cbfa59a7-86d5-49dc-af7d-9ff18dabf9a7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-119/2013Proceso Nr. 2-55-3-01604-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giloja“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės DNB lizingas ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Giloja”, V.

Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gilojos transportas”. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB “Giloja” 36 862,90 Lt pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis, 130 748,75 Lt nuostolius, 6 procentų procesines palÅ«kanas; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB “Giloja” ir V. Ž. 628 084,84 Lt pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis, 225 471,24 Lt nuostolius ir 6 procentų procesines palÅ«kanas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.Atsakovas UAB „Giloja“ dėl Å¡io sprendimo pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl blogos turtinės padėties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė, įpareigojo atsakovÄ sumokėti 13 211,68 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad 2011 metų balansas patvirtina, jog atsakovo turto vertė sudaro 2 667 571 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 840 415 Lt.

Duomenų, kad visi Å¡ie įsipareigojimai yra pradelsti, nėra. Tai, kad atsakovas 2011 metais patyrė 240 021 Lt nuostolį, nėra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo 13 211,68 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovas praÅ¡o priimti naujus įrodymus: atsakovo 2012 m. birželio 30 d. balansÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties kopijÄ ; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡ dalies atleisti atsakovÄ nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo.

PraÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus atsakovas motyvuoja tuo, kad neturėjo galimybės pateikti bendrovės balanso 2012 m. birželio 30 d., kuris buvo patvirtintas 2012 m. liepos 10 d. Taip pat praÅ¡o kaip įrodymÄ priimti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį, priimtÄ trečiojo asmens „Gilojos transportas“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-807-623/2010), kuri patvirtina, kad Å¡ioje bankroto byloje yra patvirtintas 1 245 365,99 Lt dydžio atsakovo finansinis reikalavimas. Atsakovui atgauti Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡ bankrutavusios bendrovės yra mažai tikimybių, todėl Å¡ios reikalavimo teisės dydžiu faktiÅ¡kai sumažėja atsakovo gautinos sumos.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nevertino atsakovo bendros turtinės padėties, o apsiribojo tik pastebėjimu, jog bendrovė patyrė nuostolį, o per vienerius metus mokėtinos sumos santykinai nėra didelės. Tačiau iÅ¡Â balanso matosi, jog 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas beveik prilygo įsipareigojimams. 2. 2012 m. birželio 30 d. balansas rodo, kad įmonės finansinis turtas, kuris susidarė iÅ¡ 250 000 Lt sumos (ji atsispindėjo ir 2011-12-31 balanse), yra eliminuotas iÅ¡ balanso, kadangi Å¡is turtas yra bankrutavusios UAB „Gilojos transportas“ akcijos, kurios yra bevertės, nes Å¡i įmonė neturi turto ir artimiausiu metu bus likviduota pabaigus bankroto procesÄ .3.

Atsakovas neturi piniginių lėšų, per ataskaitinius metus patyrė 258 584 Lt nuostolių. Įmonės turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas. Iš įmonės balansinio turto vertės atėmus aukščiau minėtus 1 495 365,99 Lt (1 245 365,99 + 250 000), įmonės turto masė tampa gerokai mažesnė už įsipareigojimus. Todėl įmonė objektyviai negali sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.

4. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, todėl vienintelė atsakovo galimybė apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus yra instancinė teismo sprendimo kontrolė, kuri neturi bÅ«ti nepagrįstai varžoma ir eliminuojama dėl asmens objektyvaus negalėjimo ir nesugebėjimo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. PrieÅ¡ingu atveju teisingumo vykdymas pasibaigia pirmosios instancijos teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atmestas apelianto praÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliantas praÅ¡o priimti prie atskirojo skundo pateikiamus įrodymus – 2012 m. liepos 10 d. bendrovės balansÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansÄ , tačiau pasikeitus finansiniams rodikliams, iÅ¡kilo bÅ«tinybė pateikti bendrovės balansÄ su atnaujintais duomenimis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priimti atsakovo pateiktÄ 2012 m. liepos 10 d. bendrovės balansÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Šia nutartimi atsakovas įrodinėja finansinio reikalavimo dydį skolininkui UAB „Gilojos transportas“, todėl kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priimti su atskiruoju skundu pateiktÄ ir minėtÄ teismo nutartį.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

TokiÄ galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 83 str. 3 d.). Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 str.). Tačiau teismas turi ne tik formaliai įvertinti asmens turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ .Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimÄ dėl 1 021 167,73 Lt priteisimo.

Žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ sudaro 14 212 Lt (CPK 80 str. 1 d., 4 d.). Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti (22 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas savo sunkios finansinės padėties neįrodė, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė. Minėta, kad asmuo, norintis pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise bÅ«ti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, privalo įrodyti savo sunkiÄ turtinę padėtį (CPK 178 str.).

Tai įrodinėdamas, atsakovas pateikė naujÄ balansÄ ir Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri įrodo, jog trečiojo asmens UAB „Gilojos transportas“ bankroto byloje atsakovas turi patvirtintÄ 1 245 365,99 Lt finansinį reikalavimÄ . IÅ¡ pateikto balanso matyti, kad atsakovo turto vertė siekia 2 670 875 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 241 301 Lt. Ä® atsakovo turimo turto sudėtį įeina ir skolininkų mokėtinos sumos, kurios siekia 2 320 305 Lt ir iÅ¡ kurių daugiau nei milijonas yra atsakovo patvirtintas reikalavimas bankroto byloje.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog yra labai maža tikimybė, kad Å¡is finansinis reikalavimas bus iÅ¡ skolininko atgautas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartis patvirtina, jog atsakovas yra trečios eilės kreditorius, todėl yra pagrindas pritarti minėtiems atsakovo argumentams. Balanso grafoje „per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta 2 320 305 Lt suma, taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turi ne vienintelį skolininkÄ su vienÄ milijonÄ litų virÅ¡ijančiu reikalavimu. Taigi pagal atsakovo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir įpareigojimas sumokėti 13 000 Lt žyminį mokestį jam yra per didelė finansinė naÅ¡ta bei apriboja tiesę kreiptis teisminės gynybos.

Minėta, jog žyminio mokesčio mokėjimo prievolė neturi užkirsti asmeniui kelio kreiptis į teismÄ . IÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto turtinės padėties nustatymu, ir dėl to nepagrįstai neatleido apelianto nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Tokiu atveju yra pagrindas skundžiamÄ nutartį naikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Pagal byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijos sprendžia, kad dėl sunkios turtinės padėties apeliantas nėra pajėgus sumokėti visÄ Ä¯statymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, įpareigojant papildomai sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.). Toks žyminio mokesčio dydis neužkirs atsakovui galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti atsakovÄ UAB „Giloja“ nuo 12 212 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo.Nustatyti atsakovui UAB „Giloja“ terminÄ iki 2013 m. sausio 31 dienos sumokėti 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) žyminio mokesčio valstybei ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjai                                                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                     Egidijus Žironas  Â