cc033f0c-10fa-4796-b8ca-0d7e7853ff46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                               Administracinė byla Nr. I-159-624/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01915-2010-2) Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, ArÅ«no Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos ir neturtinės žalos priteisimo,                                                                    n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas A.

M. skunde prašo teismo:

1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti:

a) ar 2009-12-08 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. XI-531 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 str. 3 p. punkto nuostata, kad „<... nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio... >“ neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui;

b) ar 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 str. 1 d. nuostatos, kad „paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 str. 3 d. nustatyta apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinės draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formule.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę“ neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui;

c) ar 2009-12-09 Lietuvos Respublikos Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 16 str. 4 p. „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str., bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-06-14 sprendimÄ Nr. 1D-4743-(2);

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį nuo 2010 metų sausio mėnesio iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų 1000 Lt neturtinę žalÄ ;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovė Vidaus reikalų ministerija iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui sumažintÄ valstybinę pensijÄ â€“ 765.40 Lt, nors 2009 metais kiekvienÄ mėnesį gaudavo 906.21 Lt. PareiÅ¡kėjas 2010-06-18 gavo Vidaus reikalų ministerijos sprendimÄ Nr. 1D-4743 (2), kuriame atsakovė nenurodė kokiu pagrindu ir teisės aktu remdamasi sumažino valstybinę pensijÄ . Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuota valstybinė pensija, taip nenustatant jokio kompensavimo mechanizmo, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos taip pat prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2003-12-03 nutarimui, kuriame pasisakyta dėl pensijų mažinimo valstybėje susidarius ypatingai situacijai. Taip pat nurodo, kad valstybinių pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos, proporcingumo principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 str. nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymu nustačius tam tikrÄ pensinį aprÅ«pinimÄ valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų Å¡iÄ pensijÄ ir jÄ mokėtų.

Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sÄ lygas (išėjimas iÅ¡ tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), įgyja teisę į tam tikrÄ Ä¯statyme nustatytÄ pensijÄ už tarnybÄ , inter alia į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kartu prisiima įsipareigojimÄ tokiÄ pensijÄ paskirti ir jÄ mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir mokėtų nustatyto dydžio iÅ¡mokas.

Ä®statymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su Å¡io asmens nuosavybės teisių apsauga. Pagal Konstitucijos 23 str., asmenys, kuriems pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę, kad ji bÅ«tų mokama ir toliau. Jis, kaip pensininkas, atitinka įstatyme nustatytas sÄ lygas gauti valstybinę pensijÄ , jam ji buvo paskirta, todėl tikėjosi, kad jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Pažymėjo, kad konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga nereiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta pensinio aprÅ«pinimo sistema negali bÅ«ti pertvarkoma.

Konstitucijos 52 str. tiesiogiai nenurodytų pensijų arba Å¡ių pensijų teisinis reguliavimas bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingÄ susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama. Ä®statymų leidėjas, sumažinęs pensijos dydžio mokėjimÄ , privalo numatyti pakankamÄ , teisingÄ atlyginimÄ Ä¯ esamų praradimų kompensavimÄ . To nėra padaryta. Teisė į pensijÄ saugotina ir pagal Europos socialinės chartijos 12 str. 1 d. nuostatas.

Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1-2 d. nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iÅ¡ Konstitucijos 23 ir 52 str. kylantys imperatyvai, Å¡ioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 str. 1 d. neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Todėl Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (CK 6.273 str.).

Valstybei nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Atsižvelgiant į CK 6.247 ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kuris lygus neiÅ¡mokėtai valstybinės pensijos daliai. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų Vidaus reikalų ministerijos veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta visa priklausanti valstybinė pensija, nenustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas, todėl mano, kad abu atsakovai turi atsakyti solidariai.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nuo 2010-01-01 sumažinus valstybinės pensijos dydį, jam buvo padaryta neturtinė žala. Nemokant visos paskirtos valstybinės pensijos, jis patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno. Vidaus reikalų ministerijai priėmus sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡ anksto nepasitarus ir neinformavus jo, buvo pažeminta jo, kaip Lietuvos piliečio, orumas, garbė, privertė jaustis nereikalingu savo valstybėje.

Nuo 2010 m. jis buvo priverstas apriboti savo ir Å¡eimos poreikius, negali aprÅ«pinti Å¡eimos ir apsirÅ«pinti pats, užtikrinti normalių pragyvenimo sÄ lygų, mokėti padidėjusias komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o priteisti 1000 Lt neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-26).PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais. Taip pat paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė ribojant jo valstybinę pensijÄ ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas.

NeiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis pagal Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pateiktÄ pažymÄ per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai, yra 3019.67 Lt, todėl Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų.Pateiktame atsiliepime atsakovė VRM su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas atitinka konstitucijÄ , yra suteikta Konstituciniam Teismui, ir nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ , motyvuodamas Å¡io akto nekonstitucingumu. PareiÅ¡kėjui, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo nuostatas, buvo perskaičiuota valstybinė pensija. PareiÅ¡kėjas 2010-05-18 su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį.

Vidaus reikalų ministerija 2010-06-14 raÅ¡te Nr. 1D-4743-(2) pareiÅ¡kėjui nurodė aplinkybes dėl valstybinės pensijos sumažėjimo ir paaiÅ¡kino jos perskaičiavimo metodikÄ . Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , kadangi įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija, galioja, todėl ginčijamas 2010-06-14 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad valstybės civilinė atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas, reikalaudamas iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad atsakovė ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Neturtinė žala nėra pagrįsta įrodomaisiais faktais, kurių pagrindu bÅ«tų galima logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

PraÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ prašė netenkinti (b. l. 39-41).Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra nepagrįstas, kadangi Konstitucinio Teismo doktrina dėl pensijų mažinimo yra aiÅ¡ki ir iÅ¡sami. Dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės nurodo, kad ji gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ , pasireiÅ¡kiančiu įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu.

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta speciali norma, reglamentuojanti neteisėtumo sÄ lygos taikymÄ sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimÄ . BÅ«tent Å¡i norma suponuoja, kad patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka vieÅ¡osios teisės nustatytus teisėtumo standartus, yra bÅ«tina žalos atlyginimo sÄ lyga. Tiek CK, tiek Konstitucinio Teismo praktikoje įtvirtinta bendra taisyklė dėl neteisėtumo nustatymo privalomumo, kas, Å¡iuo atveju, nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo reikalauti materialinės žalos atlyginimo (b. l. 35-37).Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-10-11 įsakymu Nr. 486, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjime nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų (toliau - pensijos) skyrimo mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams.

Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu. PareiÅ¡kėjui A. M. 1994-03-10 buvo paskirta 906.21 Lt pensija už tarnybÄ nuo 1994-02-19 neterminuotai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių, tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, perskaičiavimÄ ir mokėjimÄ . PareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir pritaikius koeficientÄ , pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuota ir už 2010 m. sausio mėn. iÅ¡mokėta 765.48 Lt valstybinė pensija.

Toliau pareiÅ¡kėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Tarnyba Å¡iuo metu neturi teisinio pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omo dydžio pensijÄ bei parengti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 43-44).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui A.

M. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1994-03-10 sprendimu buvo paskirta 902.21 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (suma nurodyta atsižvelgiant į pensijos indeksavimÄ ir kartu su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu - 360) (b. l. 46-47), kuri Vidaus reikalų ministerijos 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 buvo perskaičiuota ir nuo 2004-05-01 paskirta 546.21 Lt dydžio valstybinė pensija (b. l. 49). PareiÅ¡kėjas 2010-05-18 su praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ ir mokėti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ (b. l. 50-51).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2010-05-18 praÅ¡ymÄ 2010-06-14 sprendime Nr. 1D-4743 (2) nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribota valstybinė pensija perskaičiuojama taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Todėl pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos priedu -360 Lt) buvo perskaičiuota ir paskirta 765.48 Lt valstybinė pensija.

Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ nėra pagrindo (b. l. 27-28).Ginčas byloje kilo dėl 2010-06-14 sprendimo, įforminto raÅ¡tu Nr. 1D-4743 (2), teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiÅ¡kėjas, teismo posėdyje patikslindamas skundo dalykÄ , praÅ¡o priteisti jam susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki sprendimo priėmimo nepagrįstai pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis jam buvo sumažintas valstybinės pensijos dydis.

Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01) buvo nurodyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...> (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) nustatė, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...> (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galiojimo terminÄ iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-29.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-06-14 sprendimÄ Nr. 1D-4743 (2).

Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribota valstybinė pensija perskaičiuojama taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę, todėl pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 765.48 Lt valstybinė pensija. Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ nėra pagrindo (b. l. 27-28).

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas buvo grindžiamas minėtomis teisės aktų nuostatomis, atitinkamai – nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo neteisėtas. Pažymėtina, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-06-14 sprendimas neriboja pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ dėl jam neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo.    PareiÅ¡kėjas, teismo posėdyje patikslindamas skundo reikalavimus, taip pat praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, pagal Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pateiktÄ pažymÄ .

Kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-01-08 pažymos Nr. 11PP(P)-190 apie pareiškėjui priskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės pensijos dydį, pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, paskirta pensija buvo perskaičiuota ir per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 3019.67 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 73). Pareiškėjui, kaip matyti iš minėtos pažymos, paskirta valstybinė pensija per laikotarpį nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama taikant ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas.

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ, pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija galėjo bÅ«ti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija negalėjo bÅ«ti perskaičiuojama.

Aplinkybė, kad kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ : LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, atitinkamai – paskirtos pensijos dydis per minėtÄ laikotarpį buvo sumažintas, dėl to neiÅ¡mokėti 844.38 Lt (b. l. 73), pagrįstai.

Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2012-08-31, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, buvo išmokėta 10 635.58 Lt (b. l. 73). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nuo 2010-08-01 iki 2012-08-31 susidarė 3019.67 Lt dydžio nepriemoka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 3019.67 Lt - priteisiama ne iÅ¡ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bet iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį iki sprendimo priėmimo dienos.

Minėta, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-09-01 neteko galios, todėl pareiÅ¡kėjui apskaičiuojant ir iÅ¡mokant valstybinę pensijÄ , jo nuostatos ir nėra taikomos. Be to, pareiÅ¡kėjui skirta valstybinė pensija nuo 2010-08-01 nėra perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (b. l. 73). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1000 neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, veiksmų nepagrįstai taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias jam buvo sumažinta valstybinė pensija.

Pažymėtina, kad skundo padavimo teismui metu pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo ribojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kadangi pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 draudžiamųjų pajamų neturėjo. Dėl nepagrįstai taikytų Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų, pareiÅ¡kėjas teigia patyręs sunkius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , taip pat buvo priverstas apriboti savo ir Å¡eimos poreikius ir pan.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pagrindo teigti, kad Vidaus reikalų ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., elgėsi neteisėtai, nėra.

Be to, nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėto pensijos sumažinimo, jis patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , taip pat buvo priverstas apriboti savo ir Å¡eimos poreikius ir pan., jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Nenustačius minėtų dviejų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. neteisėtos veikos ir dėl tokios veikos atsiradusios žalos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti Laikinojo įstatymo atitinkamų normų konstitucingumo klausimÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime iÅ¡sprendė Laikinojo įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimo Konstitucijai klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Laikinojo įstatymo atitinkamų normų konstitucingumo klausimÄ netenkinamas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nesprendžiamas, kadangi įrodymai apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pateikti. Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 45 str. 1 d., praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a :Netenkinti pareiÅ¡kėjo A.

M. praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 3019.67 Lt (tris tÅ«kstančius devyniolika litų 67 ct) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                          Violeta Balčytienė                                                                              ArÅ«nas Dirvonas  Rosita Patackienė                 Â