cc0718ea-9bfc-495c-b0a9-19ae780b4663 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. 1-2788-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00496-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 29.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P. , atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Albertui Å velginui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

P. skundÄ atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatė:PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Alytaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio specialisto 2015-03-13 sprendimÄ â€žDėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti ginklÄ savigynai“ Nr. 15-IL-52-00188-e, kuriuo atsisakyta V. P. iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti Å¡aunamuosius ginklus savigynai, ir įpareigoti Alytaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrį iÅ¡duoti V.

P. leidimÄ Ä¯sigyti Å¡aunamuosius ginklus savigynai (b.l. 5-8).PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad atsakovas ginčijamu 2015 m. kovo 13 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti jam neterminuotÄ leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. Nurodo, jog pripažįsta faktÄ , kad 2002-06-06 Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 79-1-00209-02, pagal LR BK 234 str. 1 d. (neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų ir sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įsigijimas ir realizavimas) ir 225 str. 3 d. (chuliganizmas). 2003-05-30 Prienų rajono apylinkės teismas minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažino jį kaltu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažinus kaltu jam buvo paskirta bausmė - 5 MGL piniginė bauda, kuriÄ jis sumokėjo iÅ¡ karto, jo teistumas seniai iÅ¡nykęs. PareiÅ¡kėjo nuomone, jis yra teigiamai charakterizuojamas, atsakovas jo atžvilgiu neteisėtai taikė ne anksčiau galiojusio įstatymo nuostatas, numačiusias Å¡velnesnę atsakomybę, bet naujos Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo redakcijos 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 1 p., nuostatas, numatančias griežtesnę atsakomybę, tokiu bÅ«du nepagrįstai pripažindamas jį nesant nepriekaiÅ¡tingos reputacijos bei atsisakydamas iÅ¡duoti neterminuotÄ leidimÄ Ä¯sigyti Å¡aunamus ginklus savigynai.

Taikydamas naujos redakcijos Ä®statymo nuostatas dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms, atsakovas pažeidė proporcingumo principus. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.          Atsakovas su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo pagal teisės aktuose keliamus reikalavimus (Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), nes 2002-06-06 Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 79-1-00209-02, pagal LR BK 234 str. 1 d. (neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų ir sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įsigijimas ir realizavimas) ir 225 str. 3 d. (chuliganizmas). 2003-05-30 Prienų rajono apylinkės teismas minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažino jį kaltu, jam buvo paskirta bausmė - 5 MGL piniginė bauda.                 2010 m. sausio 1 d.

Prienų rajono policijos komisariate V. P. buvo pareikÅ¡ti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00591-09 pagal BK 284 str. 1 d. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), 2010 m. vasario 5 d. minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 5 p. (ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais).2012 m. gegužės 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 151-1 str. 1 d. (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumÄ ), paskiriant galutinę bausmę laisvės apribojimÄ 1 m.

įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.          Tokiu bÅ«du jis atitinka Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. numatytas sÄ lygas. Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Byloje kilęs ginčas dėl Alytaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio specialisto 2015-03-13 sprendimo „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti ginklÄ savigynai“ Nr. 15-IL-52-00188-e (b.l. 11), kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ Ä¯sigyti ginklÄ savigynai, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovo iÅ¡duoti minimÄ leidimÄ (b.l. 5-8).Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo padalinį, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus savigynai (b.l. 28).            Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 (toliau GÅ KÄ®) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) pagrindu buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad V. P. atžvilgiu 2002-06-06 Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 79-1-00209-02, pagal LR BK 234 str. 1 d. (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įsigijimas ir realizavimas) ir 225 str. 3 d. (chuliganizmas). 2003-05-30 Prienų rajono apylinkės teismas minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažino jį kaltu, jam buvo paskirta bausmė - 5 MGL piniginė bauda. 2010 m. sausio 1 d.

Prienų rajono policijos komisariate V. P. buvo pareikÅ¡ti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00591-09 pagal BK 284 str. 1 d. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), 2010 m. vasario 5 d. minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 5 p. (ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais). 2012 m. gegužės 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 151-1 str. 1 d. (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumÄ ), paskiriant galutinę bausmę laisvės apribojimÄ 1 m.

įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., duomenys apie teistumus (b.l. 30-39). Nustačius minėtus duomenis apie teistumus, ginčijamu 2015 m. kovo 13 d. d. Alytaus apskrities VPK sprendimu Nr. 15-IL-00188-e „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti ginklÄ savigynai“, vadovaujantis GÅ KÄ® (2010-11-18 redakcija Nr. XI-1146) 17 str. 1 d. 2 p. (B, C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos), 18 str. 2 d. 1 p. (nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo, 5 punktas numato: nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumÄ ) praÅ¡omas leidimas iÅ¡duotas nebuvo (b. 1. 27).PareiÅ¡kėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija, tačiau mano, kad priimant ginčijamÄ sprendimÄ nepagrįstai taikyta Ä®statymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2011-03-01.

Å ioje Ä®statymo redakcijoje nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu esant nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmenimis, todėl sprendžiant leidimo iÅ¡davimo klausimÄ buvo padaryta teisės normų aiÅ¡kinimo bei taikymo klaida - tai yra buvo taikyta griežtesnė įstatymo normos redakcija, neturinti grįžtamosios galios. Aplinkybė, kurios pagrindu jis nepripažįstamas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, atsirado iki minėtos Ä®statymo redakcijos įsigaliojimo, todėl Å¡i įstatymo redakcija neturėjo bÅ«ti taikoma.Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančiÄ sÄ raÅ¡Ä atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau.

Pagal GÅ KÄ® 5 straipsnio redakcijÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2011 m. kovo 1 d., C kategorijai priskiriami ir dujiniai pistoletai (revolveriai). Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nuolatinė teisinio reguliavimo raida yra vienas iÅ¡ bÅ«dingų teisės sistemos ypatumų. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios bÅ«tinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek pasikeitusius senus visuomeninius santykius.

Atsižvelgiant į tokiÄ teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais bÅ«tinybę yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar paÅ¡alinamos pasenusios teisės normos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-l692/2012). Ä®statymų leidėjas, Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sÄ lygas, kada asmuo laikytinas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, siekė užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei visuomenės saugumÄ , o tokiu numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu - skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kinamas nurodytas teisės normas yra pažymėjęs, jog, kai įstatymo leidėjas priima sprendimÄ sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sÄ lygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, 2013 m. vasario 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-233/2013; 2014 m. sausio 27 d. administracinėje byloje Nr. A662-337/2014).Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-854/2013, taip pat 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2301/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-233/2013.Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo (2014 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2301/2013) jog institucija gavusi praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikyti ginklus arba leidimo neÅ¡iotis ginklus iÅ¡davimo, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar toks leidimas konkrečiu atveju gali bÅ«ti iÅ¡duodamas.

Remiantis Ä®statymo 17 straipsniu, vienas iÅ¡ aspektų, kurie turi bÅ«ti patikrinti - tai, ar asmuo yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, nustatyti Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalyje. Ä®statymo (naujos redakcijos) 18 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti griežtesni reikalavimai, nei buvo prieÅ¡ tai, todėl pateikus praÅ¡ymÄ dėl leidimo po Å¡io įstatymo įsigaliojimo, taikomi griežtesni reikalavimai. IÅ¡imtis, t. y. dvi bÅ«tinos komuliatyvios sÄ lygos, kurioms esant Å¡ie griežtesni reikalavimai netaikomi, nustatyti pačioje Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, t. y., pirma, jie netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimÄ laikyti ginklus ar leidimÄ neÅ¡iotis ginklus, antra, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali bÅ«ti taikomi apribojimai, atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturėjo ginklo, tačiau ketindamas įsigyti ginklÄ savigynai, jis pateikė 2015 m. vasario 25 d.

Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui praÅ¡ymÄ Nr. 15-G-52-00411-e iÅ¡duoti jam leidimÄ Ä¯sigyti ginklus savigynai (b.l. 28). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikoma iÅ¡imtis ir taikoma ne aktuali Ä®statymo redakcija ir joje numatytas asmens, nelaikomo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos apibrėžimas, o ankstesnėje redakcijoje apibrėžiama sÄ voka.V. P. atžvilgiu 2002-06-06 Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 79-1-00209-02, pagal LR BK 234 str. 1 d. (neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų ir sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įsigijimas ir realizavimas) ir 225 str. 3 d. (chuliganizmas). 2003-05-30 Prienų rajono apylinkės teismas minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažino jį kaltu, jam buvo paskirta bausmė - 5 MGL piniginė bauda. 2010 m. sausio 1 d.

Prienų rajono policijos komisariate V. P. buvo pareikÅ¡ti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00591-09 pagal BK 284 str. 1 d. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), 2010 m. vasario 5 d. minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 5 p. (ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais). 2012 m. gegužės 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 151-1 str. 1 d. (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumÄ ), paskiriant galutinę bausmę laisvės apribojimÄ 1 m.

įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (b.l. 30-39).Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog smurtinio nusikaltimo sÄ voka nėra apibrėžta Ä®statyme, ji taip pat nėra iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Dėl Å¡ios sÄ vokos nesutariama ir teisės teorijoje. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tai ar nusikaltimas laikytinas smurtiniu yra vertinamojo pobÅ«džio aplinkybė. Kalbant apie fizinį smurtÄ , pažymėtina, jog pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , fizinis smurtas – tai tyčiniai veiksmai, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kÅ«no neliečiamumas, žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos.

Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo muÅ¡imas, rankų užlaužimas, užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir kt. Pripažintina, kad smurtiniais nusikaltimais galėtų bÅ«ti laikomi ir turtinio, ekonominio bei kitokio pobÅ«džio nusikaltimai, kurių vienas papildomų objektų yra žmogaus sveikata.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 284 straipsnio 1 dalis apima fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sukeltus kitiems asmenims kaltininkui veikiant vieÅ¡oje vietoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Tokiu bÅ«du, vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu, kuris anksčiau reglamentuotas kaip chuliganizmas, gali bÅ«ti pasikėsinta ne tik į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , visuomenės rimtį bet ir į žmogaus sveikatÄ .

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes bei į pareiÅ¡kėjo darant nusikalstamÄ veikÄ atliktus veiksmus, teisėjų kolegija vertina, jog nusikaltimas, kurio padarymu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltas 2003-05-30 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas smurtiniu. Pripažinus, kad aptariamas nusikaltimas yra tyčinis ir smurtinis vertintina už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numatyta sankcija. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 5 metai, o pagal 3 dalį – didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 7 metai, tačiau pagal Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatas maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dveji metai.

Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas teigia, jog jo atvejis neatitinka sÄ lygos, kad jis nuteistas už nusikaltimÄ , už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodeksas numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad keičiantis įstatymams keitėsi ir numatytos bausmės už nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltas, dydis, kas sudaro prielaidÄ vertinti, ar nesikeičia nuteistojo asmens teisinė padėtis. Pažymėtina, jog įstatymo galiojimo atgal principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kurio 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Tačiau Å¡is principas nėra taikomas automatiÅ¡kai – tai, kaip įstatymo galiojimo atgal principas turi bÅ«ti įgyvendinamas nuteistų asmenų atžvilgiu reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnyje, nustatančiame įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninančio bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinančio veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarkÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija.

Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo (BK3621 str. 4 d.). Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti (BK3621 str. 5 d.).Taigi, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, t. y. bendrosios kompetencijos teismas, yra kompetentingas spręsti dėl nuteistojo padėtį Å¡velninančio baudžiamojo įstatymo taikymo – Å¡ių klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas administraciniams teismams, todėl teisėjų kolegija nevertina ir aplinkybės, ar nusikalstama veika, už kurios padarymÄ buvo nuteistas pareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti perkvalifikuojama apskritai.PareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad baudžiamojo įsakymo prasme jis yra neteistas, nes teistumas dėl 2003 m. gegužės 30 d.

įvykio yra iÅ¡nykęs, klaidingas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik Ä®statymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

Vadinasi, sÄ vokos „teistas" ir „turintis teistumÄ " iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjas pagrįstai pagal Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimÄ , už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija 3 metus laisvės atėmimo.Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iÅ¡ vienos pusės ir visuomenės interesų - iÅ¡ kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieÅ¡taravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros.

Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokiÄ galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir susiformavusiÄ Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).Kai įstatymo leidėjas priima sprendimÄ sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sÄ lygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl leidimo ginklui kreipėsi įsigaliojus Ä®statymo pakeitimams (praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, jis pateikė tik 2014 m. birželio 5 d.), jo statusas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos sÄ lygos, numatytos galiojančio Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiÅ¡kėjas patenka į ratÄ asmenų, kuriems gali bÅ«ti taikomos Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies iÅ¡lygos.Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus teikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

Todėl nustačius, jog pareiÅ¡kėjas neiÅ¡pildė bÅ«tinosios sÄ lygos leidimui gauti - buvimo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos – vadovaujantis Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ atsisakė iÅ¡duoti pagrįstai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.nusprendžia:SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Teisėjai                                                                                                   Natalja Zelionkienė                                                                                                                                          Asta Urbonienė                                                                                                                                   Janina Vitunskienė