2017-01-17 Nr. AB-1249-3-63-3-01045-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-187-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01045-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu (b. l. 3), kurį patikslino (b. l. 83–85), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir atsakovas, Pagėgių rinktinė, apeliantas) vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. TE-139 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. P. ir J. A.“ dalį dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su šiuo įsakymu pasirašytinai buvo supažindintas tik 2015 m. liepos 14 d., t. y. praėjus Lietuvos Respublikоs vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 31 punkte nustatytam 5 darbo dienų terminui. Nurodė, jog tarnybinio nusižengimo jis nepadarė, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Argumentavo, kad 2015 m. kovo 31 d. jam vienu metu buvo pavesta vykdyti net keletą tarnybinių užduočių: užkardos pamainos vyresniojo, vaizdo ir signalizacijos sistemos operatoriaus ir užkardos budėtojo padėjėjo, taip pat jis turėjo papildomai stebėti 1–9 bokštų sektorius, visą kontroliavimo laiką veikė 5 bokšto termovizorinė kamera, kurios stebimo ruožo dalį dengia ir gretimų 4 ir 6 bokštų termovizorinių kamerų stebimas vaizdas, todėl valstybės sienos stebėjimas nebuvo nutrauktas. Pažymėjo, kad pamainos metu jis turėjo stebėti trisdešimt septynių kamerų ir dviejų radarų rodomus vaizdus, nors naktį dirbo dviese. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. kovo 31 d. darbo grafike nebuvo numatytos specialios pertraukos, kurios yra būtinos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 32:2004) reikalavimus. Paminėtų reikalavimų nesilaikymas sukelia pareigūnų budrumo sumažėjimą. Be to, teigė, kad tarnybinė nuobauda paskirta, negavus Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga), kurios narys yra, išankstinio sutikimo.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 7–12, 90–97) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Pasienio sargybų pamainos darbo planą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus (toliau – ir Sargybų skyrius) specialistas T. P. nuo 2015 m. kovo 30 d. 21.30 val. iki 2015 m. kovo 31 d. 9.30 val. vykdė sargybas: vaizdo ir signalizacijos sistemos operatorius, užkardos pamainos vyresnysis, užkardos budėtojo padėjėjas, o sargybas: užkardos budėtojas, vaizdo ir signalizacijos sistemos operatorius, vykdė Sargybų skyriaus vyresnioji pasienietė J.

A. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 1.30 val. iki 2.00 val. J. A. ilsintis T. P. turėjo stebėti 1–9 bokštų sektorius. Atlikus budėtojų dalies vaizdo įrašo nuo 2015 m. kovo 30 d. 23.00 val. iki 2015 m. kovo 31 d. 8.00 val. patikrinimą, vaizdo įraše buvo pastebėta, kad būdamas vienas nuo 1.39 val. iki 1.54 val. (25 min.) T. P. sėdi prie budėtojo kompiuterio, tik retkarčiais žvilgtelėdamas į Sienos stebėjimo sistemos (toliau – ir SSS) monitorius, t. y. nevykdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. liepos 15 d.

įsakymu Nr. 3-467 patvirtintos Sienos stebėjimo sistemos naudojimo instrukcijos (toliau – ir SSS naudojimo instrukcija) 7.6.2 punkto reikalavimo užtikrinti nenutrūkstamą valstybės sienos stebėjimą Sienos stebėjimo sistemos pagalba. Pažymėjo, kad paminėtu laiku jokių pranešimų Užkardos budėtojo darbo registre nebuvo užfiksuota nei iš sargybų, dirbančių ruože (asmenų ir transporto priemonių patikrinimai), nei iš kitų institucijų ar asmenų. Teigė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir siekiant nustatyti, ar pareigūnai tinkamai vykdė SSS naudojimo instrukcijos 7.6.2 punkto reikalavimus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą valstybės sienos stebėjimą SSS pagalba, patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Techninės kontrolės stebėjimo sistemos kamerų vaizdo įrašus nuo 2015 m. kovo 31 d. 1.39 val. iki 1.54 val. ir nuo 5.30 val. iki 6.00 val., buvo pastebėta, kad 5 bokšto termovizoriaus kamera nuo 2015 m. kovo 31 d. 2.36 val. iki 9.36 val. neveikė autopanoraminiu režimu, kaip to reikalauja SSS naudojimo instrukcijos 7.11 punktas, kuriame nurodyta, kad turi būti matoma visa valstybės sienos linija, nepaliekant neapžvalgytų teritorijų, o stovėjo vietoje ir fiksavo tik vieną vaizdą – Nemuno upę link Ragininkų salos, o 7 bokšto termovizoriaus kamera 5.50 val. užfiksuotas vieno automobilio judėjimas antros krantinės pradžioje.

Dėl šių naujai nustatytų aplinkybių 2015 m. gegužės 4 d. T. P. ir J. A. buvo įteikti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo.

Atsakovas teigė, jog Valstybės sienos apsaugos stebėjimo žurnale nurodyta, kad T. P. nuo 2015 m. kovo 30 d. nuo 21.00 val. iki 21.30 val. turėjo stebėti 1–5 bokštus, nuo 21.30 val. iki 22.30 val. – 1–9 bokštus, nuo 22.30 val. iki 2015 m. kovo 31 d. 1.00 val. – 1–5 bokštus, nuo 1.30 val. iki 2.00 val. – 1–9 bokštus, nuo 2.00 val. iki 5.30 val. – 6–9 bokštus, nuo 6.00 val. iki 6.30 val. – 1–9 bokštus, nuo 6.30 val. iki 8.00 val. – 1–5 bokštus, nuo 8.00 val. iki 9.30 val. – 1–9 bokštus, nuo 9.30 val. iki 10.00 val.

– 1–5 bokštus, tarnybos užbaigimas ir SSS perdavimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. kovo 31 d. nuo 6.00 val. iki 9.30 val. T. P. neužtikrino, jog 5 bokšto stebėjimo sistema veiktų autopanoraminiu režimu, t. y. neužtikrino nenutrūkstamo valstybės sienos stebėjimo, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidimas buvo akivaizdus ir turėjo būti pastebėtas. Argumentavo, kad akivaizdumas pasireiškė tuo, jog kai kamera neveikė autopanoraminiu režimu, jos vaizdas visą laiką buvo nukreiptas į vieną stebėjimo tašką, o veikiant autopanoraminiu režimu kamera juda nuo vieno stebėjimo taško prie kito.

Pagal einamas pareigas pareiškėjas turėjo tai pastebėti, nes jokių objektyvių kliūčių (techninių gedimų), dėl ko kamera nebuvo įjungta autopanoraminiu režimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, o, patikrinus Vileikių užkardos Valstybės sienos stebėjimo žurnalą, įrašų apie 5 bokšto termovizoriaus kameros gedimus 2015 m. kovo 30 d.–2015 m. kovo 31 d. nerasta. Teigė, jog pareigūno neteisėta veika buvo padaryta neveikimu, o aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 6.00 val. iki 9.30 val. neįjungė 5 bokšto termovizoriaus kameros autopanoraminiu režimu, traktuotina kaip netinkamas (aplaidus) pareigų atlikimas.

Dėl tos priežasties 5 bokšto termovizoriaus kamera beveik 7 valandas (3.36 val. ją stebėjo pareiškėjas) stovėjo vietoje ir fiksavo tik vieną vaizdą – Nemuno upę link Ragininkų salos, ir visą tą laiką nebuvo stebima, kas vyksta šios kameros stebėjimo sektoriuje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Atsakovo nuomone, toks pareigūno elgesys negali būti pateisinamas ir laikytinas netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu, nes taip tame ruože buvo sudarytos sąlygos daryti įvairius teisės pažeidimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidė SSS naudojimo instrukcijos 6, 7.6.2 ir 7.11 punktų reikalavimus bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8.2 punkto reikalavimus. Pareiškėjo argumentai, kad aktyvus kamerų stebėjimas vargina akis ir kad Pagėgių rinktinėje nesilaikoma Lietuvos higienos normos HN 32:2004 reikalavimų, yra nepagrįsti, nes Pagėgių rinktinėje yra laikomasi galiojančių teisės aktų nustatytų higienos normų reikalavimų dirbant kompiuteriu. Teigė, kad su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2003 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 3-499 patvirtinta Pagėgių rinktinės struktūrinių padalinių tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių su kompiuteriais, saugos ir sveikatos instrukcija (toliau – ir Saugos ir sveikatos instrukcija) pareigūnai supažindinami kiekvienais metais, o pareiškėjas su šia instrukcija paskutinį kartą buvo supažindintas 2015 m. kovo mėn.

Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas Pagėgių rinktinės vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. TE-139, kaip buvo nurodyta šio įsakymo 2 punkte, per 5 darbo dienas buvo pateiktas pareiškėjui susipažinti, tačiau, susipažinęs su jo turiniu, dėl jam vienam žinomų priežasčių pareigūnas nepasirašė. Pareiškėjas turi teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius, jo vidaus tarnybos stažas 17 metų, jis eina Sargybų skyriaus specialisto pareigas, todėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo apskundimo tvarka jam turėjo būti žinoma. 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (21/22)-10-1596 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ buvo kreiptasi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininką, 2015 m. gegužės 27 d. raštas Nr. (21/22)-10-1596 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ jam buvo išsiųstas elektroniniu ir paprastu paštu. Profesinės sąjungos komiteto pirmininko 2015 m. birželio 12 d. raštas Nr. 153 Pagėgių rinktinėje buvo gautas tik 2015 m. birželio 15 d., t. y. praleidus Aprašo 29 punkte nurodytą 14 dienų terminą, ir dėl savo turinio buvo įvertintas kaip atsakymo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nepateikimas, neribojantis teisės skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 113–118) visiškai patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Pagėgių rinktinės vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. TE-139 dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo dalykas – Pagėgių rinktinės vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. TE-139 dalis, kuria pareiškėjui – Sargybų būrio specialistui, už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiamas įsakymas priimtas, atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-17 (2.8), kuri laikytina neatskiriama ginčijamo įsakymo dalimi.

Teismas nurodė, kad, nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, pareiškėjas, be kita ko, teigė, jog, priimant skundžiamą įsakymą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes įsakymas priimtas, negavus Profesinės sąjungos sutikimo dėl tarnybinės atsakomybės jam taikymo.

Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija), Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 straipsnio 4 dalimi (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija), atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009). Pažymėjo, jog nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei Statute nėra nustatyta taisyklių, išsamiai reglamentuojančių išankstinio profesinės sąjungos sutikimo gavimo tvarką ir sąlygas, apsiribojant vieninteliu nurodymu, jog tokiais atvejais, t. y. skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš tarnybos), yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Detaliau šis klausimas aptartas Aprašo 29 punkte. Nors šioje teisės normoje kalbama apie profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo gavimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tik pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, atsižvelgiant į tai, kad pagal paminėtą Statuto 43 straipsnio 4 dalį aptariama garantija įtvirtinta ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, bet bendrai – visiems profesinės sąjungos nariams, laikytina, kad Apraše įtvirtintos taisyklės taikytinos ir kai reikia gauti profesinės sąjungos renkamo organo sutikimą dėl profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad prašymu ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariu ir kad atsakovas kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo gavimo. Objektyvių duomenų, kada paminėtas raštas buvo gautas profesinėje sąjungoje, byloje nėra. Nors tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta, atsakovui vertinant, jog per 14 dienų terminą profesinės sąjungos renkamas organas atsakymo nepateikė, pareiškėjas teigė, jog Pagėgių rinktinės 2015 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (21/22)-10-1596 Profesinė sąjunga gavo 2015 m. birželio 4 d., o atsakymą išsiuntė laiku – 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. 153.

Teismas nurodė, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia (be kita ko) ir atsakovui. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).

Teismas pažymėjo, kad, atsakovo teigimu, Pagėgių rinktinės 2015 m. gegužės 27 d. raštas Nr. (21/22)-10-1596 Profesinei sąjungai buvo išsiųstas 2015 m. gegužės 27 d. elektroniniu ir paprastu paštu. Kadangi atsakovas, veikdamas savo rizika, pasirinko tokį rašto siuntimo būdą (elektroniniu paštu), kuris apsunkina gavimo datos nustatymą, teismo vertinimu, būtent atsakovui ir tenka šios neįrodytos aplinkybės (kad raštas profesinėje sąjungoje buvo gautas 2015 m. gegužės 27 d.) našta. Atkreipė dėmesį, kad Aprašo 29 punkte nėra nurodyta, nuo kada skaičiuojamas 14 dienų terminas apsispręsti dėl nuobaudos skyrimo ir atsakyti raštu, todėl pagal teisės analogiją taikomas panašius santykius reguliuojantis įstatymas – Darbo kodekso (toliau – ir DK) 134 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo.

Tokią išvadą suponuoja ir lingvistinis bei loginis Aprašo 29 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas (profesinė sąjunga realiai pasinaudoti teise per 14 dienų terminą pateikti atsakymą gali tik žinodama, kad yra kreiptasi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gavimo). Kadangi neįrodyta priešingai, laikytina, jog Profesinė sąjunga atsakovo 2015 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (21/22)-10-1596 gavo tik 2015 m. birželio 4 d. ir atsakymą pateikė 2015 m. birželio 15 d., t. y. laiku. Pagėgių rinktinės vado 2015 m. birželio 16 d.

įsakymas Nr. TE-139 patvirtina, jog sprendimas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą buvo priimtas po to, kai Pagėgių rinktinėje buvo gautas Profesinės sąjungos 2015 m. birželio 12 d. atsakymas. Įvertinęs Profesinės sąjungos 2015 m. birželio 12 d. atsakymo Nr. 153 turinį, teismas padarė išvadą, kad šiame rašte aiškiai nurodyta, jog Profesinė sąjunga neduoda sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, pateiktos tokio nesutikimo priežastys. Šių priežasčių pagrįstumo įvertinimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Atsakovas, norėdamas tęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, pagal Aprašo 29 punktą Profesinės sąjungos nesutikimą privalėjo skųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Nenuginčijus Profesinės sąjungos nesutikimo, atsakovas neturėjo teisės pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatavo, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidžiant Statuto 43 straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios tam tikros kategorijos statutiniams valstybės tarnautojams (profesinės sąjungos nariams) papildomas socialines garantijas, ir Aprašo 29 punkto, reglamentuojančio tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnams (profesinės sąjungos nariams) procedūros ypatumus, nuostatas. Pažymėjo, kad Statuto 43 straipsnio 1 dalyje vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti, tai lemia, jog jiems turi būti taikomos tokiems asmenims teisės aktuose numatytos garantijos, o darbdavys (nagrinėjamu atveju – Pagėgių rinktinė) privalo šias garantijas užtikrinti ir jų paisyti. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Taigi atsakovui skundžiamu įsakymu paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nesant profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus bei į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad Pagėgių rinktinės vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. TE-139 dalis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui yra neteisėta.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad su paskirta tarnybine nuobauda jis nesutinka iš esmės, nes tarnybinio pažeidimo jis nepadarė. Kadangi nustatyti procedūriniai pažeidimai yra pakankamas pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti, kiti nesutikimo su ginčijamu administraciniu aktu argumentai nenagrinėtini, kaip neturintys reikšmės galutiniam bylos rezultatui.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 121–125) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Pagėgių rinktinės vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. TE-139 dalį.

Atsakovas nurodo, kad Profesinė sąjunga 2015 m. birželio 12 d. rašte Nr. 153 nesivadovavo Statuto nuostatomis, kurios nustato vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumus, nors jomis vadovautis įpareigoja Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, Statuto 43 ir 44 straipsniai. Profesinei sąjungai sprendžiant dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam vidaus tarnybos tarnautojui turi būti vadovaujamasi ne DK, o Statuto normomis. Profesinė sąjunga, 2015 m. birželio 12 d. rašte Nr. 153, spręsdama Pagėgių rinktinės vado prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, neišreiškė savo pozicijos (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui, tik paprašė sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą apsiriboti motyvuotu žodiniu įspėjimu.

Pažymi, jog, remdamasis lingvistiniu ir loginiu paminėto rašto aiškinimu ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012), šį raštą vertino tik kaip informacinio pobūdžio raštą, kuriame yra išdėstyta Profesinės sąjungos nuomonė ir nėra Aprašo 29 punkte nurodyto išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.

Nurodytas raštas nėra teisės aktas ir negali būti ginčijamas teisme, nes neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse nustatytų norminio teisės akto ir individualaus teisės akto požymių. Šis raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, juo nėra nei nustatomos, nei keičiamos, nei naikinamos pareiškėjo teisės ir pareigos. Dėl šių priežasčių Pagėgių rinktinei, tęsiant nuobaudos skyrimo procedūrą, nekilo pareiga Aprašo 29 punkte nurodyta tvarka skųsti jį administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Teigia, kad Profesinė sąjunga 2015 m. birželio 12 d. rašte Nr. 153 vertino ir pateikė argumentus, susijusius su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jų vertinimu, ir, turėdama pateikti savo poziciją dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, pareiškė tik savo prašymą, nors tokia teisė Profesinei sąjungai nėra suteikta.

Taigi Profesinė sąjunga, nesivadovaudama nurodytomis teisės aktų nuostatomis, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę. Tai sudaro pagrindą manyti, kad Profesinė sąjunga, nepateikdama nustatyto atsakymo, piktnaudžiauja ir tuo vėliau naudojasi teisminiame bylos nagrinėjime. Norėdamas pabrėžti, kad Profesinės sąjungos 2015 m. birželio 12 d. raštas Nr. 153 yra informacinio pobūdžio, o ne Aprašo 29 punkte įvardytas profesinės sąjungos renkamojo organo atsakymas, pateikia šios profesinės sąjungos 2010 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 204, kuriame pateikiamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą.

Teigia, jog pareigūno narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, jei pareigūnas padaro tarnybinį nusižengimą, o įstatymu dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Atsakovo tvirtinimu, Profesinės sąjungos renkamojo organo 2015 m. birželio 12 d. raštą Nr. 153 įvertinus kaip nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nepagrįstai suvaržoma Pagėgių rinktinės teisė vykdyti įstatymų priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. Taigi tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepažeidus Statuto 43 straipsnio 4 dalies, Aprašo 29 punkto reikalavimų, todėl Pagėgių rinktinės vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. TE-139 dalis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui yra teisėta.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 131–133) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, patenkindamas prašymą, atsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, visapusiškai ir tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas yra paliktinas galioti. Pažymi, kad nesutinka su inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu ir paminėtu įsakymu paskirta tarnybine nuobauda. Teigia, jog Profesinė sąjunga atsakovo 2015 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (21/22)-10-1596 dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gavo 2015 m. birželio 4 d. ir atsakymą atsakovui išsiuntė 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. 153, nepraleisdama nustatyto 14 dienų termino. Šiuo raštu Profesinė sąjunga labai aiškiai atsakovui davė suprasti, kad duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą, įvardytą paminėtame atsakovo kreipimesi, nesutinka, nes savo raštu tik siūlė apsiriboti motyvuotu žodiniu įspėjimu. Atsakovas į paminėtą raštą, akivaizdu, niekaip nereagavo, net ir jokio atsakymo Profesinei sąjungai, kodėl nepatenkino jos siūlymo, nedavė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl vidaus tarnybos pareigūnui – pareiškėjui, kuris yra ir profesinės sąjungos narys, atsakovo viršininko 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. TE-139 paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos - teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl, nagrinėjant šį ginčą, pirmiausia būtina patikrinti šios nuobaudos paskyrimo teisėtumą.

Kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnui teisėtumo elementų yra tokių nuobaudų paskyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos procedūros laikymasis. Todėl, sprendžiant pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo klausimą, yra būtina vadovautis Statuto ir Aprašo normomis, tarp jų ir tomis normomis, kuriomis yra reglamentuojama nagrinėjamai bylai aktuali situacija, kai tarnybinė nuobauda yra skiriama pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys (šiuo atveju pareiškėjui).

Statuto 43 straipsnio 4 dalyje (2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcija), be kita ko, yra nustatyta, kad, skiriant profesinių sąjungų nariams tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Ši įstatymo lygmeniu nurodyta nuostata yra detalizuota Aprašo 29 punkte (bylai aktuali 2013-08-23 įsakymo Nr. 1V-720 redakcija), kuriame nurodyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas; vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo; profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu; jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Aiškinant nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymėtina, kad pacituota Statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas. Tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y. Aprašo 29 punkte nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y. pažeidus Aprašo 29 punkte nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą, toks pažeidimas pripažintinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti tokiu būdu priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

Kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą situaciją, pažymėtina, kad byloje skundžiama tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2015 m. birželio 16 d., t. y. po to, kai dieną prieš tai (2015-06-15) atsakovo buvo gautas Profesinės sąjungos komiteto pirmininko 2015 m. birželio 12 d. raštas Nr. 153, kuriame (kaip matyti iš jo turinio) vienareikšmiškai buvo nepritarta atsakovo 2015 m. gegužės 27 d. rašte nurodytam prašymui Profesinei sąjungai duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pasisakydama dėl pastarojo atsakovo rašto pateikimo Profesinei sąjungai būdo ir jo gavimo Profesinėje sąjungoje laiko, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiais klausimais nurodytais argumentais, kartu pažymi, kad, atsižvelgiant į Aprašo 29 punkte nustatyto 14 dienų termino (per kurį profesinės sąjungos renkamasis organas privalo nuspręsti, ar jam pateiktas prašymas skirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą yra patenkinamas) reikšmę, yra svarbu teisingai ir tinkamai nustatyti šio termino skaičiavimo pradžią, t. y. nustatyti (skaičiuojant dienomis) tikslų ir objektyviai pagrįstą aptariamo prašymo (rašto) gavimo profesinės sąjungos renkamajame organe laiką. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi įvertinti abiejų aptariamų santykių šalių (prašymo siuntėjo ir jo gavėjo) elgesį konkrečioje situacijoje, taikydamas protingumo ir atsakingumo kriterijus. Teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus, taikydamas šiuos kriterijus, o, atsiradus tam tikroms abejonėms dėl situacijos tikrumo, turi traktuoti šias abejones tos šalies naudai, kuri elgėsi atsakingiau ir patikimiau.

Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad (kaip teigia atsakovas) elektroniniu būdu išsiųstą prašymą dėl sutikimo pareiškėjui skirti paminėtą tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga gavo anksčiau, negu jis buvo gautas Profesinės sąjungos nurodytu laiku (2015-06-04). Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje Aprašo 29 punkte nustatytas 14 dienų terminas nebuvo praleistas, kolegijos pripažintina teisinga ir pagrįsta.

Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl pareiškėjo narystės Profesinėje sąjungoje reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, kolegija pažymi, kad iš esmės jie (apelianto argumentai) yra skirti situacijai, kai būtų sprendžiamas paties paminėto (kolegijos pirmiau aptarto Profesinės sąjungos nesutikimo, kad pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba) pagrįstumo klausimas. Tačiau šis klausimas nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra sprendžiamas. Todėl kolegija nepripažįsta šių atsakovo argumentų reikšmingais nagrinėjamai bylai.

Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė