cc010da1-cebf-4d75-b5ae-729fbb4acfb0 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-125-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01855-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Å imanskienės ir Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ieÅ¡kinį atsakovui Ž.

S. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 13 411,04 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos statybų vystymo grupė“ iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovės bankroto administratore paskirta UAB „Finresta“. PareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Teismo nutartimi buvusiam ieÅ¡kovės vadovui atsakovui Ž. S. buvo nustatytas 10 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos terminas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2019 m. sausio 10 d. administratorė iÅ¡ atsakovo gavo dalį ieÅ¡kovės dokumentacijos (balansus, kreditorių, debitorių, turto sÄ raÅ¡us, pažymas), tačiau administratoriui neperduotas joks ieÅ¡kovės turtas (iÅ¡skyrus grÄ Å¾intas 1 000,00 Eur pinigines lėšas; taip pat bankui perduotas ieÅ¡kovės lizinguotas automobilis). 2017 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, ieÅ¡kovė veikė nuostolingai.

IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo fiksuotas 15 347,00 Eur nuostolis, ieÅ¡kovė turėjo turto už 9 747,00 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iÅ¡ viso irgi už 9 747,00 Eur. Taigi yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė 2017 metais buvo nemoki, t. y. pradelsti įsipareigojimai 2017 metais virÅ¡ijo pusę atsakovės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui (iÅ¡skyrus už 2017 m.), įmonės finansiniai kreditiniai reikalavimai susiformavo nuo 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d., todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo nemoki ir atsakovui kilo įstatymo nustatyta pareiga vėliausiai 2017 m. rugsėjo 14 d. inicijuoti ieÅ¡kovei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Tačiau atsakovas, vienintelis ieÅ¡kovės vadovas ir akcininkas, žinodamas apie įmonės nemokumÄ , nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o tokių pareigų pažeidimas sudaro pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo visos (13 411,04 Eur) įmonės ir jos kreditorių patirtos žalos atlyginimÄ .

3. Atsakovas Ž. S., nesutikdamas su patikslintu ieÅ¡kinio reikalavimais, pateikė atsiliepimÄ , juo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Nurodė, jog, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę. 2017 m. balanse nurodytų bendrovės kreditinių įsipareigojimų didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ esmės sudarė paties atsakovo Ž. S. suteiktos paskolos bendrovei apyvartinėms lėšoms papildyti ir bendrovės veikloje naudotoms statybinėms medžiagoms įsigyti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrovės 2017 m. balanso informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur suma) reiÅ¡kė pradelstus bendrovės įsipareigojimus.

Pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) sprendimu Nr. SDI-24 su VSDFV Klaipėdos skyriumi buvo sudaryta VSD įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo atidėjimo sutartis, ja bendrovei buvo leista padengti 2017 m. rugsėjo 14 d. fiksuotÄ 3 161,18 Eur įsiskolinimÄ VSDFV per 16 mėnesių iki 2019 m. birželio 30 d. kas mėnesį mokant 200,00 Eur skolos sumÄ . Bendrovės 2017 m. rugsėjo 14 d. fiksuota 3 161,18 Eur skola VSDFV 2018 m. sausio 1 d. buvo sumažinta daugiau nei 56 procentais ir nesudarė atsakovui pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei. 2017 m. balanso duomenimis, įmonė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo trumpalaikio turto už 5 982,00 Eur, 3 765,00 Eur vertės ilgalaikio turto.

Ilgalaikį turtÄ sudarė automobilis (duomenys neskelbtini), kuris priklausė lizingo bendrovei – Luminor Bank, AB. Ä®vertinus turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, akivaizdu, kad 2018 m. sausio 1 d. bendrovė nebuvo nemoki ir pareiga inicijuoti bankroto bylÄ atsakovui, kaip bendrovės vadovui, nekilo. 2018 m. tęsdama veiklÄ bendrovė generavo stabilias pajamas, turėjo užsakymų, laiku mokėjo atlyginimus darbuotojams, o įmokos VSDFV biudžetui, nors ir vėluojant, buvo mokamos iki pat 2018 m. rugsėjo 12 d.

Aplinkybę, kad bendrovė 2018 m. gaudavo pajamų ir vykdė veiklÄ , patvirtina į bylÄ teikiamos pardavimo sÄ skaitos už atliktus rangos darbus ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2018 m. sausio–liepos mėnesius (bendrovės pardavimo pajamos sudarė 29 886,00 Eur, o grynasis pelnas – 2 723,00 Eur). Atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu bendrovė turėjo finansinių sunkumų, dėl verslo nesėkmių patyrė didelių nuostolių, tačiau finansuojama paties atsakovo tęsė veiklÄ ir buvo moki. 2017 m. bendrovės balansas, kuriuo vadovavosi Klaipėdos apygardos teismas, neatspindėjo realios įmonės finansinės padėties, kadangi pagrindinis ir didžiausias bendrovės kreditorius 2018 m. pradžioje buvo pats atsakovas, jis nuolatos iÅ¡ savo asmeninių lėšų finansavo įmonę.

Ä®monė atsakovo dėka sugebėjo atsiskaityti su didžiÄ ja dalimi kreditorių, iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimus ir toliau tęsti veiklÄ . Mano, kad bendrovė realiai nemoki tapo 2018 m. liepos mėnesį, kai, susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, nebepajėgė padengti iÅ¡ karto viso susidariusio įsiskolinimo VSDFV Klaipėdos skyriui, o pakartotinis atsakovo praÅ¡ymas sudaryti skolos mokėjimo atidėjimo grafikÄ VSDFV buvo atmestas. Teigia, kad atsakovas savo neveikimu jokios žalos įmonės kreditoriams nepadarė.

Ä® Klaipėdos apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi 2018 m. liepos 18 d., kai UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė 3 653,38 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ atsakovui Ž.

S. 38,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, jas atlyginant iš BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto administravimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas Ž. S. nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo individualiosios įmonės (toliau – IÄ®) „Amburia“ vadovu, o, individualiÄ jÄ Ä¯monę pertvarkius į uždarÄ ja akcinę bendrovę, nuo 2017 m. vasario 21 d. buvo UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovu. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018 UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“. 2019 m. sausio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-613-730/2019 BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi VSDFV Klaipėdos skyrius. 2019 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-613-730/2019 patvirtino BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus (8 842,88 Eur):

VSDFV Klaipėdos skyrius – 6 739,82 Eur, VSDFV Alytaus skyrius – 1 253,20 Eur, AB Luminor Bank – 849,86 Eur. 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-246-730/2020 į BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta UAB „Aimpex“ su 4 157,00 Eur finansiniu reikalavimu, UAB „TOI TOI Lietuva“ su 411,16 Eur finansiniu reikalavimu ir patvirtintas patikslintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 13 411,04 Eur.

7. Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė, kad ilgalaikio turto (automobilio (duomenys neskelbtini)), vertė (3 765,00 Eur) yra neįskaičiuotina formuojant bendrovės turimÄ turtÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad, pagal balanso duomenis, įmonė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 5 982,00 Eur vertės turto.

8. Taip pat nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. tarp VSDFV ir UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo sudaryta valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis. Kadangi UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nevykdė sutartyje numatytų sÄ lygų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, sutartis 2018 m. kovo 13 d. buvo nutraukta. 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakovas pakartotinai kreipėsi į VSDFV, praÅ¡ydamas skolos likučio, t. y. 3 213,21 Eur, mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, tačiau VSDFV atsisakė sudaryti sutartį, kadangi asmuo yra pažeidęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo sÄ lygas, dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ draudėjo likusiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ kartu su palÅ«kanomis priėmimo dienos. 2017 m. gruodžio 16 d.

UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ VSD įmokų skola sudarė 1 014,37 Eur, o 2018 m. sausio 16 d. skola sudarė 1 406,25 Eur.

9. Teismo vertinimu, neteisėtais veiksmais galėtų būti laikomi įmonės vadovo sudaryti sandoriai, iš kurių atsirado ar padidėjo mokestinės prievolės, tačiau tokių sandorių ieškovas nagrinėjamoje byloje nenurodė ir atsakovo atsakomybės šiuo aspektu nepagrindė.

10. Teismas pažymėjo, kad įmonės balanso informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur) nagrinėjamu atveju nereiškia, kad visa šioje informacinėje eilutėje nurodyta suma yra įmonės pradelsti įsipareigojimai. Šioje balanso eilutėje gali atsispindėti ne tik pradelsti įsipareigojimai, bet ir ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie turi būti apmokėti per vienerius metus ir kurie nėra pradelsti.

11. Taip pat pažymėjo, kad 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto byloje patvirtintas UAB „Aimpex“ 4 157,00 Eur sumos finansinis reikalavimas nelaikytinas pradelstu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi pareiga mokėti priteistÄ Ä¯siskolinimÄ kilo tik įsiteisėjus teismo sprendimui (2019 m. sausio 18 d.). Teismo vertinimu, įsipareigojimas Luminor Bank, AB pagal 2014 m. spalio 7 d. sudarytÄ lizingo sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo nėra svarbus vertinant įmonės nemokumo momentÄ , nes pagal Å¡iÄ sutartį paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. spalio 10 d., t. y.

įsipareigojimas apskritai nebuvo pradelstas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „TOI TOI Lietuva“ patvirtintas 411,16 Eur sumos finansinis reikalavimas yra susidaręs 2017 m. lapkričio 9 d. ilgalaikės nuomos sutarties Nr. KI-17/134 pagrindu dėl neapmokėtų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų už 2018 m. kovo–gegužės mėnesius, dėl to nėra laikytinas pradelstu ieÅ¡kovės nurodomÄ Ä¯monės nemokumo dienÄ .

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo nemoki 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d., 2017 m. spalio 16 d. ar 2017 m. gruodžio 31 d., nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad įmonės nemokumo apibrėžtį atitinkanti pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, dėl to pagrindo taikyti atsakomybę vadovui Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra. Nagrinėjamu atveju kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismÄ dėl UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ankščiau, nei byloje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (2018 m. rugpjūčio 30 d.).

IeÅ¡kinys dėl 13 411,04 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nes bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp žalos, kurios atlyginimÄ praÅ¡oma priteisti (bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos), ir atsakovo neveikimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. IeÅ¡kovė BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 13 411,04 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad, pagal balanso duomenis, įmonė nebuvo nemoki. Teismo išvada, jog 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 5 982,00 Eur vertės turto, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teigia, kad administratorei iki šiol nėra perduotas joks bendrovės turtas. Bendrovė neperdavė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 5 982,00 Eur vertės turto. 13.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad įmonės balanso informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur) nagrinėjamu atveju nereiÅ¡kia, jog visa Å¡ioje informacinėje eilutėje nurodyta suma yra įmonės pradelsti įsipareigojimai. Teigia, kad, pagal teismų praktikÄ , nepradelsta laikytina ta suma, kuri nurodoma balanso eilutėje „Po vienerių metų mokėtinos sumos“ (pvz., 2019 m. spalio 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-241/2019 ir kt.). 13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei įrodinėjimo naÅ¡tÄ Ä¯rodyti, kad balanso informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur) yra įmonės pradelsti įsipareigojimai. 13.4. Teigia, kad dėl didelio bendrovės dokumentų kiekio trÅ«kumo, jų neiÅ¡saugojimo, neįtraukimo į bendrovės apskaitÄ visų bendrovės Å«kinių operacijų, atsakovo Ž.

S. pareigos parinkti bendrovės apskaitos politikÄ ir jÄ Ä¯gyvendinti nevykdymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, patenkinti iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai byloje pareikÅ¡tų kreditinių reikalavimų. Å ios aplinkybės nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-703-777/2020. 13.5. Byloje pateiktos finansinės ataskaitos patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2017 metais buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. 2017 metais bendrovė veikė nuostolingai, turėjo turto už 9 747,00 Eur sumÄ , mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma buvo lygi 9 747,00 Eur.

Taigi pradelsti įsipareigojimai 2017 metais virÅ¡ijo pusę atsakovės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. bendrovė buvo 100 procentų nemoki. 13.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atsakovas veikė aplaidžiai, neteisėtai, nerÅ«pestingai, dėl to nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, patenkinti iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai byloje pareikÅ¡tų kreditinių reikalavimų. 13.7. Administratorės pateikti įrodymai patvirtina bendrovės nemokumÄ , pradelstus įsipareigojimus, atsakovo pareigų nevykdymÄ ir dėl to bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė administratorės nurodytų aplinkybių ir įrodymų apie bendrovės nemokumÄ ir atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei tapus nemokiai nevykdymo. Todėl ieÅ¡kinys yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas, o skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

14. Atsakovas Ž. S., atstovaujamas advokato Roberto Skėrio, atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad įmonės balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur) nereiÅ¡kia, jog visa Å¡ioje informacinėje eilutėje nurodyta suma yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, savo nesutikimÄ grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1507-241/2019, kurioje buvo sprendžiamas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimas.

Nagrinėjamos bylos ir bylos, kuria remiasi ieÅ¡kovė, ratio decinendi iÅ¡ esmės skiriasi, dėl to Å¡is apeliacinio skundo argumentas iÅ¡ esmės yra klaidingas. 14.2. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti dokumentai, neva patvirtinantys, kad bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto neturėjo turto, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, patvirtina, kad bendrovė turėjo turto, jis vėliau buvo sunaudotas ir nuraÅ¡ytas. 14.3. Apeliacinio skundo argumentai, esÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , yra iÅ¡ esmės neteisingi, neatitinkantys nustatyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Mano, kad nurodomas tariamas atsakovo bendrovės dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui neturėjo įtakos ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigos vykdymui. 14.4. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu pripažįsta neįrodžiusi atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kinio reikalavimai byloje neįrodyti, sutinka. 14.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, patvirtinančius bendrovės mokumÄ ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu, todėl pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto administratorės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovo, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus. IeÅ¡kovė su minėtu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė nurodytu ieÅ¡kinyje laikotarpiu buvo moki ir atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei. PrieÅ¡ingai, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra nustatyta atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, bÅ«tinų sÄ lygų taikyti civilinę atsakomybę. Teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 18.

IeÅ¡kovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-703-777/2020. Nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, atsižvelgiant į įsiteisėjusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Mano, kad teikiamas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir yra neatsiejama bylos nagrinėjimo dalis, reikalinga siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ ir nenukrypti nuo Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų aplinkybių – prejudicinių faktų (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atsakovas, atsiliepdamas į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

19. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

20. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad papildomų dokumentų pateikimo bÅ«tinumÄ sÄ lygojo apeliacinės instancijos teismo nutartis, kurioje, kaip teigia ieÅ¡kovė, yra nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais ieÅ¡kovė grindžia apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, teik ieÅ¡kovės, teik atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir pridedami papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau, todėl pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir papildomi įrodymai pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bendrovės nemokumo momento ir vadovo atsakomybės 21. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti kreipiamasi, jei įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (1 punktas), įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrÄ Å¾ina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų (2 punktas), įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (3 punktas).

PareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o Ä®BÄ® ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo, kreditorius (kreditoriai) ir įmonės vadovas (Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis).

Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Minėtos įstatymo nuostatos buvo alogiÅ¡kos suvestinėse redakcijose tiek nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., tiek nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. birželio 30 d., tiek nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

22. Pagal Å¡ios nutarties 21 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui gali bÅ«ti taikomas civilinės atsakomybės institutas.

23. Kasacinio teismo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka.

Žala kreditoriams dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylÄ atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

24. Kaip ne kartÄ pažymėta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

25. Nors juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ , gali susidurti su įvairiais finansiniais sunkumais, dėl kurių jam gali bÅ«ti apsunkinta galimybė vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su kreditoriais, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra siejama ne su bet kokiais įmonės finansiniais sunkumais, bet su įmonės nemokumu, kuris yra suprantamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

26. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

27. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo, buvusio BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovo, priteisti žalos atlyginimÄ , nurodo, kad bendrovė 2017 metais buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę bendrovės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, bendrovė veikė nuostolingai, todėl atsakovui dar 2017 m. rugsėjo 14 d. (2017 m. spalio 16 d.) atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovo teigimu, bendrovė tapo nemoki 2018 m. liepos mėnesį, kai, susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, nebepajėgė padengti iÅ¡ karto viso susidariusio įsiskolinimo VSDFV Klaipėdos skyriui, o pakartotinis atsakovo praÅ¡ymas sudaryti skolos mokėjimo atidėjimo grafikÄ VSDFV buvo atmestas.

28. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nebuvo nemoki nei 2017 m. rugsėjo 14 d., nei 2017 m. spalio 16 d. ar 2017 m. gruodžio 31 d., nes nenustatyta, kad įmonės nemokumo apibrėžtį atitinkanti pradelstų mokėjimų dalis virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl konstatavo, kad pagrindo taikyti atsakomybę bendrovės vadovui atsakovui Ž. S. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, nėra.

29. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentÄ , nepagrįstai nevertino, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelstos skolos, ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

30. Byloje nustatyta, kad, pagal balanso duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ turėjo ilgalaikio turto už 3 765,00 Eur, trumpalaikio turto už 5 982,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 459,00 Eur. UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nuostoliai sudarė 15 347,00 Eur.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2017 m. UAB „Baltijos statybų vykdymo grupė“ balanso duomenis, pagal kuriuos bendrovė iš viso turėjo turto už 9 747,00 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 459,00 Eur, tačiau, nesant byloje duomenų apie pradelstus mokėjimus, nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog bendrovė buvo nemoki 2017 m. rugsėjo 14 d. ar 2017 m. spalio 16 d., ar 2017 m. gruodžio 31 d.

32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad bendrovės balanso informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas bendrovės rodiklis (6 459,00 Eur) nagrinėjamu atveju nereiškia, kad visa nurodyta suma yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai. Nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 2-1507-241/2019, kad nepradelsta suma laikytina balanso eilutėje nurodyta po vienerių metų mokėtina suma.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.).

Precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieÅ¡ tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytinÄ precedentÄ .

34. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos vertindamas bendrovės pradelstus įsipareigojimus, atmestinas, nes ieÅ¡kovės nurodyta apeliacinio teismo praktika nėra teismo sprendimas analogiÅ¡koje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad ieÅ¡kovės nurodyta teismų praktika netaikytina nagrinėjamu atveju, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti iÅ¡ esmės skiriasi. IeÅ¡kovės nurodytoje byloje teismas sprendė restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ .

35. Be to, ieÅ¡kovė tiek apeliaciniame skunde, tiek teikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus, akcentavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyti prejudicinę reikÅ¡mę turintys faktai, kurių nereikia įrodinėti, t. y. kad nustatyti tikslaus bendrovės nemokumo nėra galimybės dėl atsakovo Ž. S. neteisėtų veiksmų, dėl byloje nustatyto ir nekvestionuojamo buvusio vadovo netinkamo pareigų, susijusių su dokumentų saugojimu, netinkama Å«kinių operacijų apskaita, pareigos parinkti apskaitos politikÄ ir kt. netinkamu vykdymu ir dokumentacijos neperdavimu administratorei.

36. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021, sutiko, kad tikslaus atsakovės nemokumo momento nustatymas nagrinėjamoje byloje yra sudėtingas dėl byloje nustatyto ir nekvestionuojamo buvusio vadovo netinkamo pareigų, susijusių su dokumentų saugojimu, netinkama Å«kinių operacijų apskaita, pareigos parinkti apskaitos politikÄ ir kitų pareigų netinkamu vykdymu ir dokumentacijos neperdavimu administratorei, tačiau pažymėjo, kad tokios aplinkybės savaime nepatvirtina 2017 m. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos pradelsimo ir atitinkamai bendrovės nemokumo 2017 metais.

37. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021, nurodė, kad Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia, o prieÅ¡ingai – jÄ patvirtina ieÅ¡kovės nurodyti argumentai ir aplinkybės apie kreditorių reikalavimų susiformavimÄ . Bendrovės skola (iÅ¡ viso sudaranti 4 157,00 Eur) kreditorei UAB „Aimpex“ priteista Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-904/2018, patenkinus UAB „Aimpex“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, o atsakovės UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus.

Nagrinėjant ginÄÄ teisme, ginčo suma negali bÅ«ti laikoma pradelsta 2017 m. Ä®siskolinimas kreditorei UAB „TOI-TOI Lietuva“ (411,16 Eur) susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.; skola Luminor Bank, AB (iÅ¡ viso sudaranti 849,86 Eur), susiformavo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo sudariusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį.

Å ia sutartimi atsakovei leista sumokėti 3 161,18 Eur įsiskolinimÄ per 16 mėnesių, t. y. iki 2019 m. birželio 30 d., kas mėnesį mokant po 200,00 Eur skolos. Bendrovei nevykdant sutartyje numatytų sÄ lygų, sutartis buvo nutraukta, tačiau tik 2018 m. kovo 13 d. Esant sudarytai įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarčiai, nėra teisinio pagrindo skolÄ VSD biudžetui laikyti pradelsta. Taigi nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad bendrovė 2017 m. turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kad 2017 metais sistemingai jų nevykdė.

38. Å ios nutarties 36 ir 37 punktuose nurodytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, dėl to jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad, byloje nesant duomenų apie pradelstus mokėjimus, nėra pagrindo teigti, kad bendrovė buvo nemoki 2017 metais.

39. IeÅ¡kovė, teikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus, taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021, nustatė, kad BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo nemoki. Dėl alternatyvaus sprendimo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytam sprendimui nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas irgi manys, kad BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ tapo nemoki ne 2017 m. spalio 16 d., kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde, o 2018 m. sausio 1 d., kaip nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021, praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinio dalį ir priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ bendrÄ Ä¯monės skolÄ , iÅ¡augusiÄ dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku 2018 m. sausio 1 d., sudarančiÄ 9 604,62 Eur.

40. Kaip teisingai nurodė atsakovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, ieÅ¡kovė, nurodydama naujas aplinkybes, kad bendrovė nemoki tapo 2018 m. sausio 1 d., ir formuluodama alternatyvaus sprendimo variantÄ apeliacinės instancijos teisme, keičia ieÅ¡kinio pagrindÄ , nors įstatymas nenumato galimybės keisti apeliacinio skundo pagrindo ir dalyko. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. IeÅ¡kovė privalėjo nurodyti Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teisme, to nepadariusi, neturi teisės nurodyti Å¡ių aplinkybių apeliacinės instancijos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose.

41. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, teigdamas, kad ieÅ¡kovė privalo įrodyti, kad bendrovės balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai. Nurodo, kad administratorius dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad neperduoti bendrovės dokumentai, neturi galimybės įrodyti, kad 2017 m. balanse nurodytas bendrovės rodiklis (6 459,00 Eur) reiÅ¡kia pradelstus bendrovės įsipareigojimus.

Teigia, kad atsakovas turėjo pareigÄ paneigti įrodymus apie 2017 metais buvusius 6 549,00 Eur padelstus įsipareigojimus, tačiau to nepadarė, tik deklaratyviai nurodė, neva 2017 metų balanse per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų didžiÄ jÄ dalį sudarė paties atsakovo bendrovei suteiktos paskolos, nes bendrovė 2017 m. vasario 21 d. buvo pertvarkyta, pakeitė veiklos pobÅ«dį, dėl to bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų bendrovės veikloje naudotoms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

42. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nutarties 41 punkte nurodytos apeliantės ginčijamos aplinkybės yra nustatytos ir įrodytos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡ byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad atsakovas Ž. S. nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo IÄ® „Amburia“ vadovu, o, individualiÄ jÄ Ä¯monę pertvarkius į uždarÄ ja akcinę bendrovę, nuo 2017 m. vasario 21 d. buvo UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovu (e. b. I t., b. l. 16–17).

43. Antra, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021, konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodomi argumentai dėl trumpalaikio turto neperdavimo, dėl duomenų apie turimÄ turtÄ 2018 m. spalio 2 d. inventorizacijos aktuose, 2018 m. spalio 30 d. balanse, 2018 m. liepos mėn. atsargų nuraÅ¡ymo akte nesutapimo ir kt. nepagrindžia bendrovės finansinėje atskaitomybėje už 2017 m. nurodyto turto neegzistavimo tuo laikotarpiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nebuvo nemoki 2017 metais. Atitinkamai nenustačius bendrovės nemokumo ginčo momentu, jos vadovui negali kilti pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å ios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, dėl to jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei.

45. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė – įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, Ä ui dicit non Ä ui negat). Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ turi įrodyti žalos atlyginimo praÅ¡antis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-248/2016). Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrodinėjimo pareigÄ â€“ įrodyti, kad bendrovės balanse informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur) reiÅ¡kia pradelstus bendrovės įsipareigojimus, tačiau Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė.

46. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ieÅ¡kovei, reikalaujančiai priteisti iÅ¡ atsakovo žalos, padarytos vadovo neveikimu ir laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimÄ , tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas bendrovės nemokumo momento ir vadovo pareigos kreiptis į teismÄ atsiradimas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Todėl apeliacinio skundo argumentai, neva pirmosios instancijos teismas netinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , yra iÅ¡ esmės neteisingi, neatitinkantys nustatyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei, pagal byloje nustatytas aplinkybes, vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki.

Å is sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyviÄ galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

48. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

49. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

50. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovė ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu buvo nemoki, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas kaip bendrovės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė, dėl to jam kilo pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytos sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę.

51. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, dėl to klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovui nesprendžiamas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Šimanskienė Danutė Žvinklytė