Legislator Case Law & Legislation
cc0b2a94-8b4b-49cb-8267-620eb03d1bb3 AI generated

cc0b2a94-8b4b-49cb-8267-620eb03d1bb3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number cc0b2a94-8b4b-49cb-8267-620eb03d1bb3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį ir draudikui apie jį praneÅ¡ta per draudimo apsaugos laikotarpį arba per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ ; žala padaryta laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos. Taigi, tik esant visų Å¡ių sÄ lygų visumai, įvykis gali bÅ«ti laikomas draudiminiu. Nagrinėjamu atveju, žala buvo padaryta draudimo sutartyje numatytoje draudimo teritorijoje, žala buvo padaryta draudimo apsaugos galiojimo metu ir IeÅ¡kovas teismų sprendimais buvo pripažintas atsakingu už padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau viena iÅ¡ numatytųjų Taisyklių 4.1. punkto sÄ lyga nebuvo iÅ¡pildyta – IeÅ¡kovas nepateikė reikalavimo atlyginti žalÄ nei per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, nei per Taisyklių II d. 1.11. punktu nustatytÄ 30 dienų iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ .

Legislator headnote

AI generated

cc0b2a94-8b4b-49cb-8267-620eb03d1bb3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: AnalogiÅ¡kai, nedraudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje ar (ir) įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos. Taigi, draudikui kyla prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutartį tik tuo atveju, jeigu atsitikimas yra pripažįstamas draudžiamuoju. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės yra draudimo sutarties dalis, turi bÅ«ti remiamasi jose nurodomu draudiminio įvykio apibrėžimu ir draudėjas gali reikalauti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik už tokį įvykį, kuris yra laikomas draudžiamuoju pagal Taisykles arba sudarytÄ draudimo sutartį su draudiku.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-19730-614/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12511-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 116.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Birutei Ramanauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Linai RiepÅ¡aitei, atsakovo atstovei Ievai Suchažauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio Å«kis“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia ir draudimo iÅ¡mokos bei palÅ«kanų priteisimo ir              n u s t a t ė :             teisme 2014-04-09 priimtas ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio Å«kis“ ieÅ¡kinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo ieÅ¡kovas prašė pripažinti 2009-09-07 sudarytos draudimo sutarties (draudimo poliso Serija LD Nr. 91570903) draudimo taisyklių II dalies 4.1.1 p. sÄ lygÄ negaliojančia ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3.573,26 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už 2010-02-19 įvykį, 4.970,98 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už 2010-02-26 įvykį, o taip pat priteisti 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal jo ir atsakovo sudarytÄ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudimo laikotarpis buvo nuo 2009-09-12 iki 2010-09-11, tačiau atsakovas atsisako iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ dėl dviejų įvykių, įvykusių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu. Atsakovas 2013-12-11 bei 2014-01-19 raÅ¡tais nurodė, jog pagal Bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 054 (2007-01-31 redakcija) II dalies 4.1.1 p. įvykiai nėra draudžiamieji.

Å iame punkte numatyta viena iÅ¡ sÄ lygų, kad įvykis bÅ«tų laikomas draudiminiu – nukentėjusio asmens reikalavimas turi bÅ«ti pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį ir draudikui apie jį praneÅ¡ta per draudimo apsaugos laikotarpį arba per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ . Draudimo taisyklių 1.1 p. nurodytas iÅ¡plėstinis 30 dienų praneÅ¡imo terminas, kurio eiga prasideda nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo momento. Numatytas iÅ¡plėstinis reikalavimo pareiÅ¡kimo terminas – 30 dienų nuo draudimo apsaugos galiojimo pabaigos, yra itin trumpas ir neprotingas.

IeÅ¡kovas negalėjo pateikti reikalavimų atsakovui tokiu terminu, kadangi pats ieÅ¡kovas apie draudimo apsaugos galiojimo metu įvykusius draudiminius įvykius sužinojo jau po draudimo apsaugos ir iÅ¡plėstinio laikotarpio pabaigos: apie 2010-02-26 įvykusį įvykį sužinojo 2012-04-20, gavęs pretenzijÄ . Apie 2010-02-19 įvykį sužinojo gavęs dokumentus iÅ¡ teismo, t. y. 2013-02-25. Tokia taisyklių nuostata yra siurprizinė, prieÅ¡taraujanti bendrosios civilinės atsakomybės draudimo esmei, nepagrįstai didele apimtimi apribojanti sutarties standartines sÄ lygas parengusio draudiko atsakomybę bei prieÅ¡taraujanti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, todėl remiantis CK 6.186 str. 1 d. pripažintina negaliojančia.

Kadangi draudimo sutartis yra fiduciarinė, draudikas turi pareigÄ tokiÄ sÄ lygÄ tinkamai atskleisti. Teismų praktika pripažįsta, kad pareiga atskleisti draudimo sutarties sÄ lygas - draudimo rūšies taisykles įvykdoma ne tik įteikiant draudimo rūšies taisykles draudėjui, bet ir tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinant jų turinį. IeÅ¡kovas buvo apsidraudęs savo veiklÄ civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo įstatyme esančiame apibrėžime draudiminis įvykis neribojamas reikalavimo draudikui pateikimu, todėl numačius Å¡iÄ sÄ lygÄ , draudikas turėjo aiÅ¡kiai jÄ atskleisti kaip galimai netikėtÄ draudėjui.

Jeigu standartinėse sutarties sÄ lygose yra numatytos tokios aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į sutarties esmę, pripažintinos esminėmis tos sutarties sÄ lygomis, tokios sÄ lygos Å¡aliai, sudariusiai sutartį prisijungimo bÅ«du, gali bÅ«ti privalomos tik tuo atveju, jeigu Å¡alis su jomis aiÅ¡kiai sutiko. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs, kad draudimo sutarties sÄ lygos sumažina draudimo apsaugÄ taip, jog per draudimo apsaugos laikotarpį ieÅ¡kovo atliktais veiksmais tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai nebus atlyginami, jeigu tretieji asmenys reikalavimus pareikÅ¡ vėliau nei per 30 dienų po draudimo sutarties termino pabaigos, ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs tokios sutarties.

Ginčijama sutarties sÄ lyga nėra suprantama ir logiÅ¡ka. Draudikas draudimo sutarties sudarymo metu nepaaiÅ¡kino draudėjui sÄ lygos dėl 3 metų iÅ¡plėstinio termino taikymo pasirinkimo galimybės, pažeidė pareigas tinkamai atskleisti standartines draudimo sutarties sÄ lygas. Draudiminio įvykio apibrėžimas atsakovo parengtose taisyklėse – nelogiÅ¡kas ir neprotingas. Draudiko prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokas ir apdraustojo teisės Å¡ias iÅ¡mokas gauti pasibaigimas nepagrįstai susiejamas su trečiųjų asmenų (nukentėjusiųjų asmenų) reikalavimų pateikimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudiminė apsauga galioja ne tik sutarties galiojimo metu, bet ir po sutarties pasibaigimo, jei nusižengimas padaromas sutarties galiojimo metu ir momentas, kada pretenzija pareiÅ¡kiama, Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi. Spręsdamas iÅ¡ esmės panaÅ¡iÄ situacijÄ dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatyto vienerių metų termino praneÅ¡imui apie žalÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad dėl to bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.1012 str. 2 d. numatyta, kad draudėjui pažeidus pareigÄ praneÅ¡ti apie įvykį, draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „draudikams neturi bÅ«ti leidžiama remtis pareigos praneÅ¡ti apie draudžiamÄ jį įvykį terminų, nustatytų draudimo liudijime, pažeidimu, kaip sÄ lyga apskritai nemokėti draudimo iÅ¡mokos.

IeÅ¡kovas atsakovui apie draudiminius įvykius nepranešė ne dėl tyčios ar siekdamas nuslėpti aplinkybes, o dėl to, kad pats apie Å¡iuos įvykius nežinojo. IeÅ¡kovo nepraneÅ¡imas neturėjo įtakos atsakovo teisei nustatyti įvykio aplinkybes ar imtis kokių nors priemonių sumažinti žalÄ . Atsakovas, dalyvaudamas nurodytose civilinėse bylose kaip trečiasis asmuo, galėjo reikÅ¡ti visus atsikirtimus ir argumentus dėl žalos fakto ir jos dydžio. Atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog pagal CK 6.987 str., draudimo sutartyje nustatyta draudimo iÅ¡moka mokama, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Tai reiÅ¡kia, kad prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimui reikia tam tikrų juridinių faktų sudėties – įvykis turi bÅ«ti pripažintas draudiminiu, turi atitikti draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų visumÄ ir neturi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurios Taisykių apibrėžiamos kaip nedraudžiamieji įvykiai.

Kitaip tariant, įvykiui nepatenkant į draudžiamųjų įvykių ratÄ , arba įvykį pripažinus nedraudžiamuoju įvykiu, prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tiesiog neatsiranda. Neatsiejama IeÅ¡kovo ir Atsakovo sudarytos draudimo sutarties dalis yra Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 054 (2007 m. sausio 31 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. kovo 1 d.). Å ių Taisyklių 1.15. punkte nurodoma, jog draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , yra draudiminis įvykis.

AnalogiÅ¡kai, nedraudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje ar (ir) įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos. Taigi, draudikui kyla prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutartį tik tuo atveju, jeigu atsitikimas yra pripažįstamas draudžiamuoju. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės yra draudimo sutarties dalis, turi bÅ«ti remiamasi jose nurodomu draudiminio įvykio apibrėžimu ir draudėjas gali reikalauti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik už tokį įvykį, kuris yra laikomas draudžiamuoju pagal Taisykles arba sudarytÄ draudimo sutartį su draudiku.

Taisyklių II d. 4.1. punktas apibrėžia, koks įvykis turi bÅ«ti laikomas draudžiamuoju, t.y. žalos trečiajam asmeniui padarymas, draudėjui vykdant apdraustÄ veiklÄ arba dėl draudėjo nuosavybėje, valdyme esančių ir apdraustai veiklai naudojamų statinių, teritorijos ar kitų objektų trÅ«kumų, laikomas draudiminiu įvykiu, jei tenkinamos nurodytos sÄ lygos:

1) reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį ir draudikui apie jį praneÅ¡ta per draudimo apsaugos laikotarpį arba per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ ;

2) žala padaryta draudimo teritorijoje;

3) draudėjas pagal galiojančius įstatymus atsako už žalÄ ;

4) žala padaryta laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos. Taigi, tik esant visų Å¡ių sÄ lygų visumai, įvykis gali bÅ«ti laikomas draudiminiu. Nagrinėjamu atveju, žala buvo padaryta draudimo sutartyje numatytoje draudimo teritorijoje, žala buvo padaryta draudimo apsaugos galiojimo metu ir IeÅ¡kovas teismų sprendimais buvo pripažintas atsakingu už padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau viena iÅ¡ numatytųjų Taisyklių 4.1. punkto sÄ lyga nebuvo iÅ¡pildyta – IeÅ¡kovas nepateikė reikalavimo atlyginti žalÄ nei per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, nei per Taisyklių II d. 1.11. punktu nustatytÄ 30 dienų iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ .

Draudžiamojo įvykio sÄ lyga, kuria reikalaujama draudikui pateikti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį ir nustatytÄ iÅ¡plėstinio praneÅ¡imo terminÄ , vadinama pareikÅ¡to reikalavimo sÄ lyga. PareikÅ¡to reikalavimo sÄ lyga, prieÅ¡ingai, negu nurodo ieÅ¡kovas, yra pripažįstama įstatymų leidėjo (pav. LR Draudimo įstatymo 94 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaÅ¡iose bylose yra nurodęs, kad draudžiamojo įvykio samprata, nustatyta remiantis pareikÅ¡to reikalavimo kriterijaus taikymu, yra pagrįsta, nes draudžiamasis įvykis yra apdraustos rizikos materializavimasis, o apdrausta civilinės atsakomybės rizika materializuojasi, kai nukentėjęs asmuo pareikalauja iÅ¡ draudėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir tol, kol nukentėjęs asmuo nepateikė reikalavimo, civilinės atsakomybės draudimo rizika negali materializuotis, nes neaiÅ¡ku, ar iÅ¡ viso kyla civilinė atsakomybė.

Draudiminis įvykis negali bÅ«ti konstatuojamas, jeigu nebuvo laiku praneÅ¡ta apie atsiradusiÄ Å¾alÄ , o reikalavimo pateikimas draudimo apsaugos galiojimo metu yra pagrindas atsirasti draudiko prievolei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , t.y., draudžiamasis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečiÄ sutarties sÄ lygÄ . Taigi, draudimo taisyklėse esant numatytoms draudiminio įvykio sÄ lygoms, jos visos turi bÅ«ti įgyvendintos, siekiant įvykį pripažinti draudiminiu. Nei viena iÅ¡ Taisyklių 4.1. punkte nurodytų sÄ lygų negali bÅ«ti laikoma mažiau svarbi ar nereikalinga ir tik jų visų atsiradimas sÄ lygoja draudiminio įvykio egzistavimÄ .

IeÅ¡kovo naudojama kasacinio teismo praktika yra dar 2002 metais LAT suformuota praktika, po kurios buvo suformuota Atsakovo nurodyta praktika. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas niekaip neinformavo atsakovo apie įvykius, sukėlusius žalÄ . IeÅ¡kovas apie įvykius nepranešė netgi tada, kai gavo pretenzijas iÅ¡ sugadintų automobilių draudikų. Žalos atsakovo buvo užregistruotos tik gavus ieÅ¡kinius tiesiogiai iÅ¡ teismo. Remiantis draudimo sutartimi, draudimo apsaugos terminas galiojo iki 2010 m. rugsėjo 11 d., o iÅ¡plėstinio praneÅ¡imo termino pasibaigimo paskutinė diena yra 2010 m. spalio 11 d.

Automobilių draudikų ieÅ¡kiniai buvo pateikti 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. balandžio 15 d., todėl atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, jog jis neturėjo objektyvios galimybės atsakovui praneÅ¡ti apie įvykusius įvykius. Nepagrįstu laikytinas ir IeÅ¡kovo argumentas, jog jis nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo sutarties sÄ lygomis. IeÅ¡kovas neneigia, jog 2009 m. rugsėjo 7 d. sudarė draudimo sutartį su atsakovu ir jam buvo įteiktas draudimo liudijimas. Draudimo sutartimi Å¡alys susitarė, jog sutarčiai galios standartinės draudimo sutarties sÄ lygos.

Draudėjas patvirtino, kad buvo supažindintas su visomis draudimo sutarties sÄ lygomis, jis aiÅ¡kiai sutiko su prisijungimo bÅ«du sudaromos sutarties sÄ lygomis. IeÅ¡kovas neteisėtai prilygina Taisyklių 4.1.1. punkto taikymÄ LR TPVCAPD įstatymo numatytam vienerių metų pretenziniam terminui, kadangi tai yra skirtingi terminai, atliekantys skirtingas funkcijas ir turintys skirtingas paskirtis. TPVCAPD įstatymo numatytas terminas yra numatomas kaip papildoma sÄ lyga, reikalinga draudimo iÅ¡mokos mokėjimui, tuo tarpu Taisyklių 4.1.1. punktas taikomas tik sudarius draudimo sutartį ir Å¡i sÄ lyga nėra papildoma, o esminė draudimo sutarties sÄ lyga, kuri yra bÅ«tina draudiminiam įvykiui konstatuoti.

Be to, ieÅ¡kovas painioja draudimo sutartyje numatytų teisių ir pareigų pažeidimÄ , kas sukelia tokias pasekmes kaip draudimo iÅ¡mokos mažinimas ar atsisakymas jÄ iÅ¡mokėti, ir sÄ lygų kurios yra pagrindas draudiminiam įvykiui atsirasti nustatymÄ . Draudimo sutartis, sudaryta tarp draudiko ir draudėjo yra privaloma abiems Å¡alims. Pagal CK 6.189 str. 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, Å¡alims yra privalomas ir jo bÅ«tina laikytis.

Sutarties normos negali bÅ«ti bet kada vienaÅ¡aliÅ¡kai keičiamos, negalima vadovautis tik dalimi sÄ lygų, susitarimas turi bÅ«ti vykdomas pilna apimtimi ir sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.Atsakovo atstovė prašė atmesti ieÅ¡kinį atsiliepime nurodytais motyvais.IeÅ¡kinys atmestinas (CPK 178 str.). Ä® bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio Å«kis“ ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2009-09-07 buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

Tai patvirtina draudimo polisas Serija LD Nr. 91570903, iÅ¡ kurio matyti, jog Å¡ios draudimo sutarties pagrindas yra AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr.054, redakcija 2007-03-01, t. y. I dalis Bendrosios sÄ lygos; II dalis Veiklos civilinės atsakomybės draudimo sÄ lygos ir III dalis Produkto civilinės atsakomybės draudimo sÄ lygos. Liudijime nurodytas draudimo laikotarpis – nuo 2009-09-12 iki 2010-09-11 d. Draudimo objektai / draudiminiai įvykiai – veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė, civilinė atsakomybė už žalÄ padarytÄ atliekant statybos darbus. 2010-02-19 nuo ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio Å«kis“ administruojamo namo, esančio adresu Totorių g. 32, Vilniuje, stogo nukrito sniegas ir apgadino Ramunei Gurklienei priklausantį automobilį HONDA CIVIC valst. nr. BOC363. 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-16875-534/2013 pripažinta, kad už žalÄ yra atsakingas UAB „Senamiesčio Å«kis“ ir automobilio savininko draudikui AAS ,,Gjensidige Baltic“ iÅ¡ UAB „Senamiesčio Å«kis“ priteista 3.731,98 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir 112 Lt žyminio mokesčio. 2010-02-26 nuo ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio Å«kis“ administruojamo namo, esančio adresu Užupio g. 3, Vilniuje, nukrito sniegas/ledas ir apgadino UAB „Litideal“ priklausantį automobilį AUDI A4 valst. nr. EGJ390. 2013-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-19960-933/2013 pripažinta, kad už žalÄ yra atsakingas UAB „Senamiesčio Å«kis“ ir automobilio savininko draudikui AAS ,,Gjensidige Baltic“ iÅ¡ UAB „Senamiesčio Å«kis“ priteista 5.055,45 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir 152 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å alys pripažįsta, kad Å¡ie įsiteisėję sprendimai turi prejudicinę galiÄ . Å alys nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB „Senamiesčio Å«kis“ įvykdė teismų sprendimus, priteistas sumas sumokėjo ir 2013 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovÄ Â AB „Lietuvos draudimas“ dėl priteistos žalos atlyginimo. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokas remdamasis draudimo taisyklių II dalies 4.1.1. p. Atsakovas nurodė, kad įvykiai nėra draudiminiai.Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl draudimo sutarties ir draudimo apsaugos galiojimo ar negaliojimo fakto bei momento, o taip pat dėl faktinių bylos aplinkybių – įvykusių įvykių.

Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl draudimo sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo – ir įvykių nepripažinimo draudiminiais.Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , teismas pažymi, kad pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Vadovaujantis draudimo teisinių santykių reguliavimu, pagrindinės draudimo sutarties sÄ lygos nurodomos draudimo liudijime (polise) ir / ar jo priede, jos detalizuojamos, papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991 str., 6.992 str., Draudimo įstatymo 2 str. 22 d.). Jei draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiÅ«lymÄ (praÅ¡ymÄ ), raÅ¡ytinis draudėjo praÅ¡ymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi (CK 6.990 str.). Atskiras raÅ¡ytinis ieÅ¡kovo praÅ¡ymas sudaryti draudimo sutartį į bylÄ nėra pateiktas.

Nėra pateikta nei elektroninių laiÅ¡kų ar kitos informacijos, nors teismas tokiÄ informacijÄ siÅ«lė pateikti. Teismui pateiktos atsakovo parengtos draudimo rūšies taisyklės – Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr.054 (trumpinama – Taisyklės), kuriose reglamentuota (I dalies 1.3 p.), kad draudikas įsipareigoja iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taisyklių I Bendrojoje dalyje nurodyta, kad Taisyklės yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, Taisykles sudaro I dalis – Bendrosios sÄ lygos, II dalis – Veiklos civilinės atsakomybės draudimo sÄ lygos ir III dalis – Produkto civilinės atsakomybės draudimo sÄ lygos.

Pažymėtina, kad draudimo rūšies taisyklėse turi bÅ«ti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2 p., 3 p., sutarties sudarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos 77 str. 1 d. 3 p.). Nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡as leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kai abejojama, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Taisyklių I dalies Bendrųjų sÄ lygų 1.15. p ir 1.16. p. nurodyta draudiminio įvykio ir nedraudiminio įvykio sÄ voka, tai yra nurodyta tai, kad nedraudiminis įvykis yra draudimo sutartyje ir / ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos. Å ioje Taisyklių dalyje taip pat numatyti atvejai, kada draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama arba nemokama (7.12. p.). II ir III Taisyklių dalyse draudimo sÄ lygos detalizuotos pagal atskirÄ draudimo objektÄ â€“ Veiklos civilinę atsakomybę ir Produkto civilinę atsakomybę.

Taisyklių II dalies 4.1. p. (ir atitinkamai III dalies 4.1. p. apibrėžia, koks įvykis laikomas draudžiamuoju (draudiminiu), t.y. žalos trečiajam asmeniui padarymas, draudėjui vykdant apdraustÄ veiklÄ arba dėl draudėjo nuosavybėje, valdyme esančių ir apdraustai veiklai naudojamų statinių, teritorijos ar kitų objektų trÅ«kumų, laikomas draudiminiu įvykiu, jei tenkinamos visos nurodytos sÄ lygos:

1) Reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį ir draudikui apie jį praneÅ¡ta per draudimo apsaugos laikotarpį arba per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ ;

2) Žala padaryta draudimo teritorijoje;

3) Draudėjas pagal galiojančius įstatymus atsako už žalÄ ;

4) Žala padaryta laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos. Taisyklių II dalies 1 p. iÅ¡dėstytos draudimo sÄ vokos: 1.6 p. apibrėžta, kad Reikalavimas – tai raÅ¡tu pateiktas praneÅ¡imas, kuriuo draudėjas laikomas atsakingu už trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ ; 1.11. p. apibrėžta, kad iÅ¡plėstinis praneÅ¡imo terminas – tai 30 kalendorinių dienų terminas, kurio eiga prasideda nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo momento. Per šį terminÄ , taikant taisyklių I dalies Bendrosios sÄ lygos 2.6.7. c punkto ir Å¡ių sÄ lygų 9.1.7. punkto nuostatas draudėjas turi teisę praneÅ¡ti draudikui apie per draudimo apsaugos laikotarpį gautÄ reikalavimÄ dėl žalos padarytos laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos (minimuose 2.6.7. c ir 9.1.7. punktuose įtvirtinta draudėjo pareiga per vienÄ parÄ praneÅ¡ti draudikui apie draudiminį įvykį ir suteikti jam iÅ¡samiÄ informacijÄ apie visas žinomas įvykio aplinkybes, o draudikui papraÅ¡ius – per tris darbo dienas raÅ¡tu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus).Draudimo rūšies taisyklėse atskirai aptarta Draudimo apsaugos tipo pakeitimo sÄ lyga Nr.0541V: jeigu draudikas ir draudėjas draudimo sutartyje susitarė dėl Å¡ios (pakeitimo) sÄ lygos taikymo, Taisyklių II dalies draudimo sÄ lygų 4 straipsnis (draudiminiai įvykiai) keičiamas ir 4.1.4. p. iÅ¡dėstomas taip: apie trečiojo asmens reikalavimÄ draudikui praneÅ¡ama ne vėliau kaip po trejų metų nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo.

Taigi, Å¡i nuostata gali bÅ«ti laisvai pasirenkama. Apklausiant liudytojÄ â€“ atsakovo darbuotojÄ L. Simutį, liudytojas neprisiminė konkrečiai Å¡ios Å¡alių draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau paaiÅ¡kino, kad šį papildoma draudimo sutarties taisyklių sÄ lyga klientams paprastai nėra kiekvienu atveju pasiÅ«loma, nes dėl didesnės rizikos draudimas brangiau kainuoja ir dėl to klientams tokia sÄ lyga nėra patraukli. Tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog Draudimo apsaugos tipo pakeitimo sÄ lyga Nr.0541V ieÅ¡kovo ir atsakovo sutarties sudarymo metu nebuvo pasirinkta.

Tai patvirtina ir Draudimo liudijimas ir jo priedas. Vadinasi sutarties Å¡alių buvo susitarta, jog pagal Taisyklių II dalies 1.11. p. galiojo ne trejų metų, o 30 dienų iÅ¡plėstinis terminas, per kurį ieÅ¡kovas UAB „Senamiesčio Å«kis“ turėjo teisę praneÅ¡ti draudikui apie per draudimo apsaugos laikotarpį gautÄ reikalavimÄ dėl žalos padarytos laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos. Å iÄ draudimo sutarties sÄ lygÄ ieÅ¡kovas ginčija kaip siurprizinę ir nesÄ Å¾iningÄ .Teismas pažymi, kad CK 6.186 str. nustatyta, jog negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sÄ lygos, t. y. tokios, kurių kita Å¡alis negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant sutartyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas sutarties sÄ lygų ar rūšies draudimo taisyklių atidžiai neperskaitė ir apsiribojo tik pavirÅ¡utiniÅ¡ku susipažinimu su taisyklėmis, nesudaro pagrindu sutarties sÄ lygÄ laikyti netikėta (siurprizine). Minimo Kodekso straipsnio 1 d. numatyta, jog netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sÄ lygos, su kuriomis Å¡alis aiÅ¡kiai sutiko, kai jos tai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos, o 2 d. numatyta, kad sprendžiant ar sÄ lyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ .

Draudikas privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , draudimo taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos, kadangi CK 6.186 str. įtvirtintų nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas Å¡aliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo bÅ«du pagal kitos Å¡alies parengtas standartines sÄ lygas. Kasacinio teismo praktikoje tokios rūšies bylose ne kartÄ yra konstatuota, kad CK 6.186 str. 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai yra dvi sÄ lygos: pirma, standartines sutarties sÄ lygas parengusi Å¡alis neįvykdė CK 6.185 str. 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai Å¡aliai susipažinti su standartinėmis sÄ lygomis; antra, sÄ lygos, su kuriomis prisijungusi Å¡alis aiÅ¡kiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant ateityje.

Taip pat, kaip jau minėta, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę, iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ (CK 6.168 str. 2 dalis). Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties Å¡alies patirtį, tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 str.). Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, ieÅ¡kovas pasirašė, kad prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį jis gavo draudimo taisykles. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčija.

Pažymėtina, kad ginčo Å¡alys - tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas yra savo srities profesionalai, kurie sudarė rizikos - draudimo sutartį. Å ios aplinkybės reiÅ¡kia, kad abi sutarties Å¡alys turi bÅ«ti atidžios ir sÄ Å¾iningos. Å alis kurį laikÄ siejo draudimo teisiniai santykiai ir dėl panaÅ¡ių įvykių ieÅ¡kovas yra pateikęs atsakovui praneÅ¡imus – praÅ¡ymus atlyginti žalÄ daugiau nei dvideÅ¡imt kartų ir pagal juos atsakovas yra iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokas. Vadinasi ieÅ¡kovui draudimo sutarties sÄ lygos buvo žinomos ir suprantamos, nes Å¡ie įvykiai rodo, kad dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo jis visada kreipdavosi gan operatyviai, sutarties (taisyklių) sÄ lygų laikėsi.

BÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas ieÅ¡kovas žinojo (turėjo žinoti) įstatymo ir draudimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias draudėjo ir draudiko tarpusavio pareigas, o taip pat tai, kad taisyklės detalizuoja draudimo sutarties sÄ lygas. Teismo vertinimu draudimo rūšies taisyklėse aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžta iÅ¡plėstinio termino sÄ voka. Teismo vertinimu, analizuojama sutarties sÄ lyga yra iÅ¡dėstyta suprantamai, jos turinys ir formuluotė atitinka aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimus, yra logiÅ¡ka, jos kontekstas suvokiamas normalių gebėjimų asmeniui.

Å iais aspektais analizuojama sutarties sÄ lyga atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 6.185 str. 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigÄ , jeigu ji:

1) įteikė standartines sÄ lygas kitai Å¡aliai raÅ¡tu iki sutarties pasiraÅ¡ymo ar jÄ pasiraÅ¡ant;

2) iki sutarties pasiraÅ¡ymo pranešė kitai Å¡aliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sÄ lygas, su kuriomis kita Å¡alis gali susipažinti standartines sutarties sÄ lygas parengusios Å¡alies nurodytoje vietoje;

3) pasiÅ«lė kitai Å¡aliai, jei Å¡i pageidautų, atsiųsti tų sÄ lygų kopijÄ . Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sÄ lygas sudaryta bent vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai. IeÅ¡kovas neneigė gavęs draudimo taisyklių kopijÄ , o ieÅ¡kovo argumentas, kad taisyklės yra didelės apimties, neatitinka tikrovės. Pažymėtina ir tai, kad taisyklės publikuojamos draudiko internetiniame tinklapyje.

Å ios byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad draudikas (sutarties standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis) tinkamai įvykdė supažindinimo pareigÄ , todėl nėra pagrindo laikyti sutarties sÄ lygos netikėta (siurprizine). Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad toks trumpas – 30 dienų iÅ¡plėstinis praneÅ¡imo terminas atsižvelgiant į ieÅ¡kovo veiklos (statinių priežiÅ«ros) specifikÄ , faktiÅ¡kai panaikintų galimybę įvykį, dėl kurio trečiajam asmeniui atsirado žala, pripažinti draudiminiu įvykiu tuo atveju, kai tokie įvykiai atsitiko draudimo apsaugos laikotarpio pabaigoje, nes tokie faktai gali paaiÅ¡kėti vėliau nei per 30 dienų.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykiai įvyko ne draudimo apsaugos laikotarpio pabaigoje, o priešingai – pradžioje: abu įvykiai buvo 2010 m. vasario mėnesį, o išplėstinis 30 dienų pranešimo terminas suėjo 2010 m. spalio 11 d.Kaip matyti iš bylos dokumentų, dėl 2010-02-19 ir 2010-02-26 įvykiai, kada ieškovo veiklos teritorijoje - draudimo apsaugos teritorijoje nuo stogo nukritus sniegui / ledui buvo apgadinti trečiųjų asmenų automobiliai ir atsirado žala, įvyko galiojant šalių sudarytos draudimo sutarties draudimo apsaugos laikotarpiu.

Draudėjas (ieÅ¡kovas) atsako už žalÄ pagal minėtus teismų sprendimus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė, kada tretieji asmenys pareiÅ¡kė jam reiklalavimus. Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos, teisminiai procesai, kuriuose iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio Å«kis“ žalos buvo priteistos, prasidėjo atitinkamai 2013-02-20 ir 2013-04-19. IeÅ¡kovas neabejotinai turėjo turėti informacijÄ anksčiau, kadangi įprasta draudimo bendrovių praktika teisminį ginÄÄ pradėti tok po pretenzijos pateikimo atsakingam asmeniui.

Teismas taip pat sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du ir kad pareiga įrodyti, kad standartinės sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir neturėjo bÅ«ti klaidingai suprastos kitos sutarties Å¡alies, tenka standartines sÄ lygas parengusiai Å¡aliai. Tačiau teismo vertinimu nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad net ir pripažinus, jog draudimo rūšies taisyklėse iÅ¡plėstinio praneÅ¡imo laikotarpio sÄ voka nėra aiÅ¡ki ir ieÅ¡kovo sudarant sutartį galėjo bÅ«ti suprasta klaidingai – bÅ«tent kaip trijų metų terminÄ (pagal Draudimo apsaugos tipo pakeitimo sÄ lygÄ Nr.0541V), toks trejų metų terminas ieÅ¡kovo taip pat buvo praleistas, nes suėjo 2013-09-11 d.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas dėl draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo į atsakovÄ kreipėsi tik 2013 m. gruodžio mėnesį. Nors, kaip pats nurodė, apie įvykį Užupio gatvėje ieÅ¡kovui jau buvo žinoma 2012-04-20, o apie įvykį Totorių gatvėje ieÅ¡kovas nurodė sužinojęs 2013-02-05, tai yra daugiau nei septyni mėnesiai iki maksimalaus iÅ¡plėstinio termino pabaigos. Teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, atsakovas byloje įrodė, jog įvykis yra nedraudžiamasis, todėl prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas Å¡iuo atveju jam nekyla ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 178 str.).Bylinėjimosi iÅ¡laidos: duomenų apie patirtinas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas nepateikė.

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų byloje nebuvo.Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str. teismas,n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                              Eglė Surgailienė