cc0b2b08-b7c5-4675-a8c8-66cd56edd78e · Alytaus rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-147-791/2015(Procesinio sprendimo Nr. 4-13-3-00077-2015-3)                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.3.; 45.4.5.; 52.3. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. kovo 27 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant I.

B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. D., jo atstovui advokatui K. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir n u s t a t ė : kad K. D. 2014-12-16 apie 16 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir esant įtarimui dėl vairavimo neblaiviam, vengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti, ar nėra neblaivus.

Å iais veiksmais K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. D. kaltės nepripažino, parodė, kad aikÅ¡telėje prie mokyklos, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kalbėjosi su kaimynais Z., S., Å .. Nuo aikÅ¡telės iki namų yra 200-300 metrų. Važiuodamas namo stabtelėjo prie sankryžos.

Sankryžoje prieÅ¡ais stovėjo tarnybinis policijos automobilis. Policijos automobilio Å¡vyturėliai, garsiakalbis nebuvo įjungti. PareigÅ«nas jokių veiksmų neatliko, todėl jis važiavo toliau. Kai grįžo namo, paskui jį į namus įėjo policijos pareigÅ«nas. Tuo metu žmona buvo namuose, ji gulėjo lovoje, nes sirgo. PareigÅ«nas paklausė „kodėl nestojai“, jis pasakė „kad niekas nestabdė“. PareigÅ«nas liepė laukti, kol atvyks kitas policijos ekipažas. Pasakė, kad nesuimtas, neareÅ¡tuotas ir išėjo į tvartÄ Å¡erti gyvulių.

Su pareigÅ«nu kambaryje buvo apie 10 minučių. Policininkas nuėjo paskui jį. Buvo įėjęs į rÅ«sį, paskui jo nebuvo. Nematė, kad bÅ«tų atvažiavę kitas policijos ekipažas. Kai po triÅ«sos parėjo namo, žmona pasakė, kad pareigÅ«nai jo ieÅ¡kojo. Gyvulius šėrė apie pora valandų, per tÄ laikÄ nebuvo išėjęs iÅ¡ namų Å«kio valdų, buvo už tvarto. Nebuvo atėjęs pasižiÅ«rėti, ar pareigÅ«nai atvažiavo, nes jam nebuvo smalsu. Nematė, kad pareigÅ«nai bÅ«tų buvę tvarte.

Policijos pareigÅ«nas nereikalavo pasitikrinti blaivumo. Jei bÅ«tų liepęs, bÅ«tų pÅ«tęs, nes tÄ dienÄ alkoholio nevartojo. Mano, jei pareigÅ«nas bÅ«tų turėjęs prietaisÄ girtumui patikrinti, tai bÅ«tų davęs. PraÅ¡o bylÄ nutraukti, nes jokio teisės pažeidimo nepadarė.             Liudytojas A. T. parodė, kad bÅ«nant kabinete, gavo budėtojo informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini) kaime prie mokyklos automobilyje geria ir gali važinėti neblaivus vairuotojas.

Važiuojant (duomenys neskelbtini), sankryžos sankirtoje, netoli mokyklos, prieÅ¡ jį atvažiavo minėtas asmuo, kurį pastebėjo iÅ¡ 15-10 m atstumo. Susigretinus su juo, prasivėrė langelį, kiÅ¡o žėslÄ stabdyti - padarė žestÄ , kad stoti, pradarė dureles, o jis padidino greitį ir nuvažiavo. Nurodė, kad nespėjo įsijungti Å¡vyturėlių ir garsinių signalų, kadangi ekipaže vyko vienas ir buvo susikoncentravęs į važiavimÄ . Už 1500 m buvo jis nusuko į kiemÄ .

Sustojo, iÅ¡lipo ir sodeliu pradėjo bėgti į namÄ . Bėgo paskui jį. K. D. bėgdamas nuvirto, jis užvirto ant jo, buvo veidas prieÅ¡ veidÄ , todėl gerai jautė alkoholio kvapÄ . Atsistojęs vyriÅ¡kis pradėjo muistytis. Jam paaiÅ¡kino dėl ko vijosi. Bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas. Telefonu informavo policijos budėtojÄ , kad sulaikė minėtÄ asmenį, kuris iÅ¡gėręs vairavo automobilį. Asmuo jam pasakė, kad „vienas nieko neįrodysi“. Vengdamas konflikto pradėjo jį raminti.

Po kiek laiko K. D. pareiÅ¡kė, kad turi teisę pasiÅ¡erti gyvulius. Jam pasakė, kad yra iÅ¡kviestas ekipažas ir reikia sulaukti. Bet vyriÅ¡kis nuėjo į Å«kinį pastatÄ , todėl jis nuėjo paskui jį prižiÅ«rėti, kad nepabėgtų. Pilietis ten mėžė tvartÄ . Jam nusisukus pažiÅ«rėti, ar neatvyko ekipažas, K. D. paspruko. ApžiÅ«rėjo visÄ tvartÄ , už tvarto, niekur jo nebuvo. Nuėjo pas žmonÄ Ä¯ namus ir paprašė, kad Å¡i paskambintų vyrui ir pasakytų, jog grįžtų.

Informavo budėtojÄ , kad minėtas asmuo pabėgo. Po 10-15 min. atvažiavo kitas policijos ekipažas. Kai K. D. dingo, apklausė jo sutuoktinę. Atvykus antrajam ekipažui, jÄ pasikvietė tikslu patikrinti automobilio techninės apžiÅ«ros dokumentus. D. automobilis stovėjo kitame sodybos kieme. Užsirašė duomenis ir, sugrįžęs į namÄ , apklausė jo žmonÄ . Jis iÅ¡ jos žodžių surašė paaiÅ¡kinimÄ , kurį ji pati perskaitė ir jį pasirašė. Ji paaiÅ¡kino, kad vyras namo sugrįžo neblaivus, bet ji nematė, ar jis vairavo.

Alkotesterį, kuris iÅ¡duotas nuolatiniam naudojimui, turėjo tarnybiniame automobilyje, jo rankoje nelaikė, tačiau kelis kartus siÅ«lė pažeidėjui pasitikrinti blaivumÄ .Liudytoja G. S. parodė, kad dirbo kartu su D. L.. TÄ dienÄ gavo praneÅ¡imÄ , kad sulaikytas neblaivus vairuotojas, todėl reikėjo nuvykti nustatyti girtumÄ ir įforminti įvykį. Nuvažiavę į vietÄ rado tyrėjÄ A. T., kuris stovėjo prie automobilio Audi. Jis paaiÅ¡kino, kad sulaikė asmenį, kuris prieÅ¡inosi ir buvo agresyvus, kuris paprašė leisti pasiÅ¡erti gyvulius ir, tuo pasinaudojęs, pabėgo.

Kolega nuėjo pas minėto asmens žmonÄ , o ji liko saugoti automobilio. Atėjo K. D. žmona ir padėjo ieÅ¡koti dokumentų. PareigÅ«nas A. T. nuėjo pas D., kad paraÅ¡ytų paaiÅ¡kinimÄ . Sutuoktinė sakė, kad jis grįžo namo neblaivus ir paskui jį atėjo įgaliotinis. Pati girdėjo, kaip D. žmona sakė, kad vyras buvo neblaivus. PaaiÅ¡kino, kad kai pareigÅ«nas stabdo, jis turi įsijungti Å¡vyturėlį, lazdele stabdyti ar žėslÄ kiÅ¡ti per langÄ , bÅ«na kartais per mažas atstumas, tada įjungiami Å¡vyturėliai.Liudytojas D.

L. parodė, kad tÄ dienÄ dirbo su S.. Gavo nurodymÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , nes tyrėjas sulaikė neblaivų vairuotojÄ . Nuvažiavus paaiÅ¡kėjo, kad vairuotojas pasiÅ¡alino. Tyrėjas paaiÅ¡kino, kad jis sulaikytam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kino, kad atvažiuos ekipažas. Asmuo pasiprašė paÅ¡erti gyvulius ir per galines tvarto duris pabėgo. Pats buvo jo namuose, apžiÅ«rėjo Å«kinius pastatus, bet piliečio niekur nesimatė. Žmona patvirtino, kad pabėgęs asmuo tai jos vyras, kuris buvo neblaivus.

Tyrėjas taip pat nurodė, kad pilietis buvo neblaivus. Tyrėjas paklausė tos moters, ar ji matė, kad jos vyras buvo neblaivus, ji patvirtino, kad matė. Žmonos paprašė eiti kartu apžiÅ«rėti automobilio. Radę jo duomenis, iÅ¡važiavo, o tyrėjas liko apklausti liudytojÄ . Jie iÅ¡važiavo po kaimÄ ieÅ¡koti dingusio vairuotojo. Pravažiavo keletÄ namų, prasuko aplinkui, bet pažeidėjo niekur nebuvo.             Liudytojas V. Z. parodė, kad su D. buvo susitikę aikÅ¡telėje, prie mokyklos.

Buvo pavakarė, jau pradėjo temti, po 16 val. Atėjo pėsčiomis, o Kęstas ir Rytis buvo su automobiliais. Kai bendravo su D., jis sėdėjo automobilyje, nuo jo nejautė alkoholio kvapo. Pasikalbėjo apie 5-10 min. ir išsiskirstė. Policijos automobilio nepastebėjo. Patikino, kad tuo metu nei jis, nei K. D. nebuvo išgėrę. Liudytojas R. Š. parodė, kad su K. D. yra bendradarbiai. Aikštelėje stovėjo jis, S. ir D.. Buvo išlipęs iš automobilio, priėjęs prie K. D., bet nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus, nejautė alkoholio kvapo.

AikÅ¡telėje alkoholio nevartojo ir nematė, kad kiti bÅ«tų vartoję. Kai K. D. nuvažiavo, pamatė policijos automobilį, kuris stabtelėjo. Matė, kai atvažiavo policijos automobilis, bet jis nejungė jokių signalų. Nematė, kad stabdytų, jis tik prasilenkė su K. D..Liudytoja V. D. parodė, kad vyras namo parėjo su policijos pareigÅ«nu. Atsikėlė, tuo metu visi buvo kambary - vyras ir policijos pareigÅ«nas. PareigÅ«nas vyrui sakė kažkÄ , kad tu prisivažinėjai. Jie kažkÄ paÅ¡nekėjo 3-4 min., po to pakilo ir išėjo laukan, ji vėl atsigulė, nes sirgo.

Vėliau jÄ kėlė, kad eitų žiÅ«rėti maÅ¡inos dokumentų, paskui atėjo vyro ieÅ¡kodami. Bendravo ir su kitais pareigÅ«nais, kurie jÄ iÅ¡sivedė iki automobilio, atidarė dureles, gal ieÅ¡kojo dokumentų. Automobilyje rado techninį lapÄ ir draudimÄ . Tik tiek bendravo su jais, jie jos gal nieko neklausė. Ji nurodė, jog jokio paaiÅ¡kinimo nerašė, tačiau pagarsinus jos raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ patvirtino, kad paaiÅ¡kinimas suraÅ¡ytas iÅ¡ jos žodžių ir jos pasiraÅ¡ytas.

Tvirtino, jog pasirašė neperskaičiusi, nes buvo nesveika ir norėjo, kad tik greičiau atsikratyti pareigÅ«nų. IÅ¡ iÅ¡vaizdos negalėjo pasakyti, kad vyras buvo neblaivus. Nežino, ar jis buvo neblaivus, ji pareigÅ«nams sakė, kad nežino. Kai vyras grįžo, buvo jau prietema.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. IÅ¡ paminėtų teisės normų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino, kad įvykio dienÄ buvo neblaivus, neigė neblaivus vairavęs automobilį.

Pripažino, kad jį namuose sulaikęs pareigÅ«nas liepė laukti atvykstančio kito pareigÅ«nų ekipažo, tačiau jis išėjo į tvartÄ apsiÅ¡erti gyvulių ir apie pora valandų negrįžo. Kai sugrįžo namo, pareigÅ«nų jau nebuvo. Teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. D. nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja bylos faktiniams duomenims ir yra vertintos kaip gynybinė pozicija. Tiek tyrėjas, tiek ir policijos pareigÅ«nai nurodė, kad K. D.

žmona patvirtino, kad jos vyras sugrįžo į namus neblaivus. Nors D. teigė nemačiusi, ar vyras grįžo automobiliu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareigÅ«nas pažeidimÄ stebėjo betarpiÅ¡kai, pažeidimÄ padariusį asmenį sekė iki namų ir su juo bendravo praėjus labai mažam laiko tarpui nuo to momento, kai jis įsuko į kiemÄ ir pastatė automobilį. PasiÅ«lius pasitikrinti neblaivumÄ , jis atsisakė, nors pats kategoriÅ¡kai tai neigė ir nurodė, kad pareigÅ«nas apie tai nieko nesakė.

Dėl atsisakymo tikrintis girtumÄ pažymima, kad Å¡io pažeidimo sudėtis yra formali. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir KET 17 punktas.

Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1045/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63 -1992/2010).Kad policijos tyrėjas A. T. turėjo teisę tikrinti blaivumÄ patvirtina byloje esantis Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių mokymų registracijos lapas bei pareiginiai nuostatai.

PareigÅ«nas A. T. vykdė budėtojų dalies nurodymÄ dėl gauto praneÅ¡imo, kad asmenys prie mokyklos automobilyje vartoja alkoholį (b.l. 4). Be to, Å¡io įvykio tyrimui buvo iÅ¡kviestas papildomas policijos ekipažas. Byloje nėra jokių duomenų, kad tyrėjas A. T. anksčiau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, nenustatyta kitų aplinkybių, kad siekia melagingai jį apkalbėti ar bÅ«tų suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi. Aplinkybių dėl galimo tyrėjo A. T.

Å¡aliÅ¡kumo nenurodė ir pats pažeidėjas, todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Ä®vertinus liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymus ir kitus bylos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad K. D. pasiÅ¡alino iÅ¡ namų nesulaukęs atvykstančių pareigÅ«nų, ir taip patvirtino savo atisakymÄ atlikti neblaivumo patikrÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismui visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus įrodymus, iÅ¡analizavus liudytojų parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K. D. vengė neblaivumo patikrinimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.

K. D., jam suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat kaltinamas padaręs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ATPK 130 straipsnio pastaboje nurodyta, jog uniformuoto policijos <...> pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigÅ«nai, turintys specialiomis spalvomis nudažytÄ ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtÄ automobilį, stabdyti transporto priemonę Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijos 25 p. taip pat įtvirtinta, kad Transporto priemonė gali bÅ«ti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialius garso signalus. Å iuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant patraukimo už šį pažeidimÄ administracinėn atsakomybėn klausimÄ , viena iÅ¡ esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas pareigÅ«nų.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog K. D. turėjo suvokti pareigÅ«no reikalavimo pobÅ«dį, negalima. Tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, ir tai jis patvirtino teismo posėdžio metu, kad automobilis buvo stabdomas susitikus su juo sankryžoje, iÅ¡kiÅ¡ant pro kairės pusės priekinį langÄ Å¡viesÄ atspindintį žeslÄ . Teismas pažymi, kad toks pareigÅ«no reikalavimo pobÅ«dis nesudaro neginčijamos galimybės asmeniui tinkamai suvokti, ko iÅ¡ jo buvo reikalaujama.

Vien ta aplinkybė, kad pareigÅ«nas važiavo tarnybiniu automobiliu ir padarė rankos žestÄ , neleidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas. Ä®vertinus teismui pateiktus surinktus duomenis, pažeidėjo paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad K. D. veiksmuose nebuvo nepaklusimo uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teisena K.

D. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).Skiriant nuobaudÄ už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Galiojančių nuobaudų neturi. Pažeidėjas padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau neteistas, dirba vairuotoju.

Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , jam skirtina administracinė nuobauda – straipsnio sankcijose numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui. Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : K. D. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 579 (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių) eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.Administracinio teisės pažeidimo teisenÄ dalyje dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę K.

D. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                               Vilma Dapkevičienė Papildoma informacija:

Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Laiku nesumokėjus baudos arba nepapraÅ¡ius baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per ilgesnį laikÄ , pažeidėjui gresia papildomos iÅ¡laidos. Jeigu baudÄ priverstiniu bÅ«du iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .

PaskirtÄ baudÄ galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Ä®mokos kodas: 6030, įmokos pavadinimas – administracinė bauda.