2019-09-18 Nr. AB-17613-3-61-3-01280-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4986-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01280-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. T. (U. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. T. (U. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas U. T. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-31 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kilmės valstybėje gali būti neteisėtai įkalintas. Pareiškėjo teigimu, kilmės valstybėje jį persekioja įvairios teisėsaugos institucijos, klausosi jo telefoninių pokalbių, nepagrįstai kaltina automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų laikymu. Buvo sulaikytas 2003 metais, kai vaistinėje močiutei nupirko vaistus. Kalėjo apie šešis mėnesius. Nuosprendžio neskundė. Į (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijas pagalbos nesikreipė, nes, pareiškėjo tvirtinimu, kilmės šalyje klesti korupcija.

3. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybės, kurias jis nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausos metu Migracijos departamentui, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Migracijos departamentas šiuo aspektu tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pakankamai nuosekliai pagrindė savo baimės patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus iš teisėsaugos pareigūnų (duomenys neskelbtini) Respublikoje pagrįstumą. Nesutiko ir su Migracijos departamento išvada, jog neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Pareiškėjo teigimu, jis turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje bus įkalintas. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuojamą išvadą, kad jo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, ir yra tikimybė, kad jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką jo teisės ir laisvės bus pažeistos.

5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

6. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo pasakojimas apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis ir tariamas problemas nebuvo detalus, o grindžiamas prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais. Migracijos departamento tvirtinimu, pareiškėjui buvo suteikta ne viena galimybė pagrįsti savo prašymą, tačiau apklausų metu jis tik pateikė abstraktų, nerišlų pasakojimą, nenurodydamas jokių konkrečių faktinių aplinkybių. Atsakovo tvirtinimu, prašymas grindžiamas 16 metų senumo įvykiais, kurie neturi tęstinumo. Daugiau jokios konkrečios informacijos, kodėl jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, pareiškėjas nenurodė. Dėl šios priežasties, Migracijos departamento tvirtinimu, pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus negali būti laikoma visiškai pagrįsta, o prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

7. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad tyrimas buvo paviršutiniškas. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu buvo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa, įvertinta jo (žodžiu ir raštu) pateikta informacija, surinkta papildoma informacija apie prieglobsčio prašytoją ir jo nurodytas aplinkybes. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo atvejo tyrimą ir 2019 m. kovo 8 d. surašė išvadą Nr. (15/6-10)13PR-31RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kurios pagrindu ir buvo priimtas Sprendimas.

8. Migracijos departamentas nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio atsakovas išnagrinėjo vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatomis, o pareigos įrodinėti neiginius neturi.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo U. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardoje buvo sulaikytas nelegaliai valstybės sieną perėjęs (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis U. T.. Užsienietis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinei 2019 m. vasario 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje jį persekioja milicijos pareigūnai. Taip pat užsienietis prašė suteikti galimybę jam dirbti Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsnio 1 ir 2 ir 5 dalimis, Aprašo 96, 116 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio vidaus pasas patvirtina, kad U. T. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir yra už savo kilmės valstybės ribų. Kaip matyti iš byloje esančių užsieniečio apklausų, baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje užsienietis siejo su kilmės valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų galimai neteisėtais veiksmais, atliekamais jo atžvilgiu, vykdomu nepagrįstu nuolatiniu persekiojimu, negalėjimu įsidarbinti.

13. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko prieš 6–7 metus į Maskvą ieškoti darbo. Prieglobsčio prašytojas apklausų metu pripažino, kad Maskvoje dirbo, remontavo butus. Į (duomenys neskelbtini) Respubliką grįžti nenori, nes jo kilmės šalyje, anot pareiškėjo, nėra darbo. Pareiškėjas jokios informacijos, susijusios su pabėgėlio statuso suteikimo kriterijais, nenurodė, o jo nurodytos ekonominės priežastys negali būti vertinamos nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo įsidarbinimu kilmės valstybėje.

14. Užsieniečio pasakojimas apie kilmės valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų vykdomą jo persekiojimą ir kitus neteisėtus veiksmus, atliekamus jo atžvilgiu, abstraktaus pobūdžio, nėra detalus, prieštaringas ir visiškai neaiškus. Kaip matyti iš apklausų, užsienietis vengia atsakyti į Migracijos departamento pareigūno užduodamus konkrečius klausimus, įvykius nupasakoja nerišliai. Užsieniečio pateiktoje istorijoje apie jo atžvilgiu vykdomą persekiojimą nėra jokios logikos. Todėl teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai šią užsieniečio pasakojimo dalį laikė nepatikima ir šios užsieniečio nurodytos aplinkybės nevertino.

15. Be to, prieglobsčio prašytojas baimės pagrįstumą grįžti į kilmės šalį grindė ir 16 metų senumo įvykiais – tuo, kad jis 2003 metais (duomenys neskelbtini) Respublikoje buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Migracijos departamentas Išvadoje nurodė, kad šie įvykiai neturi tęstinumo, o užsienietis jokios konkrečios informacijos, patvirtinančios, kodėl jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nepateikė. Ši Migracijos departamento išvada nepaneigta.

16. Tokiu būdu teismas vertino, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

17. Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

18. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

19. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė.

21. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas U. T. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Apeliantas pakankamai nuosekliai pagrindė savo baimės patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus iš teisėsaugos pareigūnų (duomenys neskelbtini) Respublikoje pagrįstumą, t. y. dėl 2003 m. įvykusio nepagrįsto jo sulaikymo, teisėsaugos pareigūnai toliau vykdė neteisėtą ir nepagrįstą jo persekiojimą, grasindami jam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas, t. y. persekiojimo veiksmai turėjo tęstinumą. Inkriminavus bet kurią iš nusikalstamų veikų, pareiškėjas būtų vienareikšmiškai pasodintas į kalėjimą. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus.

22.2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti bei išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir priežasčių, kodėl jam reikalinga tarptautinė apsauga. Pareiškėjas buvo sulaikytas ir neturėjo objektyvių galimybių savarankiškai atvykti į paskirtą teismo posėdį.

22.3. Apeliantas turi visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus laisvei dėl teisėsaugos pareigūnų persekiojimo – tai turėtų būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

23. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas prašymą grindė 16 metų senumo įvykiais, kurie neturi tęstinumo, nepateikė jokios konkrečios informacijos apie tai, kodėl negali grįžti į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, neįmanoma nustatyti nei galimų pareiškėjo persekiotojų, nei jų motyvų, todėl Migracijos departamentas neturi galimybės vertinti pareiškėjo baimės pagrįstumą. Pareiškėjui buvo suteikta ne viena galimybė pagrįsti savo prašymą, tačiau apklausų metu jis tik pateikė abstraktų, nerišlų pasakojimą, negalėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti, nei kokios problemos buvo, nei kokia grėsmė iš ko kyla kilmės valstybėje, nepateikė jokios informacijos apie persekiojimo tęstinumą.

25. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo atstovaujamas kompetentingos advokatės, o nesutikimo su ginčijamu Sprendimu motyvus buvo išdėstęs savo skunde. Jokių naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde, taip pat nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, kurie galėjo lemti netinkamo teismo sprendimo priėmimą jo neišklausius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui U. T. atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo.

27. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardoje buvo sulaikytas nelegaliai valstybės sieną perėjęs (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis U. T.. Pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje jį persekioja milicijos pareigūnai. Taip pat užsienietis prašė suteikti galimybę jam dirbti Lietuvos Respublikoje.

28. Prieglobsčio prašytojas pirminės apklausos, įvykusios 2019 m. kovo 1 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), katalikas, politinei partijai ir organizacijai nepriklauso, išsiskyręs, išsilavinimas – specialus vidurinis, tarnavo (duomenys neskelbtini) Respublikoje kariniame dalinyje Nr. 28 seržantu, teistas už vagystę ir narkotinių medžiagų laikymą, kilmės šalyje dirbo darbininku, remontavo butus. Į Lietuvos Respubliką atvyko iš Rusijos Federacijos, gyveno Maskvos mieste. Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko, nes pastoviai buvo persekiojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų.

29. Migracijos departamentas 2019 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12) 15PR-35, kuriuo nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka.

30. Pareiškėjas apklausos, vykusios 2019 m. kovo 7 d., metu nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Rusijos Federacijos. Pastaruosius 6 metus gyveno Maskvoje. Į Lietuvos Respubliką atvyko, nes (duomenys neskelbtini) Respublikos saugumo tarnybos klausosi jo telefoninių pokalbių, jį seka. (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir Rusijos Federacijoje jam trukdo įsidarbinti, neleidžia į cerkvę. (duomenys neskelbtini) Respublikoje buvo sulaikytas 2003 metais už tai, kad vaistinėje pirko vaistus močiutei. Buvo įkalintas. Teismo nuosprendžio neskundė. Išėjęs iš kalėjimo, išvažiavo į Maskvą. Į Lietuvos Respubliką atvyko prašyti prieglobsčio, nes nori dirbti. (duomenys neskelbtini) Respublikoje jį nepagrįstai seka, teisia. (duomenys neskelbtini) Respublikos milicijos pareigūnai nepagrįstai jį nuolat kaltina automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų pervežimu, kankina. Į (duomenys neskelbtini) Respubliką grįžti negali dėl baimės būti kankinamas.

31. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2019 m. kovo 8 d. parengė išvadą Nr. (15/6-10)13PR-31N „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kurioje siūlė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, remdamasis šia Išvada, 2019 m. kovo 13 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.

32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti bei išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

35. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

36. Pareiškėjas prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrindė objektyviais argumentais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo atstovė (advokatė) dalyvavo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo poziciją galėjo išsakyti nagrinėjant jo prašymą Migracijos departamente, 2019 m. kovo 1 d. ir 2019 m. kovo 7 d. vykusių apklausų metu. Be to, apeliaciniame skunde jokių papildomų paaiškinimų, kurie galėjo lemti netinkamo teismo sprendimo priėmimą jo neišklausius, pareiškėjas nenurodo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

37. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

38. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 ir 2 dalyse numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

39. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2018).

40. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje jį persekioja teisėsaugos institucijos, klausosi jo telefoninių pokalbių, nepagrįstai kaltina automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų laikymu, jis buvo nepagrįstai sulaikytas 2003 metais, kai vaistinėje močiutei nupirko vaistus.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo apklausų metu pateikti pasakojimai ir atsakymai buvo pakankamai abstraktūs, suformuluoti kaip prielaidos. Kaip minėta, persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, jis turi būti individualaus pobūdžio. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas iš esmės neturėjo jokios konkrečios informacijos (nes pareiškėjas tokios informacijos nenurodė, nors du kartus vyko jo apklausos) apie vykstantį pareiškėjo persekiojimą kilmės valstybėje, išskyrus 2003 m. (prieš 16 metų) įvykusį sulaikymą, nors nėra jokių konkrečių duomenų apie tokio persekiojimo tęstinumą.

43. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, akcentuoja, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama iš esmės tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjas iš esmės ir pats nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko prašyti prieglobsčio, nes nori čia dirbti. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent dėl persekiojimo kilmės valstybėje pareiškėjas negalėjo įsidarbinti. Tai, kad pareiškėjas galbūt negalėjo įsidarbinti dėl ekonominių priežasčių, nėra niekaip susiję su Įstatymo 86 ir 87 straipsnių taikymu. Konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam, atitinkančios Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

44. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti ir su atsakovo vertinimu, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl visiškai pagrįstos baimės, jog pareiškėjas kilmės valstybėje bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Pagal byloje esančią informaciją pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo U. T. (U. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius