2016-12-13 Nr. BB-5252-1-01-1-26923-2015-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-439-788/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26923-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.3; 2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. V. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės 12 d., apie 10.50 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK), esančio Šiauliuose, Aušros al. 19, Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio 109 kabinete, kuriame buvo tikrinamas V. J. ir R. D. santuokos tikrumas, padėjo ant stalo po segtuvu 50 Eur kyšį valstybės tarnautojai – Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio specialistei D. P., taip siekė paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad valstybės tarnautoja D. P. jam padėtų užpildyti „Apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo“ taip, kad jo apklausos lapų atsakymai apklausos lape neprieštarautų jo žmonos R. D. atsakymams jos apklausos lape.

2. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendį.

2.1. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad V. J. veikoje nenustatytas vienas iš būtinų šios nusikalstamo veikos subjektyviųjų požymių – tiesioginė tyčia papirkti pareigūną siekiant, kad šis veiktų jo naudai. Be to, priimdamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Bylos duomenys rodo, kad V. J., 2015 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus koridoriuje pildydamas anketą, įvardytą kaip „Apklausos lapas dėl sudarytos santuokos įvertinimo“, elgėsi neadekvačiai (jo žmona R.

D. analogišką anketą pildė kabinete). Iš liudytojų Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus pareigūnių D. P. ir R. K. parodymų matyti, kad V. J. pyko, jog reikia pildyti anketą, jam nepatiko anketoje suformuluoti klausimai, pildydamas anketą jis klydo, darė pataisymus. Tai paneigia V. J. tvirtinimą, kad jis pildydamas anketą neturėjo akinių, neįskaitė klausimų, todėl ją sugadino, juolab kad vėliau jis gavęs naują anketą ją užpildė, kurioje užfiksuoti atsakymai daugeliu atvejų nesutapo su R. D. anketoje pateiktais atsakymais.

Todėl jis žinodamas, kad jo užpildyta anketa bus tikrinama vertinant jo santuoką, tačiau nežinodamas teisingų atsakymų į klausimus, siekė pasikviesti D. P. į koridorių, kur jis pildė anketą, kad ši padėtų atsakyti į pateiktus klausimus taip, kad jo atsakymai apklausos lape neprieštarautų žmonos atsakymams. D. P. nepaklusus, V. J., kaip rodo bylos duomenys, jau užėjęs į kabinetą, pareiškė, kad sugadino anketą, o D. P. nusisukus ieškoti naujos anketos, po segtuvu ant D. P. stalo padėjo 50 Eur banknotą. Tai patvirtina liudytojų D.

P., R. K. bei D. Š., Ž. U. (pastarieji du liudytojai kaip policijos pareigūnai atvyko pagal iškvietimą dėl kyšo davimo) parodymai. Tik apklaustas kaip įtariamais, V. J. nurodė, kad pinigus jis padėjo kaip atlygį už sugadintą anketą, nors ir žinojo, kad užpildžius anketą ir atlikus joje pataisymus, ji bus priimta ir vertinta pareigūnų su pataisymais. Tai patvirtina anksčiau V. J. užpildyta ir taisyta analogiška 2013 m. gegužės 10 d. anketa dėl sudarytos santuokos įvertinimo. Juolab, kad tiek D. P., tiek R. K. kaip liudytojos nurodė, jog kalbos apie mokestį už naujos anketos išdavimą nebuvo.

Be to, V. J. apklaustas nurodė žinantis kopijos kainą (už penkių lapų kopijas yra mokėjęs 1,20 Eur). Be to, jis nurodė, kad 50 Eur padėjo ant stalo, nes vienoje kišenėje turėjo būtent tiek. Nors V. J. teigė kišenėje turėjęs ir monetų, tačiau net nebandė ieškoti atitinkančios kainą sumos monetomis. Todėl akivaizdu, kad V. J., būdamas suinteresuotas, kad jo ir R. D. santuoka nebūtų įvertinta kaip fiktyvi ir pastaroji gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, siekė, jog anketoje pateikti atsakymai neprieštarautų R.

D. atsakymams. Todėl darytina išvada, kad V. J., nors balsu D. P. siekio neįvardijo, tačiau po segtuvu ant jos stalo paslėpdamas 50 Eur, taip norėjo ją papirkti už pagalbą užpildyti anketą taip, kad jo ir R. D. anketose užfiksuoti atsakymai neprieštarautų vieni kitiems.

2.2. Prokurorės teigimu, surinktų įrodymų visuma rodo, kad V. J. veikė turėdamas tiesioginę tyčią papirkti pareigūnę, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo V. J. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, yra teisingos ir pagrįstos. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, kurios galėjo paveikti šio teismo išvadas, iš esmės remdamasis V. J. parodymais ir šiems parodymams suteikdamas pirmenybę prieš kitus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino ne kaip visumą.

3. Prokurorės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo

3.1. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-181/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Todėl kasacinis skundas nagrinėtinas pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo normų laikymusi.

3.2. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K–260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015).

3.3. V. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 12 d. Šiaulių AVPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio 109 kabinete, tikrinant jo ir jo sutuoktinės R. D. santuokos tikrumą, padėjo ant stalo po segtuvu 50 Eur kaip kyšį valstybės tarnautojai – Šiaulių AVPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio specialistei D. P., siekdamas, kad ji padėtų jam užpildyti „Apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo“ taip, kad jo atsakymai apklausos lape neprieštarautų jo žmonos R.

D. atsakymams jos apklausos lape. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad nenustatyta, ko konkrečiai siekė V. J., nes, padėdamas pinigus ant stalo, jis nei žodžiu, nei kokiais nors veiksmais neprašė valstybės tarnautojos atlikti kokį nors veiksmą ar susilaikyti nuo jo. Teismo pažymėta, kad kaltinimas papirkimu iš esmės buvo grindžiamas vien tik liudytojos valstybės tarnautojos D.

P. manymu, jog V. J. ant stalo padėti 50 Eur yra skirti jai, kad ji aplaidžiai žiūrėtų į V. J. ir jo žmonos R. D. užpildytas anketas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tokio pobūdžio prielaidomis ir spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad V. J. vertinamo įvykio metu buvo neblaivus (netrukus po įvykio jam nustatytas 2,26 promilės girtumas) ir, remiantis liudytojų parodymais, blaškėsi, buvo labai susinervinęs, kalbėjo pakeltu tonu, išeidavo ir grįždavo į kabinetą, taigi nepaneigta galimybė, jog pinigų padėjimas ant stalo buvo neracionalaus ir chaotiško elgesio, o ne sąmoningo ketinimo papirkti valstybės tarnautoją padarinys.

Nors prokurorės kasaciniame skunde teigiama, kad V. J. siekis yra akivaizdus, t. y. kad jis tikėjosi valstybės tarnautojos pagalbos užpildant anketą taip, kad jo ir R. D. anketose užfiksuoti atsakymai neprieštarautų vieni kitiems, tačiau nustatytos bylos aplinkybės neleidžia daryti tokios kategoriškos išvados, nes nėra aišku, kaip apskritai tokia pagalba galėjo būti suteikta: ar tarnautoja pati turėjo užpildyti anketą, ar kažkaip sužinoti teisingus atsakymus ir padiktuoti V. J., ar kaip nors kitaip.

3.4. Konstatavęs, kad byloje nėra nustatyta, ko konkrečiai siekė V. J. padėdamas ant stalo pinigus, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. J. veikoje nėra būtinųjų BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių: veikos, t. y. kyšio davimo valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir kaltės – tiesioginės tyčios. Ši išvada yra pagrįsta byloje apeliacinės instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų analize ir logiškai motyvuota. Kasacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

3.5. Konstatuotina, kad, vertindamas byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priimtas naujas nuosprendis surašytas nepažeidžiat BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų taisyklių ir atitinkamų reikalavimų. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas