2017-06-08 Nr. AB-11623-3-63-3-00173-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-508-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00173-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1.; 57.3.; 57.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) atlikti jam priskirtus veiksmus: 1) iš naujo išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 19 d. pranešimą apie valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą statinį; 2) atlikti valstybinės žemės naudojimo patikrinimą Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, prie privačių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurių įsiterpusi valstybinė žemė, kurioje savavališkai pastatytas stacionarus metalinis varstomas užtvaras; 3) įpareigoti savavališkai užėmusius valstybinę žemę asmenis ją atlaisvinti, o neįvykdžius šio įpareigojimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną per atitinkamose teisės normose šių veiksmų atlikimui nustatytą terminą bei užtikrinti administracinio nusižengimo padarinių – savavališko valstybinės žemės užėmimo – pašalinimą.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo 2017 m. balandžio 11 d. prašymas, kuriame pareiškėjas atsisakė skundo reikalavimų ir prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi atsakovas patenkino jo skundo reikalavimus. Nurodė, jog jam žinomos procesinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime nesutiko su administracinės bylos nutraukimo pagrindu ir prašomų priteisti 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Manė, kad administracinė byla turi būti nutraukta nepriteisiant pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintus skundus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus nutraukė. Pareiškėjo A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 222,50 Eur teismo išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. prašymu atsisako skundo reikalavimų ir prašo administracinę bylą nutraukti, kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti. Prašyme nurodo, jog jam žinomos procesinės bylos nutraukimo pasekmės. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas būtų negalimas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nutraukti administracinę bylą Nr. eI-706-162/2017 priimamas, ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu administracinė byla nutrauktina.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. prašymu prašė atlyginti 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį bei 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas). Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas tvirtino, kad jis nepatenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl manė, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui neturi būti priteisiamos. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės išnyko ginčo objektas, dėl kurio buvo keliamas ginčas. Įvertinus tai, kad pareiškėjas vienu iš patikslinto skundo reikalavimų prašė atsakovę įpareigoti atlikti valstybinės žemės naudojimo patikrinimą Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bei atsakovei atlikus tokį patikrinimą ir priėmus 2017 m. balandžio 6 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-69-(14.12.73.), spręsta, jog atsakovas įvykdė šį pareiškėjo reikalavimą visiškai.

Teismas pažymėjo, jog dėl kelio užtvaro pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti veiksmus, kad šis užtvaras būtų pašalintas, tačiau užtvaras nebuvo pašalintas. Tik priėmus teisme nagrinėti pareiškėjo patikslintus skundus, kelio užtvaro nebeliko. Nors atsakovas ir tvirtino nieko nedaręs ir neįtakojęs užtvaro pašalinimo, tačiau šį atsakovo teiginį paneigė tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, atliko valstybinės žemės patikrinimą, kurio metu, atsakovo tvirtinimu, rado pašalintą užtvarą. Nors atsakovas teigė nežinantis, kas ir kaip kelio užtvarą pašalino, tačiau 2017 m. balandžio 18 d. atsiliepime nurodė, kad atlikto patikrinimo metu žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai ir kiti asmenys teigė, kad kelio užtvaras bus įrenginėjamas aukščiau, žemės sklypo pradžioje, kad pareiškėjas nepažeidinėtų jų, kaip žemės savininkų, nuosavybės teisių. Tai yra, ši aplinkybė įrodė, kad atsakovui atliekant valstybinės žemės patikrinimą, joje dalyvavo ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, kurie galėjo nurodyti ir paaiškinti, kas ir kokiomis aplinkybėmis pašalino užtvarą, tuo labiau, atsakovo atstovai žodžiu galėjo įpareigoti minėtus asmenis pašalinti kelio užtvarą. Todėl tvirtinti, kad atsakovas visiškai nieko nežinojo apie kelio užtvaro pašalinimą, negalima. Teismas sprendė, jog atsakovo aktyvūs veiksmai įtakojo kelio užtvaro pašalinimą.

Vienu iš skundo reikalavimu pareiškėjas prašė iš naujo išnagrinėti ir atsakyti į jo 2016 m. lapkričio 19 d. pranešimą apie valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą statinį. Įvertinus pranešimo turinį, spręsta, kad pareiškėjas minėtu 2016 m. lapkričio 19 d. pranešimu siekė kelio užtvaro pašalinimo. Todėl pareiškėjo 2016 m. lapkričio 19 d. pranešime nurodytas reikalavimas neatsiejamai yra susijęs su pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d patikslinto skundo reikalavimais – įpareigoti atsakovą atlikti ginčo teritorijos patikrinimą bei įpareigoti savavališkai užėmusius valstybinę žemę asmenis ją atlaisvinti. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir neatsakė į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 19 d. pranešimą, tačiau pakartotinai atlikdamas valstybinės žemės patikrinimą ir surašęs 2017 m. balandžio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-69-(14.12.73.), kuriame nenustatė pažeidimų, susijusių su kelio užtvaro įrengimu, iš esmės ėmėsi veiksmų siekdamas patikrinti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 19 d. pranešime nurodytą informaciją apie valstybinėje žemėje esantį kelio užtvarą. Aptartos aplinkybės leido spręsti, jog tik pareiškėjui kreipusis į teismą, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, dėl kurių iš esmės išnyko ginčo dalykas. Nagrinėjamu atveju, jei atsakovas būtų atlikęs minėtus veiksmus iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, tuomet galimai būtų išnykęs ir ginčo dalykas, o pareiškėjas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, jog pareiškėjas patikslintuose skunduose nurodytų reikalavimų atsisakė dėl to, kad jie iš esmės buvo patenkinti dėl atsakovo aktyvių veiksmų, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu, Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėją 2016 m. liepos 18 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokato padėjėjas A. G.. 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. balandžio 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas bei 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. kovo 8 d., 2017 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymai patvirtino, kad pareiškėjas advokato padėjėjui A. G. už skundo ir patikslintų skundų parengimą sumokėjo 500 Eur. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose (dėl atsakovo atsiliepimo į pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) nurodė, kad pareiškėjas advokato padėjėjui 300 Eur sumokėjo už 2017 m. sausio 23 d. skundo ir 2017 m. vasario 15 d. patikslinto skundo rengimą, o 200 Eur sumokėjo už 2017 m. kovo 20 d. patikslinto skundo rengimą. Įvertinus tai, kad pareiškėjas pagal 2017 m. sausio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas mokėjimo nurodymu 2017 m. vasario 1 d. sumokėjo 200 Eur bei tai, kad pagal 2017 m. kovo 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas pareiškėjas 2017 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 100 Eur, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas už 2017 m. sausio 23 d. skundą, kuris neatitiko ABTĮ reikalavimų, sumokėjo 200 Eur, o už 2017 m. vasario 15 d. patikslintą skundą – 100 Eur.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis bei įvertinus tai, kad pareiškėjas teismui iš karto nepateikė skundo, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimų, todėl vėliau tikslino bei papildė reikalavimus, todėl spręsta, kad bylinėjimosi išlaidos dėl patikslintų skundų teikimo atsirado dėl pareiškėjo kaltės. Jei pareiškėjas teismui iš karto būtų pateikęs skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus bei aiškiai ir tinkamai suformulavęs reikalavimus, tuomet pareiškėjui nereikėtų teikti patikslintų skundų ir taip patirti papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendė esant nepagrįstu pareiškėjo prašymą dėl 300 Eur priteisimo už pateiktus patikslintus skundus.

Byloje pateikta 2017 m. sausio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2017 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymas bei pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pateikti paaiškinimai patvirtino, kad pareiškėjas advokato padėjėjui už skundo parengimą sumokėjo 200 Eur. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 7, 5, 8.2 punktus. Maksimali priteistina suma už 2017 m. sausio 23 d. skundo parengimą yra 1 586,60 Eur (793,30 Eur x 2,5 x 80 procentų). Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ji priteistina. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas už skundo pateikimą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo.

III. Pareiškėjas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį iš dalies ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos dėl patikslintų skundų teikimo atsirado dėl pareiškėjo kaltės, yra nepagrįsta. Teismas vertino ir atsižvelgė į tai, kas yra atsakingas dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad visi pagrindiniai pareiškėjo pareikšti reikalavimai faktiškai atsakovo veiksmais po pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą buvo visiškai patenkinti. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos dėl patikslintų skundų teikimo atsirado ne dėl pareiškėjo kaltės, bet dėl atsakovo kaltės – atsakovo elgesys lėmė sudėtingos teisinės situacijos susidarymą bei lėmė papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą pareiškėjui.

Skundžiamame sprendime daroma prielaida, kad 2017 m. sausio 27 d. sąskaita 200 Eur už teisines paslaugas išrašyta už 2017 m. sausio 23 d. skundą, kuris neatitiko ABTĮ reikalavimų, o 2017 m. kovo 1 d. sąskaita 100 Eur už teisines paslaugas išrašyta už 2017 m. vasario 15 d. patikslintą skundą. Nors sąskaitų datos yra arti nuo nurodytų procesinių dokumentų datų, atkreiptas dėmesys į tai, kad sąskaitose už teisines paslaugas nenurodyta, už kokias konkrečiai paslaugas jos išrašytos. Teigia, kad tiek išlaidos pirminio 2017 m. sausio 23 d. skundo parengimui, tiek 2017 m. kovo 20 d. patikslinto skundo parengimui buvo būtinos ir pagrįstos, nulemtos atsakovo tyčiniu neteisėtu neveikimu, todėl turėjo būti atlygintos visiškai.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja teisinės sąlygos pareiškėjo nurodytų išlaidų atlyginimui priteisti iš atsakovo. Pareiškėjas, teikdamas patikslintus skundus teismui, veikė savo rizika ir jo patirtos išlaidos negali būti atlyginamos remiantis ABTĮ 44 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjo A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 222,5 Eur teismo išlaidų atlyginimą, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš byloje pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų, pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2017 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako skundo reikalavimų ir prašė administracinę bylą nutraukti bei priteisti iš atsakovo 522,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas patikslintuose skunduose nurodytų reikalavimų atsisakė dėl to, kad jie iš esmės buvo patenkinti dėl atsakovo aktyvių veiksmų, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašė priteisti išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą, patirtas ne tik už skundo, bet ir patikslintų skundų rengimą, nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos dėl patikslintų skundų teikimo atsirado dėl pareiškėjo kaltės, todėl pareiškėjo prašymą dėl 300 Eur priteisimo už patikslintus skundus laikė nepagrįstu.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad bylinėjimosi išlaidos dėl patikslintų skundų teikimo atsirado ne dėl pareiškėjo, o dėl atsakovo kaltės.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 1 ir 2 d.).

Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo ABTĮ 40 str. 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai šalinami anksčiau to paties advokato ruoštų procesinių dokumentų trūkumai, išlaidos tokiems dokumentams turėtų būti įskaičiuojamos į išlaidas pirminiam skundui surašyti (2012 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-303/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui teikė 2017 m. vasario 15 d. patikslintą skundą, šalindamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi nurodytus skundo trūkumus. Atsižvelgus į tai, kad 2017 m. vasario 15 d. patikslintu skundu šiuo atveju buvo šalinami pradinio skundo trūkumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad už jo parengimą pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos atskirai nepriteistinos.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad 2017 m. kovo 20 d. patikslintą skundą jis rengė dėl atsakovo kaltės, bylinėjimosi išlaidų atskirai už šio patikslinto skundo rengimą taip pat nebuvo pagrindo priteisti: pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad apie tai, jog į jo 2016 m. lapkričio 19 d. pranešimą buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. raštu, sužinojo tik iš atsakovo 2017 m. kovo 3 d. atsiliepimo į jo skundą, todėl tik tada atsirado būtinybė tikslinti skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Pareiškėjas turi domėtis jam teisines pasekmes galinčiais sukelti aktais. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo, kad pats būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą, domėdamasis, ar atsakymas į jo 2016 m. lapkričio 19 d. pranešimą yra parengtas. Be to, pareiškėjas nepagrindžia, kodėl 2017 m. kovo 20 d. patikslintame skunde suformuoti reikalavimai negalėjo būti reiškiami dar pradiniame skunde.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei pareiškėjas teismui iš karto būtų pateikęs skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus, bei aiškiai ir tinkamai suformulavęs reikalavimus, pareiškėjui nebūtų reikėję teikti patikslintų skundų ir taip patirti papildomas išlaidas. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei į Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė Rekomendacijose nurodytų dydžių neviršijančią sumą už skundo parengimą bei žyminį mokestį.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė