2025-10-06 Nr. BB-4592-1-01-1-25829-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3432/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25829-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nukentėjusiojo T. Z. 2024 m. liepos 17 d. ir liudytojos S. Z. 2023 m. spalio 10 d. parodymus pripažino įrodymais, nes jų apklausos neatitinka BPK reikalavimų. Tai yra esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas, sukliudęs apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, mažametis T. Z., apklaustas 2023 m. spalio 5 d. policijos pareigūno, nedavė V. V. atžvilgiu jokių kaltinančių parodymų. Tačiau, praėjus beveik 10 mėnesių (2024 m. liepos 17 d.), T. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė visiškai priešingas aplinkybes. Šiuo atveju, kasatoriaus nuomone, buvo pažeisti BPK 186 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes, neatsiradus jokio objektyvaus pagrindo, vaikas buvo apklaustas pakartotinai. Pakartotinai apklausto vaiko parodymai laikytini mažesnės įrodomosios vertės, nes dėl sąmoningo ar nesąmoningo įvairių aplinkos veiksnių poveikio negali būti vertinami kaip visiškai patikimi. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pateikė formalius ir nepagrįstus argumentus. Priešingai negu nurodo šis teismas, vien nukentėjusiosios A. Z. psichologinės–psichiatrinės ekspertizės akto gavimas savaime negali būti laikomas objektyvia priežastimi pakartotinei mažamečio T. Z. apklausai atlikti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino T. Z. parodymų, juose esančių prieštaravimų. Nebuvo atlikta ir nukentėjusiojo T. Z. kompleksinė psichologinė–psichiatrinė ekspertizė, kurios rezultatai būtų reikšmingi vertinant ar T. Z. nelinkęs meluoti, ar jis davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su savo asmenine patirtimi, ar jam nebuvo daromas kitų asmenų poveikis ir pan.

Be to, apklausiant kaip liudytoją S. Z. (2023 m. spalio 10 d.), nebuvo jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį (patėvį), pažeidžiant BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apklausos metu taip pat nebuvo daromas vaizdo ir garso įrašas (BPK 186 straipsnio 2 dalis). Dėl to buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir S. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnei duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Be šios liudytojos parodymų, nuteistojo kaltė buvo grindžiami iš esmės tik mažametės nukentėjusiosios A. Z. parodymais bei kitų asmenų, kurie apie įvykį žino tik iš pačios nukentėjusios pasakojimų. Atsižvelgiant į tai, siekiant papildomai patikrinti V. V. parodymų patikimumą, būtina atlikti jam kompleksinę psichologinę–psichiatrinę ekspertizę ir tyrimą poligrafu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas gynybos prašymą atmetė, taip padarydamas esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti aplinkybes, būtinas bylai išspręsti teisingai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame, tik formaliai nurodant kasacinio apskundimo pagrindus, iš esmės nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. V. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta pagal nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami iš esmės analogiški kasaciniam skundui argumentai dėl ginčijamų įrodymų – nukentėjusiojo T. Z. ir liudytojos S. Z. parodymų atitikties BPK reikalavimams, jų patikimumo, taip pat dėl kitų įrodymų vertinimo, nustatant V. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo prieš A. Z. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (motyvuotos išvados pateiktos skundžiamos nutarties 13–25, 41 punktuose). Tuo tarpu, nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų dėl šių išvadų nepagrįstumo. Formalus kasacijos pagrindų nurodymas, nesutinkant su nepalankiais teismų sprendimais, ir apeliacinio skundo argumentų pakartojimas nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė