo 45 p.);

- trečia, pažymėtina, kad kelionių agentūra gali nuginčyti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją, jeigu įrodys, kad viešai atsiribojo nuo šių veiksmų arba pranešė apie juos administracinėms institucijoms. Be to, pagal Teisingumo Teismo praktiką tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai nebuvo dalyvavimo slaptuose susitikimuose, viešas atsiribojimas ar pranešimas administracinėms institucijoms nėra vienintelės priemonės, kuriomis galima paneigti įmonės dalyvavimo darant pažeidimą prezumpciją, ir šiuo tikslu taip pat galima pateikti kitų įrodymų (Prejudicinio sprendimo 46 p.);

- dėl vertinimo, ar suinteresuotosios kelionių agentūros viešai atsiribojo nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamų suderintų veiksmų, pažymėtina, kad, esant tokioms ypatingoms aplinkybėms, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, negalima reikalauti, kad atsiriboti ketinanti kelionių agentūra apie tai pareikštų visiems konkurentams, kuriems buvo skirtas pagrindinėje byloje nagrinėjamas pranešimas, nes ši agentūra faktiškai negali žinoti visų tų adresatų. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali pripažinti, kad minėtą prezumpciją galima paneigti E-TURAS sistemos administratoriui skirtu aiškiu ir nedviprasmiškai išreikštu prieštaravimu (Prejudicinio sprendimo 47–48 p.);

- kalbant apie galimybę paneigti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją kitais įrodymais nei viešas atsiribojimas ar pranešimas administracinėms institucijoms, reikia pažymėti, kad, esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, šio sprendimo 33 punkte primintą priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpciją galima būtų paneigti įrodžius, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida (Prejudicinio sprendimo 49 p.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spęsdamas, ar pareiškėjai suderino veiksmus pažeisdami SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vertino, ar kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu galima nustatyti tris elementus – veiksmų derinimą, elgesį rinkoje, priežastinį ryšį tarp įmonių veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje (Sprendimo 353, 362 p.), duomenų, kad jo išvados padarytos ignoruojant Prejudiciniame sprendime pateiktus išaiškinimus, nėra: pareiškėjo taip akcentuojama aplinkybė, kad, kaip ir konstatuota Sprendimo 320 punkte, byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjų (tame tarpe – ir UAB „Baltic Clipper“) darbuotojai matė ir perskaitė sisteminį pranešimą, savaime nepaneigia galimybės konstatuoti buvus suderintus veiksmus ar paneigti (ginčyti) nekaltumo prezumpciją: atsakymas į klausimą, ar vien pranešimo, aptarto nagrinėjamoje byloje, išsiuntimas, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, gali būti pakankamas įrodymas siekiant nustatyti, kad jo adresatai susipažino ar turėjo susipažinti su jo turiniu, yra susijęs su įrodymų vertinimu ir su reikalaujamu įrodinėjimo standartu, todėl pagal procesinės autonomijos principą ir, nepažeidžiant lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, jam taikoma nacionalinė teisė; išvada apie suderintus veiksmus daroma remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas; nekaltumo prezumpcijai neprieštarauja teismo sprendimas, kad nagrinėjamoje byloje pranešimo išsiuntimo faktu, atsižvelgiant į kitus objektyvius ir nuoseklius požymius, galima grįsti prezumpciją, kad pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros nuo šio pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, paliekant šioms kelionių agentūroms galimybę ją nuginčyti; kiek tai susiję su kelionių agentūrų dalyvavimu atliekant suderintus veiksmus, taikant SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatą, sąvoka „suderinti veiksmai“, be suinteresuotųjų įmonių veiksmų suderinimo, apima elgesį rinkoje po šio suderinimo ir priežastinį šių dviejų elementų ryšį.

Šiuo atveju vertintina, kad nagrinėjamos informacinės sistemos administratorius nusiuntė pranešimą dėl šioje sistemoje dalyvaujančių kelionių agentūrų bendrų antikonkurencinių veiksmų, kad su šiuo pranešimu buvo galima susipažinti tik nagrinėjamos informacinės sistemos skiltyje „informaciniai pranešimai“ ir kad kelionių agentūros nepateikė aiškaus atsakymo į jį. Po šio pranešimo išsiuntimo buvo nustatytas techninis apribojimas, kuriuo šioje sistemoje pateikiamiems užsakymams galimos taikyti nuolaidos buvo apribotos iki 3 proc.

Nors šis apribojimas neužkirto kelio atitinkamoms kelionių agentūroms taikyti savo klientams didesnes nei 3 proc. nuolaidas, vis dėlto jis lėmė būtinumą atlikti papildomus techninius formalumus norint tai padaryti – šios aplinkybės gali įrodyti kelionių agentūrų, žinojusių pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, veiksmų derinimą ir jas galima pripažinti nebyliai pritarusiomis bendriems antikonkurenciniams veiksmams, jeigu taip pat bus nustatyti kiti du suderintų veiksmų sudėties elementai, t. y. elgesys rinkoje po šio suderinimo ir priežastinis šių dviejų elementų ryšys.

Kadangi dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją, esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, galima būtų paneigti įrodžius, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida, teismas, priimdamas Sprendimą, jau vertino UAB „Baltic Clipper“ teiginius bei juos pagrindžiančius įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. kovo 31 d., parduodamas keliones ne per E-TURAS sistemą, o kitais pardavimo kanalais, jis sistemingai taikė 3 proc. ribą viršijančias nuolaidas, ir pagrindė išvadą, kodėl didesnių nuolaidų taikymas parduodant keliones kitais pardavimo kanalais neleidžia daryti išvados, kad kelionių agentūra tokiu būdu paneigė dalyvavimo suderintuose veiksmuose prezumpciją (Sprendimo 382 p.), ši išvada, atsižvelgiant į aplinkybių, kurias teismas laikė nustatytomis, visumą, padaryta, priešingai nei teigia pareiškėjas, neignoruojant Prejudiciniame sprendime pateiktų išaiškinimų.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu, pagal kurį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vykdydamas ne tik instancinę teismo sprendimų kontrolę, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, nėra pagrindo manyti, kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme, taip pat nėra duomenų, kad buvo nukrypta nuo ginčui aktualios administracinių teismų praktikos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, jog atsakovo prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesas šioje byloje pagal pateiktą prašymą negali būti atnaujintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Clipper“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė