cbfbed16-45af-4606-855e-149c9989fc14 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-852-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00586-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo A.

L. ieÅ¡kinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dalį dėl 150 000 Eur priteisimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį natÅ«ra, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Leo Minor“ vykdyti 2016 m. gegužės 2 d. komercinio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis) natÅ«ra – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Sutarties pagrindu atsakovei suteiktÄ 150 000 Eur investicijÄ ir sumokėti ieÅ¡kovui 33,33 proc. dydžio dalį atsakovės pagal Sutartį gauto pelno.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Sutarties pagrindu jis suteikė atsakovei 150 000 Eur dydžio sumÄ , finansuodamas trijų nekilnojamojo turto objektų (dvibučio kotedžo ir vieno gyvenamojo namo), esančių (duomenys neskelbtini), statybÄ , o atsakovė įsipareigojo Å¡iuos objektus pastatyti ir parduoti bei vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 31 d. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 150 000 Eur investicijÄ , taip pat pasidalinti projekto pelnÄ , jo 33,33 proc. dalį skiriant ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinio dalį dėl 150 000 Eur priteisimo, dėl kitos ieÅ¡kinio dalies nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-3131-912/2021 pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Leo Minor“ dėl 150 000 Eur skolos ir 24 982,18 Eur palÅ«kanų bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi ieÅ¡kovas byloje priimtÄ teismo sprendimÄ apskundė apeliacine tvarka, byla perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui ir dar nėra iÅ¡nagrinėta.

Teismas iÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 priimto teismo sprendimo bei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje turinio nustatė, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovei dėl 150 000 Eur priteisimo grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡skyrus vienÄ , nurodomÄ Å¡ioje byloje, kad Sutarties pagrindu pastatytas turtinis vienetas (butas kotedže) Å¡iuo metu yra parduotas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 dėl 150 000 Eur sumos (skolos) priteisimo grindė iÅ¡ esmės tomis pačiomis teisės normomis, kaip ir Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.205 straipsniu (civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ieÅ¡kovas taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo pagal CK 6.37, 6.261, 6.210 straipsnius).

Nors ieÅ¡kovas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 reikalavimÄ dėl 150 000 Eur priteisimo įvardijo kaip reikalavimÄ priteisti skolÄ , o Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ Ä¯vardija kaip reikalavimÄ Ä¯vykdyti prievolę natÅ«ra, papildomai nurodydamas CK 6.213 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 6.63 straipsnio 1 dalį, abiejų reikalavimų dalykas yra tapatus – dėl piniginės prievolės, kylančios iÅ¡ sutarties (dėl 150 000 Eur priteisimo), vykdymo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje nurodytas papildomas teisinis pagrindas nelaikytinas savarankiÅ¡ku, nes CK 6.213 straipsnio 1 dalis, kuria ieÅ¡kovas remiasi, nustato, jog jeigu Å¡alis nevykdo savo piniginės prievolės, kita Å¡alis turi teisę reikalauti, kad prievolė bÅ«tų įvykdyta natÅ«ra ir ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalauja tokio įvykdymo, praÅ¡ydamas piniginę prievolę įvykdyti, tai yra iÅ¡ atsakovės priteisti jo naudai 150 000 Eur.

5. Teismas, konstatavęs, kad abiejose bylose sutampa ginčo Å¡alys, dalykas (150 000 Eur sumos priteisimas) ir iÅ¡ esmės pagrindas (faktinės aplinkybės, teisės normos, kuriomis reikalavimas grindžiamas), padarė iÅ¡vadÄ , jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį.

6. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog vienas turto objektas parduotas, nelemia naujo ieÅ¡kinio faktinio pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 buvo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡alių sudaryta komercinio bendradarbiavimo sutartis – tai sandoris su atidedamÄ ja sÄ lyga, todėl prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui investuotas sumas atsakovei atsiras tada, kai bus pabaigtas statybos projektas ir parduotas dvibutis kotedžas bei vienbutis individualus namas.

Nustatęs, kad neįvykdyta Sutarties 1.2 punkte Å¡alių sulygta atidedamoji sÄ lyga, teismas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 sprendė, jog atsakovei nekyla prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui į projektÄ investuotas lėšas. Apeliaciniu skundu minimoje byloje ieÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir laikosi pozicijos, jog Sutartis yra pasibaigusi. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat pagrindžia ieÅ¡kinių tapatumÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovas A.

L. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡ioje byloje bei reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 faktiniai pagrindai skiriasi. Å ioje byloje ieÅ¡kovo reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Sutartis yra pasibaigusi, todėl atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 150 000 Eur investicijos sumÄ , o Sutarties pasibaigimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos grÄ Å¾inti investicijÄ .

Faktas, kad Sutartis yra pasibaigusi, konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 dėl turto dalies atidalinimo, kuris buvo patikrintas apeliacine tvarka. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 buvo atmestas teismui nusprendus, kad Sutartis dar yra vykdymo stadijoje (nekilnojamojo turto objektai pastatyti, tačiau dar neparduoti), dėl ko Å¡iuo metu nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui 150 000 Eur investicijos, todėl Å¡ioje byloje reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad Sutartis nėra vykdoma (nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, tačiau su ieÅ¡kovu neatsiskaityta).

Skundžiama teismo nutarties dalis priimta pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi teismas gali atsisakyti priimti ieÅ¡kinį tik jeigu sutampa pareikÅ¡tų reikalavimų pagrindai (faktiniai ir teisiniai), o nagrinėjamu atveju faktiniai pagrindai nesutampa. 7.2. IeÅ¡kovo nuomone, skiriasi ir ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 150 000 Eur sumÄ teisiniai pagrindai. Civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 ieÅ¡kovui reikalavimÄ grindžiant Sutarties pasibaigimo faktu, reikalavimas buvo teisiÅ¡kai suformuotas kaip reikalavimas priteisti skolÄ iÅ¡ pasibaigusios Sutarties, remiantis bendrosiomis sutarčių privalomumÄ nustatančiomis teisės normomis (CK 6.189, 6.200, 6.205 straipsnių nuostatomis).

Å ioje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį natÅ«ra grindžiamas Sutarties vykdymÄ reglamentuojančiomis CK 6.213, 6.63 straipsnių normomis. 7.3. Skundžiama nutarties dalimi buvo pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai bei ieÅ¡kovo teisė į efektyviÄ teisminę gynybÄ . Skundžiama nutartis, ieÅ¡kovo manymu, buvo priimta neatsižvelgiant į tarp Å¡alių kilusių ginčų specifikÄ ir pasikeitusias aplinkybes laikotarpiu nuo ankstesnės bylos iÅ¡kėlimo iki ieÅ¡kinio padavimo Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, jo teisė į efektyviÄ teisminę gynybÄ bÅ«tų užtikrinta Å¡ioje byloje priėmus ieÅ¡kinį visa apimtimi, kadangi prieÅ¡ingu atveju atsakovei bus nepagrįstai sudarytos sÄ lygos toliau neatsiskaityti su ieÅ¡kovu. 7.4. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas, pareikÅ¡tas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020, yra nagrinėjamas apeliacine tvarka, nesudaro pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir nepriimti pareikÅ¡to reikalavimo Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡i byla galėtų bÅ«ti stabdoma iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020.

Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir vertinant, kad Sutartis bylos iÅ¡kėlimo metu dar buvo vykdymo stadijoje, Å¡i byla pagal naujÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės. Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , byla pagal naujÄ ieÅ¡kinį turėtų bÅ«ti nutraukiama. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas proceso įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali bÅ«ti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybÄ realizuoja nepažeisdamas Å¡ios teisės tinkamo realizavimo sÄ lygų.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ . Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys negali praÅ¡yti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iÅ¡kelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Å ios nuostatos taikymas nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrÄ sias ieÅ¡kinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedÅ«ra, svarbu, kad bÅ«tų tapatÅ«s ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai). IÅ¡ dviejų ir daugiau iÅ¡keltų bylų nagrinėjama ta, kuri iÅ¡kelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). IeÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa esminiai jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį, nustatęs, kad ieÅ¡kinio reikalavimas, susijęs su atsakovės įpareigojimu ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti Sutarties pagrindu suteiktÄ 150 000 Eur investicijÄ , yra tapatus kitam ieÅ¡kinio reikalavimui, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 (Å¡iuo metu nagrinėjamam apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-542-798/2021). Teismas, įvertinęs abiejose civilinėje bylose pareikÅ¡tus ieÅ¡kovo reikalavimus, konstatavo, jog abiejose bylose sutampa ginčo Å¡alys, ginčo dalykas (150 000 Eur sumos priteisimas), o taip pat iÅ¡ esmės sutampa ir reikalavimų pagrindas, atitinkamai, darė iÅ¡vadÄ , jog teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį.

13. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ir šioje civilinėje byloje sutampa ginčo šalys ir ieškinių dalykas, tačiau atskirajame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog abiejose bylose sutampa pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindas.

14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieÅ¡kinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015).

Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs Å¡ioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl 150 000 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės, sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad Å¡ių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindas abiejose bylose skiriasi. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ieÅ¡kovas prašė priteisti skolÄ , šį reikalavimÄ grįsdamas aplinkybėmis, kad atsakovė nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ Sutarties ir, be kita ko, iki Sutartyje nustatyto termino nepabaigė statybos darbų bei neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, tuo bÅ«du praleido mokėjimo ieÅ¡kovui terminÄ (atitinkamai, ieÅ¡kovas skaičiavo palÅ«kanas už pradelstÄ vykdyti piniginę prievolę).

Å ioje byloje ieÅ¡kovo reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad įvyko Sutartyje numatytos sÄ lygos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui investicijÄ ir sumokėti Å¡alių sulygtÄ pelno dalį, nes nekilnojamojo turto objektai, kurių statybai ieÅ¡kovas suteikė investicijÄ , yra pastatyti ir realizuoti (Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas detalizavo pradiniame ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde), tačiau Sutartis vis tiek nėra vykdoma. Taigi, naujai pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėja skirtingas faktines aplinkybes bei nurodo kitÄ savo teisių pažeidimÄ , lyginant su tuo, dėl kurio jis kreipėsi teisminės gynybos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021.

Teisiniai faktai, kuriais ieškovas remiasi naujai pateiktame ieškinyje, nebuvo nurodyti ankstesnėje byloje ir jie teismo nebuvo įvertinti. Todėl pritartina ieškovo atskirojo skundo motyvams, kad ankstesnėje byloje ir šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl 150 000 Eur priteisimo iš atsakovės faktiniai pagrindai iš esmės skiriasi.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinio dalies pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama. Nors ieÅ¡kovas atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio dalies priėmimo klausimÄ , tačiau toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinio dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinio dalį dėl 150 000 Eur investicijos priteisimo iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“, panaikinti ir Å¡ios ieÅ¡kinio dalies priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjas Marius Bajoras