Legislator Case Law & Legislation
cbfd85ea-ce63-40fb-85a2-8e612286b597 AI generated

cbfd85ea-ce63-40fb-85a2-8e612286b597 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number cbfd85ea-ce63-40fb-85a2-8e612286b597
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2A-492-889/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05871-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10; (S) 1.3.2.11; 1.3.6.3.2.9; 1.3.9.2.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

Legislator headnote

AI generated

cbfd85ea-ce63-40fb-85a2-8e612286b597 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nutraukti bylÄ Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu; netenkinus nurodyto reikalavimo, panaikinti sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; pridėti prie bylos papildomai pridedamus įrodymus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-492-889/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05871-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10; (S) 1.3.2.11; 1.3.6.3.2.9; 1.3.9.2.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NykÅ¡tys“ dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. kovo 24 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NykÅ¡tys“ vadovo priimtÄ Ä¯sakymÄ â€žDėl darbo santykių pasibaigimo“ kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ; nutraukti su ieÅ¡kove darbo sutartį be svarbių priežasčių nuo sprendimo priėmimo dienos, neįraÅ¡ant pravaikÅ¡tų nuo 2019 m. sausio 1 d.; pateikti praÅ¡ymÄ VSDFV Klaipėdos skyriui dėl duomenų atkÅ«rimo; priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už darbÄ Ä¯monėje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. su UAB „NykÅ¡tys“ sudarytos darbo sutarties pagrindu buvo priimta dirbti projektų vadove. 2020 m. sausio 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ bendrovės vadovui atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2020 m. vasario 11 d. darbuotojo praÅ¡ymu. Po to, kai pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, 2020 m. vasario 19 d. gavo darbdavio praÅ¡ymÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo. Vėliau sužinojo, jog darbdavys, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, tik 2020 m. kovo 24 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl darbo santykių pasibaigimo“, kuriuo nusprendė įforminti darbo sutarties pabaigÄ , laikant, kad darbo santykiai nutrÅ«ko 2020 m. vasario 11 d. darbuotojos praÅ¡ymu, ir nusprendė įforminti darbuotojai pravaikÅ¡tas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d.

Å iuos duomenis darbdavys pateikė VSDFV, dėl to buvo pakoreguoti mokestiniai duomenys. IeÅ¡kovė mano, kad tokie darbdavio veiksmai yra neteisėti, be to, praÅ¡o priteisti iÅ¡ darbdavio neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio: pripažino neteisėtomis 2020 m. kovo 24 d. UAB „NykÅ¡tys“ direktoriaus Ž.

M. priimto įsakymo 2 ir 3 dalis ir Å¡ias įsakymo dalis panaikino; konstatavo, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta 2020 m. vasario 11 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių; priteisė ieÅ¡kovei L. M. iÅ¡ atsakovės UAB „NykÅ¡tys“ 4 995,98 Eur neiÅ¡mokėto vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d.; priteisė ieÅ¡kovei L. M. iÅ¡ atsakovės UAB „NykÅ¡tys“ 437,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisė ieÅ¡kovei 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės UAB „NykÅ¡tys“; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „NykÅ¡tys“ į valstybės biudžetÄ 163 Eur žyminio mokesčio; sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokėjimo nukreipė vykdyti skubiai;

įsiteisėjusio sprendimo nuoraÅ¡Ä nurodė siųsti VSDF Klaipėdos skyriui, pavedant patikslinti apdraustojo asmens L. M. duomenis, remiantis Å¡iuo teismo sprendimu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ vieno mėnesio terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti. PraÅ¡yme nurodė, jog terminas buvo praleistas, nes pradinis ieÅ¡kinys buvo pateiktas teismui, kuriam ieÅ¡kinys nebuvo teismingas; kol ieÅ¡kinys buvo patikslintas ir tinkamai suformuluotas, baigėsi terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Atsižvelgdamas į praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes, bylos pobÅ«dį ir tai, kad terminas praleistas nedaug, teismas ieÅ¡kovės nurodytas priežastis pripažino svarbiomis, todėl atnaujino terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. 2.2. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo ne dėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindo, bet dėl to, kad, nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys tuo pačiu įsakymu nurodė įforminti ieÅ¡kovei pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d.

IeÅ¡kovę ir UAB „NykÅ¡tys“ vadovÄ siejo ne tik darbo santykiai, nes ieÅ¡kovė dirbo Å¡eimos įmonėje, kuriÄ Ä¯steigė kartu su sutuoktiniu. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nebeturėjo galimybių dirbti įmonėje UAB „NykÅ¡tys“, nes tarp ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio – įmonės vadovo įvyko konfliktas, teisme dėl to nagrinėjama ne viena byla, todėl teisiniai santykiai, kurie susiklostė tarp Å¡alių, kvalifikuotini kaip sudėtingi ir glaudžiai susiję su Å¡eimos santykiais ir kilusiu konfliktu. 2.3.

Teismas nustatė, kad, atleisdamas darbuotojÄ iÅ¡ darbo Darbo kodekso 55 straipsnio pagrindu, darbdavys priimto įsakymo 2 punkte nurodė, jog darbuotojai turi bÅ«ti įforminama pravaikÅ¡ta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, jog darbdavys tik įteisino faktinę situacijÄ : ieÅ¡kovė niekuomet nedirbo ir neatliko jokių darbų Å¡eimos įmonėje, nes augino keturis mažamečius vaikus. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė teismui jokių raÅ¡ytinių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, kurie patvirtintų atsakovės atstovo teiginius, jog ieÅ¡kovė niekada nedirbo įmonėje faktiÅ¡kai ir neatliko darbo funkcijų.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad per 2019 metus ieÅ¡kovei bÅ«tų pateiktas praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių ar kad darbdavys kitu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs ieÅ¡kovei pretenzijas dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. PraÅ¡ymÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ â€žDėl darbo drausmės pažeidimo“ ieÅ¡kovė gavo tik 2020 m. vasario 19 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo. 2.4. Analizuodamas Å¡ios bylos aplinkybes ir kitų susijusių bylų kontekstÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog raÅ¡ytinės darbo sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklostė darbo santykiai, duomenų, kad darbdavys bÅ«tų įteisinęs netinkamÄ darbuotojo darbo pareigų atlikimÄ , byloje nėra, o darbo santykių specifika buvo nulemta darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, todėl atsakovės atsikirtimus, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai niekada nedirbo ir neturi teisės į darbo užmokestį, teismas atmetė kaip nepagrįstus. 2.5.

Teismas konstatavo, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta Darbo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintu pagrindu nuo 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo 2 ir 3 dalys neatitinka įstatymo reikalavimų, yra neteisėtos ir naikintinos. 2.6. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki darbo sutarties pabaigos dienos su ieškove atsiskaityta nebuvo, jai nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, nebuvo išmokėta ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2.7.

Teismas nustatė, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, iki vaikui sueis 3 metai, todėl priteisė ieškovei 4 995,98 Eur neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d. 2.8. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovei būtų suteiktos kasmetinės atostogos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d., todėl priteisė ieškovei 437,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nutraukti bylÄ Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu; netenkinus nurodyto reikalavimo, panaikinti sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; pridėti prie bylos papildomai pridedamus įrodymus.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovė praÅ¡yme atnaujinti terminÄ rėmėsi tik aplinkybėmis, kurios patvirtina pačios ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumÄ . IeÅ¡kovė faktiÅ¡kai vedė bylÄ su advokato pagalba. IeÅ¡kovės tėvas yra advokatas, jis rengė dokumentus, reikalingus darbo ginčui nagrinėti. IeÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovės sutartis su advokatu A. G. galiojo. Be to, tuo metu ieÅ¡kovė turėjo galiojančiÄ teisinių paslaugų sutartį su Å¡ioje byloje atstovavusiu advokatu R.

M., nes dar 2019 metais advokatas R. M. atstovavo ieÅ¡kovei baudžiamojoje byloje, 2020 m. vasario 25 d. pateikė atstovavimo sutartį į administracinio nusižengimo bylÄ . Vadinasi, termino praleidimo neva dėl klaidos metu ieÅ¡kovei teisines paslaugas teikė mažiausiai du advokatai. Atsakovės nuomone, teismas itin formaliai vertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir galbÅ«t nė nevertino pateiktų įrodymų spręsdamas termino praleidimo dėl svarbių priežasčių klausimÄ . Terminas ieÅ¡kiniui pateikti buvo praleistas dėl aplaidumo, be to, terminas buvo praleistas žymiai.

Taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kaip pateiktas praleidus terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti. 3.2. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, kurie patvirtintų teiginius, jog ieÅ¡kovė niekada faktiÅ¡kai nedirbo įmonėje. Teismo iÅ¡vada padaryta neteisingai paskirsčius įrodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. IeÅ¡kovė teigė, kad ji dirbo įmonėje, todėl ji ir turėjo įrodyti Å¡iÄ aplinkybę.

Be to, atsakovės galimybės įrodyti, kad ieÅ¡kovė nedirbo, yra ribotos dėl tokių aplinkybių neigiamo pobÅ«džio. 3.3. Atsakovė pateikė visus įmanomus įrodymus, kad darbuotojas faktiÅ¡kai niekuomet nedirbo. Tiek Darbo ginčų komisijoje nagrinėtos bylos priedai, tiek pačios ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimų turinys yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s, todėl įrodymų, siekiant nustatyti faktÄ , jog ieÅ¡kovė niekuomet neatliko darbo funkcijų, pakanka. 3.4. Teismas nevertino itin daug prieÅ¡taringo pobÅ«džio aplinkybių galbÅ«t dėl to, kad tarp Å¡alių kilęs individualus ginčas dėl teisės yra nulemtas Å¡alių skyrybų bylos.

Sprendime teismas nevertino reikÅ¡mingų aplinkybių ir Darbo ginčų komisijai ieÅ¡kovės pateiktų absurdiÅ¡kų įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, kuriais bandė įrodinėti faktÄ , jog dirbo. Taip pat nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su Darbo ginčų komisijos sprendimu; jame konstatuota, jog ieÅ¡kovė pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus dėl atliekamų darbų įmonėje. Be to, teismas sprendime ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus, pačios ieÅ¡kovės teiginius apie darbÄ Ä¯monėje.

Todėl skundžiamas sprendimas privalo bÅ«ti panaikintas, o ignoruotos aplinkybės – įvertintos iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo. 3.5. Skundžiamame sprendime teismas ne kartÄ nurodė, jog darbo ginÄÄ nagrinėja remdamasis ir vertindamas kitus tarp Å¡alių vykstančius teisminius procesus. Tai reiÅ¡kia, kad kitų bylų aplinkybės lėmė skundžiamo sprendimo turinį, galbÅ«t nulėmė vidinį teismo įsitikinimÄ , nors teismas privalo neÅ¡aliÅ¡kai pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Å is įsitikinimas negali bÅ«ti nulemtas ginčų ar teisminių procesų, kurie vis dar vyksta ir kuriuose nėra priimti galutiniai įsiteisėję sprendimai. 3.6. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje suformulavo naujus Darbo ginčų komisijoje nenagrinėtus reikalavimus: panaikinti 2020 m. kovo 24 d. įsakymÄ Nr. 03 dėl darbo santykių pasibaigimo; įpareigoti atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ nutraukti darbo sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės negautÄ darbo iÅ¡mokÄ už darbÄ bendrovėje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

Teismas sprendime nepasisakė, kodėl nagrinėja visiÅ¡kai naujus, Darbo ginčų komisijoje nenagrinėtus reikalavimus, nors atsakovė tokias aplinkybes atsiliepime buvo nurodžiusi. Reikalavimai panaikinti įsakymÄ , pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir priteisti darbo užmokestį nėra iÅ¡vestiniai iÅ¡ jokio ieÅ¡kovės anksčiau pareikÅ¡to reikalavimo, todėl negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiami ieÅ¡kinyje, o pareikÅ¡ti negalėjo bÅ«ti nagrinėjami dėl privalomos iÅ¡ankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo.

Todėl teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, o priėmęs – palikti nenagrinėtÄ jo dalį dėl reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu, tačiau Å¡ie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti. 3.7. CPK nenumato galimybės leisti skubiai vykdyti teismo sprendimÄ dalį, virÅ¡ijančiÄ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį, ar dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, tačiau teismas leido skubiai vykdyti visÄ teismo sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo.

4. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas; netenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo, o jį tenkinus – pridėti ieÅ¡kovės pateikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog teismas nepagrįstai pripažino svarbiomis ieÅ¡kovės nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, visiÅ¡kai nepagrįsti.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pateikė Darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu, tik suklydo, pasirinkdama teismų teritorinį teismingumÄ . Tai pat nepagrįstas atsakovės skundo teiginys, jog ieÅ¡kovė terminÄ praleido dėl elementaraus nerÅ«pestingumo. Dėl atsakovės vadovo, kaip sutuoktinio, vykdytų smurtinio pobÅ«džio veiksmų ieÅ¡kovė, bÅ«dama streso bÅ«senos, buvo priversta apsigyventi (duomenys neskelbtini). Be to, ieÅ¡kovė pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ nutraukti su ja darbo sutartį, nekeldama jokių kitų reikalavimų, o prielaidas darbo ginčui kilti neteisėtais veiksmais sukÅ«rė atsakovė. 4.2.

Atsakovės pateikti nauji įrodymai neatitinka nė vieno iš CPK 314 straipsnyje nurodytų kriterijų, taigi jie neturėtų būti priimti. 4.3. Atsakovės skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai reikalavo iš atsakovės įrodymų, jog ieškovė nedirbo, nes ne darbdavio, o darbuotojo pareiga yra įrodinėti, kad jis atliko darbo funkcijas, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, taip pat ir faktinėms bylos aplinkybėms. Vienas iš įrodymų, kad ieškovė atliko darbo funkcijas, yra atsakovės ieškovei ginčo laikotarpiu apskaičiuotas darbo užmokestis.

Taip pat atsakovė nebuvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovei jokių priekaiÅ¡tų dėl darbo funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o tai patvirtina tinkamÄ pareigų atlikimÄ . 4.4. Skundo teiginys, kad atsakovė, siekdama įrodyti, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nedirbo, pateikė visus įmanomus įrodymus, neatitinka tikrovės. Neterminuota darbo sutartis buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 15 d., nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti projektų vadove, tačiau atsakovė darbo atlikimo fakto nuo paminėtos dienos iki 2019 m. sausio 1 d. neginčijo. 4.5.

IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismo vidinis įsitikinimas susiformavo tikrovės neatitinkančių aplinkybių pagrindu ir kad skundžiamas sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai. Teismui buvo žinoma apie kitus teisminius procesus, vykstančius tarp bylos Å¡alių, tačiau teismas tų bylų duomenimis nesirėmė. 4.6. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės skundo argumentai dėl pareikÅ¡tų naujų ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįsti. Teikdama praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai, ieÅ¡kovė net nežinojo apie atsakovės 2020 m. kovo 24 d.

įsakymÄ dėl darbo sutarties su ja nutraukimo, nes šį įsakymÄ atsakovė pateikė tik komisijai jos reikalavimu. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas ir kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės, taikydamas Civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 7. Atsakovė su apeliaciniu skundu ir ieÅ¡kovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujų įrodymų, praÅ¡o juos priimti. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti.

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, bylos specifikÄ , tai, jog įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako priimti Å¡alių pateiktus įrodymus.

Dėl termino ieÅ¡kiniui pateikti atnaujinimo 8. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, prašė atnaujinti praleistÄ vieno mėnesio terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti. PraÅ¡yme nurodė, jog terminas buvo praleistas, nes pradinis ieÅ¡kinys buvo pateiktas teismui, kuriam nebuvo teismingas, todėl, kol ieÅ¡kinys buvo patikslintas ir tinkamai suformuluotas, baigėsi terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Pirmosios instancijos teismas Å¡ias termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir atnaujino praleistÄ terminÄ .

Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu. Mano, jog terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas dėl aplaidumo, be to, terminas buvo praleistas žymiai.

9. Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 296 straipsnį (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), kuriame taip pat buvo nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį teisme individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo, įtvirtinto galiojančio DK normose ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normose, tapatumÄ ir pasikeitimus, reikÅ¡mingus sprendžiant dėl DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino rūšies (pobÅ«džio), spręstina, kad nurodyta kasacinio teismo praktika iÅ¡lieka aktuali ir kvalifikuojant DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ . Å is terminas skirtas darbo ginčo Å¡aliai, nesutinkančiai su Darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme.

Jis siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ , o lemia teisės atlikti procesinį veiksmÄ â€“ pateikti teismui ieÅ¡kinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo – iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.

Taigi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis). DK 231 straipsnio 2 dalis numato, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

10. Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2020 m. birželio 16 d., ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d., taigi praleidusi įstatymo nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė termino praleidimÄ motyvuoja tuo, jog iÅ¡ pradžių ieÅ¡kinys buvo pateiktas teismui, kuriam buvo neteismingas. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei 2020 m. liepos 21 d. paÅ¡tu buvo pateiktas Plungės apylinkės teismui.

Å is teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ priimti atsisakė. Å ios aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovė aktyviai siekė apginti pažeistas savo teises. Nors pasirinktas netinkamas teisių gynimo bÅ«das ir lėmė tai, kad terminas kreiptis į teismÄ buvo praleistas, tačiau, kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ , veikė operatyviai ir sÄ Å¾iningai, vertinant per sÄ Å¾iningo ir atidaus elgesio standartÄ , sudaro pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ .

Kitaip bÅ«tų sudarytos sÄ lygos pernelyg formaliai taikyti procesinio termino institutÄ ir be pakankamų tam priežasčių ieÅ¡kovei bÅ«tų apribota galimybė kreiptis teisminės gynybos.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog terminas praleistas nedaug, atsakovė yra prieÅ¡ingos nuomonės. Kolegijos nuomone, tai, ar terminas praleistas daug ar nedaug, yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija. Vien ta aplinkybė, kiek praleistas terminas, nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo tenkinti ar netenkinti praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ . Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu įvertinti termino praleidimo aplinkybes, taikant atidaus ir rÅ«pestingo elgesio, siekiant apginti savo pažeistas teises, standartÄ . Kaip jau minėta, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais siekė apginti savo pažeistas teises, veikė pakankamai operatyviai, terminas praleistas tik apie mėnesį. Ä®vertinus tai, jog per tÄ laikÄ ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį buvo pateikusi neteismingam teismui, toks termino praleidimo laikotarpis laikytinas nedideliu.

12. Pasisakydama dėl atsakovės argumento, jog ieškinio pateikimo metu ieškovei teisines paslaugas teikė net du advokatai, kolegija pažymi, jog šioje byloje ieškovei atstovavo vienas advokatas, su kuriuo atstovavimo sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 16 d. Galimas teisinių paslaugų prieinamumas dėl teisinio atstovavimo kitose bylose, kuriuo remiasi atsakovė, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės aplaidumo. Be to, kaip jau minėta, vien profesionalaus atstovavimo faktas nesudarytų prielaidos teigti, jog terminas praleistas be svarbių priežasčių – svarbus visų aplinkybių kontekstas.

13. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, taigi terminas pagrįstai atnaujintas. Dėl pareikštų naujų reikalavimų 14. Atsakovė teigia, jog ieškovė ieškinyje suformulavo naujus, Darbo ginčų komisijoje nenagrinėtus reikalavimus. Pažymi, jog teismas sprendime nepasisakė, kodėl nagrinėja visiškai naujus Darbo ginčų komisijoje nenagrinėtus reikalavimus, nors atsakovė tokias aplinkybes atsiliepime buvo nurodžiusi.

15. IÅ¡ Darbo ginčų komisijos pateiktos nagrinėtos bylos medžiagos nustatyta, jog Darbo ginčų komisijai ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi tokius reikalavimus: įpareigoti UAB „NykÅ¡tys“ priimti sprendimÄ ir nutraukti su ieÅ¡kove sudarytÄ sutartį nuo praÅ¡yme nurodytos datos; įforminti atleidimÄ raÅ¡tu ir iÅ¡duoti įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir nutrauktos darbo sutarties egzempliorių su reikiamais rekvizitais; atkurti duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje apie draudžiamuosius laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d.; iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių po praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pateikimo UAB „NykÅ¡tys“ direktorius Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymus įskaityti ieÅ¡kovei pravaikÅ¡tas ir anuliuoti draudimo laikotarpius:

įspėti UAB „NykÅ¡tys“ direktorių dėl darbo teisę reglamentuojančių įstatymų laikymosi ir tinkamo vykdymo. Teismui ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti tokie reikalavimai: panaikinti 2020 m. kovo 24 d. UAB „NykÅ¡tys“ vadovo priimtÄ Ä¯sakymÄ â€žDėl darbo santykių pasibaigimo“ kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ; nutraukti su ieÅ¡kove darbo sutartį be svarbių priežasčių nuo sprendimo priėmimo dienos, neįraÅ¡ant pravaikÅ¡tų nuo 2019 m. sausio 1 d.; pateikti praÅ¡ymÄ VSDFV Klaipėdos skyriui dėl duomenų atkÅ«rimo; priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už darbÄ Ä¯monėje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

16. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismÄ siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 65 punktas).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai.

19. Kolegija, įvertinusi Darbo ginčų komisijai ir teismui pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, pažymi, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė tiek skundo Darbo ginčų komisijai pateikimo, tiek ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu laikėsi pozicijos, jog pravaikÅ¡tos įformintos neteisėtai. Skundo pateikimo komisijai metu ji dar nedisponavo informacija apie darbdavio priimto įsakymo datÄ ir turinį, taigi reiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti darbdavį tinkamai įforminti darbo santykių pabaigÄ , taip pat atkurti duomenis apie draudžiamuosius laikotarpius.

Turėdama omenyje ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl pravaikÅ¡tų tiek bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, tiek teisme metu, kolegija nelaiko ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų iÅ¡ esmės naujais, Darbo ginčų komisijoje nenagrinėtais reikalavimais. Be to, reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, ginčijant pravaikÅ¡tų faktÄ , laikytinas iÅ¡vestiniu reikalavimu, kurio tenkinimas glaudžiai susijęs su reikalavimo dėl darbdavio įsakymo panaikinimo pagrįstumu.

Nagrinėjamu atveju mokėjimas už darbÄ tiesiogiai priklauso nuo ieÅ¡kovės iÅ¡dirbto laiko. Kitoks ieÅ¡kovės teisės pareikÅ¡ti reikalavimus teisme aiÅ¡kinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų, apsunkintų procesÄ , pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus pažeistų teisių gynimo ir greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo (CPK 2 straipsnis). Nurodytais motyvais atmestinas atsakovės argumentas dėl tinkamos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo.

Dėl darbo ginčo 20. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „NykÅ¡tys“ ir ieÅ¡kovė L. M. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti projektų vadove. Sutarties 1.3 punkte Å¡alys susitarė, jog darbuotojai bus mokamas 405 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 561,94 Eur per mėnesį darbo užmokestis. 2020 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovė pateikė UAB „NykÅ¡tys“ vadovui Ž. M. praÅ¡ymÄ nutraukti su ja sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį nuo 2020 m. vasario 11 d. darbuotojo praÅ¡ymu be svarbių priežasčių, vadovaujantis DK 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 55 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2020 m. vasario 19 d. ieÅ¡kovė gavo 2020 m. vasario 13 d.

UAB „NykÅ¡tys“ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo. 2020 m. vasario 25 d. ieÅ¡kovė pateikė darbdaviui praneÅ¡imÄ , jame nurodė, jog darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimÄ darbuotojo praÅ¡ymu, nes įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminas jau suėjo. 2020 m. kovo 24 d. UAB „NykÅ¡tys“ direktorius Ž. M. priėmė įsakymÄ â€žDėl darbo santykių pasibaigimo“, jame nusprendė:

1) konstatuoti ir įforminti darbo santykių pabaigÄ tarp darbdavio ir darbuotojos, laikant, kad darbo santykiai nutrÅ«ko 2020 m. vasario 11 d., remiantis darbuotojos praÅ¡ymu darbuotojos iniciatyva be svarbių priežasčių;

2) užtikrinti, kad darbuotojai bÅ«tų įformintos pravaikÅ¡tos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki darbo santykių pabaigos dienos dėl neatvykimo į darbÄ be svarbios priežasties visÄ darbo dienÄ ;

3) apie pasibaigusius darbo santykius informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ . 2020 m. kovo 30 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ , jo pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimÄ patikslinti apdraustųjų duomenis, nurodant, kad L. M. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo pravaikÅ¡toje.

21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo ne dėl darbo sutarties pabaigos pagrindo, bet dėl to, kad, nutraukdama darbo sutartį, darbdavė UAB „NykÅ¡tys“ tuo pačiu įsakymu nurodė įforminti atleistai darbuotojai pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. ir neiÅ¡mokėjo darbuotojai darbo užmokesčio, taip pat pateikė praÅ¡ymÄ , kurio pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius patikslino duomenis apie apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas.

Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė nurodė, jog sutinka, kad buvo atleista pagal jos pačios praÅ¡ymÄ darbdavio įsakymu nuo 2020 m. vasario 11 d., tačiau nesutiko dėl jai įformintų pravaikÅ¡tų ir teigė, jog jai neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis su atsakove UAB „NykÅ¡tys“ nutraukta 2020 m. vasario 11 d. DK 55 straipsnio pagrindu, darbdaviui 2020 m. kovo 24 d. priėmus įsakymÄ . Å ios teismo sprendimo dalies Å¡alys neginčija.

22. Atleisdamas darbuotojÄ iÅ¡ darbo Darbo kodekso 55 straipsnio pagrindu, darbdavys priimto įsakymo 2 punkte nurodė, jog darbuotojai turi bÅ«ti įforminama pravaikÅ¡ta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki darbo santykių pabaigos dienos dėl neatvykimo į darbÄ be svarbios priežasties visÄ darbo dienÄ . Bylos nagrinėjimo metu darbdavys laikėsi pozicijos, jog tik įteisino faktinę situacijÄ , nes iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovė niekuomet nedirbo ir neatliko jokių darbų Å¡eimos įmonėje – ji augino keturis mažamečius vaikus. IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog pravaikÅ¡tos ginčo laikotarpiu jai įformintos nepagrįstai; atsakovė nebuvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovei jokių priekaiÅ¡tų dėl darbo funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o tai patvirtina tinkamÄ pareigų atlikimÄ .

23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė, jog ieÅ¡kovę ir UAB „NykÅ¡tys“ vadovÄ siejo ne tik darbo santykiai: ieÅ¡kovė dirbo Å¡eimos įmonėje, kuriÄ Ä¯steigė kartu su sutuoktiniu. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo Ž. M. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. M., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, iÅ¡skyrus dėl bendravimo su mažamečiais vaikais.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu proceso dalyviai nurodė, jog teisme yra nagrinėjama ieÅ¡kovės ir Ž. M. santuokos nutraukimo byla. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nebeturėjo galimybių dirbti įmonėje UAB „NykÅ¡tys“, tarp ieÅ¡kovės ir sutuoktinio įmonės vadovo įvyko konfliktas, teisme yra nagrinėjama ne viena byla, todėl teisinius santykius tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „NykÅ¡tys“, kaip darbdavės, kvalifikavo kaip sudėtingus ir glaudžiai susijusius su Å¡eimos santykiais ir kilusiu konfliktu.

24. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne kartÄ nurodė, kad darbo ginÄÄ nagrinėja remdamasis ir vertindamas kitus tarp Å¡alių vykstančius teisminius procesus. Tai, atsakovės nuomone, reiÅ¡kia, kad kitų bylų aplinkybės lėmė skundžiamo sprendimo turinį, galbÅ«t nulėmė vidinį teismo įsitikinimÄ , nors teismas privalo neÅ¡aliÅ¡kai pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Å is įsitikinimas negali bÅ«ti nulemtas ginčų ar teisminių procesų, kurie vis dar vyksta ir kuriuose nėra priimti galutiniai įsiteisėję sprendimai.

Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nesirėmė jokiais konkrečiais kitose bylose, kurių dalyvės yra šios bylos šalys, priimtais sprendimais – tiesiog, remdamasis tuo, jog šalys yra sutuoktiniai, ieškovė dirbo šeimos įmonėje, šiuo metu tarp šalių nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, nurodė, jog ieškovės ir atsakovės UAB „Nykštys“, kaip darbdavės, santykiai yra sudėtingi ir glaudžiai susiję su šeimos santykiais ir kilusiu konfliktu.

Tai, jog, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykių specifikÄ ir dinamikÄ , buvo konstatuotas Å¡alių santykių konfliktiÅ¡kumas, savaime nereiÅ¡kia netinkamo bylos aplinkybių vertinimo ir neteisingų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

25. Atsakovė kvestionuoja teismo vidinio įsitikinimo susiformavimo aplinkybes. Kaip numatyta CPK 185 straipsnio 1 dalyje, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016; 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020). Taigi teismo vidinį įsitikimÄ formuoja visapusiÅ¡kas ir objektyvus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijai.

Bylos Å¡alys negali nurodyti teismui, kokį vidinį įsitikinimÄ jam susiformuoti. Vien tai, jog teismas iÅ¡vados ir sprendimas nepalankus tam tikrai proceso Å¡aliai, nenustačius jokių proceso normų pažeidimo, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo vidinis įsitikinimas susiformavo netinkamai ar kad teismas yra Å¡aliÅ¡kas. Kita vertus, atsakovė pati laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovė neatliko jokių darbo funkcijų, nes namuose prižiÅ«rėjo vaikus, – taigi savo pozicijÄ grindžia asmeninio pobÅ«džio ir Å¡eimos santykių aplinkybėmis.

26. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ : įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. IeÅ¡kovė teigė, kad ji dirbo įmonėje, todėl ji ir turėjo įrodyti Å¡iÄ aplinkybę. Be to, atsakovės nuomone, jos galimybės įrodyti, kad ieÅ¡kovė nedirbo, yra ribotos dėl tokių aplinkybių neigiamo pobÅ«džio. Kolegija atmeta Å¡iuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

27. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus taikant 2002 m. DK 235 straipsnį, kurie su atitinkamais pakeitimais tinkami ir taikant 2016 m. Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

28. Turint omenyje ankstesniame nutarties punkte nurodytÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo modelį, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui jokių raÅ¡ytinių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, kurie patvirtintų atsakovės atstovo teiginius, jog ieÅ¡kovė niekada įmonėje nedirbo ir jokių darbo funkcijų neatliko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovei 2019 metais bÅ«tų pateiktas praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių ar kad kitu bÅ«du darbdavys bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs ieÅ¡kovei pretenzijas dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo, jų neatlikimo, neatvykimo į darbÄ .

PraÅ¡ymÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ â€žDėl darbo drausmės pažeidimo“ ieÅ¡kovė gavo tik 2020 m. vasario 19 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo. Be to, Å¡alims iÅ¡ esmės sutinkant dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo ir datos, praÅ¡ymas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ esmės laikytinas pateiktu jau po ieÅ¡kovės atleidimo.

29. Svarbu pažymėti tai, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. atsakymo Nr. (7.2E)DV_S-16022 „Dėl informacijos apie L. M. pateikimo“, esančio Darbų ginčų komisijos bylos medžiagoje, matyti, jog visus 2019 metus ieškovės draudžiamųjų pajamų suma sudarė 561,94 Eur per mėnesį. Toje pačioje pažymoje už 2020 metų sausio ir vasario mėnesius nurodyta draudžiamųjų pajamų suma sudaro 0 Eur. Šie duomenys pakeisti jau po ieškovės atleidimo iš darbo datos. Taigi pati atsakovė iki pat 2019 metų pabaigos teikė „Sodrai“ duomenis apie ieškovę, kaip dirbantį ir pajamas gaunantį asmenį.

30. Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, jog ieÅ¡kovė pati skirtingose situacijose yra nurodžiusi, jog nedirba, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių darbo sutarties pagrindu susiklostė darbo teisiniai santykiai, o darbo santykių specifika buvo nulemta darbo sutarties Å¡alių elgesio, tarpusavio susitarimų dėl faktinio sutarties vykdymo. Patikimų duomenų, kad darbdavys bÅ«tų tinkamai įteisinęs ieÅ¡kovės darbo pareigų neatlikimÄ 2019 metais, byloje nėra – darbdavio 2019 metais teikti duomenys patvirtina prieÅ¡ingÄ situacijÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip neįrodytus atmetė atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai niekada nedirbo.

31. Pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl to, jog atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai niekada nedirbo, kolegija pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl laikotarpio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d., kai ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo. IÅ¡ atsakovės elektroninio laiÅ¡ko, 2020 m. gegužės 20 d. gauto Darbo ginčų komisijoje, turinio matyti, jog pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais į darbÄ nevyko ir jokių darbo funkcijų neatliko dėl laiÅ¡ke nurodytų priežasčių. Vertindama Å¡io laiÅ¡ko turinį kartu su nutarties 29 punkte aptartais Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų duomenimis, kolegija Å¡iuos įrodymus laiko pakankamais konstatuoti, jog 2020 metais ieÅ¡kovė jokių darbo funkcijų neatliko.

32. Remiantis ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2020 m. kovo 24 d. UAB „NykÅ¡tys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo visos antros dalies pripažinimo neteisėta ir naikintina, nurodant, jog naikintina įsakymo 2 dalis dėl pravaikÅ¡tų įforminimo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu taip pat panaikino įsakymo 3 dalį, kurioje nurodyta apie pasibaigusius darbo santykius informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ .

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ apie darbo santykių pabaigÄ yra Darbo kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga, ir pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis su atsakove UAB „NykÅ¡tys“ nutraukta 2020 m. vasario 11 d. DK 55 straipsnio pagrindu, darbdaviui 2020 m. kovo 24 d. priėmus įsakymÄ , nėra pagrindo naikinti Å¡iÄ Ä¯sakymo dalį.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki darbo sutarties pabaigos dienos su ieÅ¡kove nebuvo atsiskaityta, jai nebuvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai nemokėjo ieÅ¡kovei darbo užmokesčio ir neatsiskaitė su darbuotoju darbo sutarties pabaigos dienÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtas sumas tenkintinas (DK 146 straipsnio 2 dalis).

34. IÅ¡ atsakovės pateiktos pažymos apie darbuotojai L. M. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas matyti, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. darbuotojai priskaičiuota ir iÅ¡mokėta 0 Eur darbo užmokesčio. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovė buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, iki vaikui sueis 3 metai. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad ieÅ¡kovei nuo 2019 m. sausio 1 d. mokamas 561,54 Eur darbo užmokestis. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. atsakymo Nr. (7.2E)DV_S-16022 „Dėl informacijos apie L. M. pateikimo“ duomenis, visus 2019 metus, pagal pirminius, netikslintus atsakovės duomenis, ieÅ¡kovės draudžiamųjų pajamų suma sudarė 561,94 Eur per mėnesį. BÅ«tent „Sodros“ nurodyta suma kolegija vadovausis apskaičiuodama ieÅ¡kovei priteistinas sumas.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 5.1 p., vidutinis dienos darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas). IeÅ¡kovės vidutinis dienos darbo užmokestis, apskaičiuotinas iÅ¡vedus vidurkį už ieÅ¡kovės įmonėje dirbtus paskutinius tris mėnesius, neatskaičius mokesčių (2019 m. spalį, 2019 m. lapkritį, 2019 m. gruodį), sudaro 27,19 Eur (mokėtina suma už tris mėnesius sudarytų 1 685,82 Eur, dirbtų dienų skaičius – 62).

Taigi ieškovei priteistinas neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytų 4 821,80 Eur (neatskaičius mokesčių) (326,28 Eur už 2019 m. balandžio mėnesį atidirbtas dienas (12 d. d. x 27,19 Eur = 326,28 Eur) + 4 495,52 Eur už 2019 m. gegužės–gruodžio mėnesius (8 x 561,94 Eur)).

36. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatavus, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nedirbo visus 2019 metus, ieÅ¡kovei priteistina kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6 punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi ApraÅ¡o 5 punkto nuostatų. IeÅ¡kovė už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo 14,30 darbo dienos nepanaudotų atostogų likutį (už 365 kalendorines dienas priklauso 20 darbo dienų atostogos; ieÅ¡kovei tenkantis kalendorinių dienų skaičius 2019 metais sudaro 261 dienÄ ).

Taigi ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos už nepanaudotÄ atostogų likutį suma sudarytų 388,82 Eur (14,3 x 27,19 Eur). Dėl leidimo skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį 37. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo vykdytina skubiai.

38. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo, kai sprendime nustatyta dalis nevirÅ¡ija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog Å¡i teismo sprendimo dalis neatitinka teisinio reglamentavimo, nes priteistos sumos virÅ¡ija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumÄ . Tačiau, įvertinus sprendimo nukreipimo vykdyti skubiai instituto esmę, t. y. jog skubiai vykdyti nukreipiamas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat, atsižvelgiant į tÄ faktÄ , jog, apeliacinei instancijai priėmus nutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja, nurodytos teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimas nebetenka aktualumo ir prasmės.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties 40. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų turinį, dalis sprendimo yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog neteisėta pripažintina ir naikintina tik 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo 2 dalies dalis dėl pravaikštų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

įforminimo, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 4 821,80 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 388,82 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat atitinkamai perskirstant bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo 41. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog iÅ¡ esmės tenkina didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės reikalavimų, taigi jai iÅ¡ atsakovės priteistina 150 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo (98 straipsnis).

Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo keistinas, tačiau, įvertinus pakeitimų pobÅ«dį ir mastÄ , pripažintina, jog Å¡ie pakeitimai iÅ¡ esmės nekeičia ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų apimties – iÅ¡ esmės patenkinta didžioji dalis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisimo paliktina nepakeista.

42. Nurodęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisė 163 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Sumažinant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas sumas, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 156 Eur žyminio mokesčio. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 43.

Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 164 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės buvo priteista 4 995,98 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir 437,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡ viso – 5 433,22 Eur. Apeliacinės instancijos teismui Å¡ias sumas sumažinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 4 821,80 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir 388,82 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡ viso – 5 210,62 Eur.

Taigi, iÅ¡ esmės patenkinus apie 4 procentus atsakovės reikalavimų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 6,56 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria pripažintos neteisėtomis ir panaikintos 2020 m. kovo 24 d. uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ direktoriaus Ž.

M. priimto įsakymo 2 ir 3 dalys, ir nurodyti, jog pripažįstama neteisėta ir naikintina 2020 m. kovo 24 d. uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo 2 dalies dalis užtikrinti, kad darbuotojai bÅ«tų įformintos pravaikÅ¡tos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dėl neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ . Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei L.

M. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ priteista 4 995,98 Eur neiÅ¡mokėto vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d., ir ieÅ¡kovei L. M. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ priteisti 4 821,80 Eur (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 80 ct) (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei L. M. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ priteista 437,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieÅ¡kovei L. M. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ priteistinÄ kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumÄ sumažinant iki 388,82 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 82 ct) (neatskaičius mokesčių).

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ į valstybės biudžetÄ priteista 163 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NykÅ¡tys“ į valstybės biudžetÄ priteistinÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ sumažinant iki 156 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų). Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NykÅ¡tys“ iÅ¡ atsakovės L.

M. 6,56 Eur Eur (Å¡eÅ¡is eurus 56 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė