cc02ca3e-67e4-4cdb-96bf-9e4f9caefa58 · Kauno apygardos teismas

Byla NrByla Nr. ATP-1373-175/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06616-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs D. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17.00 val., prie Neries krantinės 16, Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostÄ kliudė lenkiančiÄ transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 141.4, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimu D.

P. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus: LR ATPK 127 str. 2 d. ir už šį pažeidimÄ jai skirta 100 Lt; LR ATPK 130 str. 1 d. ir už šį pažeidimÄ jai skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., galutinė subendrinta administracinė nuobauda D. P. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. D. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti.

Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi ji kategoriškai nepripažįsta kaltės nei pagal LR ATPK 127 str., nei pagal 130 str. Teigia, kad tai ne ji, o K. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko galimai įvyko eismo įvykis, kadangi ji į Neries krantinę įvažiavo iš šalutinio kelio, degant raudonam šviesoforo signalui. Minėtoje sankryžoje yra „Stop“ linija, su šviesoforu, kuriame įrengta lentelė su žalia rodykle.

Tai, kad K. Z. degė raudonas Å¡viesoforo signalas, ji nurodė pati savo 2014-08-27 paaiÅ¡kinime, kuriame nurodė, kad esant papildomai žaliai sekcijai, ji apsidairė, ir tik tada įvažiavo į pagrindinę eismo juostÄ . Tokiu bÅ«du, jai važiuojant pagrindine gatve, esant žaliam Å¡viesoforo signalui, K. Z. į Å¡iÄ gatvę, esant lentelei su žalia rodykle, galėjo įvažiuoti tik sustojus prieÅ¡ „Stop“ linijÄ ir tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

To ji nepadarė, todėl ji, staiga iÅ¡kilus kliūčiai, transporto priemonės sustabdyti negalėjo, nes to objektyviai padaryti buvo neįmanoma, ir staiga iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , norėdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo su K. Z. transporto priemone. Kadangi K. Z. greičio nemažino, jÄ aplenkus buvo privesta daryti manevrÄ ir grįžti į savo eismo juostÄ , nes prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, važiavo kitas automobilis. Mano, kad jos veiksmuose nėra jokio ATPK pažeidimo, prieÅ¡ingai, jis yra akivaizdus K.

Z. veiksmuose, nes tai ji sukėlė avarinę situacijÄ , pažeisdama Kelių eismo taisykles. Teismas visiÅ¡kai nesigilino ir nutarime nemotyvavo priežastinio ryÅ¡io tarp galimo KET pažeidimo ir padarinių, nevertino K. Z. padaryto KET pažeidimo ir priežastinio ryÅ¡io tarp jo ir padarinių, o visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad galimas K. Z. pažeidimas neÅ¡alina jos atsakomybės.Skunde taip pat nurodo, kad 2014-08-27 vairuodama automobilį „Seat Toledo“ bei atlikdama lenkimo manevrÄ , nejuto, kad bÅ«tų kliudžiusi K.

Z. vairuojamÄ transporto priemonę. Teismas, nustatydamas jos kaltę, padarius pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 130 str., netinkamai vertino jos bei liudytojo H. G. parodymus dėl automobilių kontakto. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad po tariamo automobilių kontakto ji važiavo paskui K. Z. vairuojamÄ transporto priemonę. Ji iÅ¡ karto po tariamo kontakto nesustojo, o važiavo toliau, ir sustojo tik už kilometro, įvažiavusi į vietÄ , skirtÄ automobiliams parkuoti, prie Neries krantinė 16, Kaune, esančio namo.

Ji važiavo paskui šį automobilį, norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ir sudrausminti jÄ kaip vairuotojÄ , nes ji sukėlė pavojingÄ situacijÄ , pažeisdama KET reikalavimus. Jeigu bÅ«tų norėjusi pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, turėjo tam visas galimybes, nesustoti ir neiÅ¡važiuoti iÅ¡ Neries krantinės į stovėjimo aikÅ¡telę, kur sustojo K. Z.. To padaryti ji nenorėjo, nes, kaip minėta, norėjo vairuotojÄ sudrausminti. Ji žinojo, kad K. Z. nufotografavo jos automobilį, todėl ir Å¡i aplinkybė, vertinant jÄ pagal logikos dėsnius, turėjo bÅ«ti vertinama jos naudai, nes žinodama, kad K.

Z. turi duomenis apie jos transporto priemonę, ji būtų suvokusi, kad neliks neatpažinta, todėl jai ir dėl šios priežasties nebuvo jokio pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos. Ji apžiūrėjo savo transporto priemonę, kuri apgadinta nebuvo. Jos transporto priemonė nebuvo nuplauta, ji vizualiai nėra itin tvarkinga, yra sena, jau įsigyta su nežymiais apgadinimais. Teismas nutarime konstatavo, kad šie apgadinimai buvo žymūs, tačiau tokios išvados prieštarauja pateiktoms fotonuotraukoms.Apeliantė teigia, jog ji negirdėjo, kad K.

Z. bÅ«tų kvietusi policijÄ . Be to, yra įsitikinusi, kad ji policijÄ kvietė praėjus ilgam laikui, nes įvykis vyko po 16 val., o ne 17 val., kaip nurodė teismas, kuris realiai įvykio laiko nenustatinėjo. 15.45 val. ji lankėsi Å ilainių poliklinikoje pas stomatologÄ , ten užtruko neilgai, taigi įvykis galėjo įvykti apie 16.10 val. Be to, policija nurodo, kad apie įvykį ji buvo informuota apie 17 val., todėl ji yra įsitikinusi, kad policija buvo iÅ¡kviesta vėliau, jai iÅ¡vykus nuo jų sustojimo vietos.

Ji matė, kad viena iÅ¡ merginų kalbėjo telefonu, tačiau su kuo nesakė. Pamačiusi, kad mergina kalba telefonu, ji nuėjo į savo automobilį ir laukę, kol ji baigusi kalbėti ateis ir atsipraÅ¡ys už savo elgesį, tačiau nesulaukusi iÅ¡vyko. Teismas nurodė, kad K. ir Ž. Z. teigimu, ji atrodė iÅ¡gėrusi, tačiau tai netiesa, kadangi ji vyko iÅ¡ Å ilainių poliklinikos, kur lankėsi pas stomatologę. Vertinant tai, kad ne ji sukėlė avarinę situacijÄ , ir tai, kad sustojo, norėdama sudrausminti automobilio vairuotojÄ , jai nebuvo jokio tikslo siekti iÅ¡vengti atsakomybės ar likti nepastebėtai, nes vairuotoja nufotografavo jos automobilį, o jai nebuvo jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Byloje surinkti įrodymai kategoriÅ¡kai nepatvirtina fakto, kad jai buvo žinoma apie įvykį, t.y. apie tai, kad atlikdama lenkimo manevrÄ ji kliudė kitÄ automobilį, todėl buvo įsitikinusi, kad įvykio nebuvo, dėl ko nebuvo pagrindo jÄ nubausti pagal ATPK 130 str.Skunde taip pat nurodo, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta. Per 36 metus, kai vairuoja transporto priemones, ji nėra padariusi nei vieno pažeidimo. Vairuoti transporto priemonę jai yra bÅ«tina, apie tai ji nurodė atskirame praÅ¡yme teismui, todėl mano, kad buvo sÄ lygos taikyti LR ATPK 301 str. ir neskirti jai papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba su pažeidėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .D.

P. apeliacinis skundas netenkintinas.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., taip pat praÅ¡oma taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl nesant institucijos, kurios pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ arba nukentėjusiojo skundo, byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 30211 str.).LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino D. P. padariusiÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia administracinę atsakomybę.Apeliaciniame skunde ginčijamas tiek paties eismo įvykio faktas, nurodant, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas, nurodant, kad dėl įvykio yra kalta nukentėjusioji, kadangi bÅ«tent ji nesilaikė Kelių eismo taisyklių.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D.

P. 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17.00 val., prie Neries krantinės 16, Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostÄ kliudė lenkiamÄ transporto priemonę, o eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime neteisingai nurodyta, kad baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostÄ D.

P. kliudė lenkiančiÄ transporto priemonę, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog bÅ«tent D. P. vairuojamas automobilis lenkė K. Z. vairuojamÄ automobilį, tačiau tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida ir vien tai nedaro nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.Akcentuotina, kad liudytojos K. Z. ir Ž. Z. tiek savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek nagrinėjant bylÄ teisme, nuosekliai nurodė, kad jos automobiliu Varnių gatve leidosi žemyn į Neries krantinę. Vairuotoja K. Z. pasižiÅ«rėjo į kairę, nieko nebuvo ir ji ramiai pradėjo judėti į deÅ¡inę, kuomet įsukus, už 15–20 metrų, D.

P. automobilis iÅ¡ kairės pusės nubraukė K. Z. automobilio priekinį bamperį. Pavažiavę iki aikÅ¡telės apie 50 metrų abu automobiliai sustojo, D. P. iÅ¡lipo ir aiÅ¡kino, kad kalta K. Z., tuomet ji pasakė, kad kviečia policijÄ . Teigė, kad D. P. girdėjo, jog yra kviečiama policija, tačiau vis tiek iÅ¡važiavo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti Å¡ių įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymais, kadangi jie viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys, taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojos siektų melagingai apkalbėti D.

P. nebÅ«to pažeidimo padarymu. Apeliantė teigia, kad jokio eismo įvykio nebuvo, tačiau iÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto bei fotonuotraukų (b.l. 7, 8, 17-19) matyti, jog ant D. P. automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptikta braukimo žymė ant galinio bamperio deÅ¡inio Å¡ono, įlenktas deÅ¡inės pusės galinis sparnas, o pagal apgadinimų pobÅ«dį ir formÄ buvo padaryta iÅ¡vada, jog transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje. Å ie raÅ¡ytinai įrodymai patvirtina liudytojų K.

Z. ir Ž. Z. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nors liudytojas H. G. ir nurodė, kad susidÅ«rimo nebuvo, tačiau Å¡is liudytojas galimai siekia padėti iÅ¡vengti D. P. administracinės atsakomybės, todėl vien Å¡io liudytojo parodymai niekaip nepaneigia kitų duomenų, patvirtinančių faktÄ , jog eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta K. Z. vairuota transporto priemonė, faktiÅ¡kai buvo. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai, kurie buvo patvirtinti kita bylos medžiaga, nekelia jokių pagrįstų abejonių dėl eismo įvykio tarp minėtų automobilių kilimo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ne D. P., o liudytoja K. Z. buvo kalta dėl eismo įvykio, kadangi ji į Neries krantinę įvažiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, tačiau aplinkybės, kad K. Z. įvažiavo į sankryÅ¾Ä neįsitikinusi, jog tai daryti saugu, nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pati D. P., iÅ¡važiuodama iÅ¡ įvykio vietos ir nesulaukusi policijos pareigÅ«nų, apsunkino įvykio aplinkybių nustatymo procesÄ . Ä®vykio vietoje Neries krantinė susideda iÅ¡ dviejų eismo juostų, todėl nesuprantamas apeliantės aiÅ¡kinimas, jog ji, siekdama nesusidurti su iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiavusia K.

Z., turėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir lenkti jos vairuojamÄ automobilį toje vietoje, kur tai daryti draudžiama. Tiek liudytoja K. Z., tiek ir liudytoja Ž. Z. paaiÅ¡kino, kad kontaktas tarp automobilių įvyko už maždaug 20–30 metrų nuo sankryžos, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog K. Z. į Neries krantinę įvažiavo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu. IÅ¡ bylos duomenų negalima daryti iÅ¡vados, jog K. Z. pažeidė Kelių eismo taisykles, prieÅ¡ingai D.

P. lenkė neleistinoje vietoje, po lenkimo manevro neįsitikino, kad baigdama lenkti ji galės grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei, todėl buvo visiÅ¡kai pagrįstai pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d. Apeliantė teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra netiksliai nurodytas eismo įvykio laikas, teismas tiksliau Å¡io laiko nenustatinėjo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tikslesnio laiko nustatyti nebuvo įmanoma, buvo remiamasi liudytojų parodymais, kurie laikÄ nurodė gana grubiai, tačiau Å¡i aplinkybė nesutrukdė iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti joje teisingo sprendimo.Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. P. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, suvokusi, jog įvyko eismo įvykis, ir tikėdamasi iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi nesutarė su nukentėjusiÄ ja dėl eismo įvykio aplinkybių, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Pabrėžtina ir tai, kad supratusi, jog dėl eismo įvykio K.

Z. bandė skambinti policijai, ji sÄ moningai iÅ¡važiavo, nesiekė sutarti dėl eismo įvykio aplinkybių ar dėl eismo įvykio iÅ¡kviesti policijÄ , todėl jos veika pagal LR ATPK 130 str. 1 d. buvo kvalifikuota teisingai.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad D. P., žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, Å¡ios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Dėl Å¡ių priežasčių pritartina nutarime padarytai iÅ¡vadai, kad D. P. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 str. 2 d., bet ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prie skundo apeliantė pridėjo praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad ji vežioja du anÅ«kus į užsiėmimus tris kartus per savaitę, kartais ir dažniau, o važinėti vieÅ¡uoju transportu bÅ«tų nepatogu.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ji 36 metus vairuoja automobilį ir niekada neturėjo administracinių nuobaudų už KET pažeidimus.Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl LR ATPK 301 str. nuostatos negali bÅ«ti taikomos.

PraÅ¡yme nurodytos aplinkybės, kad D. P. turi vežioti anÅ«kus, pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ per 36 metų vairavimo staÅ¾Ä , sudaro pagrindÄ individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimaliÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to, nors D. P. ir teigia, kad niekada nėra turėjusi nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ji anksčiau buvo bausta pagal LR ATPK 134 str. (b.l. 23). Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindÄ taikyti LR ATPK 301 str. ir sumažinti paskirtÄ minimaliÄ nuobaudÄ , nenustatyta.

Iš bylos duomenų matyti, kad ji savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos neigė, tačiau ši jos versija buvo paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojų parodymais nustatyta, kad ji po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko teismo posėdžio metu neprisipažino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji dėl padaryto pažeidimo gailisi ir tai pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems.Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D.

P. skirta nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustÄ asmenį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                         Algerdas UrbÅ¡ys