2021-02-10 Nr. AB-3020-3-61-3-03897-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-49-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03897-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, LLRA-KŠS) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2020 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. (1D-4690)-2D-5625 (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas nėra administracinis aktas, galintis būti ginčo administraciniame teisme objektu. Respublikos Prezidentas, pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalį kreipdamasis arba nesikreipdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, atlieka ne viešojo administravimo, bet su konstituciniu teisingumu susijusius procesinius veiksmus. Prezidento kanceliarijos, kaip padedančios įgyvendinti Respublikos Prezidentui jo funkcijas valstybės įstaigos (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 str. 1 d.), skundžiamu Raštu taip pat yra atlikti ne viešojo administravimo, o su Respublikos Prezidento funkcijomis kreiptis arba nesikreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą susiję veiksmai.

III. Pareiškėjas LLRA-KŠS atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Raštas iš esmės yra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 ir 18 dalių prasme.

Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Skundžiamas Raštas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisei kandidatuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir būti išrinktam, nes dėl politinę kampaniją prieš pareiškėją vykdžiusių A. T. ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Laisvės TV“ veiksmų, t. y. dėl neteisėtos politinės kampanijos ir neteisėtos politinės reklamos skleidimo, buvo pažeista LLRA-KŠS ir jos narių teisė į teisingus ir sąžiningus rinkimus. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas Raštas yra vertintinas kaip pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje, kuris pažeidė pareiškėjo teisę į teisingus ir sąžiningus rinkimus. Be to, Rašte nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ tvarka. Raštu Prezidento kanceliarija atsisakė perduoti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tvarka kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Teismas nepagrįstai atsisakymą priimti pareiškėjo skundą motyvavo tuo, kad šiame straipsnyje įtvirtinta Respublikos Prezidento pareiga nėra susijusi su viešojo administravimo veiksmais.

Respublikos Prezidento pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados pateikimo, numatyta Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje, iš esmės įgyvendina specialiųjų subjektų, turinčių teisę apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų, teisę apskųsti VRK sprendimus, priimtus po Seimo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo. Respublikos Prezidentas turi tik įvertinti, ar skundas atitinka formos ir turinio reikalavimus, ir neturi teisės vertinti skundo reikalavimo pagrįstumo.

Skundžiama teismo nutartimi antrą kartą apribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, nutartis priimta tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, netinkamai išnagrinėjus bylos priskirtinumo teismo kompetencijai klausimą, neįvertinus skundžiamo Rašto rezoliucinėje dalyje nurodytos jo apskundimo tvarkos, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašė pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2020 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. (1D-4690)-2D-5625, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas, nes pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad organizuojant ir vykdant 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos respublikos Seimo rinkimus galėjo būti padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, dėl kurių galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia balsuojant ar neteisingai nustatyti esminiai šių rinkimų rezultatai. Pareiškėjas skundą teismui grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog buvo padaryti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, ir kad atlikdamas tokį vertinimą atsakovas peržengė jam savo kompetencijos ribas, nes tokį vertinimą gali atlikti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija, dabar – 18 straipsnio 2 dalis) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia (be kita ko), suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Administracinis teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo reikalavimų, pareikštų ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančios ABTĮ redakcijos 18 str. 2 d.) numatytiems subjektams tiesiogiai arba kitaip su šiais subjektais ar jų veikla susijusių, privalo įvertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir skunde pareikštų reikalavimų turinį bei jų pagrindą (žr., LVAT 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015; 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1016-520/2015).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, ir suformuluotą reikalavimą (skundo dalykas), matyti, kad pareiškėjas teikia skundą ne dėl viešojo administravimo veiklos. Skundo argumentacija ir suformuluotas reikalavimas leidžia daryti išvadą, kad siekiama inicijuoti bylą administraciniame teisme dėl veiklos, priskirtinos Respublikos Prezidentui, kaip vienai iš valstybės valdžių, įgyvendinant jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 86 straipsnio 6 dalyje priskirtas funkcijas. Todėl administracinio teismo atliekamas šios funkcijos įgyvendinimo teisėtumo tikrinimas būtų traktuojamas kaip kišimasis į veiklą, kuria įgyvendinama Respublikos Prezidento valdžia, o taip būtų pažeidžiamas valdžių padalijimo principas.

Taip pat papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą pripažinti neteisėtu Raštą, bet neprašė jo panaikinti ar nenurodė kitų reikalavimų. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-520/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde suformuluotas vienintelis reikalavimas pripažinti neteisėtu Raštą iš esmės yra prašymas, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu. Net patenkinus tokį reikalavimą, bet pareiškėjui neprašant Rašto panaikinti, pareiškėjo teisių pareigų apimtis liktų nepakitusi.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė