2020-01-21 Nr. CB-650-2-68-3-29610-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-211/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29610-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 15 d. gautu ieškovės G. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė G. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovui J. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės G. R. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojantį CK 4.80 straipsnį ir dėl šios teisės normos taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; nepagrįstai laikė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, CK 4.93 straipsnyje nustatytą savininko teisių apsaugos garantiją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą būsto neliečiamumo principą; 2) teismai, konstatuodami, kad šiuo metu atidalyti ginčo turto negalima, ginė tik atsakovo interesus, neatsižvelgdami į ieškovės interesus, taip pažeidė teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą; 3) teismai paneigė CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą absoliučią bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios nuosavybės; iš atsakovo pusės nesant jokiam alternatyviam pasiūlymui dėl bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, o esant tik nenorui, teismai neturėjo teisinio pagrindo nepaisyti ieškovės teisių ir konstatuoti, kad atidalijimas negalimas; 4) teismai pažeidė civilinio proceso tikslus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą (perkėlė ieškovei pareigą įrodyti atidalijimo motyvų buvimą), rungimosi principą, buvo šališki (nepagrįstai savo iniciatyva rinko įrodymus atsakovo naudai, o ieškovės pateiktus įrodymus apie jos turimą turtą panaudojo prieš ją), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tai lėmė, kad buvo neatskleista bylos esmė ir ginčas liko neišspręstas. Ieškovė pagrindė, kad nėra galimybės išspręsti atidalijimo klausimo bendraturčių sutarimu, buto padalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai yra negalimas, atsakovo teisės nepažeidžiamos, nes jam išmokama teisinga kompensacija ir pateikė įrodymus apie savo finansinį pajėgumą išmokėti kompensaciją, taigi įrodė visas sąlygas, kurioms esant taikytinas subsidiarus atidalijimo būdas – kompensacijos išmokėjimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas iš esmės pažeidžia jo interesus, taip pat nepateikė alternatyvios atidalijimo įgyvendinimo galimybės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti advokatei Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 432 (keturis šimtus trisdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovę per EPP sistemą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas