cc027be077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedcc027be077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti LR VRM 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. ID-4224(11) iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti.
Full text
Apeliacinės instancijos teismo
Administracinė byla Nr. AS756-584/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01739-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.5.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas J. B. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. ID-4224(11); 3) pripažinti, kad LR VRM pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; 4) įpareigoti LR VRM perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir išmokėti jam nemokėtą pensijos dalį, vykdant Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; 5) įpareigoti LR VRM ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; 6) priteisti pareiškėjui iš LR VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo datos; 7) priteisti iš LR VRM priklausančias palūkanas; 8) priteisti iš LR VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 9) priteisti iš LR VRM išlaidų, susijusias su bylos nagrinėjimu, atlyginimą; 10) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 11) sustabdyti administracinę bylą, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla dėl prašymo, ar įstatymas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. B. skundo reikalavimą panaikinti LR VRM 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. ID-4224(11) ir atsisakė priimti šiuos pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus: 1) kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; 2) pripažinti, kad LR VRM pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; 3) įpareigoti LR VRM perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir išmokėti jam nemokėtą pensijos dalį, vykdant Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; 4) įpareigoti LR VRM ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; 5) priteisti pareiškėjui iš LR VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo datos; 6) priteisti iš LR VRM priklausančias palūkanas; 7) priteisti iš LR VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti LR VRM 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. ID-4224(11) iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad teisme yra iškelta administracinė byla Nr. I-1342-764/2011, kurioje pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Sveikatos priežiūros tarnybos 2010 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 11D(P)-3768 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio“; 2) panaikinti LR VRM 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 1D-8665-(2); 3) priteisti iš Sveikatos priežiūros tarnybos ir LR VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš LR VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą; 6) sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Įvertinus minėtas faktines aplinkybes ir pareiškėjo skundo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimai – kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; pripažinti, kad LR VRM pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; įpareigoti LR VRM perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir išmokėti jam nemokėtą pensijos dalį, vykdant Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; įpareigoti LR VRM ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; priteisti pareiškėjui iš LR VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo datos; priteisti iš LR VRM priklausančias palūkanas; priteisti iš LR VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra iš esmės išvestiniai iš reikalavimų, kuriuos pareiškėjas yra pareiškęs administracinėje byloje Nr. I-1342-764/2011 (Nr. I-536-764/2012), ir apimantys minėtoje byloje pareikštus reikalavimus. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, šiuos reikalavimus atsisakytina priimti. Pareiškėjas, pagal ABTĮ 10 straipsnio ir 52 straipsnio nuostatas, turi teisę tikslinti savo skundo reikalavimus administracinėje byloje Nr. I-1342-764/2011 (Nr. Ik-536-764/2012).
III. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties dalį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šioje administracinėje byloje pareikšti reikalavimai yra analogiški reikalavimams, pareikštiems pareiškėjo skunde administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012.
Šioje byloje pareiškėjas prašo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis įstatymas priimtas ir įsigaliojo jau po to, kai teismui buvo paduotas pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012. Pareiškėjo skunde, kuris yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012, nebuvo pareikšta šių reikalavimų: pripažinti, kad LR VRM pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus;
įpareigoti LR VRM perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir išmokėti jam nemokėtą pensijos dalį, vykdant Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; priteisti iš LR VRM priklausančias palūkanas. Pareiškėjo skunde, kuris yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012, taip pat nebuvo pareikšta reikalavimo įpareigoti LR VRM ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją. Administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012 pareiškėjas reikalavo priteisti iš Sveikatos priežiūros tarnybos ir LR VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šioje byloje pareiškėjas reikalauja priteisti iš LR VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012 pareiškėjas reikalavo priteisti iš Sveikatos priežiūros tarnybos ir LR VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje byloje pareiškėjas reikalauja priteisti iš LR VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o administracinėje byloje pareiškėjas reikalavo priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio taikymu.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jo skunde, kuris yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012, taip pat nebuvo pareikšta reikalavimo priteisti iš atsakovo LR VRM išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą ir reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pateikti pareiškėjo pareigūno ir kario pensijos bylą bei kitus jo nurodytus dokumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirasis skundas netenkintinas.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. Ik-536-764/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03439-2010-5) pagal pareiškėjo J. B. skundą, kuriuo jis, be kita ko, prašė teismo: priteisti iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti: ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Atsakovai minėtoje administracinėje byloje yra Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Administracinė byla Nr. Ik-536-764/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03439-2010-5) Vilniaus apygardos administraciniame teisme dar nėra išnagrinėta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo priteisti iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo datos, taip pat priteisti iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, pareiškėjo skunde pareikšti iš esmės tokie patys reikalavimai, kokie buvo pareikšti jo skunde, kuris šiuo metu nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. Ik-536-764/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03439-2010-5). Minėtoje byloje nurodytas laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo priteisti, jo nuomone, neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, apima šiame pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį. Tiek šiame pareiškėjo skunde, tiek minėtoje administracinėje byloje atsakovais nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Ir vienu, ir kitu atveju pareiškėjas savo reikalavimus dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas taikė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai. Todėl darytina išvada, kad tiek administracinėje byloje Nr. Ik-536-764/2012, tiek šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ta aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėjas nurodo kitokį prašomo žalos atlyginimo dydį, ginčo esmės nekeičia. Pareiškėjas turi teisę tikslinti savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareikštą ir priimtą nagrinėti minėtoje administracinėje byloje. Tai, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 konstitucingumą, o minėtoje administracinėje byloje buvo prašoma ištirti kitų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų konstitucingumą, taip pat neturi įtakos ginčo esmei ir pobūdžiui.
Kiti pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai – pripažinti, kad Vidaus reikalų ministerija pažeidė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; įpareigoti LR Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir išmokėti jam nemokėtą pensijos dalį, vykdant Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimus ir 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus; įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos priklausančias palūkanas – yra glaudžiai susiję su pareiškėjo reikalavimais dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir laikytini išvestiniais. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas vienaip ar kitaip patikslinti (papildyti) savo pagrindinius reikalavimus, turi galimybę tai padaryti minėtoje administracinėje byloje Nr. Ik-536-764/2012.
Pažymėtina, kad šiuo atveju minėti pareiškėjo skundo reikalavimai yra identiški reikalavimams, pareikštiems ir jau priimtiems nagrinėti administracinėje byloje Nr. Ik-536-764/2012 (ankstesnis Nr. I-1342-764/2011), o ne pareiškėjo atskirajame skunde minimoje administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti minėtus pareiškėjo skundo reikalavimus. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė