Legislator Case Law & Legislation
cbf9c719-9d8a-40ff-bb6e-65fb45cdba46 AI generated

cbf9c719-9d8a-40ff-bb6e-65fb45cdba46 · Kauno apygardos teismas

Case Number cbf9c719-9d8a-40ff-bb6e-65fb45cdba46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2A-1450-638/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01806-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.9.; 2.6.10.2.4.2 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

Legislator headnote

AI generated

cbf9c719-9d8a-40ff-bb6e-65fb45cdba46 · Kauno apygardos teismas: kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo paliko pavardes: vyrui – S., moteriai – R.. Teismas padalino santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis ir po santuokos nutraukimo atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra paliko nekilnojamÄ jį turtÄ , tai yra gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ , esančius(duomenys neskelbtini), bendros 81 300 Eur vertės. Teismas priteisė ieÅ¡kovei I. R. 40 650 Eur piniginę kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo A. S. už jam tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį, tai yra už ½ nekilnojamojo turto dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-1450-638/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01806-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.9.; 2.6.10.2.4.2 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. R. (buvusi S.) ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡laikymo sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovui A. S. bei atsakovo A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, dalies turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. I. I. R. (buvusi S.), patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė nutraukti santuokÄ tarp jos ir atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) sudarytÄ (duomenys neskelbtini)VilkaviÅ¡kio savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr.247) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes R. ir S., priteisti iÅ¡ atsakovo 19 716,42 Eur iÅ¡ 39 432,83 Eur pajamų, gautų santuokos metu ir valdomų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priteisti piniginę kompensacijÄ 135 000 Eur už ieÅ¡kovei priklausančiÄ nekilnojamojo turto – pastatų dalį, turtÄ dalinant nelygiomis dalimis, ieÅ¡kovei paskiriant 2/3 dalis nuosavybės teisės į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tai yra 202 500 Eur vertės gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esantį(duomenys neskelbtini), turtÄ natÅ«ra paliekant atsakovui, padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ pagal ieÅ¡kovės pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5 000 Eur neturtinę žalÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė ir paaiÅ¡kino, kad Å¡alys susituokė 2015 m. rugsėjo 12 d. Bandė sukurti darniÄ Å¡eimÄ , turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados. Tačiau vėliau viskas pradėjo keistis, pradėjo vienas su kitu nesutarti ir vienas kitÄ erzinti. Laikui bėgant santykiai pradėjo blogėti. Atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėjo vartoti psichologinį smurtÄ , kartais grasindavo nužudyti, dėl ko kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Santuokiniai santykiai yra iÅ¡irę ir jie vienas su kitu nebendrauja. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jis elgiasi taip, kaip pats nori, visiÅ¡kai nežiÅ«rėdamas bendrų Å¡eimos poreikių ir interesų, nebando ieÅ¡koti jokių kompromisų, nesiėmė jokių priemonių santuokai iÅ¡saugoti. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad santuoka nutrÅ«ko bÅ«tent dėl atsakovo kaltės.

3. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgyti namų apyvokos daiktai, kilnojamieji daiktai ir nekilnojamieji daiktai atsakovui priklausančiame žemės sklype - pastatytas gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas, gyvenant santuokoje, pamindamas moralinius, dorovinius principus, padarė ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 5 000 Eur. Atsakovui pradėjus visiÅ¡kai ignoruoti Å¡eimos poreikius, ieÅ¡kovės asmenines pažiÅ«ras ir bendrÄ Å¡eimos gerovę, ieÅ¡kovė sutriko, turėjo kreiptis į medikus, jautė pažeminimÄ , buvo visiÅ¡kai sužlugdyti jos teisėti lÅ«kesčiai dėl atsakovo netinkamo elgesio, negerbimo ir dvasinio nepalaikymo, nuolatinių įžeidinėjimų.

5. IeÅ¡kovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ bei apskaičiuojant piniginę kompensacijÄ . Nurodė, kad sutuoktinių turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis. VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. lapkričio 21 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis, dalintinas Å¡ioje byloje bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas - 213,87 kv. m ploto gyvenamasis namas, taip pat 128,00 kv. m ploto Å«kio pastatas, kuris stovi ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio (iki santuokos sudarymo asmenine nuosavybės teise įgyto) 0,5179 ha ploto žemės sklypo.

Priteisus ieÅ¡kovei bet kokiÄ dalintino turto dalį natÅ«ra, pastarosios laisvo disponavimo savo nuosavybe teisė bÅ«tų akivaizdžiai suvaržyta, o gal net perkeltine prasme - atimta, nes norint ateityje parduoti savo dalį, ieÅ¡kovė realiai negalės to padaryti, kadangi bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies be žemės sklypo dalies, ieÅ¡kovė negalės parduoti savo turto dalies tretiesiems asmenims. Taip pat svarbiu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo turto lygių dalių principo teismas turėtų pripažinti ir faktÄ , kuomet vieno iÅ¡ sutuoktinių (I.

S.) giminaičiai asmeninėmis lėšomis prisidėjo įsigyjant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

6. Atsakovas, patikslinęs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė santuokÄ tarp jo ir ieÅ¡kovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti, kad gyvenamojo namo 6Alb, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)baigtumas iki 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo 41 procentas ir tai yra asmeninis atsakovo turtas, kurio vertė 32 269 Eur. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir po santuokos nutraukimo A. S. asmenine nuosavybe priteisti gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius(duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 48 931 Eur. Taip pat prašė priteisti kilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini).IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 21 680,50 Eur piniginę kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtÄ turto dalį.

7. Atsakovas nurodė ir paaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro ne vien dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovė taip pat buvo nelojali, nes jį apgavo, o bÅ«tent tvirtino, jog ketina su juo susilaukti vaikų, po to paaiÅ¡kėjo, kad negali dėl savo sveikatos, susijusios su Å¡irdies ligomis, bÅ«klės. IeÅ¡kovė buvo labai pavydi, linkusi konfliktuoti, jau vestuvių pokylio metu kėlė pavydo scenas, taip elgėsi ir vėliau, be perstojo atsakovui skambino ir pan. Atsakovas nesutiko, jog padarė ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , nesutiko, jog bÅ«tų priteista pusė jo gautų pajamų gyvenant santuokoje, nes pinigai buvo naudojami buitiniams poreikiams ir namo statybai.

Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi bÅ«ti dalinamas lygiomis dalimis, nes nėra pagrindų nukrypti nuo jų ir palikti ieÅ¡kovei daugiau turto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nutraukė ieÅ¡kovės I. R. (buvusi S.) ir A. S. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini)VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 247, dėl atsakovo A.

S. kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo paliko pavardes: vyrui – S., moteriai – R.. Teismas padalino santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis ir po santuokos nutraukimo atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra paliko nekilnojamÄ jį turtÄ , tai yra gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ , esančius(duomenys neskelbtini), bendros 81 300 Eur vertės. Teismas priteisė ieÅ¡kovei I. R. 40 650 Eur piniginę kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo A. S. už jam tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį, tai yra už ½ nekilnojamojo turto dalį.

Teismas padalino santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra lygiomis dalimis ir ieÅ¡kovei I. R. paskyrė (duomenys neskelbtini).Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo A. S. 563 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei I. R. už atsakovui tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį. Teismas bylÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei I. R. priteisimo iÅ¡ atsakovo A. S. nutraukė ieÅ¡kovei Å¡ioje dalyje atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimo ir teismui atsisakymÄ priėmus. Teismas netenkino ieÅ¡kovės I. R. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos jai priteisimo 5 000 Eur iÅ¡ atsakovo A.

S.. Teismas netenkino ieškovės I. R. ieškinio reikalavimo dėl priteisimo iš atsakovo S. S. 19 716, 42 Eur, tai yra pusės pajamų, gautų atsakovo 2015-2016 metais ir valdomų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas netenkino atsakovo A. S. patikslinto priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), baigtumas iki 2015 m. rugsėjo 12 dienos (santuokos sudarymo diena) buvo 41 procentas ir tai yra asmeninis atsakovo turtas, kurio vertė 32 269 Eur. Teismas priteisė iš atsakovo A.

S. 646 Eur ieškovei I. R. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Teismas priteisė iš ieškovės I. R. 827,94 Eur atsakovui A. S. bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės I. R. 1 863,72 Eur žyminį mokestį ir 14,16 bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas priteisė iš atsakovo A. S. 1 142,28 Eur žyminį mokestį ir 14,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

9. Teismas, spręsdamas dėl Å¡alių kaltės nurodė, jog byloje esantys įrodymai leidžia teismui teigti jog ieÅ¡kovė yra savotiÅ¡ko charakterio, jausminga (b. l. 161, t. 2 ir kiti laiÅ¡kai baudžiamojoje byloje, bei susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis), savaip suprantanti ir priimanti kitų asmenų elgesį, tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas bei ieÅ¡kovė gyveno bendrai iki santuokos ir atsakovas matė bei turėjo matyti ieÅ¡kovės charakterio ir elgesio ypatumus, suvokti jog ji mano, kad sutuoktinis turi rodyti nuolat dėmesį jai ir bÅ«ti pasiruošęs atliepti jos poreikius, todėl apsispręsdamas vesti ieÅ¡kovę, jis prisiėmė ir tai, kad norėdamas iÅ¡saugoti santuokÄ turės derintis prie ieÅ¡kovės. Atsakovas nenurodė ir neįrodė, kad buvo susitarimas tarp jo ir ieÅ¡kovės dėl elgesio koregavimo po santuokos sudarymo.

Atsakovas kaip ieškovės kaltę įrodinėja tai, kad ieškovė jį apgavo, nes neinformavo jog dėl širdies ligos negalės susilaukti vaikų, kurių jis vėliau (pradėjus gyventi skyrium su ieškove) susilaukė su kita moterimi. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenys, jog ieškovė tuo metu, kai susipažino ir pradėjo bendrauti, o vėliau ir kartu gyventi su atsakovu, ieškovė buvo dalinai darbinga dėl susirgimų, susijusių su širdies veikla. Byloje nėra konkrečių duomenų, jog ieškovė negalėjo susilaukti vaikų dėl šios ligos ar kitų susirgimų, faktiškai sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, duomenų, jog susituokdamas atsakovas nežinojo apie ieškovės sveikatos būklę, jis nepateikė, ir teismas vertino, jog tai nebuvo tiesiogine priežastimi santuokai iširti ir nepripažino šios aplinkybės ieškovės kalte dėl santuokos iširimo.

Teismas nurodė, kad atsakovas, vertindamas, jog ieÅ¡kovė netinkama jam kaip sutuoktinė dėl savo sveikatos bÅ«klės, vaikų nebuvimo santuokoje, netoleruodamas ieÅ¡kovės charakterio ypatybių, galėjo kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, o ne smurtauti, grasinti ieÅ¡kovei ir jÄ gÄ sdinti, jog nužudys ir pan. Tokie atsakovo veiksmai yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir teismas Å¡ias aplinkybes laikė nustatytas, atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus, žiauriai elgėsi su sutuoktine ir teismas preziumavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturtinės žalos faktÄ Ä¯rodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, kitų įrodymų, iÅ¡skyrus įsiteisėjusį nuosprendį baudžiamojoje byloje neteikė. Nuosprendžiu ieÅ¡kovei buvo priteista 9 000 Eur neturtinės žalos, apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atsakovo apeliacinį skundÄ , jo netenkino, tačiau neturtinę žalÄ sumažino iki 4 500 Eur. Teismo vertinimu, tai, kad buvo nesunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovės sveikata nusikalstamais atsakovo veiksmais, yra nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir dėl to ieÅ¡kovei pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje buvo priteista neturtinė žala.

11. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog gyvenamojo namo 41 procentas buvo pastatytas jo lėšomis. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį ir iki santuokos sudarymo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ir net jeigu vertinti, jog namo pamatai buvo iÅ¡lieti ir jis pastatytas iki stogo (gegnių), neuždengiant stogo (nepritvirtinant stogo dangos) iki 2015 m. rugsėjo 12 d. (santuokos sudarymo diena), tai buvo daroma iÅ¡ bendrų lėšų, nes byloje nėra ginčo, kad buvo naudojamos tiek ieÅ¡kovės darbo užmokestis, tiek atsakovo pajamos gyvenamojo namo statybai, tiek ieÅ¡kovės tėvo, tiek atsakovo tėvų padovanoti pinigai.

Teismas pažymėjo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina to, kad namas pradėtas statyti 2014 ar 2015 metais, kadangi statybos leidimas iÅ¡duotas 2016 m. spalio 5 d., kadastriniai matavimai atlikti 2018 m. gegužės 10 d., statybos pradžios metai nurodyti 2017-2018 metai. Aplinkybę, kad namas pradėtas statyti iki santuokos, patvirtina ir teismui atsakovo pateikta vaizdo medžiaga, tačiau nepatvirtina, jog namo pastatyta 41 procentas ir pastatyta vien ieÅ¡kovo lėšomis ir jo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes jeigu bÅ«tų buvę taip, atsakovas tokį reikalavimÄ jau bÅ«tų formulavęs ir pradiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir sudarant santuokÄ sudaręs vedybų sutartį dėl turto atskirumo pasisakęs vienu ar kitu bÅ«du, tačiau to nebuvo padaryta.

Teismas vertino, kad gyvenamasis namas, jei ir buvo statomas iki santuokos sudarymo, tai buvo statomas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atsakovo gautos pajamos iÅ¡ darbinės veiklos buvo naudojamos ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, o iÅ¡imtinai jo asmeniniams poreikiams tenkinti ir taip buvo sumažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo pinigų sumÄ prašė priteisti ne kaip piniginę kompensacijÄ dėl netinkamai tvarkytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o kaip pinigines lėšas, tačiau neįrodė, kad jos yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tai yra sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad sutinkant abiem ginčo Å¡alims, teismas gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ natÅ«ra palieka atsakovui, o už ½ dalį Å¡io turto ieÅ¡kovei priteisia piniginę kompensacijÄ .

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktas nekilnojamojo turto atkuriamosios vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas Nr. 1811-0049, kuriame nurodyta, kad iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu 2018 m. lapkričio 21 d. nustatyta atkuriamoji turto vertė buvo 202 500 Eur (gyvenamojo namo 177 000 Eur, Å«kio pastato 25 500 Eur. Atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2019-013 turto rinkos vertė vertinimo dienÄ -2019 m. kovo 12 d.- nurodyta 96 400 Eur, iÅ¡ jų 14 600 Eur žemės sklypo, kuris yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nedalinamas bei 500 Eur pirties pastatas, kuris taip pat yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nedalinamas, tokiu bÅ«du dalintino turto rinkos vertė nurodyta 81 300 Eur.

VÄ® Registrų centras duomenimis 2019 m. kovo 13 d. gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 26 400 Eur, Å«kio pastato 856 Eur, tai yra viso 27 256 Eur. Atkuriamoji namo vertė nurodyta tokia pati, kaip ir ieÅ¡kovės pateiktame vertinimo akte, tai yra namo -177 000 Eur, tačiau turtas dalinamas ne pagal statybos (atkuriamÄ jÄ ) vertę, bet pagal vidutinę rinkos vertę. Teismas pažymėjo, kad vadovaujasi individualiu turto vertinimu, atliktu UAB „IdeArt“. Teismas konstatavo, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 81 300 Eur.

Teismas sprendė, kad turtas dalinamas lygiomis dalimis, tokiu bÅ«du teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 40 650 Eur piniginę kompensacijÄ . Teismas vertino, kad atsakovas nenurodė, kad jis negalėtų iÅ¡mokėti kompensacijos ieÅ¡kovei, toks padalinimas atitinka byloje esančius įrodymus ir dalinamas bÅ«tent paliekant turtÄ natÅ«ra atsakovui, o už ½ turto dalį priteisiant piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas tvirtino, jog virtuvinio komplekto kaina įeina į namo kainÄ , tačiau byloje esantys įrodymai to nepatvirtina, ir teismas atsižvelgdamas į tai, kad namas natÅ«ra lieka atsakovui, virtuvinį komplektÄ palieka atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo dalį ir nutraukti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini)VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti, kad gyvenamojo namo 6Alb, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), baigtumas iki 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo 41 procentas ir tai yra asmeninis atsakovo turtas, kurio vertė 32 269 Eur, iÅ¡ atsakovo A.

S. ieÅ¡kovei I. R. priteisti 21 680,50 Eur piniginę kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtÄ turto dalį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ per 24 mėnesius, mokant ieÅ¡kovei kas mėnesį po 903,36 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kovė iki santuokos sudarymo elgėsi prieÅ¡ingai, nei po santuokos sudarymo. Atsakovas sužinojo, jog ieÅ¡kovė negalės gimdyti, ir dėl to pasijuto apgautas.

Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ne kartÄ atsakovas prašė skirtis geruoju, bet ieÅ¡kovė nesutiko. Baudžiamoji byla buvo ieÅ¡kovės kerÅ¡tas. IeÅ¡kovės charakteris yra labai spontaniÅ¡kas ir neprognozuojamas. Teismas nevertino 2021 m. rugpjūčio 31 d. kartu su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikto liudytojos L. S. apklausos duomenų, kuri nurodė, jog „prieÅ¡ santuokÄ buvo viskas gerai <..>“. Teismas nevertino liudytojos A. B. liudijimo, jog ieÅ¡kovė yra konfliktiÅ¡ka asmenybė. 1.2.

P. N. turto atkÅ«rimo kaÅ¡tų (statybinės vertės) kainynÄ (NTK 2015) pamatai sudaro 9 proc. pastato, sienos 17 proc., perdangos 10 proc., stogo konstrukcija 5 proc. daikto atkuriamosios vertės, iÅ¡ viso 41 procentas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir dabar galioja tokie pastato baigtumÄ nustatantys procentai. Atsakovas įrodinėjo, kad daug darbų padaryta iki santuokos. Santuokos sudarymo dienai turėjo 17 963,60 Eur, Luminor banko sÄ skaitoje matyti, kad 2015 m. sausio 1 d. atsakovas turėjo 23 543 Eur. Teismo posėdžio metu liudytojas D.

B. patvirtino, kad jis buvo papraÅ¡ytas iÅ¡kasti gyvenamojo namo pamatus ir tai buvo 2015 m. pavasarį. Todėl teismo teiginiai, kad atsakovas neįrodė, kad tai buvo pastatyta už jo asmenines lėšas, nepagrįsti. 1.3. Teismas, dalindamas kilnojamÄ jį turtÄ , nepagrįstai priteisė atsakovui virtuvės komplektÄ Ä¯vertindamas jį 5 000 Eur. Å is turtas buvo vertintas kartu su gyvenamuoju namu, kadangi virtuvinis komplektas įmontuotas ir sudaro virtuvės visumÄ . Be to, teismas už kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisdamas 563 Eur piniginę kompensacijÄ padarė klaidÄ , nes Å¡iÄ sumÄ turėjo padalinti pusiau, t. y. 281,50 Eur. 1.4.

Å iuo metu atsakovas yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , augina 13 metų berniukÄ ir mažametę dukrÄ . Lietuvoje iÅ¡augo visos kainos, todėl įvykdyti teismo sprendimÄ iÅ¡ karto labai sunku. Atsižvelgiant į tai atsakovas praÅ¡o iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ per 24 mėnesius. 1.5. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai tenkinti 38 procentais, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas 17 procentų, bet nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du bÅ«tent taip iÅ¡skaičiavo tuos procentus, nors tai bÅ«tina padaryti, kad teisingai paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovo teiginiai, jog po santuokos sudarymo ieÅ¡kovė pasikeitė, yra tik atsakovo subjektyvus vertinimas, neparemtas jokiais įrodymais. Ä®siteisėjusiu nuosprendžiu įrodytas atsakovo smurtas Å¡eimoje įrodo, jog pasikeitė ne ieÅ¡kovė, tačiau pats atsakovas ne vienÄ kartÄ pakėlęs rankÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę pakeitė savo paties įsivaizdavimÄ apie santuokÄ ir sutuoktinių pareigas.

Aplinkybė, jog atsakovas sužinojo, kad ieÅ¡kovė negalės gimdyti ir dėl to pasijuto labai apgautas, yra tik apeliacinėje bylos instancijoje atsakovo sugalvotas skundo motyvas, kurio byloje atsakovas neįrodinėjo. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka bÅ«tų nutrÅ«kusi dėl bendrų vaikų Å¡eimoje nebuvimo. 2.2. Atsakovas kainynÄ taikė atsakovui priklausančios daikto rinkos vertės dalies apskaičiavimui, tačiau ne mokestinei vertei apskaičiuoti. Be to, atsakovo pritaikytas kainynas galėjo bÅ«ti taikomas tik pabaigtiems statyti ginčo pastato elementams, kurių baigtumas yra nustatytas kadastriniais matavimais.

Atsakovas pateikė tik nuotraukas apie namo statybos pradžiÄ iki santuokos dienos, tačiau pagal nuotraukas neįmanoma įvertinti nei atliktų darbų masto, nei darbų vertės, nei panaudotų medžiagų kiekių, nei jų vertės. Atsakovo įrodinėtos asmeninės nuosavybės dalies skaičiavimams naudoti sÄ matiniai dydžiai (teorinės iÅ¡laidos) ir pagal jas apskaičiuota ieÅ¡kovo įrodinėjamo 41proc. reikalavimo piniginė vertė buvo dirbtinai didinama. 2.3. Atsakovui nenurodžius jokių priežasčių, kodėl virtuvės komplektas turėtų bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovei, visam gyvenamajam namui atitekus atsakovui, atsakovui nepateikus įrodymų, jog virtuvės komplekto (baldų) rinkos vertę nekilnojamojo turto vertintojai buvo įtraukę į vertinamo gyvenamojo namo rinkos vertę, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo virtuvės komplekto priteisimo atsakovui atmestini. 2.4.

Pirmosios instancijos teisme reikalavimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovas nereiškė. Apeliacinės instancijos teisme yra neleidžiama reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, dėl to šis atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas. 2.5. Pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini, kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinė instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

18. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kaltės nutraukiant santuokÄ (CK 3.60 straipsnis), dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo (CK 3.117straipsnis), asmeninės nuosavybės iÅ¡skyrimo (CK 3.89 straipsnis).

19. Apeliantas nesutinka, kad jis yra pripažintas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Tačiau CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad jeigu sutuoktinis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ , tai jis laikomas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. ir 138 str. bÅ«tent už smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Apelianto teiginiai, kad „baudžiamoji byla yra kerÅ¡tas“, laikytini deklaratyvia gynybine pozicija.

Apeliantas praÅ¡o vertinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2020 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teismo posėdyje liudytojų L. S. ( apelianto mamos) ir A. B. (apelianto buvusios mokytojos) duotus parodymus. Liudytojos pasakojo, kad tam tikrose situacijose matė ieÅ¡kovę kaip konfliktiÅ¡kÄ , valdingÄ , tačiau Å¡ie parodymai nepaneigia fakto, kad apeliantas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos nepaneigė, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo.

20. Apeliantas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad iki santuokos sudarymo (2015 m. rugsėjo 12 d.) jis jau buvo pastatęs 41 proc. ginčo gyvenamojo namo, todėl tokiÄ dalį atitinkanti vertė turi bÅ«ti atimta iÅ¡ bendros dalintinos namo vertės. Apeliantas teikė tokius įrodymus: fotonuotraukas, pastato dalių procentinės vertės teorinį paskaičiavimÄ , duomenis apie lėšas sÄ skaitose 2015 m., liudytojo D. B. parodymus, kad jis 2015 m. iÅ¡kasė namo pamatams tranšėjas. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pateikti įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad iki Å¡alių santuokos buvo pastatyta 41 proc. ginčo namo.

Fotonuotraukų atlikimo laikas nėra užfiksuotas, todėl negalima spręsti, kada konkrečiai ir kur buvo fotografuota. Lėšų buvimas sÄ skaitoje neįrodo, kad tos lėšos buvo panaudotos bÅ«tent namo statybai ir sukÅ«rė 41 proc. pastato. IÅ¡ atsakovo pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡klotinių matyti, kad 2014 m. iÅ¡ Swedbank sÄ skaitos buvo panaudota apie 550 Lt už pirkinius iÅ¡ UAB „Vilkasta“ (prekiauja statybinėmis medžiagomis), iÅ¡ banko „Luminor“ sÄ skaitos iÅ¡klotinės matyti, kad iki Å¡alių santuokos sudarymo apie 21 000 Eur buvo iÅ¡imta grynaisiais, tačiau vėlesnis Å¡ių lėšų panaudojimas nenustatytas.

Po Å¡alių santuokos sudarymo lėšų sÄ skaitoje judėjimas neįrodo, kad buvo naudojamos asmeninės atsakovo lėšos. Nekilnojamojo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tų (statybinės vertės) kainyno nustatytos normos, kad pamatai sudaro 9 proc. pastato, sienos 17 proc., perdangos 10 proc., stogo konstrukcija 5 proc. daikto atkuriamosios vertės, yra teorinio pobÅ«džio normos, kurios Å¡ioje byloje nėra susietos su ginčo namu, kitaip tariant, lieka neaiÅ¡ku, kada konkrečiai buvo pastatyti pamatai, sienos, perdangos, stogas.

Dar daugiau, atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad iki santuokos jis jau buvo pastatęs 41 proc. namo, paneigia faktai, kad leidimas statybai buvo iÅ¡duotas tik 2016 m., Å¡alių skyrybų byla pradėta 2017 m. gruodžio 8 d., atsakovas deklaracijÄ apie statybos pabaigÄ pateikė 2018 m. Taigi, esminiai statybos darbai buvo atlikti nuo 2016 m. iki 2017 m. gruodžio mėn., kas paneigia ir atsakovo prieÅ¡ingus teiginius, kad Å¡alių skyrybų pradžioje namo apskritai nebuvo.

21. Liudytoju apklaustas D. B. 2022 m. balandžio 26 d. posėdyje parodė, kad atsakovui padėjo statybose. Tai buvo 2015 m. pavasarį. Liudytojas turėjo technikÄ , padėjo nuvalyt senos sodybos pamatus, surinko akmenis. Dirbo vienÄ pusdienį. Paskui pamokė A. (atsakovÄ ) kaip reikia dirbti, A. pats toliau dirbo. Dalį seno namo nugriovė ir pradėjo statyti naujÄ namÄ . Tuo metu S. gyveno su R. Rodė liudytojui namo projektÄ . IÅ¡ kokių lėšų statė namÄ , nežino. Iki rudens buvo stogas iÅ¡keltas, patikslino, kad iki 2015 m. rudens. Apsigyveno naujame name po dviejų metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo D. B. parodymai yra abstraktÅ«s, jis statyboje dirbo tik vienÄ pusdienį, konkrečios pastato bÅ«klės nefiksavo, todėl parodymai yra nepakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad iki Å¡alių santuokos buvo pastatyta 41 proc. namo.

22. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui virtuvės komplektÄ Ä¯vertindamas jį 5 000 Eur, nes Å¡io komplekto vertė buvo įtraukta į namo vertę. Teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti tokiam apelianto teiginiui. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „ideArt“ atliktu vertinimu, kurį užsakė atsakovas (t.3, b. l. 10-49). IÅ¡ Å¡ios įvertinimo ataskaitos nematyti, kad gyvenamasis namas buvo įvertintas kartu su integruotu virtuvės komplektu.

Vertinimo ataskaitos 10 lape detaliai aprašytas vertinamas turtas: gyvenamojo namo sudedamųjų konstrukcijų pagrindiniai elementai: pamatai - betonas, sienos - blokelių mūro, apšiltintos, perdanga - gelžbetonio, pertvaros - blokelių, langai - plastikinių rėmų su stiklo paketu, lauko durys - plastikinės su stiklo paketu, vidaus durys - medinės, stogas - šlaitinis, dengtas beasbesčio stogo danga; patalpų vidaus apdaila: virtuvės patalpos: grindys - laminato dangos, sienos - dažytos, lubos - gipso kartono, dažytos, kambarių patalpų grindys - laminato ir t.t.

Duomenų, kad turto vertinimas atliktas įskaičiuojant virtuvės baldus, ataskaitoje nėra.

23. Apeliantas nurodė, kad teismas už kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisdamas 563 Eur piniginę kompensacijÄ padarė klaidÄ , nes Å¡iÄ sumÄ turėjo padalinti pusiau, t. y. 281,50 Eur. Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kilnojamasis turtas dalinamas lygiomis dalimis, paskyrė ieÅ¡kovei 8863 Eur vertės turto, atsakovui - 9426 Eur vertės turto, ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 563 Eur piniginę kompensacijÄ . Teismas padarė aritmetinę klaidÄ , nes iÅ¡lyginti Å¡alims paskirtas turto vertes reikalinga priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 281,50 Eur. Todėl teismo sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas sumažinant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistos kompensacijos sumÄ iki 281,50 Eur vietoje 563 Eur.

24. Apeliantas taip pat kelia ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo proporcijų klausimÄ , nesupranta, kaip teismas paskaičiavo proporcijas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio yra tenkinama 38 proc., prieÅ¡ieÅ¡kinio - 17 proc., paskaičiavimo eigos nenurodė.

25. Teisėjų kolegija patikslina proporcijų paskaičiavimÄ . IeÅ¡kovė reiÅ¡kė 5 reikalavimus: nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės; priteisti 19 716 Eur piniginių lėšų; priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto, priteisti pusę kilnojamojo turto, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Kiekvienas reikalavimas vertinamas po 20 proc. ( 100/5). Pilnai tenkinami du reikalavimai - dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl pusės kilnojamojo turto priteisimo (iÅ¡ viso 40 proc.). Du reikalavimai atmetami (dėl piniginių lėšų priteisimo ir dėl neturtinės žalos). Reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo yra tenkinamas iÅ¡ dalies ( prašė priteisti 2/3 dalis, priteisiama ½ , patenkinimo procentas 6,6 proc. nuo 20 proc.) Vadinasi, ieÅ¡kovės reikalavimai tenkinami 46,6 proc. (40+6,6) arba suapvalinus 47 proc.

26. Atsakovas reiÅ¡kė tokius reikalavimus: nutraukti santuokÄ dėl abiejų kaltės, pripažinti, kad 41 proc. nekilnojamo turto (namo) yra jo asmeninė nuosavybė, priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovei 20 000 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį (nekilnojamojo ir kilnojamojo). Kiekvienas reikalavimas vertinamas po 33 proc. ( 100/3). Du reikalavimai atmetami (dėl abiejų kaltės ir dėl 41 proc. namo pripažinimo asmenine nuosavybe ). Likęs reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei 20 000 Eur kompensacijÄ už nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ yra tenkinamas iÅ¡ dalies, nes ieÅ¡kovei priteisiama 40 650 Eur kompensacija už nekilnojamÄ jį turtÄ ir 9144,50 Eur vertės kilnojamojo turto, iÅ¡ viso 49794,5 Eur.

Taigi, atsakovo prašoma priteisti suma (20 000 Eur) sudaro 40,16 proc. nuo faktiškai priteistos sumos (49 794,50 Eur), kitaip tariant nuo šio 33 proc. lyginamosios vertės reikalavimo yra tenkinama 40,16 proc., tai yra 13,25 proc. ( 20000x33/49794,50). Suapvalinus priešieškinio patenkinimo procentas sudaro 13 proc.

27. Pagal patikslintas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo proporcijas perskaičiuojamos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 799 Eur už advokato pagalbÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 178 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 455 Eur už advokato pagalbÄ , iÅ¡ viso 633 Eur.

28. Žyminio mokesčio valstybei mokėjimo proporcija pakeičiama: iš ieškovės priteistina 1593,18 Eur, iš atsakovo 1412,82 Eur. Pašto išlaidų paskirstymas per pusę nekeičiamas (lieka mokėti po 14,16 Eur).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas yra netenkinamas, nes atliekamas tik aritmetinės skaičiavimo klaidos iÅ¡taisymas priteistos už kilnojamÄ jį turtÄ sumos dalyje, iÅ¡ esmės proporcijų tai nekeičia. Todėl atsakovo iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ nepriteisiamos. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

30. Atliekamas tarpusavio reikalavimų įskaitymas bylinėjimosi išlaidų dalyje: ieškovei iš atsakovo priteistina 1 013 Eur (799+847-633).

31. Apeliantas savo skunde iÅ¡kėlė teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ , nurodė, kad gyvena su nauja Å¡eima, augina du nepilnamečius vaikus, viskas pabrango, todėl sprendimo vykdymas turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstytas 24 mėnesiams. Teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas reglamentuojamas CPK 284 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas turi teisę iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems asmenims.

Kitaip tariant, sprendimo vykdymo išdėstymo klausimui spręsti nustatyta atskira procedūra, turi būti vertinami šalių pateikti įrodymai, suteikiama galimybė atsiliepti ir pan. Prašymas pirmiausia teikiamas pirmosios instancijos teismui, teismo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesant priimtos išdėstymo klausimu pirmosios instancijos teismo nutarties, tokio prašymo spręsti negali. Todėl šioje dalyje apeliacinis procesas nutraukiamas.

Tai neužkerta kelio atsakovui iÅ¡ naujo kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo A. S. priteistÄ 563 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei I. R. už atsakovui tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį sumažinti iki 281,50 Eur.

Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1013 Eur (tÅ«kstantį trylika eurų) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1593,18 Eur žyminio mokesčio ir 14,16 bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų ryÅ¡ium su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1412,82 Eur žyminio mokesčio ir 14,16 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų ryÅ¡ium su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662). Likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinį procesÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo nutraukti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė