cbff6ed0-0df7-4480-92bf-46b53e651d75 · MarijampolÄs apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?NUORAÅ ASCivilinÄ byla Nr. e2YT-1560-443/2019 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00097-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) MARIJAMPOLÄS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Å akiai MarijampolÄs apylinkÄs teismo Å akių rÅ«mų teisÄjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. T., pareiÅ¡kÄjo V. T. atstovui advokatui Gvidui ByÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V.
Legislator headnote
AI generatedcbff6ed0-0df7-4480-92bf-46b53e651d75 · MarijampolÄs apylinkÄs teismas: Žino, kad pareiÅ¡kÄjas po kartu su juo gyvenusios motinos mirties 1998 m., liko gyventi ten pat kur ir abu kartu gyveno. PareiÅ¡kÄjas nuolat rÅ«pinosi kaip Å¡eimininkas savo nuosavybÄje turÄtais pastatais, ne tik palaidojo motinÄ , bet ir prižiÅ«ri jos kapÄ . NÄra girdÄjusios, kad pareiÅ¡kÄjo brolis ar seserys bÅ«tų kada nors kÄlÄ kokius nors ginÄus dÄl to paveldÄjimo. PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiÅ¡kÄja negali įgyvendinti savo teisių paveldÄti, todÄl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Full text
?NUORAÅ ASCivilinÄ byla Nr. e2YT-1560-443/2019 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00097-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) MARIJAMPOLÄS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Å akiai MarijampolÄs apylinkÄs teismo Å akių rÅ«mų teisÄjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. T., pareiÅ¡kÄjo V. T. atstovui advokatui Gvidui ByÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V.
T. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant L. A., J. T. ir R. D.. Teismas nustatÄ : pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kime nurodÄ ir teismo posÄdžio metu palaikydamas pareiÅ¡kimÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjo motina A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki pats savo mirties gyvenusi kartu su pareiÅ¡kÄju, mirÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas, kaip jauniausias iÅ¡ vaikų, jÄ prižiÅ«rÄjo, slaugÄ, po to palaidojo, kartu su žmona prižiÅ«ri kapÄ .
Po motinos mirties pareiÅ¡kÄjas, likÄs ten pat gyventi, perÄmÄs visus mirusiosios buities rakandus, asmeninius mamos daiktus, toliau mokÄjÄs mokesÄius, pagal testamentÄ galÄjo paveldÄti visÄ jos turtÄ , taÄiau nesusitvarkÄ paveldÄjimo formalumų â pradžioje skaudu buvo imtis tos temos, po to suprato jau esÄ s pavÄlavÄs â tai pinigų nebuvo, tai neprisiruoÅ¡Ä. Nurodo, kad po motinos mirties priÄmÄs jos asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, juos naudojo savo asmeniniams interesams tenkinti.
PraÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas po savo motinos mirties priÄmÄ jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Suinteresuoti asmenys teismo posÄdyje nedalyvavo, atsiliepimų nepateikÄ, suinteresuotas asmuo R. D. raÅ¡tu papraÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jai nedalyvaujant. Liudytojos G. R., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. P., (duomenys neskelbtini), teismo posÄdžio metu parodÄ, kad gyvena (duomenys neskelbtini), visai Å¡alia pareiÅ¡kÄjo.
Žino, kad pareiÅ¡kÄjas po kartu su juo gyvenusios motinos mirties 1998 m., liko gyventi ten pat kur ir abu kartu gyveno. PareiÅ¡kÄjas nuolat rÅ«pinosi kaip Å¡eimininkas savo nuosavybÄje turÄtais pastatais, ne tik palaidojo motinÄ , bet ir prižiÅ«ri jos kapÄ . NÄra girdÄjusios, kad pareiÅ¡kÄjo brolis ar seserys bÅ«tų kada nors kÄlÄ kokius nors ginÄus dÄl to paveldÄjimo. PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiÅ¡kÄja negali įgyvendinti savo teisių paveldÄti, todÄl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjo motina A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki pats savo mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įraÅ¡as mirties metrikų knygoje Nr.
22) tikrai gyveno kartu su pareiÅ¡kÄju, kuris ligotÄ motinÄ prižiÅ«rÄjo, slaugÄ. Motinai mirus, pareiÅ¡kÄjas ne tik jÄ palaidojo, prižiÅ«ri jos kapavietÄ, bet perÄmÄ visus mirusiosios buities rakandus, asmeninius mamos daiktus, dokumentus, toliau mokÄjo įvairius mokesÄius. A. T. pareiÅ¡kÄjui savo turtÄ yra palikusi K. N. seniÅ«nÄs (duomenys neskelbtini) patvirtintu testamentu (registro Nr. 160). PareiÅ¡kÄjas dÄl įvairių aplinkybių savalaikiai nesusitvarkÄ paveldÄjimo formalumų, todÄl privalÄjo kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant nustatyti buvus atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .
PareiÅ¡kÄjas V. T. nurodo, kad po motinos mirties priÄmÄs jos asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, juos naudojo savo asmeniniams interesams ir savo Å¡eimos poreikiams tenkinti. Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjo V. T. pareiÅ¡kimas dÄl palikimo priÄmimo faktiniu valdymu nagrinÄtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso (toliaus tekste â CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatÄ , 2000 m. CK penktosios knygos âPaveldÄjimo teisÄâ normos taikomos paveldÄjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldÄjimo bÅ«du jo įpÄdiniams. Ä®pÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikÄjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpÄdinių teisÄ priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga â 6 mÄnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnis). CivilinÄ teisÄ numato, kad palikimo priÄmimas â tai įpÄdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijanÄiais įpÄdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ai galinÄias kilti iÅ¡ palikimo.
Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjo V. T. veiksmai atitiko 1964 m. CK 587 straipsnį, nes jis iÅ¡ karto po savo motinos (palikÄjos) mirties pradÄjo valdyti visÄ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, jame gyveno ir gyvena iki Å¡iol, naudojasi juo kaip savo, prižiÅ«ri ir remontuoja bei moka mokesÄius, t. y. palikimÄ priÄmÄ, pradÄjÄs faktiÅ¡kai jį valdyti. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjo V. T. veiksmai, pradedant faktiÅ¡kai valdyti palikimÄ ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir teismų praktikÄ (1964 m.
CK 573, 587 straipsniai, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-7/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos A.
T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įraÅ¡as mirties metrikų knygoje Nr. 22), priÄmÄ A. T. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Faktas nustatytas dÄl turto paveldÄjimo pagal testamentÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priÄmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per MarijampolÄs apylinkÄs teismo Å akių rÅ«mus. TeisÄjas Arturas Rauktys