2021-08-19 Nr. AB-16095-4-44-3-00100-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3762-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00100-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant užsieniečiui M. A., jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjams A. Z. ir T.T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl M. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2021 m. birželio 30 d. teikimas Nr. (21/26)-7K-814 (toliau – ir Teikimas) dėl (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens M. A. sulaikymo (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (b. l. 1-2).

2. Užsieniečių registracijos centras paaiškino, kad 2021 m. birželio 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardoje buvo pastebėta didelė nelegalių migrantų grupė be asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Atlikus vietovės apžiūrą, (duomenys neskelbtini) prieigose buvo sulaikyta 27 asmenų grupė. Tęsiant vietovės apžiūrą sulaikyta dar 21 asmenų grupė. Tarp šių asmenų buvo sulaikytas asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. Apklausos metu užsienietis paaiškino, kad jis su kitu užsieniečiu atvyko į Turkijos Respubliką nelegaliai. Turkijoje buvo įsodinti į automobilį ir vežami ilgą laiko tarpą. Sustojus automobiliui, ėjo pėsčiomis ta kryptimi, kuria jiems nurodė iki kol juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Užsieniečių registracijos centro pirminėje apklausoje užsienietis nurodė, kad jo asmens dokumentą (pasą) pasiėmė organizatorius Turkijoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 4I-327 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. sulaikymo“ užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų (b. l. 15-17). Jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka (b. l. 6).

3. Užsieniečių registracijos centras akcentavo, kad Migracijos departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 14VR-1681 „Dėl nuomonės pateikimo“ pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o tikėtina, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ir paslaugomis, naktį kirto Lietuvos Respublikos išorės sieną, ir neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu siekdamas apsunkinti jo tapatybės ir teisinės padėties nustatymą bei piktnaudžiaudamas migracine sistema. Migracijos departamento nuomone, šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti ar net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai (b. l. 13).

4. Užsieniečių registracijos centro nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, be to, alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu asmens tapatybė yra patvirtinta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais, o šiuo atveju užsienietis, neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, atvyko į Lietuvos Respubliką.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovas palaikė Teikimą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį patenkinti.

6. Pirmosios instancijos teismo posėdyje užsieniečio atstovas prašė užsieniečio nesulaikyti.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą patenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (b. l. 20-22).

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 13 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. prisistatęs asmuo, kuris neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, jo prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2021 m. birželio 30 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų, jis yra prieglobsčio prašytojas, o galutinis sprendimas dėl pateikto prašymo nėra priimtas.

9. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečių registracijos centras prašo užsienietį sulaikyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais bei 5 dalies 1-3, 8, 10 ir 12 punktais. Pacitavęs Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, teismas akcentavo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis prašymas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas; užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta; nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, neturi gyvenamosios vietos, šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje; remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jo prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kadangi nėra įsiteisėjusio priimto sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo.

10. Teismas padarė išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

11. Teismas pažymėjo, kad nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, šiuo metu nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę; pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nenustatė, tačiau užsieniečio asmenybė nėra nustatyta ir neišaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, ir tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (b. l. 28-30).

13. Užsienietis pabrėžia, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą, nurodė priežastis, dėl kurių jam reikalingas prieglobstis ir iš savo pusės įvykdė visas pareigas prašymo suteikti prieglobstį motyvams atskleisti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis.

14. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kadangi teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.

15. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino užsieniečio atvejį, neatsižvelgė į tai, kad užsienietis savo veiksmais nėra davęs suprasti, jog ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

16. Užsienietis nurodo, kad, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Užsieniečių registracijos centro teritorijoje. Užsienietis pažymi, kad prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek užsieniečio interesus.

17. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 45-47).

18. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, nors ir nesiaiškina prieglobsčio prašymo motyvų, tačiau juos vertina ir nustatęs tam tikrus pažeidimus ar trūkumus, atskiru nurodymu paskirti gali atlikti teksto vertimą bei įvertinti naujas aplinkybes, arba gali bylą grąžinti Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Tokiu atveju, užsienietis turi teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje motyvai yra siejami ne su galutinio sprendimo priėmimu kaip tokiu, o su galimybe užsieniečiui pateikti motyvus, juos patikslinti bei paaiškinti iki paskutinės teismo instancijos, kurio sprendimas yra neskundžiamas. Vadovaujantis apelianto motyvų pateikimo išaiškinimu, jis galimybę teikti motyvus ir įrodymus praras iš karto po Migracijos departamento atliktos apklausos.

19. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad kiekvieno užsieniečio, taip pat ir prieglobsčio prašytojo, atvykstančio į Lietuvos Respubliką, pareiga yra pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad jeigu užsienietis, kaip jis teigia, vyko į saugią šalį prašyti prieglobsčio, kodėl jis neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas didelėje žmonių grupėje, vėlyvu paros laiku neleistinoje vietoje neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėjo jokio tapatybę patvirtinančio dokumento, ir nesutinka, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais būtų apribota jo judėjimo laisvė, kol bus sprendžiami su jo teisine padėtimi susiję klausimai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, užsieniečiai, atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, taip pat ir M. A., iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, jie pasirūpina Turkijos ir Baltarusijos turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą, kurį laiką gyvena Baltarusijoje.

20. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad įvertinus tai, jog M. A. neteistai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, nekyla jokių abejonių dėl to, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsieniečių registracijos centro nuomone, M. A. piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus; tokio užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

21. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad teismo diskrecijos teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu, nagrinėjamu atvejus pirmosios instancijos teismas nenustatė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės ir šią poziciją motyvavo. Akcentuoja, kad užsieniečio tapatybė nėra patvirtinta, jis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, o esant tokioms aplinkybėms, negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

22. Užsieniečių registracijos centras teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje užsienietis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsieniečių registracijos centro atstovas Teikimą palaikė ir prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo Užsieniečių registracijos centro Teikimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 20-22).

26. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai, vadovaudamiesi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Užsieniečių registracijos centro Teikimą patenkino ir nusprendė užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

27. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (b. l. 28-30).

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo užsienietis, yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

29. Pagrindinis įstatymas, reguliuojantis užsieniečių teisinės padėties bei jų sulaikymo klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo Teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 1-3, 8, 10, 12 punktais.

31. Byloje nustatyta, kad užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Užsieniečių registracijos centro atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

32. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas); 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas).

33. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–14 punktų nuostatas, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

34. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre. Kaip jau minėta, užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėlesnėse jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę ir (arba) teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl užsieniečio tapatybė iki šiol nėra nustatyta (patvirtinta). Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos 2021 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl tarnybos vykdymo (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Asmens byla), b. l. 1) bei užsieniečio perdavimo ir priėmimo akte (Asmens byla, b. l. 5) užsienietis nurodomas kaip M. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Informaciniame pranešime atvykstančiam į Užsieniečių registracijos centrą (Asmens byla, b. l. 8) užsienietis yra įvardijamas kaip M. R. (šią dokumente pateiktą informaciją užsienietis patvirtino savo parašu). Ant skundžiamo 2021 m. birželio 30 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame padarė prierašą, kad nori jį skųsti apeliacine tvarka ir prašo advokato pasirašė kaip M. A. (Asmens byla, b. l. 19). Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog yra žinomi tikslūs užsieniečio asmens duomenys, todėl kyla abejonių dėl jo nurodomų asmens duomenų teisingumo, tokiu būdu patvirtinant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą.

35. Iš Migracijos departamento ir Užsieniečių registracijos centro pateiktų duomenų (Asmens byla, b. l. 3; 10; 12-13;15-16) taip pat nustatyta, kad užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai kartu su kitų užsieniečių grupe buvo sulaikytas pareigūnų. Prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, jis neturi gyvenamosios vietos, šeiminių, socialinių ir (arba) ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiauja su valstybės institucijomis.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ypač įvertinus tai, kad tiksli užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, o tai suponuoja išvadą, kad prieglobsčio prašymo motyvai gali keistis. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, nurodo netikslius asmens duomenis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, užsienietis nebendradarbiauja su valstybės kompetentingomis institucijomis ir kt.).

Todėl nurodytos faktinės aplinkybės ir valstybės institucijų pateiktos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą. Nors užsienietis teigia, kad asmens dokumento neturėjimas tėra formalus reikalavimas siekiant pritaikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, ir, kad jis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, todėl priešingos išvados nesuponuoja.

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad užsienietis būtų bendradarbiavęs arba teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, <...>, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

36. Aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, t. y. siekis nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistavo objektyvi būtinybė užsieniečiui taikyti judėjimo laisvės ribojimą, t. y. jį iki 2021 m. rugsėjo 13 d. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre.

37. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

38. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė sulaikymui šiuo atveju būtų jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (b. l. 28-30). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių, nustatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Teisėjų kolegijos nuomone, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra bei neteikdamas tikslių duomenų institucijoms, užsienietis bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos valstybėse. Todėl, atsižvelgus į tai, pripažintina, jog užsienietis gali siekti sutrukdyti jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti, todėl būtina jį sulaikyti.

39. Atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, negalima daryti išvados, jog jis teikia pagalbą valstybės institucijoms, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl užsieniečiui negali būti skiriama jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti užsieniečio tapatybės ir tikrųjų prieglobsčio prašymo motyvų.

40. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Užsieniečių registracijos centro, tiek užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti kitaip. Todėl atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsieniečio M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė