cbfc24ac-ae87-4ff5-8d37-91804ddb9957 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-185-676/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03665-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.10.7; 2.5.3; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M AS 2020 m. sausio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos I. A. atstovui advokatui Dariui Krenciui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

A., atstovaujančios pagal įstatymÄ nepilnametį V. A., pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo, suinteresuoti asmenys J. A., M. A., G. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Aleksandras Selezniovas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminÄ nepilnamečiui vaikui V.

A. palikimui po vaiko tėvo V. A. mirties priimti; paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimo po V. A. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje; leisti motinai I. A., atstovaujančiai pagal įstatymÄ nepilnametį vaikÄ V. A., priimti vaiko vardu tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä . Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. K., Derbyje, mirė V. A., kuris buvo sudaręs santuokÄ su I.

A., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė jų sÅ«nus V. A.. Mirusiojo V. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); pareiÅ¡kėja gyvena ir dirba J. K.; nepilnametis vaikas V. A. gyvena kartu su savo motina. PareiÅ¡kėjos žiniomis mirusysis V. A. nekilnojamojo turto, ar kito turto, kuriam reikalinga teisinė registracija, neturėjo, todėl į notarų biurÄ dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė. Tačiau neseniai advokatas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad mirusysis UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ yra sukaupęs 8 789,63 Eur.

Pareiškėjos nepilnametis sūnus V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pirmos eilės paveldėtojas. Klaipėdos miesto ketvirtojo notarė biuro notarė I. M. informavo, kad po V. A. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirusiojo palikimas yra nepriimtas. Vienintelė žinomo mirusiojo turto buvimo vieta - UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ sukaupti 8 789,63 Eur. Sukauptos mirusio skolininko lėšos antstolio patvarkymu areštuotos Lietuvos Respublikoje.

Mirusysis V. A. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo turto buvimo vieta Lietuvos Respublikos registruotoje įmonėje. Mirusysis V. A. tik laikinai su Å¡eima, siekdamas uždirbti lėšų pragyvenimui buvo iÅ¡ vykęs į J. K., grįždavo į LietuvÄ . Ginčo dėl palikimo atsiradimo nėra. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas D.Krencius praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadomis nepilnametis V. A., gimęs 2009-12-03, yra įstatyminis įpėdinis, turintis teisę paveldėti turtÄ po tėvo V. A. mirties; nepilnametis vaikas V.

A. gyvena su mama I. A., ir Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad motina I. A. netinkamai vykdytų tėvų pareigas ar neužtikrintų vaiko interesų, nėra duomenų dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų. Kadangi nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ gali tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , arba, esant interesų konfliktui, teismo paskirtas globėjas (CK 3.188 straipsnio 2 dalis), teismo leidimas nepilnamečio V. A. vardu priimti jo mirusio tėvo palikimÄ , iÅ¡duotinas.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomone, praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ dėl palikimo priėmimo ir teismo leidimo iÅ¡davimas priimti palikimÄ nepilnamečio vardu atitinka geriausius nepilnamečio interesus. Teismas k o n s t a t u o j a: iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja I. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su V. A.. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus V. A.. (duomenys neskelbtini) J.

K., Derbyje, mirė V. A., o mirties įraÅ¡as apie tai padarytas (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 7 d. liudijimas patvirtina, kad po V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos miesto 4-ajam notarų biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirusiojo V. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Priimti palikimÄ V.

A., kurį atstovauja įstatyminė atstovė – pareiÅ¡kėja, turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, Å¡iÄ teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ . Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Ä®statyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjų elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ , taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) įvertina ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos sutuoktinis V. A. mirė (duomenys neskelbtini), J. K.. I. A. žiniomis mirusysis V. A. nekilnojamojo turto, ar kito turto, kuriam reikalinga teisinė registracija, neturėjo, todėl į notarų biurÄ dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė ir praleido terminÄ palikimui priimti. Netikėti pareiÅ¡kėjos nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab, jog byloje pateikti tokius paaiÅ¡kinimus pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarÄ pareiÅ¡kėja, tai yra ir įstatyminė nepilnamečio vaiko V.

A. atstovė, elgėsi nesÄ Å¾iningai ar aplaidžiai. Todėl teismas, remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, kartu atsižvelgdamas ir į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui, konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiÅ¡kėjos sÅ«nui, kurį atstovauja įstatyminė atstovė – pareiÅ¡kėja, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimo po V. A. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad Vienintelė žinomo mirusiojo turto buvimo vieta - UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ sukaupti 8 789,63 EUR. Sukauptos mirusio skolininko lėšos antstolio patvarkymu areÅ¡tuotos Lietuvos Respublikoje.

Mirusysis V. A. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo turto buvimo vieta Lietuvos Respublikos registruotoje įmonėje. Mirusysis V. A. tik laikinai su Å¡eima, siekdamas uždirbti lėšų pragyvenimui buvo iÅ¡ vykęs į J. K., grįždavo į LietuvÄ . Ginčo dėl palikimo atsiradimo nėra. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta pagal CK 2.12 straipsnį (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius prieÅ¡ mirtį daugiausia gyveno, jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominiu ar asmeniniu interesu vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius prieÅ¡ mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali bÅ«ti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registracijÄ , jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietÄ ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis). Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis).

Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ . Å is ketinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, be kita ko, asmeniui faktiÅ¡kai bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryÅ¡ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti.

Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ . Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ V. A. sukaupė 8 789,63 Eur, o tai patvirtina pareiÅ¡kėjos atstovo nurodytas aplinkybes, bei suponuoja iÅ¡vadÄ , kad V. A. bÅ«tent Lietuvos RespublikÄ laikė savo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centru, o į užsienio valstybes vykdavo uždirbti pinigų, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį. Mirusiojo V. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys įrodymai įrodo palikėjo sÄ sajas su jo gyvenamÄ ja vieta Lietuvos Respublikoje, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad V. A. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, jo turėto turto adresu. Ä®vertinus visus aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad V. A. nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta jo mirties dienÄ buvo Lietuvos Respublikoje. Kitokiu bÅ«du gauti Å¡iuos faktus patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, todėl Å¡ie V.

A. nuolatinės gyvenamosios vietos ir palikimo atsiradimo vietos faktai nustatytini teismine tvarka. Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8, 9 punktai, 445 straipsnis). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡duoti leidimÄ nepilnamečio sÅ«naus V. A. vardu priimti palikimÄ po V. A. mirties. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be iÅ¡ankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ .

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimÄ , ar iÅ¡duoti leidimÄ tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ , atsižvelgia iÅ¡imtinai į vaikų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ , už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

PraÅ¡ymas dėl teismo leidimo iÅ¡davimas priimti palikimÄ nepilnamečio vardu atitinka geriausius nepilnamečio interesus, vis dėlto teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio V. A. interesus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepilnamečio sÅ«naus vardu palikimÄ turėtų priimti pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä (CK 5.53 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog palikimo priėmimas pagal apyraÅ¡Ä , pažeistų vaiko teisėtus interesus. Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas, iÅ¡duotinas leidimas priimti palikimÄ nepilnamečio sÅ«naus V. A. vardu pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 448, 290, 291, 578, 582 straipsniais, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atnaujinti terminÄ nepilnamečiui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam pagal įstatymÄ motinos I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po palikėjo V.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti, ir pratęsti šį terminÄ trims mėnesiams nuo Å¡ios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimo, po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. IÅ¡duoti teismo leidimÄ pareiÅ¡kėjai I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio sÅ«naus V.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimÄ , atsiradusį po palikėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Raimondas Dilys