cc0d25e9-e37d-42d2-9117-4457e7bbe3ba · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCiv. byla Nr.2A-315-565/2016Teisminio proceso Nr.2-01-3-06269-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alvydo Barkausko, RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

N. ieÅ¡kinį atsakovui S. R. ir pagal atsakovo S. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. N. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12/100 dalių gyvenamojo namo, esančio Å ilo 10, Vilniuje, atsakovui – 13/100 dalių Å¡io namo. IeÅ¡kovei ir atsakovui priklausančias namo dalis pagal 2014-11-25 kadastrinių matavimų duomenis sudaro 56,26 kv. m. butas (4,06 kv. m. koridorius, pažymėtas 1-1, 2,03 kv. m. koridorius, pažymėtas 1-2, 3,93 kv. m. vonios kambarys, pažymėtas 1-3, 8,46 kv. m. virtuvė, pažymėta 1-4, 17,62 kv. m. kambarys, pažymėtas 1-5 (pagal ankstesnį žymėjimÄ â€“ kambarys 1-7), 11,16 kv. m. kambarys, pažymėtas 1-6 ir 9 kv. m. kambarys, pažymėtas 1-7 (pagal ankstesnį žymėjimÄ â€“ kambarys 1-5).

Pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovė naudojasi kambariu 1-5, atsakovas – kambariais 1-6 ir 1-7, o patalpos 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4 Å¡alių naudojamos bendrai. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydama atidalinti ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m. K. K. parengtÄ planÄ . Atsakovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atidalinti atsakovo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2014 m. UAB „Statika“ parengtÄ planÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, atidalino ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 25/100 namo (unikalus Nr. 1095-1005-2014), esančio (duomenys neskelbtini), dalis pagal matininkės M. B. 2014-11-25 kadastrinių matavimų duomenis ir pagal 2013 metais K. K. parengtÄ projektÄ :

1) ieÅ¡kovei paskyrė 26,08 kv. m. butÄ , kurį sudaro 8,46 kv. m patalpa, pažymėta indeksu 1-4, ir 17,62 kv. m. patalpa, pažymėta indeksu 1-5;

2) atsakovui paskyrė 30,18 kv. m. butÄ , kurį sudaro 4,06 kv. m. koridorius, pažymėtas indeksu 1-1, 2,03 kv. m. koridorius, pažymėtas indeksu 1-2, 3,93 kv. m. vonios ir tualeto kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, 11,16 kv. m. kambarys, pažymėtas indeksu 1-6 ir 9 kv. m. kambarys, pažymėtas indeksu 1-7; taip pat atsakovui paskyrė 6,91 kv. m. ploto rÅ«sio patalpÄ , 2014-11-25 kadastrinių matavimų rÅ«sio plane pažymėtÄ indeksu R-6. PrieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės buto atidalinimo planÄ , atsakovui skirtame bute 1B esamoje vietoje iÅ¡lieka komunikacijų mazgas – tualetas ir vonia su praustuvu, bet į jį turi bÅ«ti atvestos inžinierinės komunikacijos, kad bÅ«tų galima įrengti virtuvę.

Įėjimas į butÄ 1B lieka nepakitęs. IeÅ¡kovei skirtame bute 1A reikia įrengti naujÄ tualeto ir vonios (duÅ¡o) patalpÄ . Atskiras įėjimas į butÄ 1A įrengiamas vietoj esančio lango kambaryje A-1-7, neliečiant sÄ ramų virÅ¡ lango. STR 2.02.01:2004 nustatyti minimalÅ«s plotų reikalavimai tik naujai planuojamoms patalpoms, todėl butui 1B jie neaktualÅ«s. Atidalijus butus, iÅ¡laikomas minimalus 14 kv. m. naudingas plotas, tenkantis vienam žmogui. Pagal ieÅ¡kovės buto padalijimo planÄ atidalytos buto dalys bÅ«tų visiÅ¡kai izoliuotos, į jas bÅ«tų du atskiri įėjimai:

į butÄ B-1 – Å¡iuo metu esantis įėjimas iÅ¡ namo laiptinės, į butÄ A-1 yra numatyta įrengti naujÄ atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ lauko, padidinant namo sienoje esančio lango angÄ (jÄ prakirtus į apačiÄ ). IÅ¡ 2014-12-09 buto techninės bÅ«klės įvertinimo akto matyti, kad angos sienoje iÅ¡orinėms durims įrengimas nesukels buto, pastato ar gretimų statinių deformacijų, neturės įtakos esamo statinio laikančiosioms konstrukcijoms. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ ieÅ¡kovei praÅ¡oma paskirti tÄ buto dalį, kuri jai paskirta 1994 metais nustatytoje bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarkoje, t. y. kambarį 1-5 (pagal ankstesnį žymėjimÄ pažymėtÄ indeksu 1-7), taip pat ieÅ¡kovei teiktų virtuvė (abiejuose kadastrinių matavimų bylose pažymėta indeksu 1-3), kuri pagal nustatytÄ bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ paskirta naudoti bendrai abiem bendraturčiams.

Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ buto atidalijimo planÄ atsakovui tektų Å¡iuo metu atskirai jo naudojami kambariai (pažymėti indeksais 1-6 ir 1-5 (ankstesnis Å¡io kambario žymėjimas yra 1-7), taip pat vonia (pažymėta indeksu 1-4), koridorius (pažymėtas indeksu 1-1) ir koridorius, pažymėtas indeksu 1-2. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ buto atidalijimo planÄ ieÅ¡kovei priskirtinas bendras plotas yra 26,08 kv. m., o atsakovui – 30,18 kv. m., tačiau ieÅ¡kovė už jai tenkančiÄ mažesnę turto dalį kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepraÅ¡o.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalinimo planÄ atsakovui tektų naÅ¡ta įsirengti virtuvę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad techniÅ¡kai tai padaryti įmanoma. Teismas sutiko su atsakovui tenkančios naÅ¡tos įsirengti virtuvę nepatogumu, bet padarė iÅ¡vadÄ , kad jis yra mažesnis už tÄ nepatogumÄ , kuris bÅ«tų sukurtas, padalijus butÄ pagal atsakovo siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ , t. y. iÅ¡saugojus bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei ir atsakovui siÅ«lomus atidalyti butus ir įrengus bendrÄ koridorių.

Ä®vertinęs atsakovo pateiktÄ buto padalinimo planÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is buto padalijimo variantas labiau varžytų Å¡alių teises. Pirma, pagal nurodytÄ projektÄ iÅ¡liktų vienas įėjimas į atidalytas buto dalis (bendras įėjimas iÅ¡ laiptinės). Be to, liktų neatidalyta buto dalis, t. y. koridoriaus, pažymėto plane indeksu 1-1 dalis, kurios plotas bÅ«tų 2,17 kv. m. Taigi, ginčo butas bÅ«tų ne iki galo padalytas, nes iÅ¡liktų bendra patalpa. Antra, pagal atsakovo siÅ«lomÄ projektÄ ieÅ¡kovei tektų buto dalis, kuria pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ naudojasi atsakovas, o pastarajam tektų buto dalis, kuria naudotis Å¡iuo metu paskirta ieÅ¡kovei.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tinkamesnis yra ieškovės pateiktas buto padalijimo projektas. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad po namo (duomenys neskelbtini), dalimi yra rūsio patalpos. Bylos šalys ir tretieji asmenys, t. y. butų, esančių nurodytame name, savininkai, taip pat yra ir rūsio patalpų bendraturčiai. Atsakovas naudojasi 6,91 kv. m. rūsio patalpa, kuri 2014-11-25 kadastrinių matavimų byloje esančiame rūsio plane pažymėtina indeksu R-6.

IeÅ¡kovė sutinka, kad aptariama rÅ«sio patalpa bÅ«tų paskirta atsakovui. Tretieji asmenys taip pat sutiko, kad atsakovui bÅ«tų paskirta Å¡i rÅ«sio patalpa. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodytÄ rÅ«sio patalpÄ paskyrė atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.1. Teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, vienu iš motyvų nurodė, kad atsakovo siūlomas atidalijimo variantas neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovo teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad naudojimosi bendru turtu tvarka pasibaigia suformavus vietoje vieno bendro du atskirus nekilnojamuosius daiktus, kuriuos šalys valdys jau nebe bendrosios dalinės, o asmeninės nuosavybės teisėmis. Taip pat teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovė bute jame negyvena, todėl 1994 metais nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pasibaigimas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių.

2. Sprendžiant klausimÄ dėl bendro turto atidalinimo natÅ«ra į du atskirus turtinius vienetus (t.y., į du atskirus nekilnojamus daiktus), pirmiausia turi bÅ«ti įvertinta itin svarbi ir lemiama Å¡ioje civilinėje byloje faktinė aplinkybė, kad atsakovas Å¡iame ginčo bute gyvena su savo Å¡eima (Å¡iuo metu - tai du asmenys) ir naudojasi dviem kambariais (o taip pat bendrai su ieÅ¡kove - vonia, virtuve ir koridoriumi) ir kad tai - vienintelis jo bÅ«stas, o ieÅ¡kovė Å¡iame bute negyvena. Jeigu leistų atsakovo ir jo Å¡eimos finansinė padėtis, jis sutiktų atidalinant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡mokant ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ , tačiau pats atsakovas ir jo sutuoktinė yra senatvės pensininkai, todėl jie neturi jokių finansinių galimybių iÅ¡mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omos piniginės kompensacijos.

Kadangi atsakovas ir toliau gyvens ginčo bute, ieÅ¡kovės parengtas projektas atsakovo netenkina, nes atidalinant butÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ teismui projektÄ akivaizdžiai sumažėja atsakovo gyvenamasis plotas, kadangi viename iÅ¡ Å¡iuo metu naudojamų gyvenamųjų kambarių atsakovas bÅ«tu priverstas įrengti virtuvę. Ir tai yra esminė faktinė aplinkybė Å¡ioje civilinėje byloje, kurios pirmos instancijos teismas neįvertino.3. Teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo nurodyta, kad esant viename bute įrengtai vienai virtuvei ar vienai sanmazgo patalpai negalima buto be neproporcingos žalos jo paskirčiai padalinti taip, kad vienam iÅ¡ bendraturčių atitektų virtuvė ar vonia, o kitas jÄ turėtų įsirengti savo lėšomis, todėl tokiais atvejais taikoma piniginės kompensacijos modelis.

Ieškovės siūlomame variante iš viso nenumatytas antrosios virtuvės įrengimas atsakovui tenkančioje buto dalyje, o, suformuojant iš vieno daikto du atskirus butus, turi būti laikomasi Statybos įstatymo reikalavimų, kurie taikomi butui (t.y. jame turi būti numatytos ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir virtuvė bei sanmazgo patalpa). Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” 9 skyriuje numatyta galimybė buto padalinimui į du atskirus butus, tačiau visiems 261 p. nurodytiems atvejams nustatomi tokie privalomieji reikalavimai:

1) nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinio reikalavimų parametrų, 2) nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu.Pirmos instancijos teismo sprendimo įgyvendinimas bus apsunkintas (o greičiausia net ir neįmanomas), nes ieÅ¡kovė nepateikė jokio projekto, kaip bus su atskiru Å¡ilumos, vandens, elektros energijos įvadu į atsakovui paskirtÄ buto dalį ir kieno lėšomis tai bus atlikta.

Tam, kad viename iÅ¡ gyvenamųjų kambarių bÅ«tų galima įrengti virtuvę su dujine virykle (o bÅ«tent taip Å¡iuo metu yra gaminas maistas bendroje virtuvėje), bÅ«tina gauti projektavimo sÄ lygas ir parengti projektÄ bei jį suderinti su dujas tiekiančia įmone, tada įrengti virtuvę su atitinkama ventiliacija, nauja dujine virykle ir t.t., o tam reikalinga ne mažiau kaip 10 000 Lt. Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, jai pakanka užmÅ«ryti dabartines duris į virtuvę ir atsakovas iÅ¡ viso netenka galimybės pasigaminti maistÄ iki jis gebės įsirengti sau atskirÄ virtuvę viename iÅ¡ kambarių.

Maža to, patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovas ir jo sutuoktinė bÅ«tų priversti iÅ¡sikelti iÅ¡ buto bent jau remonto laikotarpiui, kol bus atlikti visi statybos darbai, kurie Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų prasme prilyginami paprastajam remontui, tačiau iÅ¡ tikrųjų jie yra itin triukÅ¡mingi ir imlÅ«s laiko prasme, nes be atitinkamų griovimo darbų atsakovo dalyje tektų įrengti ir atskirÄ vandentiekį, kanalizacijÄ , pravesti dujas ir t.t.Atsakovas, kuriam jo amžius ir finansinės galimybės neleidžia užsiimti tokiais darbais (tuo užsiimti negali ir atsakovo sutuoktinė), praÅ¡o jam palikti tÄ dabartinio buto dalį, kurioje jau yra įrengtos virtuvės bei vonios su sanmazgu patalpos ir kur reikia tik einamojo remonto, kurį atsakovas pajėgus atlikti ir savo jėgomis arba savo lėšomis be didesnių finansinių investicijų tebegyvendamas bute.4.

Teismo argumentai, kad atidalinant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės negali likti jokios bendro turto dalies atmestini kaip nepagrįsti, nes formuojama teisminė praktika numato ir tokius atvejus, kada paliekamas bendras įėjimas (dažniausia tai bÅ«na tais atvejais, kada įėjimas paliekamas iÅ¡ daugiabučio namo laiptinės) nedidelėje patalpoje, kuri ir toliau valdoma abiejų Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. BÅ«tent tokį projektÄ ir parengė atsakovas, kuris įvertino ne tik savo, bet ir kitų name esančių butų savininkų interesus ir siekius, kad nebÅ«tų judinamos namo iÅ¡orinės sienos, o bÅ«tų formuojami du atskiri turtiniai objektai (butai) atliekant remonto darbus tik vidinėse buto sienose (užtaisant esamas durų angas, įrengiant papildomas pertvaras ir pan.).5.

Kadangi atsakovui pagal jo projektÄ tektų didesnis plotas, todėl buvo numatyta ir piniginė kompensacija ieÅ¡kovei, kad ji galėtų įsirengti jai paskirtoje buto dalyje, formuojamoje kaip atskiras turtinis vienetas, virtuvę ir voniÄ ar duÅ¡o kabinÄ . Ir prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus, jokia piniginė kompensacija už virtuvę, kuriÄ turės įsirengti atsakovas, teismo sprendime iÅ¡ viso nenumatyta.              IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu nesutiko.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais. Dėl atsakovo pareikÅ¡to apeliacinio skundo motyvų pareiÅ¡kiu sekančiai:1. Pagal 1994-02-19 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2011-03-10 paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovei tekusios naudotis buto patalpos yra geresnės bÅ«klės, pagal atsakovo siÅ«lomÄ planÄ ieÅ¡kovei tektų blogesnės bÅ«klės atsakovo nugyventos patalpos. Nors ieÅ¡kovė visada tinkamai mokėjau visus mokesčius, ji negalėjo bute gyventi, nes bendro naudojimo patalpos taip pat yra itin apleistos, nugyventos, atsakovas jomis naudojasi vienas, patalpos nuolat tirÅ¡tai prirÅ«kytos, vamzdynai surÅ«diję, tinkas nubyrėjęs, sienos pažeistos grybelio.

Dėl atidalijimo kaÅ¡tu.2. Atidalijimo kaÅ¡tų (fizinio patalpų atskyrimo, vamzdynų, elektros perskirstymo, papildomų apskaitos prietaisų pastatymo) nustatyti nebuvo galimybės, nes jie priklausys nuo projektavimo sÄ lygų bei paruoÅ¡tų schemų. Å alys po konsultacijų su specialistais pateikė panašų preliminarų bÅ«tinųjų atidalijimo kaÅ¡tų dydį - apie 10 000 Lt (apie 2900 Eur). Atsakovo teiginys, kad jis neturi galimybės padengti pusės tos sumos, yra klaidinantis, nes už atsakovui priskiriamÄ papildomÄ patalpų plotÄ pagal UAB “Statika” parengtÄ padalijimo planÄ atsakovas siÅ«lė sumokėti ieÅ¡kovei 16 755 litus (4852 Eur).

Be to, apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad gali iÅ¡mokėti “piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei, kad ji galėtų įsirengti jai paskirtoje buto dalyje, formuojamoje kaip atskiras turtinis vienetas, virtuvę ir voniÄ ar duÅ¡o kabinÄ â€.

3. AtskirÄ virtuvę įsirengti nėra bÅ«tina, tam gali bÅ«ti skiriama niÅ¡a, kurios mažiausi iÅ¡matavimai turi bÅ«ti tokie: minimalus plotas – 1,1 m, minimalus gylis – 0,7 m (STR 2.02.01:2004, 9 lentelė). Tačiau Å¡ie reikalavimai taikomi tik naujai statomiems bÅ«stams. Buto padalijimÄ Ä¯ du reglamentuoja minėto STR IX skyriaus 4 punkte įtvirtinti reikalavimai. Griežtai vadovaujantis Å¡iais reikalavimais ir buvo parengtas K. K. planas. Kad atsakovui skirtose patalpose galima įrengti visus statybos techninio reglamento reikalavimus atitinkantį butÄ (taip pat ir atskirÄ virtuvę), atsakovas įrodė pateikdamas UAB “Statika” planÄ .

Å iame plane atsakovo Å¡iuo metu naudojamose patalpose suprojektuotas butas, kurį praÅ¡oma skirti ieÅ¡kovei, užima tik 21,93 kv. m. Jokių techninių klūčių (vamzdyno atvedimas, ventiliacija, natÅ«rali insoliacija) įrengti virtuvės paskirties patalpÄ atsakovui tenkančiose patalpose nėra. K. K. planas parengtas taip, kad Å¡alims tektų tiksliai tiek ploto, kiek priklauso pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Siekdama spartesnio ir paprastesnio bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovė atsisakė dalies jai priklausančio ploto atsakovo naudai be jokios kompensacijos, kad patalpos bÅ«tų dalijamos sveikais dydžiais.

4. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ Ä¯Ä—jimas į ieÅ¡kovei tenkanatį bÅ«tų daromas esamo lango vietoje, pažeminant lango angÄ iki grindų lygio. Esama lango sÄ rama liktų nepajudinta, o lango anga neplatinama. Tai leidžia iÅ¡sprendžia pagrindinę problemÄ - neliktų bendrų patalpų. Jokių techninių kliūčių išėjimo įrengimui nėra, jų nenurodė ir atsakovas bei tretieji asmenys. Å alia esančiuose identiÅ¡kuose namuose tokie įėjimai yra įrengti. Vilniaus m.

Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atstovė į klausimÄ , ar Statybų leidimų poskyris pritartų atidalinimo planui su atskitu įėjimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakė, kad taip. Atsakovui ir tretiesiems asmenims iÅ¡kėlus klausimÄ , ar atskiro išėjimo įrengimas nepakenks namo konstrukcijoms, buvo atlikta ekspertizė. Atsakovas jokių įrodymų, prieÅ¡taraujančių ekspertizės aktui, nepateikė.5. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu per jai atstovaujančius asmenis įsipareigojau fiziÅ¡kai neatskirti butų tol, kol atsakovas neįsirengs virtuvės. Be to, sutiko, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas naudotųsi ne tik esama virtuve, bet ir visomis ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis, jeigu atsakovui atsirastų poreikis sandėliuoti daiktus ar remontuoti patalpas.6.

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovės pateiktam atidalijimo planui nepritaria tretieji asmenys. Teiginys niekuo nepagrįstas, nes į trečiųjų asmenų klausimus (ar negalėtų bÅ«ti pažeistos jų teisės) iÅ¡samiai, argumentuotai, remiantis įrodymais buvo atsakyta bylos nagrinėjimo metu, o taip pat teismo sprendime.7. Atsakovo pateiktas UAB “Statika” parengtas planas yra nepriimtinas dėl Å¡ių priežasčių: formuojami du butai, neatitinkantys nuosavybes teise priklausančio ploto; dalį buto ploto tektų naudoti bendrai su atsakovu (bendras įėjimas ir koridorius); pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ ir ieÅ¡kovei, ir atsakovui tektų tos patalpos, kuriomis priklauso naudotis pagal pirkimo - pardavimo sutartis;

K. K. planas iki minimumo supaprastina fizinį butų padalijimÄ (fizinis atskyrimas bÅ«tų įgyvendintas itin paprastai - užtaisius dvi durų angas (tarp patalpų 1-2 ir 1-3, bei tarp 1-1 ir 1-7).IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, kad bÅ«tų užtikrinta atsakovo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Pažymėtina, kad atsakovo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam buvo realizuota nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakovui pateikus savo argumentus dėl nesutikimo su teismo sprendimu apeliaciniame skunde, todėl nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra pagrindo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuotos 4 gyvenamosios paskirties patalpos, iÅ¡ kurių trys yra įregistruotos kaip atskiri butai, priklausantys tretiesiems asmenims L.

B., T. S., S. Ž., A. Ž. ir A. D.. Likusi gyvenamojo namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei (12/100 dalis) ir atsakovui (13/100 dalis). IeÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį sudaro 56,26 kv. m. butas (3 t., 164-169 b.l., 2014-11-25 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys). 1994-02-19 sutarties pagrindu ieÅ¡kovė naudojasi 17,62 kv.m. kambariu, plane pažymėtu 1-5, atitinkamai, atsakovas naudojasi 9 kv.m. kambariu, plane pažymėtu 1-7, ir 11,16 kv.m. kambariu, plane pažymėtu 1-6, koridoriumi, plane pažymėtu 1-1, koridoriumi, plane pažymėtu 1-2, vonia, plane pažymėta 1-3 ir virtuve, plane pažymėta 1-4, ieÅ¡kovė ir atsakovas naudojasi bendrai (kambarių žymėjimai ir plotai nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus) (1 t., 34, 39-40 b.l., 2014-11-25 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys).IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m.

K. K. parengtÄ buto padalinimo planÄ (2 t., 2-9 b.l.). Pagal šį planÄ butas padalijamas į du atskirus butus. IeÅ¡kovei tenkantį butÄ A sudaro: 17,55 kv. m kambarys (A-1-7) (pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus kambario plotas yra 17,62 kv. m.) ir 8,48 kv. m. patalpa A-1-3, kuriÄ sudaro virtuvė (1-4) ir dalis koridoriaus 1-2. Įėjimas į ieÅ¡kovei tenkantį butÄ A projektuojamas įrengiant įėjimÄ kambario A-1-7 rytinio lango vietoje. Bendras ieÅ¡kovei tenkančio buto plotas yra 26,08 kv.m. (plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus).

Atsakovui tenkantį butÄ B sudaro 9,15 kv. m. kambarys B-1-5 (pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus kambario plotas yra 9 kv. m.) 11,02 kv. m. kambarys B-1-6 (pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus kambario plotas yra 11,16 kv.m.), 3,79 kv.m. vonia B-1-4 (vonios plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus yra 3,93 kv.m.), 4,22 kv. m. koridorius B-1-1 (koridoriaus plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus yra 4,06 kv.m.) ir 1,58 kv. m. koridorius B-1-2. Įėjimas į atsakovui tenkantį butÄ B lieka nepakitęs (iÅ¡ namo laiptinės).

Bendras atsakovui tenkančio buto plotas yra 30,18 kv.m. (plotas pagal 2014-11-25 kadastrinius matavimus).Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2014 m. UAB „Statika“ parengtÄ buto padalinimo planÄ (3 t., 15-33 b.l.). Pagal šį planÄ butas padalinamas į du butus sau bendro naudojimo įėjimu į butÄ ir koridoriumi.Atsakovui tenkantis butas 1A apima kambarį 1-5, virtuvę 1-3, voniÄ 1-3, koridorių 1-2 ir dalį bendro koridoriaus 1-1 (žymėjimai plane nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinis matavimus).

Bendras atsakovui tenkančio buto plotas yra 32,63 kv.m. IeÅ¡kovei tenkantis butas 1 apima kambarį 1-7, kambarį 1-6 ir dalį bendro koridoriaus 1-1 (žymėjimai plane nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinis matavimus). IeÅ¡kovė kambaryje 1-7 įsirengia virtuvę, o dalyje koridoriaus 1-1 įsirengia voniÄ . Bendras ieÅ¡kovei tenkančio buto plotas yra 23,01 kv.m. CK 4.80 str. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalinimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendtarturčio ieÅ¡kinį daiktas padalinamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas, kad CK 4.80 str. reglamentuojamas atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo bÅ«das, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iÅ¡ to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.Pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ ginčo butas visiÅ¡kai atidalinamas į du atskirus butus, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų, o pagal atsakovo atidalinimo planÄ lieka bendras įėjimas į butus iÅ¡ laiptinės ir bendras koridorius.Kaip jau nurodyta, 1994-02-19 sutarties pagrindu ieÅ¡kovė naudojasi kambariu, plane pažymėtu 1-5, atitinkamai, atsakovas naudojasi kambariais, plane pažymėtais 1-7 ir 1-6 (žymėjimai nurodyti pagal 2014-11-25 kadastrinių matavimų duomenis), Å¡i naudojimosi kambariais tvarka nėra pakitusi.

Sutartimi nustatyta ilgalaikė naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarka yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl atidalinimo bÅ«do. Pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ Å¡i tvarka yra iÅ¡laikoma, o pagal atsakovo atidalinimo planÄ Å¡i tvarka nėra iÅ¡laikoma, nes ieÅ¡kovei tenka buto dalis, kurioje yra kambariai 1-7 ir 1-6, o atsakovui tenka buto dalis, kurioje yra kambarys 1-5. Nors atsakovas teigia, kad pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ akivaizdžiai sumažėja atsakovui tenkanti gyvenamojo ploto dalis, nes viename iÅ¡ kambarių jis turi įsirengti virtuvę, tačiau yra galimybė įsirengti virtuvės niÅ¡Ä , kurios minimalus plotis pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 9 lentelę yra 1,1 m, o minimalus gylis – 0,7 m, taigi, atsakovo gyvenamasis plotas sumažėtų minimaliai.

Virtuvės niÅ¡a plačiai naudojama gyvenamosios paskirties patalpose, ji numatyta ir statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai, todėl atsakovo teiginys, kad jam, kaip vyresnio amžiaus žmogui, bus sunku priprasti prie virtuvės niÅ¡os, nėra reikÅ¡mingas, o įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių (sveikatos bÅ«klės, kt.), virtuvės niÅ¡os įrengimas atsakovo bute nėra galimas, atsakovas nepateikė.Pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ atsakovui lieka vonios ir tualeto patalpa, o ieÅ¡kovė Å¡iÄ patalpÄ turės įsirengti kito jai tenkančio ploto sÄ skaita.

Byloje nėra įrodymų, kad vonios ir tualeto patalpos įrengimas yra žymiai pigesnis nei virtuvės niÅ¡os įrengimas, todėl ieÅ¡kovės atidalinimo planas Å¡ioje dalyje atitinka interesų pusiausvyros principÄ . O pagal atsakovo atidalinimo planÄ virtuvės ir vonios bei tualeto patalpos lieka atsakovui, todėl ieÅ¡kovė turėtų įsirengti tiek virtuvės, tiek vonios ir tualeto patalpas, taigi, ieÅ¡kovei tektų žymiai didesnė finansinė ir organizacinė atidalinimo naÅ¡ta nei atsakovui.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis neturi finansinių galimybių įsirengti virtuvės niÅ¡Ä (virtuvę), prieÅ¡ingai, atsakovas teigė, kad jis yra pasiryžęs kompensuoti ieÅ¡kovei jai tenkantį mažesnį plotÄ pagal atsakovo atidalinimo planÄ , kas pagal atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus duomenis sudarytų didesnę sumÄ nei galimos bÅ«tinosios buto atidalinimo iÅ¡laidos.Kaip jau nurodyta, atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės visada susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, todėl Å¡alių ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Tai, kad dėl virtuvės nišos įrengimo šiek tiek sumažėja atsakovo gyvenamasis plotas, kuriuo jis naudojosi iki atidalinimo, kompensuojama šiek tiek didesniu atsakovui tenkančiu bendru plotu, nereikalaujant už tai kompensacijos, be to, atsakovui teko ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio rūsio dalis, t.y. atsakovui teko visa 6,91 kv.m. rūsio patalpa, taip pat nereikalaujant už tai kompensacijos. Ši patalpa gali būti panaudota daiktams sandėliuoti pertvarkymo darbų vykdymo metu.

Pažymėtina, kad pagal atsakovo atidalinimo planÄ atsakovui tektų 17,62 kv.m. kambarys vietoje 9 kv.m. ir 11,16 kv.m. kambarių, taigi, net ir viename iÅ¡ atsakovui pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ tenkančių kambarių įsirengus virtuvės niÅ¡Ä , atsakovui tenkantis gyvenamasis plotas nebÅ«tų mažesnis nei tas gyvenamasis plotas, kuris tektų atsakovui pagal jo atidalinimo planÄ . Pagal statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 264 p. projektuoti buto padalinimÄ Ä¯ du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: 264.1. atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotÄ ), ne mažesnę kaip Å¡iame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; 264.2.

įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ laiptų aikÅ¡telės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftÄ ) pastato iÅ¡orėje; 264.3. įrengti papildomÄ voniÄ , tualetÄ arba patalpÄ duÅ¡ui ir tualetui; 264.4. tiekti ir apskaityti tiekiamus Å¡ilumÄ , vandenį, elektros energijÄ ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusiÄ nuo atskirtojo buto dalį.Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai po Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-01 įsakymu Nr.D1-131 padarytų pakeitimų nebėra reglamentuojamas buto vienam asmeniui dydis, todėl atsižvelgiama į Å¡io reglamento 14.3.p. nustatytÄ naudingÄ buto plotÄ vienam žmogui, kuris yra 14 kv.m, ir kuris yra iÅ¡laikomas pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ .

Kad pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ atsakovui tenkančiame kambaryje 1-7 yra techninė galimybė įrengti virtuvės niÅ¡Ä (virtuvę), kad ieÅ¡kovei tenkančiame bute yra techninė galimybė įrengti vonios ir tualeto patalpÄ , atidalintiems butams atskirai tiekti Å¡ilumÄ ir vandenį, įrengti atskirus apskaitos prietaisus, patvirtina tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo atidalinimo planų duomenys. Pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ Ä¯ butus įrengiami du atskiri įėjimai: į atsakovui tenkantį butÄ lieka įėjimas iÅ¡ laiptinės, į ieÅ¡kovei tenkantį butÄ Ä¯rengiamas įėjimas iÅ¡orinėje namo sienoje, lango angos vietoje. 2014-09-30 ir 2014-12-09 Buto, esančio pastate (duomenys neskelbtini), techninės bÅ«klės įvertimo aktuose (3 t., 82-89, 131-146 b.l.) nustatyta, kad angos sienoje iÅ¡orinėms durims (t.y.

įėjimui į ieÅ¡kovei tenkantį butÄ pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ ) įrengimas, neplatinant pačios angos, pagal STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rÅ«Å¡ys yra priskiriamas statinio paprastajam remontui, atliekami darbai nesudėtingi ir nesukels buto, paties pastato ar gretimų statinių deformacijų, neturės įtakos esamo statinio laikančioms konstrukcijoms bei nepadarys žalos tretiesiems asmenims. Butai pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ atskiriami minimaliomis sÄ naudomis – suformuojant dvi karkasines pertvaras, kurias siÅ«loma įrengti tik pertvarkius inžinerines komunikacijas, tokiu bÅ«du užtikrinant Å¡alims galimybę nepertraukiamai naudotis visais komunaliniais patogumais iki galutinio atidalinimo projekto įgyvendinimo.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad namo bendraturčiai kategoriÅ¡kai nesutinka su įėjimo įrengimu namo iÅ¡orinėje sienoje, tačiau nei vienas iÅ¡ bendraturčių, įtrauktų į bylÄ trečiaisiais asmenimis, skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino atidalinimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai atidalino ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę pagal ieÅ¡kovės atidalinimo planÄ kaip atitinkantį proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo mėn. 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                        Alvydas Barkauskas RÅ«ta Burdulienė Neringa Å vedienė