2021-08-04 Nr. AB-15363-3-61-3-01204-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-429-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01204-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos primininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas patenkinti jo skundą, pripažinti pažeidimus ir priteisti 555 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui skundą, kuriame būtų aiškiai nurodytas skundo pagrindas ir dalykas, įrodymus, pagrindžiančius skundo reikalavimus, žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vykdydamas šią teismo nutartį, pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. balandžio 22 d. skundą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pažeidimo, kuriuo prašė priimti nutartį ir perkelti jį į pusiaukelės namus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepašalinus skundo trūkumų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepatikslino skundo pagrindo ir dalyko pagal 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. skunde nurodė teismui, kad skundžia neteisėtus Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) veiksmus, tačiau kokius konkrečiai, nenurodė, todėl teismui liko neaiškus reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrindas. Be to, pareiškėjas nepateikė ir įrodymų dėl prašomos atlyginti žalos dydžio.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas nesuformulavo ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, taigi reikalavimas priimti nutartį ir perkelti jį į pusiaukelės namus neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų teismo galių.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pagal teismo išaiškinimą taip pat nesuformulavo ir reikalavimų dėl Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2021 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 42-261 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Vilniaus PN 2021 m. sausio 22 d. sprendimas) bei Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 2S-1029 (toliau – ir Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimas).

Teismas akcentavo, kad šis trūkumas yra svarbus, nes pareiškėjui nepatikslinus skundo pagrindo ir dalyko, nėra galimybių nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo.

III. Pareiškėjas D. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir teismo sprendimu perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2021 m. balandžio 22 d. pateiktame skunde prašė panaikinti Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus. Taip pat, teigia, kad jis atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo D. T. skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-520/2021). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą (jo dalį) laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 13 d. skunde prašė: 1) priimti pareiškėjo skundą, pripažinti pažeidimus ir priteisti neturtinę žalą; 2) išreikalauti reikiamą medžiagą iš atsakovo atstovo apie kitus priimtus nuteistuosius į pusiaukelės namus palyginimui; 3) atstovui persiųsti kopiją elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Šį skundą jis grindė tuo, kad Departamentas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, ir jo 2021 m. vasario 1 d. skundą dėl Vilniaus PN 2021 m. sausio 22 d. sprendimo pripažino nepagrįstu. Skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad: Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendime padaryta techninė klaida, kadangi vietoje „Vilniaus PN“ nurodyta „Alytaus PN“; pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjas atitinka visas sąlygas; Departamentas vertino, kad pareiškėjas buvo baustas kelis kartus, tačiau nevertino kitų aplinkybių, todėl savo išvada Departamentas pažeidė BVK nuostatas, taip pat Konstitucijos 31 straipsnį, kadangi pareiškėjas yra baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus, nors šiuo metu stengiasi dorai elgtis, dirba įstaigoje, užsidirba; Departamentas teigia, kad pareiškėjas nedalyvauja jokiose tikslinėse priemonėse, skirtose agresyvaus elgesio kontrolei bei valdymui, tačiau, pareiškėjo teigimu, šiuo metu jis dirba pamainomis, o dėl karantino niekas nėra įleidžiamas į pataisos namus; Departamentas išskyrė jį iš kitų nuteistųjų, todėl teismo prašė patikrinti, kokie nuteistieji yra perkeliami į pusiaukelės namus, ar jie buvo bausti įdarbinimo įstaigose nuobaudomis, kiek kartų buvo teisti ir kitas aplinkybes, kurias galima palyginti su pareiškėjo asmenybe; jis dirba įdarbinimo įstaigoje; dėl Departamento veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, dvasinę skriaudą, reputacijos pablogėjimą, diskriminaciją, nes buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų, kurie buvo perkelti į pusiaukelės namus; atsakovo atstovo neteisėti veiksmai vertintini kaip atitinkantys deliktinės atsakomybės sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Minėta nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti savo skundo reikalavimą, t. y.

1) patikslinti reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrindą;

2) pateikti teismui objektyvius įrodymus dėl neturtinės žalos dydžio;

3) pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Paminėtoje nutartyje teismas nurodė, kad jo turinys suformuluotas nekonkrečiai, materialiniai reikalavimai iš dalies neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų teismo galių (panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Pažymėjo, jog pareiškėjas reiškia reikalavimą pripažinti pažeidimus, tačiau tokiu būdu suformuluotas reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų. Tam tikrų pažeidimų pripažinimas yra susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu. Atkreipė dėmesį, kad tam tikrų faktų nustatymas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, nes neatitinka ABTĮ 24 straipsnio nuostatų. Nurodė, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, ar pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo jo skundą dėl Vilniaus PN administracijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimo, ar iš tam tikrų savarankiškų Departamento veiksmų (neveikimo) ar sprendimų, priimtų jo atžvilgiu dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Todėl pareiškėjas privalo patikslinti reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrindą. Teismas šioje nutartyje taip pat išaiškino, jog jei pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Departamentas galbūt netinkamai išnagrinėjo jo skundą dėl Vilniaus PN administracijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimo, jis turi teisę teismui skųsti Vilniaus PN 2021 m. sausio 22 d. sprendimą ir Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą, atsakovu bylos procese nurodant Vilniaus PN, Departamentą – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Papildomai pažymėjo, jog reiškiant nurodyto turinio reikalavimus, pareiškėjas turi pateikti Vilniaus PN administracijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimą (ABTĮ 25 str. 1 d.).

Pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėjas neturtinę žalą kildiną iš savarankiškų Departamento veiksmų (neveikimo) ar sprendimų, priimtų jo atžvilgiu, jis turi juos įvardinti teismui, t. y. nurodyti kreipimosi į Departamentą datą, sprendimo, kuris dėl to buvo priimtas, datą ir numerį, nesutikimo su skundžiamu aktu argumentus, suformuluoti reikalavimus dėl jų ir pateikti skundžiamus aktus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas turi pateikti teismui objektyvius įrodymus dėl neturtinės žalos dydžio.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. skunde, be kita ko, nurodė, kad skundžia Departamento neteisėtus veiksmus. Prašė teismo išreikalauti iš viešojo administracinio subjekto Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą bei priimti nutartį ir perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus. Pareiškėjas nurodė, kad: Departamentas išsamiai neišnagrinėjo jo skundo, nors pareiškėjas pagal BVK 69 straipsnio nuostatą atitinka visus reikalavimus; jis per bausmės atlikimo laiką yra 12 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, santechniko profesiją, tačiau Departamentas to neįvertino ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 13 d. skunde nurodyto prašymo priteisti neturtinę žalą atsisako, kadangi teismo pripažinimas bus efektyvesnis nei neturtinės žalos priteisimas. Šiame skunde teismo prašė panaikinti Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują nutartį ir perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus.

Įvertinusi paminėtų procesinių dokumentų turinį ir prie jų pridėtus dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi iš esmės pagrįstai nustatė skundo trūkumus, tačiau nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. skunde nepatikslino skundo pagrindo ir dalyko pagal 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas savo reikalavimus suformulavo 2021 m. balandžio 22 d. patikslintame skunde. Jis juos susiejo su pirminio skundo turiniu, be kita ko, prašydamas panaikinti Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą, kurį jis pateikė kartu su 2021 m. balandžio 2 d. skundu (b. l. 1–8). Pareiškėjas pirminiame ir patikslintame skunduose pateikia argumentus, kodėl, jo nuomone, pastarasis Departamento sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo dėl Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimo ir atitinkamai ABTĮ nustatyta tvarka nesprendė dėl šios skundo dalies priėmimo.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. patikslintame skunde, be kita ko, nurodė, jog neturtinės žalos reikalavimo, nurodyto 2021 m. balandžio 13 d. skunde, atsisako ir prašo teismo panaikinti Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinę žalą, taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo pateikti „reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrindą“ ir „įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos dydžio“.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Dalia Višinskienė