2013-06-19 Nr. AB-2858-3-61-3-00804-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-567/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00804-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 79.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š. ir V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. Š. ir V. Š. su skundu (I t., b. l. 1−10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš Lietuvos valstybės biudžeto atlyginti žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų veiksmų, padarytą R. Š. – 4 055 000 Lt ir V. Š. 4 055 000 Lt, bendroje sumoje 8 110 000 Lt.

Nurodė, kad ši žala pareiškėjams padaryta Lietuvos bankui 2013 m. vasario 19 d. banko valdybos nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pripažinus akcinę bendrovę (toliau – ir AB) Ūkio bankas nemokiu, minėto banko įsipareigojimus ar jų dalis perdavus AB Šiaulių bankas. Teigė, kad vykdydamas banko padalijimą atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir Bankų įstatymas) 761 straipsnio reikalavimus, jį neteisėtai ir nepagrįstai taikydamas pareiškėjų terminuotų indėlių sutartims.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovas Lietuvos bankas, pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 53−62), kuriuo prašė prie atsiliepimo pateiktą medžiagą: AB Ūkio banko laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 18 d. išvadą ir pasiūlymus „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos“ ir AB Ūkio banko 2013 m. vasario 22 d. turto preliminaraus vertinimo, kurį atliko audito įmonė UAB „KPMG Baltics“ ataskaitą bei AB Ūkio bankas laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 18 d. išvadų ir siūlymų „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos“ ištrauką ir AB Ūkio bankas 2013 m. vasario 12 d. tarpinės finansinės būklės ataskaitoje esančią informaciją pripažinti nevieša ir neleisti su ja susipažinti kitiems asmenims, taip pat ir pareiškėjams, ir bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi (II t., b. l. 93−94) Lietuvos banko pateiktų Ūkio banko laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 22 d. išvadą ir pasiūlymus „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos“ ir AB Ūkio banko 2013 m. vasario 22 d. turto preliminaraus vertinimo ataskaitą, atliktą audito įmonės UAB „KPMG Baltics“ pripažino nevieša bylos medžiaga ir nutarė jos neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems proceso dalyviams, iš kurių ši medžiaga nėra gauta arba jiems skirta.

Atsakovo prašymas Ūkio banko laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 18 d. išvadų ir siūlymų „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos“ ištrauką ir AB Ūkio bankas 2013 m. vasario 12 d. tarpinės finansinės būklės ataskaitoje esančią informaciją pripažinti nevieša ir neleisti su ja susipažinti kitiems asmenims netenkintas.

Nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

Teismas rėmėsi Lietuvos banko įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, apibrėžiančia banko paslaptį, ir Bankų įstatymo 55 straipsniu, nustatančia kokie duomenys ir informacija laikoma banko paslaptimi (1 d.), kam ir kokiais atvejais ji gali būti atskleista (3−5 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1, 2 dalimis. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad dalis informacijos pateiktoje medžiagoje, kurią prašoma pripažinti nevieša ir neteikti jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims – Ūkio banko laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 18 d. išvados ir pasiūlymai „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos” ir AB Ūkio banko 2013 m. vasario 22 d. tarpinės finansinės būklės ataskaita − yra banko paslaptis Bankų įstatymo prasme.

Atsižvelgiant į tai, sprendė, jog Ūkio banko laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 18 d. išvados ir pasiūlymai „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos” bei AB Ūkio banko 2013 m. vasario 22 d. tarpinė finansinės būklės ataskaita neteikiama susipažinti ir kopijuoti kitiems proceso dalyviams, iš kurių ši medžiaga nėra gauta arba jiems skirta. Nutartyje taip pat pažymėta, jog kadangi sprendimas neteikti susipažinti dalies įrodymų iš esmės riboja pareiškėjų galimybę realizuoti savo procesines teises, nutartis, atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2115/2012), gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Dėl kitų atsakovo prašytų pripažinti nevieša bylos medžiaga dokumentų, teismas pažymėjo, kad Ūkio banko laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 18 d. išvadų ir siūlymų „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos” išraše ir AB Ūkio banko 2013 m. vasario 12 d. tarpinės finansinės būklės ataskaitoje esančios informacijos pripažinti nevieša ir neleisti su ja susipažinti kitiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjams, nėra pagrindo, kadangi joje nėra informacijos, sudarančios Lietuvos banko ar banko paslaptį Lietuvos banko įstatymo 19 straipsnio ir Bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovo prašymas šioje dalyje netenkintas.

Kartu teismas, remdamasis ABTĮ 8 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dalis byloje pateiktų duomenų apibūdina pareiškėjų turtinę padėtį, kita dalis sudaro banko paslaptį, nustatoma, kad byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

III. Pareiškėjas R. Š. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 98−99), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties pirmąją dalį, kurioje Lietuvos banko pateiktų Ūkio banko laikinojo administratoriaus 2013 m. vasario 22 d. išvada ir pasiūlymai „Akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo alternatyvos“ ir 2013 m. vasario 22 d. turto preliminaraus vertinimo atlikto audito įmonės „KMPG Baltics“ UAB ataskaita pripažinta nevieša bylos medžiaga ir neteiktina susipažinti ir kopijuoti kitiems proceso dalyviams, iš kurių ši medžiaga nėra gauta ir nėra jiems skirta.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) skundžiama nutarties dalis riboja pareiškėjų galimybę realizuoti savo procesines teises, numatytas ABTĮ 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse, susipažinti su įrodymais, turinčiais ryšį su byloje įrodinėjamu dalyku: nesusipažinus su atlikta audito ataskaita negalima įvertinti, ar joje visapusiškai išnagrinėtos aplinkybės, kurias laikinasis banko administratorius pateikė Lietuvos bankui savo išvadose ir pasiūlymuose, atsižvelgiant į kurias buvo priimtas skundžiamas Nutarimas.

2) Skundžiama nutartis apsunkina taip pat ir pareiškėjų įrodinėjimo dėl Lietuvos banko pažeisto Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalies 3 punktą, naštą.

3) Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, pareiškėjų susipažinimas su visa bylos medžiaga informacijos saugumui grėsmės nesudarytų.

Atsakovas Lietuvos bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) Lietuvos bankas, remdamasis teismui pateiktos medžiagos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, bei atsižvelgdamas į tai, kokią reikšmę tinkamam finansų rinkos priežiūros atlikimui turi rinkos dalyvių bei kitų subjektų pasitikėjimas Lietuvos banko gebėjimu tinkamai saugoti priežiūros tikslui gautą informaciją, bei į tai, kad tokios informacijos gautos priežiūros tikslui atskleidimas gali padaryti žalą ne tik prižiūrimiems subjektams, bet ir jų klientams, partneriams ir kitiems asmenims, pagrįstai prašė imtis priemonių, reikalingų informacijos slaptumui išsaugoti. Atitinkamai nutarties dalis, kuria tokia informacija pripažinta nevieša, yra pagrįsta.

2) Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai jiems padarytą žalą sieja su Nutarimu Nr. 03-31, kuris priimtas 2013 m. vasario 18 d., tuo tarpu teismo išreikalauta ir nevieša pripažinta medžiaga – 2013 m. vasario 22 d. Ūkio banko preliminaraus vertinimo ataskaita sudaryta vėliau, nei priimtas Nutarimas ir negali būti reikšminga sprendžiant Nutarimo teisėtumo klausimą.

3) Dėl nevieša pripažintos informacijos reikšmės, pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas netenkino Lietuvos banko prašymo pripažinti nevieša ir neteikti susipažinti 2013 m. vasario 18 d. išvadų ir pasiūlymų ištraukos ir Ūkio banko 2013 m. vasario 12 d. tarpinės finansinės būklės ataskaitos, todėl pareiškėjai, neatskleidžiant bako paslaptį sudarančios informacijos, turi pakankamą galimybę susipažinti su Nutarimo priėmimą pagrindžiančiais dokumentais ir ginti savo poziciją.

4) Vien bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje, nėra pakankama priemonė užtikrinti informacijos, susijusios su Ūkio banko klientais ir kitais byloje nedalyvaujančiais asmenimis, apsaugą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta dalį pareiškėjo pateiktų dokumentų pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti susipažinti ir kopijuoti kitiems proceso dalyviams, iš kurių ši medžiaga nėra gauta arba jiems skirta.

Atskirųjų skundų padavimo tvarką, taip pat atvejus, kai jie gali būti paduodami, nustato ABTĮ 149 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, dviem atvejais, pirma, šio įstatymo nustatytais atvejais, antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

ABTĮ 51 straipsnio 2 dalis, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas dalį bylos medžiagos pripažino nevieša, nustato: „Šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį“.

Taigi (skirtingai, nei ABTĮ 12 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama, atveju) ABTĮ nenumato galimybės teismo nutartį, kuria bylos medžiaga pripažįstama ar nepripažįstama nevieša skųsti pateikiant atskirąjį skundą, tad nėra pirmojo iš pagrindų atskirajam skundui pateikti.

Dalies bylos medžiagos pripažinimas nevieša neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė pripažinti konfidencialiais ir neteikti susipažinti bei kopijuoti tam tikrą bylos medžiagą). Tai ne kartą nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444–207/2008; 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2006 m. gegužės. 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS469-173/2006).

Kadangi, kaip minėta, atskirojo skundo dėl šiuo atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties padavimo galimybės įstatymas nenumato ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties, apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nutarties dalis dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša gali būti skundžiama atskiruoju skundu grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2115/2013. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismų sprendimai administracinių teismų praktikos neformuoja.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, 148 straipsniu, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Procesą pagal pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė